[Tom William Riddle]

Tas rytas buvo ankstus ir nesaulėtas, veikiau pliaupiantis it iš kibiro lietus, garsiai barbenantis į apsigynimo nuo juodosios magijos klasės skardinę palangę, priminė padėties šeimininkui pirmą jo praitų metų pamoką vyresnėliams, kada vedėsi juos į mišką kovoti su netikromis mirties valgytojų projekcijomis. atsirado daug bambančių. mintijo aukštas juodaplaukis, atrodąs tarsi devyniolikmetis, nužengęs iš pasakos, bepildamas išlydytų pušų sakų į kunkuliuojantį ant jo darbastalio katilą ir pamaišydamas jau sodriai žalią spalvą įgavusį eliksyrą penkis kartus prieš laikrodžio rodyklę ir du pagal. Nėra čia ko stebėtis, savo laikais, buvo mylimiausias Horacijaus Trimito mokinys, talentingiausias eliksyrininkas Hogvartse. Įlašinęs kelis rasos lašus liko galutinai patenkintas rezultatu: katile maišėsi žalia ir mėlyna spalvos, čia peraugdamos tai į vieną, tai į kitą, nors nė viena viršūnės taip pilnai ir nepaimdavo. Bežiūrėdamas į tą skystimą, nejučia užsimanydavai miego, todėl Tomas numanė, jog tokia rytinė pamoka jo numylėtiesiems ugdytiniams bus kaip tik. Bepilstantį į butelius tą viralą, vyrą užklupo skambutis, skelbiantis, kad į klasę tuoj tuoj pasipils jo išsiilgę mokiniai. Gaila, tas eliksyras nepurpurinis. nusivaipė mintyse Ridlis, pagalvodamas apie Greywindų berniūkštį, jau greičiausiai parlėkusį Hogvartsan ir šiąnakt puikiai išsimiegojusį grifų gūžtos bokšte. Mokiniams baigus rinktis užkimšęs paskutinį butelį pasistatė ant stalo šalia kitų, lazdelės mostu išvalė katilą, padėjo jį į spintą, o tada jau kreipėsi į mieguistus veidelius.
-Sveiki mielieji, esu profesorius Tomas Viljamas Ridlis ir dėstysiu jums apsigynimą nuo juodosios magijos, tikiuosi sutarsim. – išdainavo išsišiepęs lyg kunigas maldą, po to jau linksmiau bei šilčiau pridūrė – nenusiminkit brangieji, šita nuobodi litanija tebuvo skirta naujokams, o jums: sveiki sugrįžę! Kaip vasara? Tai čia pirmas toks klausimas būtų, o antras... – grakščiai pasisukęs į juodą lentą taukštelėjo lazdele, leisdamas atsirasti užrašui

Sapnų kerai.

-antras klausimas visiems būtų toks: ar kas nors žino kas tai yra? Ar yra girdėjęs apie šiuos kerus? Jei taip, tai ką? – laukdamas atsakymų, kaip visada atsirėmė į lentą, rankose suspaudęs nediduką pergamento ritinėlį bei plunksną, ketindamas pasižymėti teisingus ir nevisai teisingus atsakymus, tamsiai rudos, gilios, šokolado spalvos akys, klaidžiojo pažįstamų ir naujų veidų minioje tarsi tikėdamosi atrasti ką nors kas pasižymėtų genijaus savybėmis apsigynimo nuo juodosios magijos srityje.

[Daniela Kravitz]

Daniela buvo patenkinta, kad atėjo Apsigynimas nuo juodosios magijos. Tai buvo vienintelė pamoka, rimtai įdomi ir išsiskirianti, bet, aišku, Klastuolė to garsiai nereiškė - nebuvo tokia kvaila, kad profesoriai imtų jos nemėgti dėl to, kad jų pamokos tiesiog kvailos.
Kai profesorius Riddle uždavė klausimą, Daniela apsidžiaugė pirmoji pakėlus ranką. Taip, ji žinojo apie tuos kerus, nors ir nedaug.
- Sapnų kerai, jeigu kalbame apie burtą, ne apie eliksyrą, - pabrėžė antrakursė, prisimindama geriausio tėvo draugo specializaciją - eliksyrus, - yra Trevius Liqo, juos ištarus miegančiam arba mieguistui žmogui suteikiami spalvingesni sapnai, dažniausiai jais bandoma ką nors įteigti religingam asmeniui. Sapnų kerai nėra žinomi kaip geri kerai - jie dažniausiai būna šiurpūs, iškreipti. Kadangi čia ne eliksyrų pamoka, nemanau, kad reikėtų pasakoti apie nelabai įdomų mielų sapnų gėralą.
Baigusi Daniela ėmėm laukti kitų atsakymų ir įvertinimo.

