0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #75 Prieš 4 metus »
Deja, rožių krūmai nė neketino atsiverti. Rodos, jie net sutankėjo, kad Emmai nekiltų jokių minčių pro čia pasprukti.
Likus viena, rudaplaukė pašiurpo. Iš pažiūros nepaprastai gražūs raudoni žiedai iš tiesų laukė savo progos pakenkti - slėpė nuodingus spyglius. O be paliovos sklindantys neaiškios kilmės garsai vertė nerimauti. Vis dėlto pasitikėjimas savimi neišgaravo kaip dūmas iš kamino. Tvirčiau suspaudusi lazdelę škotė lengvai šyptelėjo, tarsi mesdama iššūkį nenuspėjamam labirintui. Tačiau ir jis turėjo paruošęs savų staigmenų.
Išgirdusi kažkieno balsą Emma krūptelėjo. Ji tikrai nesitikėjo, kad čia be jos dar bus žmonių. Atsisukusi penktakursė pamatė jaunesnę mokinę, anksčiau tikrai matytą.
-Taip, aš jaučiuosi puikiai.- rudaplaukė nužvelgė sutrikusią mergaitę. Jos rankose gulėjo paruošta lazdelė, tad buvo akivaizdu, kad sutiktoji tikėjosi ko nors baisesnio nei Emma.
-Labas,- pavėluotai pasigirdo pasisveikinimas,- Ką tu...
Merginos žodžius užgožė netikėtas garsus krūmų šlamėjimas, slindantis už nugaros. Siena, pro kurią ji pateko į labirintą, artėjo beprotišku greičiu. Dar truputis, ir mokinės bus subadytos kraupiai žibančių spyglių.
-Bėgam iš čia!-škotė suriko tai kaip savaime suprantamą dalyką, bet pati pasiliko sekundėlei, kad šautų kerus,-Bombarda!
Vieną akimirką jau atrodė, kad pavyko sustabdyti sieną, bet žaibiškai užsigydžiusi sprogimo paliktą skylę, ji neketino sustoti.

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #76 Prieš 4 metus »
  Mergaitė su menka šypsenėle veide stebėjo vyresniąją merginą, nors ir buvo kiek susirūpinusi ir nesijautė persaugiausiai. Visgi nenuspėjamas rožių labirintas turėjo pilna paslapčių ir pavojų, kuriuos jis slėpė savyje apsigaubdamas savo gražia ir viliojančia išvaizda, o raudonos kaip kraujas rožės kvietė jas paliesti, slėpdamos tai, kad negailestingai nudegina kiekvieną jas prilietusi ir joms nerūpi kas tai per žmogus ar būtybė...
- Geraii... Aš Cindy Grant. - Tarė antrakursė, o jos veide vis dar matėsi sutrikimas, nors ir švietė menka šypsenėlė, o rankose buvo tvirtai suimta beržinė lazdelė, kadangi betkada buvo galima tikėtis pavojų, o svarbiausia buvo būti pasiruošusiai. Nors Cindy ir nemokėjo ja pergeriausiai naudotis... Rodosi, kad mergina, kuri vis dar neprisistatė, bandė kažką pasakyti, bet tuoj pat ji sustojo nebaigusi sakinio ir švilpukė liko sutrikusi. Tuoj pat sutrikimas dingo ir dvylikametė atsisuko į siaubingo garso kelimo šaltinį, o tuoj pat buvo priversta dėti į kojas. Oranžinių plaukų savininkė nežinojo jokių kerų, su kuriais sugebėtų apsisaugoti nuo to, bet tikėjosi, kad ji su nepažįstamąją išneš sveiką kailį iš šio pavojingo labirinto bei keikė save mintyse, kad į jį įžengė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Cindy Grant »

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #77 Prieš 4 metus »
Akies krašteliu rudaplaukė matė, kad Cindy jau išnešė kudašių. Labai gerai. Tačiau ir škotei čia nebuvo kas veikti, nebent vėl bandytų sulaikyti rožių sieną. Bet pilkaakė neketino per daug priešintis paslaptingoms labirinto jėgoms. Tad ji ėmė skuosti paskui švilpę.
