0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17 ruduo
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
-Mmm...-paglostė savo smakrą mąstydama apie atsakymą į grifės klausimą,-Na, tas tešlius tikrai buvo apžavėtas tavo grožiu, todėl, manyčiau, neatsibus kokią savaitę,-tai pasakiusi ėmė prunkšti ir kumštelėjo Tonks. Mergina atsiduso ir ėmė skabyti žolę, uosdama šviežų vejos kvapą. Žvilgčiodama į popierį padarėlį, apsikabinusį šviesaplaukės pirštą, Dawn kiek ėmė pavydėti.
-Nesąąąžininga, aš taip pat tau padėjau ištrūkti iš tos nelemtos skrynios,-susierzinusi mestelėjo Prielipai. Galiausiai caktelėjo liežuviu ir susikoncentravo į kitas savo mintis. Regis, jos vienintelės atliko užduotį - visiškai priešingai, nei ji tikėjosi. Tyliai sėdėdamos, kartais pakrizendamos iš milžino, kuriam šiandien pasitaikė labai nesėkminga diena, merginos laukė, kol baigsis pamoka.
-Žinai, po visko eisime sukirsti šokoladinio pyrago. Regis, skrandis tuoj susitrauks,-pasiskundė.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17 ruduo
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
-Puiku,- šūktelėjo varnė, pamačiusi voką tarp rausvaplaukės rankų,- nagi, atidarykim ir perskaitykim,- tamsiaplaukės akys nuslydo juodom raidėm ant balto paviršiaus.
-Atrodo, kad tu pamiršai perskaityti dvi paskutines eilutes,- nenorėdama įžeisti tyliai pasakė Vanilė, pirštą nukreipdama į neryškiu rašalu parašytus žodžius.
Citata
Priėjęs prie šio medžio,
Gali prisiminti viską, ką užmiršęs esi,
Ir nesvarbu, liūdna tai ar ne,
Viską vėliau pamatysi sapne.

Pelėdos, varnos tupi ten,
Saugo paslaptingą medį,
Prisiminimų karalystę,
Ir tolimą vaikystę.
Jos draugė netruko atpažinti apie kokį objektą kalbama, tik deja, kur jis yra nežinojo, kaip ir pati Vanilla. Bet kažkokia nuojauta pakuždėjo, kad pakreipus galvą dešiniau ir paėjus lygiai trisdešimt keturis vidutinius žingsnius atsistosi per metrą nuo ypatingojo medžio. Mergina, nieko nesakiusi porininkei, pasisuko ir nukeliavo iki niekuo neišsiskiriančio medžio. Tai storas, senas, gal labiau tiktų šimtametis medis. Pavadinimo gerai nežinojo, kadangi lapai jau nukritę, tad tik vienas dalykas nusakė, kad tai Prisiminimus saugantis augalas - ant beveik visų šakų tupėjo varnos ir pelėdos, kurios neleido sau miegoti dieną. Turbūt. Iš tiesų, viskas atrodė gana baugiai. Nužvelgusi medį, tada Lisettę, pradėjo ieškoti kažko panašaus į baltą, sulenktą popieriaus lapą su dailiu raudonu antspaudu. Žinoma, nieko nuostabaus, kad jis kabojo pačioje medžio viršūnėje.
-Manau, kad užlipsiu, paiimsiu tą voką ir numesiu tau į apačią, sutinki?- nelaukusi sutikimo bei įsikibusi į draugės pečius, pasiekė pirmą šaką. Bandymas nesėkmingas, nes viena pelėda kirto penktakursei į ranką.
-Vos nepasakiau, kad nekenčių pelėdų,- veidą perkreipė bloga šypsenėlė. Žinoma, tokių nesėkmingų bandymų buvo milijonai, bet galiausiai, rausvaplaukės padedama, Vanilė pasiekė viršūnę ir nuskraidino voką žemyn, galvodama kaip pati nesusižeidus nusileisti. Nuleido koją žemiau, bet šlapia šaka nuskraidino šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu ir neišlaikiusi pusiausvyros krito žemyn, spėdama užsikabinti už kažkelintos šakos. O vėliau jau vieni niekai pasiekti žemę. Pajautusi tvirtą pagrindą po kojomis, rudaplaukė pažvelgė per klastuolės petį ir perskaitė kas buvo parašyta laiškelyje.