[Clementine Martes]

Emilliai tai buvo jau kaip trečia pamoka šiais mokslo metais. Profesorių jinai blogai pažinojo, bet klastuolė pažadėjo sau, kad dabar jinai subendraus su profesoriumi ir lankys pamokas. Į trečia pamoką Ema ruošėsi gan ilgai, bet išsigandus, kad gali pavėluoti, jinai skubiai išėjo iš mergaičių kambario.
 Įėjus į klasę, Emillia iškarto atkreipė dėmesį į pačią klasę. Jos sienas, langus, lubas, grindis. Taip susigalvodama, Ema atsisėdo netoli profesoriaus ir dairėsi aplink visą klasę. Pradėjus kalbėti mokytojui, klastuolė pakreipė žvilgsnį į mokytoją ir bandė jį klausytis. Profesoriaus litaniją buvo gan trumpa, ne tokia kaip kitų profesorių. Tai patiko klastuolei, trumpai susipažinus su profesoriumi, Emillia bandė toliau klausytis jį. Ištariant profesoriui žodžius, klastuolė trumpam susigalvojo. Sapnų kerai? Tai ir taip aišku, kad tai kažkas susieta su sapnais. Bet ką būtent ji daro? Reikėtu galvoti logiškai. Tai apsigynimo nuo juodosios magijos pamoka, reiškia šitie kerai arba apsaugo, arba daro blogą poveikį. Kitaip manau negali būti. Visgi manau, kad tai daro blogą poveikį. Galima tik spėlioti. Na gal surizikuosiu ir atspėsiu. Emillia pakėlė ranką ir pasakė ką galvoja.
- Manau sapnų kerai, tai kerai kurie žmogų 'paleidžia' į sapnus, ir tarkim, žmogus negalės atsibusti. Arba sapnuos tik košmarus. - taip neapsisprendus mokinė ir vėl prakalbėjo, - Arba tai kerai kurie žmogų paleidžią į sapną ir gali kontroliuoti jais. - ištarė Emillia. Ema buvo neapsisprendus kas tai yra, todėl tiesiog toliau klausė mokinių atsakymus ir laukė mokytojo paaiškinimo.

[Bela Black]

Į klasę Bela įėjo šypsodamasi. Mergaitė nekantravo pamatyti Apsigynimo nuo juodosios magijos mokytoją. Bela atsisėdo į suolą šalia Daniel, su kuriuo susipažino bendrajame Klastūnyno kambaryje maždaug prieš dieną. Profesoriaus pasisveikinimas buvo trumpas, ir tai mergaitei labai patiko. Ją sužavėjo ir profesoriaus bendravimas su mokiniais. Išgirdusi užduotį Bela nusistebėjo. Sapnų kerai... nesuprato ji. Pasisuko ir klausiamas akis atsuko į Daniel.
- Ką tu manai? - paklausė Bela.

[Dawn Strain]