Po kurio laiko Emma sustojo. Regis, toji siena liko toli toli už jų nugarų, tad buvo galima ramiai atsikvėpti ir pasišnekėti, nebijant, kad vėl reikės bėgti kaip išdegus akis.
-Malonu susipažinti, Grant.-vis dar giliai alsuodama nuo bėgimo tarė mokinė,-Aš esu Emma Shade. Varnanagė.
Ji nutilo ir vos pakreipė galvą, lyg norėdama geriau įsižiūrėti į jaunesnę mokinę. Ūmai penktakursę užplūdo gėda, kad ji nieko naudingo nepadarė. Tik susprogdino dalį sienos, o tai tikriausiai galėjo supykdyti labirintą. Emma, nė nežinodama kodėl, pradėjo mąstyti apie jį kaip apie gyvą būtybę.
Galbūt buvo kokie nors kerai, kurie sustabdytų sieną. O juos per visą šią sumaištį rudaplaukė ėmė ir užmiršo.
-Atleisk, kad nesugebėjau susitvarkyti su ja,-apgailestaudama prabilo škotė ir mostelėjo ranka ten, iš kur jos pabėgo, turėdama omenyje tą besiartinančią sieną.
Ji truputį raustelėjo, bet negalėjai suprasti, ar nuo bėgimo, ar iš drovumo.
-Ką tu čia veiki? Manau, čia ne vieta pirmųjų kursų mokiniams.

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #78 Prieš 4 metus »
  Cindy rūpėjo, kad šiai viskas būtų gerai ir, kad ši išneštų gyva, sveiką kailį iš čia, bet ši taip pat nenorėjo pasielgti savanaudiškai, palikdama varno nago mokinę vieną tvarkytis su šiuo pavojingu labirintu, tad švilpukē bėgdama vis žvilgčiojo atgal, pažiūrėdama ar sutiktai pašnekovei viskas yra gerai. Sienai sustojus, antrakursė kiek lengviau atsikvėpė bei rankomis atsirėmė į kelius giliai kvėpuodama nuo bėgimo. Tuoj pat netoli jos sustojo ir mergina, kuri prisistatė Emmos vardu.
- Malonu, Emma. - Tarė švilpukė vis dar bandydama atgauti normalų kvėpavimo tempą. Jos širdis smarkokai daužėsi nuo patirtos baimės ir adrenalino, bet Hogvartso mokinė save mintyse ramino, kad viskas bus gerai ir, kad jai su varniuke pavyks iš čia ištrūkti gyvoms. Na, bent bus šiokia tokia patirtis.
- Nieko. Nei vienas neesam visažiniai. Vis dėl to, nesi kokia profesorė, kad žinotum visus burtažodžius. - Bandė paguosti Emmą mergaitė, šiai vos pradėjus atsiprašinėti, dėl nesulaikytos rožių labirinto sienos. Jeigu Cindy būtų tokia protinga, būtų ir pati sulaikiusi tą sieną, bet vis dėl to, ji tik menkutė antrakursė, kuri nenumanė ką daryti tokiose situacijose.
- O čia jau mano kaltė. Mėgstu uždraustąjį mišką. Vaikščiojau užsigalvojusi ir užklydau čia. O dar išgirdusi tavo balsą, smalsumo vedama atsekiau jį. O ką pati čia veiki? - Papasakojo istoriją, kaip atklydo čia taip pat užduodama klausimą merginai. Grant rankoje vis dar buvo stipriai suspausta burtų lazdelę, kuria iki šiol šiame labirinte švilpynės koledžo narė neturėjo progos pasinaudoti...                         

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #79 Prieš 4 metus »
Gerai, kad Cindy nekaltino jos. Škotė kilstelėjo galvą ir trumpai šyptelėjo. Jai nederėjo išsiblaškyti. Šiame neabejotinai daug netikėtumų pilname labirinte budrumo buvo nevalia prarasti. Iš už kampo galėjo pasirodyti bet kas... O pasigailėjimas nebus parodytas. Puiki treniruočių vieta. Sarkastiškai pagalvojo rudaplaukė. Ji stūmė į šalį mintis, kad nepavyko susidoroti su pirmuoju iššūkiu.
