[Elride Endlercat]

Elridė įėjo į klasę, ir nustebusi žiūrėjo į šokoladines varles, jos šokavo. Mergaitė negalėjo atitraukti akių, tačiau paliepus profesorei sėstis ji įsitaisė klasės gale. Užduotis buvo įdomi, Elridė visados mėgo klausytis istorijų, jai jas pasakodavo kiekvieną vakarą. Prie jos stalo atskridęs katilas mergaitę stipriai sudomino, jai pasidarė įdomu ar ir ji mokės tokių burtų. Apsižvalgiusi po klasę pamatė, jog daugelis nieko nelaukę nėrė galvas į katilus. Ji neskubėdama apžiūrėjo buteliuką, kurį profesorė Hannah von Peach taip pat visiems išdalino kaip ir katilus. Kadangi jų liepė nesudaužyti mergaitė pabūgo juos liesti, kas jei netyčia nustums nuo suolo ir jis nukris? Nustūmusi dvejones ji pakėlė buteliuką, atkimšo jį ir įpylė į katilą.

[Margarita Tylenė]

Margarita tyliai ir ramiai nupėdino į magijos istorijos kabinetą. Pravėrusi duris ji pamatė išsiilgtas smėlio spalvos sienas,bei palyginti  modernų interjerą. Na ir žinoma nepamirškime grifės mėgstamo skanėsto - šokoladinių varlių,kurios džiaugsmingai šokavo. Kadangi saulutė skaisčiai švietė Margarita pasirinko vietą prie lango. Pliumtėlėjusi ant kedės ji susikrovė daiktus ir kantriai laukė pamokos. Vos suskambėjus skambučiui ir atėjus paskutiniams mokiniams mokytoja prisistatė ir pasakė užduotį. Kai tik mokytoja baigė kalbėti mokinė pradėjo darbą. Supylė skystį į katilą ir giliai įkvėpusi panėrė.

[Ashley Shaw]

Staiga vaizdas iš lėto blankėjo, kol galiausiai liko tuščia, juoda erdvė. Girdėjosi klyksmas, maldavimai, "Avada Kedavra", berniuko verksmas.. Netrukus viskas pradėjo suktis ir susidarė juodoji skylė, kuri įtraukė tamsiaplaukę.
Mergina atplėšė stipriai prisispaudusius akių vokus. Supratusi, jog ji jau grįžo klasėn, tuoj pat išnėrė galvą iš vandens. Kelis kartus Tonks apsisuko galva, tačiau tuoj pat nustojo. Pagaliau.. Baigėsi.. Kaip ir sakė profesorė, plaukai buvo sausi. Mergiotė dar vis negalėjo atsigauti. Tikriausiai ir nepavyks. Grifė įsistebeilėjo į vieną tašką. Net nekrustelėjo. Akyse stovėjo tie patys kraupūs vaizdiniai - Lilė, krentanti ant grindų, persigandęs kūdikis.. Ir už ką jam taip? Hariui tikrai teko daug iškęsti. Artimo mirtis sekė mirtį. Joks kitas žmogus negalėtų pakelti tokio skausmo. O šis sugebėjo. Ir dar įveikė bene galingiausią piktąjį raganių.
Kiek atsipeikėjusi Ashley apsižvalgė. Dauguma jau buvo išnirę, retas dar vis knapsijo minčių koštuve. Kažkuri mergaitė pasiteiravo to, ką ir antrakursė norėjo sužinoti - iš kur gi Poterio prisiminimai? Apsiraminusi dvylikametinukė įsitaisė kiek patogiau, juk dar nežinia kiek reikės laukti.