Dawn, jau ketvirtakursė, stovėjo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. Šviesiai rudos akys lakstė po kabinetą, ieškodamos bent vieno požymio, jog šiais metais pamoką ves naujas profesorius, tačiau kabinetas, regis, nuo praeitų metų nelabai pasikeitė, tad Dawn atsipūtė. Tarstelėdama vieną kitą pasisveikinimo žodį profesoriui Riddle, varniukė nuėjo link suolo šalia lango klasės gale ir klestelėjo į jį. Keturiolikmetė stebėjo lašus riedančius stiklu. Vyko lenktynės tarp trejų likusių lašų, plaukiančių žemyn. Vidurinis lašas įsiveržė į priekį, o kiti du stengėsi aplenkti vienas kitą. Staiga kairysis lašas pakeitė kryptį ir gerokai atsiskyrė nuo kitų. Regis, kairysis iškrito iš lenktynių. Įdėmiai stebėdama lenktynes, mergina viena ausimi klausėsi pamokos ir atsakinėjančių mokinių. Ji žinojo atsakymą į užduotą klausimą, tačiau nenorėjo praleisti lenktynių baigties. Dešinysis lašas ėmė pirmauti, atkakliai riedėdamas link viduriniojo. Vidurinis lašas ėmė manevruoti, norėdamas pastoti kelią dešiniajam. Galiausiai abu lašai susidūrė ir iš dviejų tapo vienas. Nė vienas lašas nepasiekė finišo, tad Strain šiek tiek nusivylė. Atsisėdusi tiesiai mergina palengva įsivažiavo į pamoką, stengdamasi pamiršti tragišką lašiukų likimą.
-Na, kiek žinau, sapnus galima valdyti su tam tikrais kerais. Taip pat, su Lumenum kerais galima patekti į kito žmogaus sapnus.
Dawn prisiminė, kaip dar būdama trečiakursė, išbandė šiuos kerus ant vyresniojo brolio. Ji labai to pasigailėjo. Varniukė nusikratė iš šleikštulio vien apie tai pagalvojus, tad, atsakiusi į klausimą, susikoncentravo į lietų pliaupiantį lauke.

[Daniel Colubra]

Vaikinukas sėdėjo savo vietoje, dar prieš pamokai prasidėjus, baltaplaukis nevėluodavo- tai buvo žema, plius rodoma nepagarba mokytojui ir savo paties reputacijos sužalojimas. Vaikinukas vartė savo knygutę iš bibliotekos, apie psichus, šiuo metu skaitinėjo, jog egzistuoja kerai, nuo jų apsisaugoti, tačiau nespėjo prieiti turinio, kur tie kerai būtų paminėti, mat prasidėjo pamoka. Prie jo sėdėjo ta pati mergaitė, su kuria vakar buvo pasikalbėjęs prieš miegą, ta pati, kur vis nenorėjo miegoti, kokia išdykėlė, na, kiekvienas vaikas turi atsakyti už save, tokia jau ta mokykla.
- Manau, jog jeigu eliksyras būtų purpurinės spalvos, jis būtų besapnio miego eliksyras, kuris leidžia išgėrus miegoti be jokių sapnų, labai tinka, jeigu sapnuojama košmarus, arba žmogus būna paveikiamas per sapnus, mat lengviausia apsauga nuo to- visiškai pašalinti sapnus, nors, jeigu būtų tamsiai violetinės spalvos ir jame matytūsi, lyg žvaigždės, tai eliksyras, kuris iškarto užmigdo jį išgėrūsyjį, ir sukelia gilų , tačiau besapnį miegą, toks standartinis eliksyras yra silpnesnis už gyvenančiosios mirties eliksyrą, kuris buvo stipresnis ir tesėsi ilgiau, žinau kaip pagaminti abu, tačiau juos labai sudėtinga pagaminti, tad aš dar nemokėčiau, kadangi bent jau apie vieną iš jų rašoma tik eliksyrų vyrimas patyrusiems knygoje, kurios mes dar net negavome, nors realiai nesuprantu, kodėl šito eliksyro spalvos nesusijungia, labai keista, o dar vienas klausimas man iškyla, ar mes kalbėsime apie  miego burtus, kurių irgi yra ne viena rūšis, ar apie eliksyrą, kurį mokytojas dabar verda, tad realiai, nežinau atsakymo, kol mokytojas labiau neišsiplės, apie ką kalbama- beveik be susidomėjimo, rimtomis akimis pasakė savo mintis šalia sėdinčiai draugei berniukas, nors gal šiek tiek per garsiai, gi mokytojas klausėsi, o suklysti pirmoje savo pamokoje irgi nelabai tesinorėjo, tad jeigu išvis nuvažiavo į lankas, jam būtų šiek tiek gėda.