-Mėgsti mišką?! Juk jis gali patikti tik...-Emma staiga nutilo, nenorėdama per daug įžeisti naujosios pažįstamos ir ieškodama ne tokio pikantiško žodžio,-...nutrūktgalviams.
Kaipgi pasakysi jaunai Hogvartso mokinei, kad ji greičiausiai savižudė? Milžiniškas nesusipratimas!
-Jei tau įdomu, buvau tokių pamišėlių ištempta iš pilies ir atvesta čia. Žinoma, neapsieita be lažybų...-pratarė mergina, neužsimindama, kad ji pati intensyviai kalė, ruošdamasi VML.- Geriausia, kad aš iš labirinto kuo greičiau išeičiau...-pridūrė Emma, visai nenutuokdama, kiek laiko jau praėjo.
Gal bendrakoledžiai norėjo tik pagelbėti? Gal visa tai išeis į naudą?
Vos tik ji baigė pasakoti apie save, pasigirdo lėti, bet vis garsėjantys sunkūs žingsniai. Jie sklido iš priešingos pusės, nei jos atbėgo. Įtartinai panašūs į trolio, žingsniai nepaliaujamai artėjo. Škotė atsisuko į švilpę ir tyliai šnipštelėjo:
-Ką dabar darysim?! Gal bėgam į šoninę atšaką? Gal nepastebės mūsų...
Bet ir ten jis mus gali surasti...

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #80 Prieš 4 metus »
  Mergaitė nemaloniai apsidairė į kairę ir į dešinę bei tvirčiau suspaudė lazdelę rankoje. Nors Cindy ir nežinojo daug būdų, kaip galėtų apsiginti, bet visgi tikėjosi, kad prireikus sugebės padaryti bent kažką ar bent pabandyti kažką padaryti.
- Nematau jame nieko blogo. Miškas kaip miškas, tiesiog turi daug paslapčių ir pavojų, kurių turi beveik kiekvieną vieta. Pažvelgiant iš gerosios pusės, šis miškas taip pat turi tikrai nuostabių, gražių vietų ir puikių gyvūnelių, būtybių. o nuotykius aš taip pat mėgstu, bet žinoma, būtų gerai, kad jie nebūtų tokie kaip šis, per kuriuos galima ir nusibaigti. - Paaiškino savo "miško patikimą" švilpukė ir dar kartelį nejaukiai apsidairė. Mergaitė gal kiek ir gailėjosi, dėl savo pesimistiško, paskutinio ištarto sakinio, bet žinojo, kad jame buvo tiesos.
- Kas per kvaili žmonės? Ar jiems taip nerūpi kitų gyvybės, ar šiaip su proteliais ne viskas tvarkoje? - Kiek susierzinusi ir jau nemėgdama Emmos paminėtų žmonių, tarė Grant. Jos veidelyje nebuvo matyti plačios šypsenos, kaip būdavo dažniausiai. Tam įtakos turėjo atmosfera, žinojimas, kad betkada gali būti kažko užpulta ar neišeiti iš čia gyva ir tiesiog nelaiminga pokalbio tema.
  Tuoj pat pasigirdo sunkūs, garsūs ir nieko gero nereiškiantys žingsniai, o vargšės antrakursės akys prisipildė išgąsčio. Ji bailiai pažvelgė į Emmą ir garsiai nurijo seiles. Cindy nenorėdama stovėti kaip durnelė, tiesiog pačiupo pašnekovės ranką ir kartu su ja pasileido bėgti priešinga puse negu girdimi sunkūs, turbūt troliui priklausantys žingsniai.
- Emma, ar mes liksim gyvos? Aš nenoriu mirti. Noriu kartu su tavim saugiai nusigauti į Hogvartsą. - Drebančiu, tyliu iš išgąsčio balseliu paklausē švilpynės koledžo narė, nė sekundei nepaleisdama neseniai sutiktos vyresnios merginos rankos bei bėgdama kiek kojos neša. Nuo tokio adrenalino, Cindy niekaip nesugebėjo sutvarkyti savo kvėpavimo, tad kvėpavo netaisyklingai, kas tik atėmė dar daugiau jėgų iš jos...                               