[Elride Endlercat]

Atsidūrusi traukinyje mergaitė šiek tiek apstulbusi apsidairė. Kabinoje prie lango sėdėjo Haris Poteris. Oho, - mergaitei dingtelėjo mintis, Pats Haris Potteris ir dar jos metų, magija iš tikrųjų yra įdomi. Už traukinio lango vaizdas buvo tikrai gražus, mergaitė apžiūrėjo Harį Poteri ir šiek tiek paniuro, nes tikėjosi, kad jis turės kažkuo ypatingesnę išvaizdą. Elridė toliau viską stebėjo - prieš Harį atsisėdo Ronis Vizlis. Berniukai sėdėjo ir valgė saldainius, atrodė labai linksmi. Ronis išsitraukė burtų lazdelę ir jau norėjo burti, tačiau į kajutę įsiveržė Hermiona. Ji buvo tikrai įžūli, Hermiona, rodos pašiepė Vizlio bandymą burti ir pasigirdama parodė savo burtą. Apstulbusi žiūrėjau, nejau ji išgydė Hario akis? Įdomu, visada maniau, jog burti be profesorių leidimo negalima.

[Margarita Tylenė]

Išpradžių vaizdas buvo susiliejęs, bet kuo toliau,tuo labiau ryškėjo,kol Tylenė viską puikiai matė. Purmiausia ji pamatė įspudingą paukštį - hipogrifą. Jis realybėja buvo daug gražesnis nei nuotraukoje. Margarita stebėjo Hario skrydį su juo ir labai jam pavydėjo. Galiausiai skraidūnai nusileido. Grifų gūžtos mokiniai plojo kaip pašėlę,o klastūnyno mokiniai buvo pasipiktinę ir manė,kad tai juokų darbas ir nieko sudėtingo. Todėl Smirdžius pašaipiai priėjo prie hipogrifo,kas jį įžeidė. Jis atsistojo ant galinių kojų ir su nagais jam drėskė. Mokytojas nuramino Kietasprandį ir kruviną neklaužadą nunešė pas Hogvartso seselę. Toliau viskas darėsi blanku,kol grifiukė ištraukė galvą iš vandens.

[Klarė Konė Karter]

Įžengusi į kabinetą, kuriame vyko pamoka jaunesniajai Hogvartso mokinių daliai, Klarė suprato, jog bent kol kas bus pati vyriausia. Drąsiai pasisveikino su profesore, kuri magijos istorijos žaliaakę mokė nuo pat jos pirmųjų metų magijos mokykloje. Sudribusi į laisvą vietą kažkur vidury kabineto, nusičiupo šokoladinę varlę nuo stalo. Kai kurie naujokai gal ir drovėjosi, tačiau ilgaplaukė dievino šokoladą. Kodėl gi nepasiskaidrinus nuotaikos, prieš pradedant darbą?
Grifė apžiūrinėjo naujai papuoštas sienas, stebėdama pokyčius ir naujus veidus aplink. Kai kurie pirmakursiai atrodė šiek tiek pabalę, ir paauglei buvo visai smagu į juos paspoksoti.
Haaaris Poteris... Mintyse nutęsė Klarisa. Šios personos tema jau buvo gerokai gvildenta per daugumą pamokų. Kaštonplaukės istorijoje jau trys metai. Ketvirtieji pasirodė nė kiek ne kitokie. Dabar jau tikrai džiaugėsi suvalgiusi šokoladinę varlytę, paaugliškai svyruojančios nuotaikos turi būti taisomos, dažniausiai tai kažkas skanaus.
Grifė ilgai žiūrėjo į ant jos stalo gulėjusio minčių koštuvo vandenį. Iškreiptas jos veido atspindys žėrėjo, tarsi kinietiškai pagamintas kristalas. Kiti mokiniai jau nėrė į prisiminimų kupinus koštuvus, tarsi tas skubėjimas pagelbėtų užduočiai. Supurčiusi buteliuką su blizgiai geltonu, tarsi ant mokinės kaklaraiščio, skysčiu, strazdanė neskubėdama, tarsi sulėtintame vaizdelyje supylė jį į koštuvą. Paskutinį sykį apžiūrėjo įsitempusius klasės draugus ir atitraukusi plaukus ir permetusi per petį, nors jie ir nesušlaps, kaip aiškino mažulėliams profesorė Hannah, ji tingiai priglaudė veidą prie vandens, prasisprausdama į lėtai ryškėjantį prisiminimą.