[Elride Endlercat]

Elridė, kaip visados, nedrąsiai įėjo į klasė ir įsmeigė žvilgsni į netoliese buvusi langą, tačiau nieko įdomaus nepastebėjusi nusuko žvilgsni į klasę. Ant profesoriaus stalo stovėjo buteliukai su skystimu viduje, mergaitei bežiūrint į juos dar labiau suėmė miegas, o miegoti ji tikrai mėgo. Nusukusi žvilgsni ir nepamačius nieko įdomesnio pabandė susikaupti į pamoką. Ant lentos atsiradus užrašui "sapnų kerai." mergaitė sumojo, jog buteliukai su tuo susiję. Kurį laiką pasiklausiusi atsakymų ji panoro pabandyti kažką atsakyti. Elridė pakėlė ranką ir su jauduliu pasakė:
- Manau sapnų kerai gali būti visokie, vieni žmogų užmigdyti ir priversti sapnuoti kažką, galbūt kiti priverst sapnuoti košmarus. Taip pat kaip ir sakė viena iš mergaičių, yra kerai su kuriais galima patekti į kito žmogaus sapnus. Deja nieko apie tai nenusimanau, esu tik šiek tiek girdėjusi,- šiek tiek suglumusi ji žvilgtelėjo į profesorių, šitokiu pasakymu mergaitė tikėjosi, kad pagaliau jis paaiškins kas tai yra.

[Bela Black]

Bela sumišusi klausėsi Daniel pasakojimo apie sapnus, eliksyrus ir dar kažką.  Sprendžiant iš jo veido, jam, kaip ir Belai tai nebuvo pati įdomiausia ir suprantamiausia tema. Na gerai. Bandysiu laimę, nes vis tiek nieko neišgalvoju. Nusprendė mergaitė ir pradėjo dėstyti mintis mokytojui.
- Aš manau, kad tai gali būti susiję ir su kerais, ir su eliksyrais. Nors gal labiau su kerais... - kiek susimaišė Bela.
- Bet ir žodžius ,,sapnų kerai" galima suprasti dvigubai.
1. Sapnai - tarsi burtažodžiai. Jie gali nurodyti ateitį, gali pamaloninti, supygdyti. Sapnuose gali pamatyti tai, ką nori, arba tai, ko bijai...
2. Sapnų kerai - sapnų užkerėjimai. Kiek žinau, galima padaryti, kad kas nors sapnuotų būtent kažką konkretaus. O galima ir padaryti, kad miegas būtų besapnis...
Visą tai išbėrusi Bela atsisėdo tikėdamasi, kad profesorius teisingai suprato, ką ji norėjo pasakyti. Nors... pačiai sunku susigaudyti... na, gal profesorius supras mintį. pagalvojo mergaitė.

[Igoris Lorijanas Greywindas]

Vos prakalbus jau pažįstamui profesoriui apie sapnų kerus, rudaplaukis septintakursis jau patogiai sedėjo kėdėje, minėto tipo klasėje. Visai neseniai grįžęs su seserim iš atostogų Virdžinijos valstijoje, Jungtinėse valstijoje, pasirėmęs smakrą apdaužytais krumpliais, paslėptais po juodomis, be pirštų pirštinėse, Igoris pakėlė antakius. Kaip vasara? Tiesiog, nuostabi Ridli. Vien kur einu, visi troškta nušnioti mano galvą. Nors..-nusišypsojo šelmiškai,-Tai juk tik įžanga mūšiui, ar ne?,-mintijo Lorijanas-Greywindas, prisimindamas visus smagumėlius, įvykusius per mūsų išmylėtą vasarą.
Du. Du kartai, kai vos nepraradau Melos. Keturi kartai, kai vos negavau sidabrinės kulkos į kaktą. Dešimt kartų, kai teko kovot už giminę ir gyvybę. Sakai, tai normali vasara ,hm?
-Mažai žinau apie sapnų kerus,- ramiu it belgo balsu, kuris tikrai netiko prie jaunuolio biografijos, prašneko,- Žinau tik tiek, kad jei užleisi kokiam nors asmeniui, tasai matys savo praėjusius gyvenimus. Kaip sakant, žinosi kuo buvai praeitame gyvenime, tačiau, mano galva, šie burtai yra pavojingi, kartais, jei sapnuojant tave sužeidžia iki kraujo- tikrovėj gali kraujuot,-kalbėjo antgamtikas, aiškiai nuobodžiaujantis, ir galvojant kokio velnio atsibeldė į šią pamoką. Kita vertus, jam reikėjo atsidangint čionai. Kuo daugiau išmoksiu, tuo bus didesnė tikimybė išgyvent. Gi nenoriu būti iškserstas kaip koks Šajas. Nereikia, noriu dar pagyventu su savo gyvybe ir galva.,-mintijo, kol prisiminė Emiljaną- draugę sireną. Igoris paslapčia virptelėjo, šaltis ir baimė sugniauždė švilpio širdį. Nenoriu matyt tavęs mirusios, Emi.
Rudaplaukis garbanius atsargiai dirstelėjo į profesorių. Vilkolakiškos akys, apitraukusios baimės šydu, nužvelgė kiekvieną vampyro, dėstantčio  apisgynimą nuo juodosios magijos, išvaizdos detalę.
Rodos, tu tik vienas atipalaidęs Hogvartse esi.