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #81 Prieš 4 metus »
Žingsniai vis garsėjo, pranašaudami mokinėms nelaimę. Emmai net nespėjus susigaudyti, Cindy čiupo ją už rankos ir nusitempė. Išgirdusi begalinės baimės kupiną balsą, suvirpėjo. Kaip greitai ši maloni švilpė pavirto į išsigandusią mergaitę. Mergaitę, kuri be jos pagalbos niekaip iš čia neišsikrapštys. Nors ir skuosdama, rudaplaukė vylėsi ją kaip nors nuraminsianti. Bet ir škotė vos tvardėsi. Būtų blogai užleisti vietą panikai, kuri leistų greitai pakliūti troliui į nagus. Tačiau mergina norėjo gyventi.
Neaišku, ar trolis spėjo jas pamatyti. Greičiausiai ne. Ji pamažu ilso, žinojo, kad ir Cindy pavargo. Kai bėgdama akies krašteliu netikėtai pastebėjo tamsią angą, Emma nedvejojo nė sekundės. Visą šį laiką rankos nepaleidusi švilpė dabar buvo kone nuvilkta penktakursės į vienintelę likusią slėptuvę.
Rudaplaukės pastebėta atšaka buvo siaura - spygliai tik ir taikėsi joms įdurti, bet vis geriau nei nieko. Aukštai virš mokinių mėlynavo debesėliais pasipuošęs dangus, skaudžiai primenantis nerūpestingą gyvenimą...
Emma užsidengė burną ir žvilgsniu paragino taip padaryti švilpę, kad nesigirdėtų jų garsaus bei trūksmingo alsavimo. Širdis tuksėjo kaip pašėlusi, pilvas sukosi ir vartėsi lyg skalbimo mašina. Stebuklas, kad trolis vis dar nesurado mergaičių. Jis prapliumpsėjo ir sustojo šonu priešais angą kaip tik tada, kai mokinės nutilo. Rudaplaukė iš visos širdies geidė, kad sutvėrimas eitų toliau. Slinko begalinė akimirka.
Ji norėjo. Vylėsi. Troško. Tačiau lemtis buvo numačiusi kitaip. Trolis atsisuko kaip tik į jas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #82 Prieš 4 metus »
  Mergaitės lėkė, kiek tik kojos nešė. Čia nebuvo kvailas kompiuterinis žaidimas, kuriame mirus, buvo galima viską perkrauti ir žaisti išnaujo. Čia buvo realus gyvenimas ir iš šios kvailos situacijos mergaitėms teko kabarotis pačioms. Visgi, bent jau Cindy, dėl šios situacijos buvo pati kalta. Ji pati, savo noru įžengė į šį mišką, o galiausiai ir į patį rožių labirintą, bet dėl to nesigailėjo, nors ir kaip bijojo to, kas gali įvykti. Geriau jau visa tai iškentėti dviese. Jeigu ne aš, Emmai būtų reikėjus kabarotis vienai. Nors ir sukeliu jai rūpesčiu, nes ji turi tvarkytis ne tik su troliu, bet ir su kvaila švilpuke.
  Tuoj pat Grant buvo patempta už rankos ir krito į menką slėptuvę. Keli spygliai skaudžiai nudegino švilpukės odą, bet ji tuo nesiskundė, nes galėjo būti ir blogiau. Mokinė užsidengė savo burną delnu, taip stengdamasi sukelti kuo mažiau garso ir duoti kuo mažiau galimybių troliuj surasti Hogvarsto mokines. Cindy kiek baimingas, bet rodantis, kad viskas bus gerai žvilgsnis, pažvelgė varniukei į akis ir ši be žodžių bandė nuraminti save ir sutiktą vyresniąją mokinę. Vos tik oranžinių plaukų savininkė atsisuko į slėptuvės įėjimą, ji pamatė dvi dideles trolio akis, kurios žvelgė į ją. Mergaitė norėjo suklykti iš išgąsčio, bet susitvardė ir tik tvirčiau suspaudė lazdelę rankoje bei nežinodama ką daryti beviltiškai stypsojo ant žemės, tikėdamasis pačio geriausio, bet žinodama, kad jeigu nieko nedarys, viskas laimingai nepasibaigs. Antrakursės rankos drebėjo kaip epušės lapai, o širdis smarkiai baladojosi.