[Evieta Delafaille]

Sekdama pamokoje esančių vaikų pavyzdžiu, Evieta paėmė buteliuką su blizgiai geltonu skysčiu ir atsargiai supylė jį į koštuvą. Žiūrėdama į vos vos matomai garuojantį vandenį,iš nuostabos ji net nepastebėjusi veidu prilietė vandenį. Po kelių sekundžių miglos, ji pastebėjo atsidūrusi tamsioje gatvėje. Visur puikavosi dideli keturkampiai namai su smaragdo žalumo vejomis ir blizgančiais automobiliais kieme. Išgirdusi riksmą, Evieta nuskubėjo link siauro skersgatvio. Čia nebebuvo taip šviesu, kadangi čia nestovėjo žibintai. Vienoje pusėje buvo garažo siena, kitoje - aukšta tvora. Pagaliau, ji pastebėjo du keturiolikmečius berniukus, ir iš karto atpažino vieną jų. Tai buvo Haris. Kitas, Hario atremtas į garažo sieną, išgąstingai žiopčiodamas  stovėjo stambus berniukas. Ir tada, lyg iš niekur nieko atsirado padaras juodu gobtuvu, toks pat, kurį Evieta matė knygoje "Azkabano kalėjimas" . Tas padaras trenkė Hariui ir staiga... Ji ir vėl atsidūrė šviesiame kabinete. Apsidairiusi, ar niekas nesuprato kas ką tik nutiko, ji pakėlė ranką ir pasakė:
- Profesore, aš mačiau padarus su juodais gobtuvais. Kas jie tokie?

[Morgana Buterfield]

  Morgana greitai įkvėpusi vėl paniro į katilą tikėdamasi, kad dabar prisiminimai bus geri. Lėtai ryškėjant prisiminimui ji laikė sukryžiuotus pirštus, kad ji būtų prisiminimas geras. Ir jis išties toks buvo.
  Ji matė Harį jojantį ant testrilų, ji tai pat jojo, o gal tiksliau skrido? Ji jautė vėją kuris taršė ir dar labiau vėlė ir taip susivėlusius plaukus, ji jautė viską ką jautė ir berniukas. Buvo nuostabu. Tai pat ji matė ir Hermioną su Roniu, ji nebuvo tikra ar jie matė šiuos stebuklingus gyvūnus ar ne, bet atrodė, kad jie irgi buvo sužavėti.
  Rusvaplaukė greitai išniro iš prisiminimo, jis buvo gana trumpas, todėl nieko nelaukusi vėl paniro į auksinį katiliuką.

[Dawn Strain]

Supratusi, jog atsakymo į klausimą negaus, mergina nekantravo pradėti savo darbą. Dailiai paėmusi buteliuką su prisiminimais, mergina juos supylė į katiliuką ir auksinės prisiminimų gijos gražiai ėmė maišytis vandenyje. Dawn, iš įpročio, užsimerkė, užgniaužė kvapą ir įmerkė savo veidą į vandenį. Vanduo švelniai glostė veidą, bet praėjo nemažokai laiko, kol Strain išdrįso pramerkti savo rudas akis. Dawn stovėjo erdvioje salėje su židiniu viduryje. Salėje buvo 2 žmonės. Ketvirtakursė užkart atpažino jaunesnįjį Harį Poterį - su apsiaustu, netvarkingais plaukais, akinukais ir randu ant kaktos. O šalia jo stovėjo tamsiaplaukė mergina, pagal uniformą - varnanagė. Dawn nelabai suprato, kur atsidūrusi, ir kas ta mergina. Kol Haris su juodaplauke kalbėjosi, Strain ėmė apžiūrinėti kiekvieną kampelį, vaikščioti. Savo žingsnių Dawn negirdėjo, vis dėl to ji gi vaiduoklis, įsibrovęs į kito prisiminimus. Mokykloje šios vietos nesu mačiusi... Varniukė mintijo, kur ši atsidūrė. Vienintelis variantas - Kambarys iki Pareikalavimo. Kai mergina atsisuko į jaunuolius, norėdama atidžiau apžiūrėti patį Harį Poterį, pamatė dvi susiliejusias lūpas, virš jų - amalas. Dawn išpūstomis akimis pajuto, kaip kaista žandai.
-Ėėėėėė,-sumykė ir nusisuko, kadangi jautė, jog neturėtų į tai žiūrėti. Mergina jautėsi siaubingai - jai buvo labai nejauku, tarsi neturėtų čia būti.-Na aišku, man pateko pats geriausias prisiminimas...-piktai burbtelėjo varniukė, vis dar stovėdama ir žiūrėdama į sieną. Kai sukaupė ryžtą atsisukti, tikėjosi, jog balandėliai jau bus baigę dalintis seilėmis ir bakterijomis. Dawn neklydo. Juodaplaukė mergina stovėjo apsiašarojusi. Strain suraukė antakius, kadangi nieko nesuprato, ji norėjo grįžti atgal į klasę. Kaip tik tuo momentu visas vaizdas priešais persikreipė ir varniukė pajuto sėdinti. Ši greitai ištraukė vis dar įkaitusį veidą iš minčių koštuvo ir bandė nusivalyti vandenį, tačiau Dawn buvo sausut sausutėlė. Ji stengėsi suprasti tą prisiminimą, tačiau tas nelabai sekėsi - vis dėl to, tai tikriausiai niekaip neturėjo įtakos būsimiems svarbiems įvykiams Hario Poterio gyvenime. Visiškai netekusi žado, mergina prisiminė, jog jos laukia dar vienas prisiminimas, kuriame turės pabuvoti, tad ši ėmė ruošti savo smegeninę dar vienai kelionei.

