[Kaja Adams]

- Na, galėsite nusilakuoti nagus arba įsiverti auskarus, - sukikeno.
Galiausiai ėmė ir juoktis, mat įsivaizdavo profesorių lakuotais nagais ir pasipuošusį auskarais. Prisiminė tą vaizdo įrašą instagrame, kuriame mamos bendradarbė nulakavo nagus savo miegančiam vaikinui.
Išgirdusi, jog koledžo vadovas neatiduos auskariukų, Kaja nukabino nosį, tačiau netrukus viduje sužibo viltis, kai jis paklausė apie kerus.
- Vera verto, - mikliai atsakė grifė.
Per transfigūracijos pamokas mergaitė rašydavosi viską ir stengdavosi įsiminti, nes šis profesorius buvo geras ir vadovavo Grifų Gūžtai. Per kitas pamokas tikrai būdavo ir taip, jog Kaja tik laukdavo, kol jos baigsis.
Vienuolikmetė labai tikėjosi, kad už šį atsakymą ji atgaus auskariukus su gėlytėmis. Žvilgsnis vis krypo ir krypo į lentyną.

[Auris Senkleris]

Auris bandė susiraukti, atrodyti rimtas. Juk čia vyko rimtas auklėjamasis pokalbis. Kurį paskendęs savo kartais apimančiame liūdesyje ir pyktyje atidedinėjo jau labai per ilgai. Bet irgi pradėjo juoktis.
- Na jau ne. Dėkoju. Verčiau tu mokykis ir atgausi savo daiktus. Nes kitaip man teks viską siųsti tavo tėvams. Paskui vis tiek viską atgautum. - Į klausimą ji atsakė. Auris suprato, kad tai buvo labai paprastas klausimas nes jai net nereikėjo nei pagalvoti, kad atsakytų. Tai, kad klausėsi ką jis kalba buvo gerai.
- Reikėtų man daugiau paklausinėti. Bet, kad jau pažadėjau. Gerai. Gali turėti tuos auskarus. - Jis atsiskraidino juos nuo lentynos ir padavė Kajai.
- Iš mano pusės tiek. Nebent nori dar ką pasakyti, gal yra kokių kitų dalykų kurie tau trukdo mokytis? Į Eion nekreipk dėmesio. Tegul sau kalba. Jam vieną dieną nusibos. Jei vėl su juo susipyksit pasakyk man. Ir Kaja. Sakau tau. Pasitempk per likusį laiką iki egzaminų. Kerai tikrai nepavyks per kartą. Bet reikia pasistengti. Pamatysi, tada ir pačiai bus smagiau ir įdomiau, kai vieną dieną dėl įdėtų pastangų tau pavyks kerėti.

[Kaja Adams]

Profesorius taip pat nusijuokė, tad Kaja pasijuto drąsiau ir smagiau. O kai ji atsakė į klausimą, koledžo vadovas pasielgė taip, kaip ir žadėjo. Atidavė mergaitei auskariukus su gėlytėmis.
- Ačiū! - nudžiugo ji.
Bijodama, jog profesorius neapsigalvotų, ji pasislėpė papuošalą kišenėje. Tačiau iš tiesų juk žinojo, kad jei norėtų, tai Senkleris akimirksniu tuos auskarus prisišauktų atgal.
- Na, man tiesiog mokytis labai nuobodu, - tyliai pripažino Kaja. - Neįdomu, bet žinau, kad reikia... O jei Eion prie manęs kabinėsis, būtinai jums pasakysiu ir jūs jį nubauskit, - paprašė. - Aš pasistengsiu, - tarė ryžtingai, bet po akimirkos ir atsiduso.
Tada iš kuprinės ištraukė visą saują vimdomųjų pastilių ir padėjo jas ant stalo.
- Kad nekiltų pagunda.
Galiausiai atsisveikino ir išėjo iš kabineto tikriausiai pirmą kartą galvodama apie tai, kurių kerų pasimokyti reikėtų pirmiausia.