- Tarantallegra - Paleido pirmą į galvą šovusį burtažodį dvylikametė ir trolis pradėjo šokti. Cindy greitai pašoko ant kojų ir čiupusi vyresnios mokinės ranką, kurią jau buvo spėjusi paleisti, nusitempė ją pro trolį ir pradėjo bėgti tolyn. Trolis dar šiek tiek pašoko, nukrito ant užpakalio, taip sukeldamas didelį garsą, ir burtažodis baigė veikęs, o mergaitės toliau bėgo tolyn, nors ir jėgų buvo mažai, o variantų, kad trolis jas pagaus, daug...

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #83 Prieš 4 metus »
Emma niekada nemanė, kad yra bailė. Tačiau dabar, kai trolis jas pastebėjo, tirtėjo lyg drebulio krečiamas žmogus. Ji jautė, kad greičiausiai tas padaras mokines pagaus, škotė nė nenorėjo pagalvoti kas joms tuomet atsitiks. Laimei, greta esanti įsibaiminusi švilpė sugebėjo paleisti kerus. Nors jie nenužudė trolio, bent jau laikinai jį sustabdė. Puiku. Paniška baimė trumpam nuslūgo ir varnanagė piktai pažvelgė į rankoje laikomą lazdelę. Kam man ji, jeigu nesugebu net apsiginti? O tuo labiau, apginti kitų?
Rudaplaukė ketino kaip nors atsidėkoti mergaitei, kai ji vėl pasijuto tempiama Cindy. Prabėgusi pro šokantį trolį nusiviepė: taip juokingai jis atrodė. Tačiau keistoka šypsena, neabejotinai paveikta šiandienos įvykių, netrukus dingo. Reikėjo skubintis paskui jaunesniąją mokinę.
Norėjosi švilpę sustabdyti ir galutinai susitvarkyti su troliu, kad šis jų daugiau nepersekiotų. Bet Emma buvo beveik tikra, kad vėl nieko nesugebės padaryti, stojusi su būtybe akis į akį. Kita vertus, susidūrusi su akių ir galūnių neturinčia rožių siena škotė nepametė galvos.
Išgirdusi bumbtelėjimą po kelių akimirkų trumpam atsisuko. Trolis kol kas iš lėto žengė paskui jas. Pažvelgus į jį, galvoje atsirado idėja, visiškai priešinga tam, ką jos dabar darė. Ne, šįkart ji tikrai nedrebės. Nebepasiduos to padaro skleidžiamam siaubui.
-Palauk! Stok! - šūktelėjo. Emma vylėsi, kad Cindy paklausys jos. - Kas, jei mes jį užpultume? - dar net nesustojusi pateikė beprotišką pasiūlymą penktakursė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #84 Prieš 4 metus »
  Cindy burtų pagalbos sukeltas trolio "pasirodymas" atrodė gan juokingai, bet šiuo metu ne tai buvo antrakursės galvoje. Mergaitė norėjo kuo greičiau pasprukti iš šio baisaus, pilno nemalonių netikėtumų ir iššukių rožių labirinto ir pasijausti bent kiek saugesne, kadangi ši žinojo, kad bet kurią sekundę gali būti užpulta šio milžino, o blogiausiu atvėju ir kitų baisių būtybių, kurios tūnojo čia. Cindy net neįsivaizdavo, ar jai su Emma pavyks išnešti sveikus, gyvus kailius, bet stengėsi save nuteikti pozityviai, nors tokioje situacijoje tai tikrai nebuvo lengva. Tuoj pat Hogvartso mokinių priešininkas sunkiai atsistojo ir dideliais, bet lėtais žingsniais pradėjo žygiuoti jų link. Rodėsi, kad trolis tikrai nebuvo patenkintas švilpukės sukeltu jo "pasirodymu", buvo įsiutęs ir galėjo bet kurią sekundę sutraiškyti, nužudyti jaunutes merginas. Grant ir toliau bėgo, kiek tik kojos ją nešė ir nė sekundėlei nepaleido vyresniosios varniukės rankos. Bet dėja, šioji tuoj pat sustabdė Cindy. Dvylikametė išgirdusi Emmos idėją, pamanė, kad jai atsisuko keli varžteliai. Gi ką gi jos gali padaryti prieš suaugusį trolį? Oranžinių plaukų savininkei kilo bloga nuojauta ties tuo, bet ši nusprendė pasitikėti savo pašnekove ir nebyliai sutiko linktelėdama galva, nors šia akimirką ir nežinojo burtų, kurie galėtų sužeisti ar nužudyti trolį.