[Elena Lovegood]

Brunetė lėtai žingsniavo link ,,Magijos istorijos" kabineto. Koridorius buvo platus, silpnai apšviestas. Tačiau vaikų bėgiojimai ir rėkavimai Elenai visiškai nepatiko. Brunetė priėjusi kabineto duris ir pakėlė galvą pažiūrėti ar tinkamą kabinetą surado. Pakėlusi galvą pamatė, jog ant durų parašytą ,,Magijos istorija", apsižvalgiusi atidarė dideles ir plačias duris. Pasirodė didelis ir erdvus kabinetas su daug staliukų ir kėdžių. Raudonakė atsisėdo prie staliuko, kuris buvo priekyje prieš mokytojos suolą. Pasirodžiusi mokytoja pradėjo savo kalbą ir pasakė užduotį. Elenai mokytojos bendravimas labai patiko, o užduotis kurią davė taip pat labai patiko ir atrodė įdomiai. Prisitraukusi prie savęs katiliuką supylė į ją Hario prisiminimus. Giliai atsidusus įmerkė galvą katiliuke plaukiaječius prisiminimus.

[Ieva Cherry]

Ieva sustojo koridoriuje ir pasižiūrėjo į tvarkaraštį. Muzikos istorija. Taaaaiiiiippp. Myliu tokias pamokas. Ji šyptelėjo ir greitu žingsniu nužingsniavo link nurodyto kabineto. Įejo pr duris ir apsižvalgė. Wow dekoras stipriai skiriaso nuo praeitos pamokos. Gražu. Jauku, šviesios spalvos ir pagalvėlės suteikė kabinetui vos ne namų pojutį ir šiltą atmosferą. Galiu prisiekt kažkas saldžiai kvepia.. Gal kuri iš anksčiau atejusių merginų pasikvepino
Prasidėjo pamoka ir, kaip ir priklauso pirmą pamoką, profesorė pasakė savo kalbą. Ji kalbėjo laisvai, matėsi ne pirmi metai kaip kalba prieš mokinius, nėra baimės.
Profesorei sumojus lazdele prie jos priskriejo katiliukas ir skystis, primenantis obuolių sultis, kurias ji gerdavo namie, tik truputį tirštesnis.
Matant artėjančius objektus, susidomėjimas praktine užduotimi tik kylo.
Pala merkti veidą??? Žinojau, kad dažytis šįryt buvo prasta idėja.
Ai nesušlapsiiu.. Tada geriau
Ji supylė prisiminimų buteliuką i katiliuką ir skyrė penkias sekundes reakcijos stebėjimui. Tada palenkė galvą prie pat paviršiaus, giliai įkvėpė ir panardino veidą.