Citata
Aš maža, daili skrynelė
Apsupta mažų lapelių
Vienas margas, kitas rudas,
Trečias žalias kaip kopūstas

O ant tų lapelių skraido,
Fėjos, aukso sijonėliais,
Su baltom baltom lazdelėm
Magijos prigrūstom galvelėm
-Ar tau kažką sako fėjos su auksiniais sijonais, baltomis lazdelėmis ir jų apsupta skrynelė? Šitame miške jų pilna, todėl ši užuomena labai neaiški,- sukryžiavo rankas varniukė.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17 ruduo
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
Lisetė išlipo iš vandens ir nusekė paskui Vanilę, kuri, regis, net skaičiavo savo žingsnius. Mokinės priėjo tą medį, apie kurį rausvaplaukė girdėjo tiek daug. Šis realybėje atrodė lygiai toks pats didingas kaip ir fantazija klastūnės galvoje. Penktakursė apžiūrinėjo kiekvieną šio medžio lopinėlį ir nė nesiklausė, ką bandydama užsiropšti į medžio viršūnę kalba mokinė.
-Ak, taip, tau turbūt reikėtų pagalbos,- matydama, kad tamsiaplaukei nesiseka, Lisetė priėjo arčiau. Deja, nežinojo, ką daryti, tad tiesiog klausė Vanillos nurodymų, kol šiai pagaliau pavyko pasiekti medžio viršūnėje esantį laišką. Atrodo, tamsiaodei gan nesunkiai tai pavyko ir vokas nusileido tiesiai į klastuolės rankas. Atplėšė, tačiau neskaitė. Ją išblaškė šakų trakštelėjimas.
-Ar tau viskas gerai?- kiek sunerimo penkiolikmetė, matydama, kad Vanilė vos nenukrito. Laimei, ši sėkmingai pasiekė žemę ir perskaitė laišką.
-Taip, brangioji, fėjos su sijonais man tiek daug pasako, kad tu nė neįsivaizduoji,- rimtomis ir gal kiek piktokomis mėlynomis akimis nužvelgė Vanilę. Akivaizdu, kad žodžiai palikę klastuolės lūpas buvo tik sarkazmas.
Lisette žengė į mišką, kiek suirzusi dėl kvailos užuominos. Tuo labiau, kad bendraamžės jas gavo keturias vietoje trijų!
Penkiolikmetės pyktį išblaškė tylus ir nesuprantamas dainavimas jos ausyse. Negana to, kad tai nebuvo Lisetės mėgstamos dainos, šios dar ir blaškė. Nors ne, tai privalėjo būti užuomina. Rausvaplaukė apsidžiaugė ir pasileido bėgti tiesiai.
Mergaitė pribėgo supynes. Gana senos, tačiau vis dar puikiai tinkamos laiko praleidimui. Lisetė nusprendė, kad užuominoje buvo kalbama būtent apie jas, nes kažkada skaitė knygą apie burtus, kurioje fėjos turėjo kažkokių tai reikalų su supynėmis. Taip! Rausvaplaukė pribėgo prie supynių ir iš po jų ištraukė nedidelę medinę, tačiau dailiais raštais išmargintą skrynelę ir ją atdiarė.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17 ruduo
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
Vanilė žingsniavo paskui klastuolę. Jos ėjo vedamos dainos galvose, atrodė, kad abi puikiai girdėjo spygius, kiek erzinančius ir nesuprantamus balsus, kuriuos vijosi dar labiau neaiškūs dainos žodžiai. Eidama gretimais Lisettės, netrukus pasiekė stipriomis virvutėmis aprištas ir įvairiais raštais raižytas supynes. Jos taip pat kabojo ant nejauno medžio šakos. Varniukė jau beveik sėdosi ant jų, kad pasisuptų ((bendratis po "kad" negalima)), bet  bendraamžė pirma pagriebė skrynelę iš po jų, tad tas atbaidė nuo supynių ir sužadino smalsumą pažiūrėti, kas toje skrynutėje. Ši buvo maža, šviesiai ruda, daili, taip pat raižyta, bet šįkart įvairių magiškų gyvūnų raštais. Na, bent jau nereikėjo ieškoti rakto - dėžutė buvo be spynutės, tad tamsiaodė lėtai pakėlė skrynelės viršų ((?)). Tai kas buvo viduje, ją nustebino. Išsižiojusi parodė lobį porininkei.