- Mums pavyks. - Pati tuo nepatikėdama ir su smarkiai besikilnojančia nuo išgąsčio krūtine tarė mergaitė. Cindy atsistojo į poziciją, lyg būtų pasiruošusi pulti ir tvirčiau rankoje suspaudė burtų lazdelę, nors dabar ir nežinojo kaip ją panaudoti, kas buvo tikrai apgailėtina, nes trolis pamažu artėjo prie mergaičių.

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #85 Prieš 4 metus »
Škotė nesitikėjo, kad Cindy taip greitai ir be jokių ginčijimųsi pritars jos planui. Tai pasirodė truputėlį keista, bet jos nevaikščiojo ramiai ežero pakrante, o bėgo nuo trolio. Kai paprastas galvos linktelėjimas pasakė viską, Emma lengviau atsiduso. Ji pati buvo kiek padususi nuo nutrūktgalviško bėgimo, tad nebuvo pačios geriausios formos. Kaip ir švilpė. Ką aš darau? Juk tikrai niekaip nepasiseks. Tačiau mokinė nuvijo šias mintis.
Vis dėlto Cindy ištarti žodžiai merginai (ar joms abiem) suteikė tik šiek tiek drąsos ir pasitikėjimo savimi. Bet pakankamai, kad ji kupinomis išgąsčio ir keisto ryžto akimis pasisuktų į trolį. Pakankamai, kad išdrįstų nukreipti lazdelę į būtybę ir tyliai sušnibždėtų:
-Diffindo.
Šviesiai žalios spalvos spindulys pataikė tiesiai į ranką, bet ne į kaklą, kaip Emma norėjo. Todėl kerai ne atskyrė galvą nuo kūno, o nupjovė ranką kiek žemiau alkūnės. Pasipylė kraujas, penktakursė susiraukė, pamačiusi jį.
Tą pat akimirką labirintą sudrebino siaubingai garsus padaro kriokimas. Rudaplaukė virptelėjo ir atsitraukė per kelis žingsnius. Ji vėl norėjo panaudoti tuos pačius kerus, bet trolis riaumodamas pasileido į mokines. Mums galas.

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #86 Prieš 4 metus »
  Cindy dar vis manė, kad kova su troliu, nebuvo pati geriausia mintis, ją vis dar valdė bloga nuojauta. Ji jautė, kad tuoj įvyks kažkas tikrai blogo, bet nesugebėjo sutrukdyti to, ką mergaitės jau buvo pasiruošusios daryti. Visgi mergaitės nebuvo suaugusios ir nežinojo daug burtažodžių, su kuriais galėtų apsiginti, o ir suaugusiems ne visad pasiseka, buvo atveju, kai ir jie mirdavo nuo šio siaubūno rankos. Dvylikametė vos spėjo sureaguoti ir jos pašnekovės paleisti kerai tarsi nupjovė trolio vieną ranką ir su dideliu garsu tėškėsi ant žemės. Tuoj pat iš tos vietos, kur buvo ranka, tarsi upeliu pasipylė kraujas. Iš švilpynės koledžo mokinės lūpų išėjo aiktelėjimas, o jos akys ir pati ji prisipildė išgąsčio. Jeigu dabar būtų kitokia situacija, iš jos akių būtų jau seniai pasipylusios ašaros, bet dabar nebuvo laiko net joms, nes reikėjo mąstyti, kaip išlikti gyvai. Visą mergaitės kūną purtė baimė ir šiurpas, bet tai dar nebuvo spėję galutinai užvaldyti mokinės. Trolio klaikus klyksmas situacijos niekaip nepagerino, o tik dar labiau įbaugino mokines.
- Emma, bėgam! - Žinodama, kad geresnio varianto už šį Grant nesugalvos, sušuko ši ir jau ruošėsi bėgti, bet pamačiusi, kad Emma net nejuda iš vietos, Cindy pačiupo pašnekovės ranką ir bandė ją temptis kartu su savimi, kad tik abi liktų gyvos, sveikos, nes įsiutęs trolis pamažu artėjo jų link, ruošdamasis sutraiškyti vargšes Hogvartso mokines į gabalus...       

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #87 Prieš 4 metus »
Emmos kojos tarsi įaugo į žemę. Todėl ji net nepajudėjo, kai išsigandusi švilpė ėmė ją tempti tolyn. Merginos nepaveikė net jos skatinimas bėgti. Dabar škotė nedrebėjo, nors akys buvo išplėstos iš baimės. Lyg prieš jos valią ranka su lazdele pakilo ir nusitaikė į priartėjusį trolį. Balselis jos galvoje rėkė, kad ji nespės paleisti jokių kerų, kad reikia nešti kudašių, bet rudaplaukė kažkodėl į jį nekreipė dėmesio.
-Sectum... - tik tiek spėjo ištarti ji, kad padaras galingu vienintelės rankos (o gal letenos?) mostu ją pastūmė į šoną.
Jei Emma būtų buvusi stambesnė ir aukštesnė, ji tiesiog būtų pačiuožusi keletą metrų. Tačiau dabar smulkus kūnas nuskriejo į tankią rožių sieną. Iš plaučių siūbtelėjo oras, plaukai pradėjo plaikstytis, iškrito lazdelė. Mergina skaudžiai dribtelėjo ant žemės ir užsimerkė. Ji nugara jautė, kaip nuodingi dygliukai skverbiasi pro rūbų sluoksnius link kūno. Bet jau buvo per vėlu. Neapsaugotas kaklas ir plona galvos oda buvo nusmaigstyti dyglių. Ji neturėjo pakankamai jėgų pasijudinti iš vietos ir pasitraukti toliau nuo sienos. Tuo metu nežinomi nuodai jau buvo nešiojami po organizmą.
Varnanagė anksčiau matė, kad keli spygliai sužeidė ir Cindy, tačiau didelės žalos nepadarė. O Emmai buvo įdūrę net keliasdešimt jų. Neišvengiamai turėjo pasijausti nuodų poveikis, bet kol kas jai nieko ypatingo neatsitiko, tik kažkaip stebuklingai atsirado daugiau energijos, pranyko skausmai. Todėl penktakursė atsimerkė ir pašiurpusi sustingo. Link švilpės žingsniavo kokie dešimt vienodų trolių. Jai net į galvą neatėjo, kad tai gali būti haliucinacija, škotė šventai tikėjo tuo, ką matė.
-Nužudyk! Nužudyk juos! - rėkdama paragino Cindy Emma ir pabandė atsistoti. Pakėlusi akis pamatė, kad į ją yra įsmeigtos visos tų pabaisų akys.

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #88 Prieš 4 metus »
  Kad ir kaip Cindy besistengė pajudinti Emmą iš vietos ir pabėgti nuo šio siaubūno su ja kartu, varniukė net nesiruošė pajudėti ir stovėjo kaip prikalta.
- Nagi, Emma, eime! - Jau nebeturėdama vilties, kad jai pavyks pajudinti draugę iš vietos, persigandusiu ir beviltišku balsu suzirzė mergaitė, betempdama Emmą už rankos. Dėja, bet didelė trolio letena numušė vargšę varniukę į rožių labirinto sieną. Grant lazdelė iš persigandimo iškrito jai iš rankos, bet šiuo momentu jai tai visiškai nerūpėjo. Švilpukės persigandęs žvilgsnis stebėjo draugę, ši vis dar beviltiškai  tikėjosi, kad viskas bus gerai.
- Emma! - Vos neverkiančiu balsu sušuko antrakursė. Ji nesitikėjo, kad įvykiai pakryps tokia linkme. Cindy vis dar kvailai tikėjosi ir neprarado vilties, kad abi mokinės liks gyvos ir sėkmingai pasieks Hogvartsą. Dvylikametė pasijuto nors lašeliu geriau, kai vyresnioji mergaitė sujudėjo, bet tuoj pat jos rėkte išrėkti žodžiai, nesuteikė Cindy palengvėjimo. Švilpynės koledžo narė greit atsisuko į trolį, prisimindama apie jo egzistenciją, ir tikėjosi pamatyti daugiau negu vieną priešininką, bet čia tebebuvo tas pats, pusiau berankis trolis. Kalti rožės spygliai. Jie sukėlė haliucinacijas. Greitai susiprato ši. Mergaitei nė nespėjus sureaguoti, milžinas pažvelgė į jos draugę ir agresyviai pradėjo judėti jos link. Mažoji burtininkė krito ant kelių, daugiau visiškai nesirūpindama, kad jos rūbai išsikruvins, ir kaip įmanydama greičiau stengėsi surasti lazdelę, kurią neseniai buvo pametusi. Pagaliau ją radusi, Cindy greit sugriebė beržinę lazdelę ir besistodama, nukreipė ją į trolį, kuris judėjo Emmos link. Oranžinių plaukų savininkė stengėsi kuo greičiau sugalvoti burtažodį, kuriuo galėtų apginti varniukę, o tuo pačiu ir save bei nugalabinti šį žiaurų padarą.

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #89 Prieš 4 metus »
Emma siaubingai išsigando pamačiusi tuos padarus. Vienas trolis - baisu, o dešimt - nepalyginamai baisiau. Ji pamėgino dar kartą paskubinti švilpę:
-Greičiau...! - balsas netikėtai užkimo, škotė ėmė kosėti. Greitai ji vėl galėjo kalbėti, bet matė, kad rėkimai nepadės. Be to, Cindy ir pati susipras, kad reikia gelbėti draugę.
Padarai visi kaip vienas artėjo prie jos. Jie buvo išsirikiavę pleišto forma, artimiausias vos už trijų metrų nuo jos. Bent tai buvo gerai, kad jie daugiau nekreipė jokio dėmesio į jaunesniąją mokinę. Deja, ji, visa išsikruvinusi, dabar kažko ieškojo ant žemės. Negalėjo šauti jokių kerų. Lazdelė! Emma prisiminė, kad irgi turėtų turėti tą gelbstintį pagaliuką, kuris galėtų nušluoti dešimt trolių nuo žemės paviršiaus. Kur jis? Ji pradėjo karštligiškai žvalgytis, pamažu sprausdamasi į rožių sieną. Kaip tik tada varnanagė išgirdo šakelės trekštelėjimą. Ji krūptelėjo, pamačiusi, kad priekyje buvusi pabaisa užmynė ant lazdelės. Ne ant švilpės, o ant jos pagaliuko. Mergina nukreipė akis į Cindy, vildamasi, kad jau tuoj tuoj išgelbės ją, bet pamatė tik mokinę, negalinčią sugalvoti kokio nors burtažodžio.
Emma ketino sušukti, kad mergaitė naudotų tuos pačius kerus, kuriais ji nupjovė troliui ranką, tačiau nespėjo. Ar jai sutrukdė rožių nuodai, ar dar kas nors, bet nepastebėjo staiga visiškai priartėjusių padarų. Škotė tik silpnai klyktelėjo, kai artimiausias trolis vėl ją trenkė į šoną. Tik šįkart jos galva atsimušė ne į krūmus, o į kietą žemę. Akimirką rudaplaukė pagalvojo, kad nieko nenutiko. Tačiau labai greitai ji pajuto skausmą pakaušyje, akis iš regos lauko kampų užliejo tamsa.