[Dawn Strain]

Prašauuuu, būk kas nors gero - mintyse maldavo Dawn prieš įmerkiant savo veidą į minčių koštuvą antrą kartą. Šįkart mergina neužsimerkė, tad aiškiai matė, kaip prieš akis maišėsi įvairūs pavidalai. Galiausiai visos detalės susidėjo į vietas ir Dawn pajuto stovinti ant žolės. Tamsu, sprendžiant iš pilno mėnulio - naktis. Dangų užgožė Gluosnis Galiūnas. Varniukė medį matydavo visada, bet niekada neišdrįsdavo prieiti ir apžiūrėti iš arčiau. Na, dabar ji stovėjo labai arti jo, o priešais - 6 figūros, 6 išsigandę veidai. Ronis Vizlis klūpėjo ant žemės su sužeista koja, netoliese stovėjo jaunas Haris Poteris ir šviesaplaukė mergaitė Hermiona, buvęs Nuodų ir Vaistų profesorius Sneipas. Tamsiaplaukis, regis, Hario krikštatėvis Sirijus, žuvęs mūšyje Magijos Ministerijoje. Taip pat - buvęs Apsiginimo nuo Juodosios Magijos profesorius Remas Lupinas. Šis elgėsi kažkaip keistai. Dawn su siaubu stebėjo, kaip Lupino veido forma ėmė keistis, pats, regis, jautė skausmą. Strain pažvelgė į pilną mėnulį ir viską suprato. Remas Lupinas buvo vilkolakis. Ak! - keturiolikmetė susikrimto dėl tokio savo žioplumo. Transformacija buvo sunki ir praėjus kelioms sekundėms mergina žiūrėjo ne į žmogų, o į plaukuotą bei šiurpų padarą. Viskas atsitiko taip greitai, jog Strain nesuprato, kas vyksta. Sneipas puolė ginti jaunuolių nuo vilkolakio, o Sirijus dingo iš akių. Varniukės širdis pradėjo daužytis, kai vilkolakis staiga atsisuko į jos pusę. Girdėjosi kaukimas. Vilkolakis nubėgo kiaurai Dawn į garso pusę. Mergina, praradusi žadą, apsičiupinėjo save, regis, pamiršusi, jog ji tėra vaiduoklis iš ateities. Vaizdinys ėmė suktis ir ketvirtakursė vėl atsidūrė klasėje. Širdis trankėsi kaip pašėlusi, tad pridėjusi ranką prie širdies, bandė nusiraminti.

[Ieva Cherry]

Ištraukus galvą iš katilo, Ieva išplėtusi akis pora sekundžiu spoksojo į tuštumą priekyje bandydama suprast, kas katik nutiko. Tada pridėjo delnus prie veido, tikrindama, ar iš tikrūjų ji sausa. Sausa ji buvo, bet mokytojos patikslinimas, kad praktiniam darbui atlink reikia pamatyt tris prisiminimus, ji giliai atsiduso viduje it dar karta nuleido akis i katilą su skysčiu.
Praeitas prisiminimas nebuvo morališkai sekinantis ar traumuojantis, viso labo Hario gyvenimas prieš Hogvartsą. Nemaloni šeima, prastos gyvenimo sąlygos, prastas maistas ir dažnas nuovargis, bei patyčios. Nemalonus prisiminimas bet vistiek, kilo nerimas, kad su sekančiu gali taip ir nepasisekt.
Ji dar karta įkvepė ir lėtai panardino savo veida į skysti.
-----
Aplink buvo tamsa, tarsi tunelis, požemiai. Aplinka jai kažka priminė, bet ka?
Su kiekvienu žvilgsniu nerimas tik kilo, o tada tolumoje pasigirdo balsas. Pavojingas, žemas, negailestingas ir garsus vyriškas balsas. Tuomet Ieva suprato kur ji. Šia scena ji jau žinojo. Skaitė ją Hario Poterio memuaruose namie. Mama parnešė knygą. Ši dalis buvo viena jos mylimiausių- susidūrimas su basilisku.. Tylus ir lėtas judėjimas tuneliu pradėjo blykšti ir prisiminimas netrukus baigėsi, o ji pati išniro.
-----
Buvo neįmanoma patikėt, kad ji savo akim galėjo pamatyt scena iš garsiojo susirėmimo su basilisku. Nors prisiminime nieko agresyvaus nenutiko, pati atmosfera suleido jai adrenalino dozę, kuri vertė jos nepasiryžimą smalsumu ir ji jau buvo pasirengus nerti dar kartą.