[Auris Senkleris]

Auris galvojo apie tai kaip po galais ją sudominti, kad mokytis pasidarytų įdomu. Jame vėl pradėjo busti žiemos miegu užmigęs mokytojas.
- Gaila, kad neįdomu. Tada turėtų būti dar sunkiau čia būti, jei visiškai viskas neįdomu. - Tikėjosi, kad tarp Kajos ir Eion susirėmimų nebus. - Pažiūrėsim. Kad pasikalbėčiau  su juo jeigu kas nutiktų, tai tikrai pažadu. - Kodėl Hogvartse tiek mokinių, kurie turi kažkokių elgesio problemų. Ar šiaip kokių problemų. Ar taip yra visose mokyklose?
- Labai gerai, kad juos palieki. - Auris išsiėmė lazdelę ir pradangino saldainius. Koks siaubas. Kiek jų daug. Pamanė.
- Iki Kaja. - Ji išėjo. Auris kurį laiką sėdėjo ir galvojo apie žiobarų vaikus, kurie nežinodami apie magijos pasaulį įkrenta į jį. Kodėl vieni prisitaiko labai greitai. O kitiems labai sudėtinga? Visai praverstų kokie kursai vasarą. Per kuriuos susirinktų tėvai ir vaikai iš žiobarų šeimų. Ir kas nors jiems viską išaiškintų. O jie galėtų tarpusavyje pasidalinti savo mintimis, nuogastavimais, patirtimis.
Paskui Auris pradėjo taisyti mokinių darbus.

[Amira Martin]

  Grįžusi iš Uždraustojo miško Amira pasuko tiesiai link savo kabineto, kuriame paskutinį kartą turbūt ir lankėsi tada, kai jai buvo jis parodytas ar tiksliau priminta kur jis randasi. Nors įprastai ištaisydavo mokinių darbus iškart po pamokos, praėjusį kartą turėjo svarbesnių reikalų. Tad šiandien, po ne itin gražaus įvykio su panele Goff, moteris turėjo sutikrint kontrolinius darbus, kuriuos mokiniai rašė praėjusios pamokos metu.
  Nors praėjo beveik mėnuo nuo profesoriavimo pradžios, vampyrė vis dar jautėsi keistai būdama šioje pilyje. Namų ilgesys? Ne, tokio niekad nejautė. Aplinką irgi pakankamai dažnai keisdavo anksčiau, tai kas gi buvo ne taip? Galbūt sužadinti ne tokios jau vaikiškos vaikystės prisiminimai? Prisiminimai apie Mayrą? Kaip Amira nustebtų sužinojusi, kad dvyniai Llewellyn yra Mayros vaikai.
  Klausa pagavo žingsnių garsą. Kažkas artinosi prie kabineto ir iš žingsnių spartos tas žmogus atrodo buvo piktas ar suglumęs. Dėl visą ko moteris pasiruošė burtų lazdelę. Fiziškai tikrai nesikaus su kitu žmogumi, o tuolab nesikaus besilaukdama vaiko, apie kurį sužinojo visai neseniai. Jei teks, naudosis gynybos kerais, tačiau nejučia šviesiaplaukė tikėjosi, kad to daryti neteks. Tai kokiu gi klausimu atskuba tas burtininkas? Iš garsėjančių žingsnių buvo akivaizdu, kad tai tikrai ne mokinys. Kolega? Direktorė? Ūkvedys? Atsidarius durims paaiškės, ką užnešė šįvakar į jos kabinetą.

[Badis Smudge]

Badis sparčiu žingsniu traukė koridoriais. Nuo vėjelio apsiaustas plaikstėsi į šalis. Vyras to dalyko nekentė, tad suėmė ir susisiautė apsiaustą. Ne burtininko, o žvalgo apsiaustą. Žiūrėjo į priekį, o ranka pačiupinėjęs aplink liemenį, suprato, jog viskas vietoje. Du aštrūs it skustuvas peiliai, strėlinė su dviem tuzinais strėlių. Ant peties kabojo lankas su užrišta temple. Pasiruošta, tam, kad ir kas ten vyks.
  Žvalgas su trenksmu atidarė transfigūracijos profesorės kabineto duris. Gobtuvas buvo ant galvos, veido šešėlyje nesimatė.
- Ką tu padarei? - šaltu pykčio kupinu balsu prabilo. - Tu nužudei mokinę, nužudei Elliw, ar nesupranti. - jis nešaukė. Kalbėjo tyliai, vos ne pašnibždom, ir su grėsminga gaidele balse. Tai, jis iš patirties žinojo, gąsdina labiau nei rėkimas. - Ir ne, man ne stresas, mirčių esu matęs. Amira, aš noriu tave nudėt. Bet aš to nedarysiu. Ir nelėksiu kaip išprotėjęs pas Arwen. Ne. Mes išsiaiškinsim su tavim. - metalas brūkštelėjo per metalą, Badis išsitraukė saksų peilį.