[Elena Lovegood]

 Grifiukė džiaugėsi, jog atėjo jos seniai išsvajota pamoka. Ji neskubėdama ėjo link kabineto. Koridoriuje buvo tylu, tačiau pamoka dar nebuvo prasidėjusi. Ji girdėjo lietaus lašus barbenančius į didelį mokyklos langą. Priėjusi reikiamas duris, iškarto nuskambėjo skambutis kviečiantis į pamokas. Brunetė, nieko nelaukdama atvėrė duris.  Pasirodė didelis, erdvus kabinetas su daug suolų ir kėdžių. Išsirinkusi priekinį suolą atsisėdo. Elena nenorėjo jog su ja kas nors sėdėtų, mat jai taip geriau ir niekas netrugdo. Po kelių minučių į kabinetą susigrūdo daugybė vaikų, netrukus pasirodė ir pats Profesorius. Grifiukė įsmeigus į Profesorių savo raudonas akis jo klausėsi. Profesoriui baigus kalbėti savo trumpą pasisveikinimą, Elena suprato, jog jis jai labai patiko, o ypač patiko jo bendravimas su mokiniais. Išgirdusi Profesoriaus klausimą apie ,, Sapnų kerus" mergaitė suraukė antakius. Juk Elena beveik nieko apie juos nežino. Užsimerkusi bandė prisiminti kanors ką skaitė knygose.
,, Sapnų kerai" yra tikrai susiję su sapnais. Gal tai kerai, kurie padeda sapnuoti tai ką nori? O gal jie padeda nesapnuoti košmarų? Elena nežinojo kuris atsakymas teisingas. Tačiau nenorėdama nuvilti Profesoriaus ji pakėlė ranką ir pasakė savo atsakymus.
 Pasakiusi nuleido ranką ir laukė mokytojo žodžių apie jos atsakymą.
Tikiuosi nepasakiau kokios nesąmonės.

[Evieta Delafaille]

Nužvelgusi klasę ir sugrįžusi iš savo svajonių, Evieta pasistengė susikaupti ir įsigilnti į pamokos temą. Sapnų kerai,hmm..tikriausiai kažkas susijęs su žmogaus valdymu sapnuose.... Susidrovėjusi, ji negalėjo pratarti nė žodžio. Ach, ta pirmoji diena mokykloje. Atrodo, lyg kas būtų suspaudęs gerklę, o žodžiai dingę. Sukaupusi visą drąsa,pakėlė ranką, ir mokytojui leidus, ji ištarė:
- Nežinau, kas tai yra, bet tikriausiai šie kerai leidžia valdyti žmogų, kai jis miega..

[April Wolstenholme]

Vasaros atostogų - kaip nebūta, ir nauji mokslo metai ne šiaip sau alsavo Eiprilei į nugarą primindami, kad jau visai greitai ir vėl teks tokiam baisiai ilgam laikui palikti mylimus namus bei kibti į mokslus, bet laikė ją stipriai apkabinę ir pasiryžę nepaleisti ištisus devynis mėnesius. Tačiau šįkart švilpiukė buvo drąsesnė. Juk metai Hogvartse jau nebe pirmieji. Sienos nebeatrodė tokios šaltos ir nepažįstamos, koridoriai nebe taip klaidino, o profesoriai nebebaugino. Beveik. Kai kurie.
Būtent šio Eiprilė nebuvo labai gerai įsidėmėjusi. Galbūt jo pamokose nesilankė? Na, kad ir kaip ten buvo, šį lietingą rytą mergaitė, nusiteikusi mokytis, klusniai sėdėjo viename vidurinių suolų. Su šypsena stebėjo profesorių jam kalbant, džiugesys veido nepaliko net ir suvokus, jog neturi atsakymo į klausimą. Juk nieko baisaus! Pasiklausys kitų mokinių, o turbūt ir nėra reikalo persistengti pačią pirmąją šių mokslo metų pamoką.

[Klarė Konė Karter]

Tą dieną itin anksti pakilusi, Klarė neišsimiegojo. Gal tai lėmė musė, rudenėjančios gamtos nuginta į Grifų Gūžtos bokšto miegamąjį, o gal įkyrios mintys apie jau įsibėgėjančius mokslo metus: rašinius, kerus ir įvairiausias kitas užduotis.
Žygiuodama į pamoką ji žiovaudama užmerkė akis, ši priežastis lėmė, kad jau pusę mokslų beveik sukrimtusi žaliaakė vos nenukošė būrio pirmakursių pasiklydusių painioje pilyje.
Žengdama pro durų varčią paauglė šiek tiek nuraudo. Apsigynimas nuo juodosios magijos nebuvo pats mėgstamiausias Klarės dalykas. Ne, ji tikrai nenorėjo nieko įžeisti, buvo įdomu mokytis ir tikrai naudinga. Tačiau ketvirtakursei šis painus mokslas nesisekė. Net ir įvykdžiusi jauno profesoriaus užduotis ji įklimpdavo netikėtose situacijose, kurios baigdavosi didesne ar mažesne nesėkme. Nenorėdama užsimiegojusiu balsu išgąsdinti pusės kabineto linktelėjusi profesoriui pasisveikinimą ji nuskubėjo sėstis. Netrukus varpo dūžiai užpildė kur ne kur mokinių pašnekesiais vos suerzintą tylą ir pamoka prasidėjo.
Sužinojusi pamokos temą kantriai išlaukė kol labai plepūs (dauguma jaunesnių kursų) mokiniai išsakė savo nuomonę.
- Sapnų kerai, tai labai plati kategorija. Visi jie veikia tik žmogui miegant. Miegas gali būti sukeltas dirbtinai ar natūralus. Miegančiam žmogui žymiai lengviau pakenkti nei budriam, dėl to mes ir kalbėsim apie tai? - Nedrąsiai tarsi laukė profesoriaus pritarimo. - Daugumai žinomos istorijos, kaip karų metu panaudojama įtaiga sapnuose, kaip tiksliai tie kerai vadinami, nežinau, tačiau žinau, kad tai tarsi kokia legilimantijos atšaka, kuria žmogus yra paveikiamas, kad iškreiptum jo realybę įteigiant nebūtus faktus, ar net išvis pakeičiant prisiminimus, prasibraunant į giliausius minčių plotus. Taip pat, manau, su juodąja magija susijęs skausmo sukėlimas sapnuose ir skausmingų prisiminimų kerai. Šiais, kaip manau dauguma jau žino, žmogus palaužiamas, panaudojant jo baisiausias gyvenimo akimirkas.
Net negalvodama Klarė galbūt per daug kartų panaudojo žodį manau, bet įgimtas talentas susimauti užgniaužė galimybę pernelyg pasitikėti savimi, ypač kai kalbama apie juodąją magiją.

[Sem Interficio]

Pirmakursis grifiukas jau sėdėjo klasėje, prieš pamokai prasidedant. Šalia jo sėdėjo, jo nauja draugė.
- Kaip manai, ką mus mokys? Šitas mokytojas biškį baisus- sušnabždėjo draugei, prieš pamokai prasidedant. Kai jau pagaliau prasidėjo pamoka, naujai iškeptas mokinukas stebėjo mokytojo prisistatymą, šis maišė kažkokį tai eliksyrą. "Įdomu kokį čia eliksyrą jis gamina, net žiūrint į jį, miego norisi" berniuko nosytę sutraukė keistas kvapas, o prieš jį ant stalo buvo padėtas kitas buteliukas su kitu eliksyru, prie to buteliuko juodaplaukis net nesiartino, o tai vėl bus koks baisus eliksyras, kas čia žino, ką tas baisus mokytojas išvirė.
- Kodėl jūs mums rodot eliksyrus, jeigu čia ne nuodų ir vaistų pamoka?- pirmi žodžiai išsprūdę pro berniuko lupytes- o šiaip manau, jog miego kerai yra kerai, kurie veikia miegančius žmones, juos valdant, jiems rodant visokius baisus sapnus ir jais bandant paveikti žmogaus psichiką arba bandant jiems pravalyti smegenis (brainwashint), o kadangi čia apsigynimo nuo juodosios magijos pamoka, tai manau, jog kalbėsime apie žmonių valdymą per sapnus, o šitie eliksyrai yra arba užmigdymo eliksyrai, arba eliksyrai kurie padaro sapnus, besapnius ir neleidžia išoriniams šaltiniams paveikti asmens sapnų (kadangi jų nėra)- išsakęs savo nuomonę berniukas tiesiog tyliai sėdėjo ir klausėsi, ką kiti vaikai atsakinėjo, atsakymų buvo įvairiausių, o kuris teisingas- nežinia.

[Madoka Fox]

Jaunoji Madoka kartu su savo pirmuoju draugu Sem įžengė į apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos kabinetą. Tai buvo antra mergaitės diena Hogwartse, tad kiekvienas koridorius, kambarys, salė ir apskritai kiekvienas mokyklos valdų lopinėlis ją stebino. Viskas atrodė... jeigu reikėtų surasti žodį geriausiai apibūdinantį vaizdą, tai būtų - magiška. Šį kartą ji net nepasiklydo atvykdama į pamoką. Juk buvo ne viena. Sem padėjo jai surasti kelią į reikiamą kabinetą ir draugai net susėdo į tą patį suolą. Jie atvyko anksti, kai mokiniai dar tik pradėjo rinktis. Mokytojas tuo metu baigė maišyti įdomiai atrodantį eliksyrą. Ilgiau įsižiūrėjus į jį galėjo apimti nuovargio jausmas vedantis į miegą, tačiau šviesiaplaukė buvo per daug susijaudinusi ir vis dairėsi aplink, tad nė nepajuto poveikio. Mergaitei viskas dar buvo per daug nauja. Pilyje slypėjo begalės neatrastų kampelių, neištyrinėtų paveikslų, o tyloje slampinėjo vaiduokliai, kurių istorijos Madoka dar nežinojo. Net į kabinetą įeinantys mokiniai buvo įdomūs. Šviesiaplaukė nesitikėjo, jog į pamoką susirinks tiek daug skirtingo amžiaus burtininkų. Jai besidairant didelėmis smalsiomis akimis po patalpą, kuri atrodė kiek didensė, negu mergaitė tikėjosi, jos draugas sušnabždėjo klausimą. Madoka nusijuokė.
-Nežinau, bet nekantrauju sužinoti! Gal maišysim eliksyrą!
Entueziastingai prabilo kaip tik tuo metu kai mokytojas baigęs pilstyti dvispalvį skystį tvarkėsi savo darbo vietą. Netrukus klasė buvo pilna mokinių, o kartu su jais atėjo ir šurmulys. Ne vienai Madokai gi viskas buvo nauja ir rūpėjo pasidalinti mintimis. Pamokai prasidėjus prabilo ir mokytojas pristatydamas save pirmakursiams. Tai buvo svarbu.

Tomas Viljamas Ridlis apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojas. Reikia prisiminti!

Besiklausydama vyro kalbos sau pagalvojo. Ir tada ant lentos atsirado žodžiai nusakantys pamokos temą. "Sapnų kerai" Madoka nieko apie juos nežinojo. Apskritai, ji buvo naujokė ir kol kas nieko nemokėjo. Atvyko tikėdamasi išmokti daug naujų dalykų ir patapti tokia pat nuostabia burtininke, koks buvo jos brolis. Vos mokytojas uždavė klausimą, vienas po kito ėmė kalbėti susirinkę mokiniai. Šviesiaplaukės akys tyrinėjo kiekvieną bekalbantį, o ausys stengėsi įsiminti žodžius.
"Sapnų kerai <...> miegančiam arba mieguistui žmogui suteikiami spalvingesni sapnai <...> Sapnų kerai nėra žinomi kaip geri kerai.."
Madokos akys išsipūtė beklausant ir įsmigo į Danielą. Iš jos tvirto tono atrodė, jog ji žinojo ką kalbėjo. Šviesiaplaukės žvilgsnis instinktyviai pakrypo į mokytoją, tačiau šis tylėjo ir laukė, kol visi mokiniai pasisakys.
"Sapnų kerai, tai kerai kurie žmogų 'paleidžia' į sapnus <...> žmogus negalės atsibusti. Arba sapnuos tik košmarus."
Ausys pagavo Emilios balsą, o akys nusekė paskui. Iš mokinių kalbų Madoka ėmė darytis ne kokią nuomonę apie šiuos kerus. Ar jų tikrai reikėjo? Na bet pamoka buvo apsigynimo, o kad apsiginti, turi žinoti nuo ko. Mergaitė palinksėjo gavlą savo pačios mintims ir pasuko žvilgsnį į kitą prakalbusį.
"Sapnus galima valdyti su tam tikrais kerais. Taip pat, su Lumenum kerais galima patekti į kito žmogaus sapnus."
Dabar jau Madoka ėmė jaustis kiek nepatogiai. Aplinkiniai žinojo daug daugiau, negu ji pati. Iš tikrųjų ji pati nieko nežinojo. Beliko tik tylėti ir klausytis ką kalbėjo kiti. Bent išmoks kažko ir kitą kartą gavusi tokį klausimą žinos ką pasakyti. Stengdamasi pakreipti mintis pozityvia linkme, mergaitė pažvelgė į Daniel, kuris neapgalvojęs per garsiai išsakė savo mintis draugei. Vaikinas kalbėjo daug ir nerišliai. Kažkodėl Madokai jis pasirodė pasikėlęs. Todėl jo neatsargiai išsakyti žodžiai privertė ją tyliai sukikenti. Keli atsakymai po to nieko naujo nepasakė. Pradėjo kartotis panašios mintys. Žinoma, kol mokytojas nepatvirtino kas teisinga, o kas ne, negalėjai žinoti. Prieš pradedant nuobodžiauti ausis užkabino kiek įdomesnis paaiškinimas.
"<...> jei užleisi kokiam nors asmeniui, tasai matys savo praėjusius gyvenimus."
Madoka pasisuko į kalbėjusį Igorį. Jo žodžiai sudomino mergytę. Ji net susimąstė, kuo pati galėjo būti paeitame gyvenime.

O aš ar tikiu praeitu gyvenimu?

Staiga gimė mintis jos galvoje ir šviesiaplaukė trumpam pasimetė. Mintis išblaškė tik tolimesnės vaikino kalbos.
"<...> jei sapnuojant tave sužeidžia iki kraujo- tikrovėj gali kraujuot."
Akys nejučia išsipūtė stebint vaikiną. Pasyvus nuobodžiaujančio klasioko balsas vertė galvoti, jog jis žinojo ką kalbėjo. Jeigu tai buvo tiesa, tai sapnų kerai iš tiesų buvo baisus dalykas. Tolimesnių atsakymo šviesiaplaukė nebegirdėjo. Paskutiniai Igorio žodžiai privertė ją susimąstyti apie kitą magijos pasaulio pusę, apie kurią mergaitė nė nebuvo pagalvojusi. Juk tai pavojingi dalykai. Madoka turbūt pirmą kartą susivokė kokia ji buvo naivi iki šiol. Tai tik dar labiau ją vertė norėti mokytis, kad pataptų tokia burtininke, kuri galėtų apsiginti pati ir apginti artimuosius. Staiga netikėtai prakalbo ir Sem, sėdėjęs šalia jos, tame pačiame suole. Jo klausimas mokytojui pribloškė mergaitę. Nejučiomis ji nusuko žvilgsnį į Ridlį ir išraudo pamačiusi, jog jis žvelgė į jų pusę. Žinoma, turbūt žiūrėjo į Sem, bet iš tokio atstumo atrodė, jog žvilgsnis pasiekė ir ją. Madoka pasitempė, bet deja jokio atsakymo į pirmąjį pamokos klausimą nepateikė. Nežinojo teisingo, o kartotis taip pat nenorėjo. Nusprendė palaukti, kol mokytojas papasakos apie temą plačiau. Tuo tarpu pati pradėjo net svarstyti, kad po pamokos visai apsimokėtų apsilankyti bibliotekoje. Juk prireikė vos pirmos pamokos, kad mergaitė pasijustų tokia atsilikusi tarp visų kitų.