[Elena Lovegood]

Supylusi prisiminimus, Elena užsimerkusi pasinėrė į juos.
 Pirmiausia vaizdas buvo blankus ir nieko nebuvo įmanoma įžiūrėti. Staiga viskas išryškėjo ir pasirodė Voldemortas, Mirties Valgytojai, beveik sugriuvęs Hogvartsas bei jo mokytojai ir mokiniai. Elena žvalgėsi ir pamatė Hagridą ir jo rankose gulintį Harį. Haris atrodė kaip negyvas. Elena persigando. Staiga Voldemortas prakalbo.
 -Haris Poteris negyvas! Nuošiol jūs visi paklusit tik man! Ateik kas nori prisidėti prie mūsų!
 Staiga iš minios išėjo Drakas Smirdžius. Jis ėjo link Voldemortio. Netrukus iš savo vietos pajudėjo Nevilis Nevėkšla.
 -Tikėjausi sulaukti sveikiasnių sekėjų. Kuo tu vardu?,-Šiurkščiai paklausė Voldemortas.
 -Aš Nevilis. Nevilis Nevėkšla.
 Netrukus visi Mirties Valgytojai ir pats Voldemortas pradėjo juoktis.
 -Ką gi, Nevili, priimsim ir tave.
 -Aš norėjau kaiką pasakyti!
 - Kagi, su malonumu išklausysiu, - Leptelėjo Voldemortas pilnas paniekos.
 -Nesvarbu kad Haris mirė. Kasdien kas nors miršta. Draugai, šeimos nariai... Taip, šiandien netekom Hario, bet jis visada liks gyvas mūsų širdyse. Taip pat ir Fredis, Remas, Tonks visi... Jų mirtys nebuvo beprasmės. O tavoji bus beprasmė! Tu klysti, Hario širdis plakė dėl visų mūsų! Visiems mums tai nepabaiga!, - ir tuo metu Nevilis iš paskirstymo kepurės ištraukė Godriko Grifo kardą. Elena jau net nejautė kaip ji verkia. Atsisukusi į  Hagrido rankas pamatė jog jose Hario nėra. Jis gulėjo ant žemės ir staiga atsistojo. Paleidęs ,,Confrigto" kerus į Nadžinę nubėgo toliau kautis su Voldemortu. Elena, tuo metu jau verkė laimės ašaromis. Tik staiga vaizdas pradėjo blankti ir ji grįžo į realų pasaulį.

[Klarė Konė Karter]

Prisiminimas keturiolikmetę Karter nukėlė į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį. Jame vyko vakarėlis. Rankose žymusis Poteris laikė auksinį kiaušinį. Aplink besibūriuojantys grifai turėjo rankose taures, greičiausiai sklidinas moliūgų sulčių.
Klarei buvo įdomu ar kiti mokiniai irgi galėjo pakliūti į prisiminimą kito koledžo bendrąjame kambaryje. Juk tai galėjo atskleisti per daug detalių. Įėjimo būdą ar dar kokią kitą nesąmonę. Pati iš savo minčių prunkštelėjo.
Taip pat ketvirtakursis Haris, kaip ir pati Klarė šiemet, publikos raginamas atvėrė žėrintį kiaušinį. Atvėrus, visą bendrąjį kambarį apėmė kurtinantis garsas, net ir pačiai teko užsidengti ausis, kad galėtų stebėti kas vyksta.
Paauglys kiaušinį greit užvėrė palikdamas spengiančią tylą. Vaizdas išskydo ir Klarė pasijuto vėl esant magijos istorijos kabinete.
- Profesore, - kreipėsi truputį per garsiai, po to klykaujančio kiaušinio ausys dar ilgai liks nejautrios, - o ką mes turėjome išmokti iš šių vaizdinių? Ar tik mokytis juos peržvelgti?