-Šitiek laiko mes stengėmės dėl nieko? Net išmaudei mane ežere,- vyptelėjo mergina, apžveldama jau beveik išdžiuvusius rūbus. Po keletos sekundžių, tuščia dėžutė pasunkėjo ir rudaplaukė nukreipė žvilgsnį ten. Dabar joje puikavosi dideliame žiede mieganti fėja su aukso sijonėliu. Vanilei net pakilo nuotaika ir paėmusi klastuolės ranką, sugrįžo prie profesorės Mortimer.
-Mes jau pabaigėm,- plačiai nusišypsojo penkiolikmetė.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17 ruduo
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
Tai buvo panašu, tarsi sekti akimis vėjo pustomus lapus. Mokiniai, visai kaip tie vėjo gūsių nešiojami trapūs lapeliai, dėl nežinomų priežasčių, regis, visi susiskirstę poromis, bėginėjo tai į vieną, tai į kitą pusę. Žiū, vieną akimirką lėkė miško pusėn, o kitą jau apsisukę traukė ežero ar dar kur nors link. Kartkartėm užsibūdavo kiek ilgėliau arba visai pranykdavo jaunajai profesoriai iš akių, tačiau vis tiek visi ir vėl sugrįždavo daug maž nenukentėję. Na, bent jau iš pirmo žvilgsnio.
Šitaip nesikišdama į šios dienos kiemo įvykius, Rosemarie lyg ir pastebėjo, kad pora mergaičių gerokai per ilgai pradingo miško glūdumoje, o dar pora įsmuko ežeran. Vieną akimirką mergina pagalvojo apie tą gandais apipintą milžinišką galvakojį, tariamai gyvenantį vandenų gilumoje, bet, tiesą sakant, nieko jau kaip ir negalėjo padaryt – jos išsirengė pasiplaukioti ganėtinai tolokai nuo tos ežero pakrantės vietos, kurioje sėdėjo Rose, tad laiko vis tiek greičiausiai būtų pritrūkę. Kaip sakoma, mesk katę vandenin, o jei neišplauks, reiškias nebuvo lemta (nors profesorei labiau patiko kita, pakoreguota šio posakio versija, kadangi nei viena katė nenusipelno tokio elgesio. Bet tąją kitą versiją, be jos pačios, vargu ar šiame gyvenime dar kas išvys).
Kad ir kaip Rosemarie patiko mėgautis šia ankstyvo rudens diena pasyviai stebint pabirusius mokinius, tačiau pamokos laikas nebuvo begalinis. Ji nė nepastebėjo, kaip greitai jis prabėgo, tad suskambus varpui iš netikėtumo net krūptelėjo. Paskubomis pašokusi ant kojų apžvelgė visus sugrįžusius atgal prie pakrantės.
- Labai šauniai padirbėjote, tik gaila, jog pamoka tokia trumpa, tiesa? Nė nespėjome aptarti paskutinio klausimo, - kiek nusiminusi nutęsė, - bet nieko nepadarysi. Galbūt kai kurie jį pamiršote ir dabar blogai padariau jums primindama, mat, nors ir žadėjau, tačiau, nenorėdama jūsų daugiau užlaikyti, paliksiu jį nepratęstą ir neatsakyta. Viso geriausio, - tyliai sukikenusi atsisveikino bei paleido visus atgal į pilį.
Rose, dar kiek lūkuriuodama žvelgė jiems pavymui, o tuomet susirinkusi atsineštus daiktus ir pati patraukė tolyn. Tik ji vis dar ėjo ežero pakrante, nė neketindama užsidaryti tarp keturių sienų tokios gražios dienos metu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale