0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 189
  • Lytis: Moteris
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #60 Prieš 5 metus »
Mergaitė spūstelėjo vaikinuko ranką ir nusiuntė jam mielą šypsenėlę. Ji kiek nusisuko nuo jo ir nusičiaudėjo.
- Gal visdėlto galėčiau jį apsimauti? Man beprotiškai šalta. - Nedrąsiai paklausė mergaitė dar labiau susigūždama iš šalčio. Mergaitė vėl nusisuko nuo vaikinuko ir nusičiaudėjo kelis kartus išeilės, o tada vėl atsisuko į jį.
- Nors ne. Vėliau dar apčiaudėsiu jį. - Tarė mergaičiukė ir papurtė savo galvą. Malia'i tikrai buvo labai šalta. Jaunoji klasruolė buvo visa susigūžusi nuo šalčio ir drebėjo žingsniuodama. Jos visa oda buvo pasišiaušusi nuo šalčio ir visa ledinė.
- Šaltaaa. - Neapgalvodama savo žodžių tarė ši ir sukaleno dantimis.
- Leonard'ai, žiūrėk! Išėjimas! - Patenkinta sušuko mergaičiukė ir parodė pirštuku į tunelio galą. Menka šypsenėlė užpildė jos veidą. Ji buvo tikrai laiminga, kad pagaliau jiedu rado išėjimą...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #61 Prieš 5 metus »
Leo davė klastuolei megztinį ir tarė:
- Imk, nes aš mažai sergu tai nieko man nebus,- ir nusišypsojo,- nesiįjaudink dėl manęs.
O jeigu ji nesiįjaudina?.
Kai mergina parodė išėjimą Hall jau nelabai buvo svarbu, bet džiaugėsi, kad nors neliks šiam labirinte. Išėję iš labirinto jis iškart dingo. Kaip mums pasisekė sarkastiškai tarė. Po to atsisukęs į Malia vaikinas prakalbo:
- Tai ar nori papasakoti savo gyvenimo istoriją,- po to vėl žvilgtelėjo į tą pusę kur buvo labirintas Leonardas dar tarė,- bet jei nenori tai gali nepasakoti.
Varnanagis jau priprato prie šio miško ir jam jis jau neatrodė toks baisus, bet neketino grįžti čia artimiausiu metu. Šiaurinės Anglijos gyventojas jau pasiilgo tų varnanagių kuriuos berniukas nekentė.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 189
  • Lytis: Moteris
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #62 Prieš 5 metus »
Gavusi megstinį mergytė mielai nusişypsojo ir apsimovė jį bei įsisupo į jį. Šiluma işkart užpildė sušalusi kūną. Jai jis buvo tikrai didokas, bet Maliai tai nerūpėjo.
- Ačiū. - Padėkojo ši ir nusişypsojo draugiśka šypsena. Ši įkvėpė kvapo ir nusišypsojo. Leonard'o kvepalai kvepėjo tikrai skaniai. Staiga mergaitė nusisukusi nusičiaudėjo.
  Jiems išėjus iş labirinto jaunoji klastuolė klestelėjo prie aukşto ir storo medžio bei atrėmė nugarą į jo kamieną.
- Sėskis. - tarė žaliaplaukė ir paplekšnojo per žemę šalia savęs. Nieko daugiau nelaukusi şi pradėjo pasakoti savo istoriją :
- Na mano tėvai buvo žiobarai ir mirė bei patekau į vaikų namus. Kai man suėjo šešeri mane įsivaikino miela šeiminėlė, bet po metų mirė autoavarijoje. Tada jau žinojau, kad esu burtininkė ir net slapčia turėjau nuosavą lazdelę. Mane priemė į globą tokia teta ragana. Bet aš jai buvau ir tebeesu reikalinga tik dėl keliű dalykų. Tai yra namų ruošos darbai ir namų sutvarkymas. Bet visdėlto man stogas virš galvos yra reikalingas. Tiesa. Mano tikroji pavardė nėra Scoott. Suprasiu jeigu nenorėsi su manimi bendrauti po šito. - Viską papasakojo mergaitė ir liūdnai atsidususi nuleido galvą. Ji tikrai norėjo bendrauti su Leonard'u. Jai net jis pradėjo şiek tiek patikti...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #63 Prieš 5 metus »
Leonardas atsisėdęs pradėjo klausytis Malia'os. Įdėmiai išklausęs merginos varnanagis paėmė jos viena ranką ir tarė:
- Nenoriu su tavimi nustoti bendrauti,- po to prisislinkęs arčiau dar tarė,- manau, kad šioje pilyje turėtu būti nors viena tavo giminė.
Pasitaisęs plaukus Hall tarė:
- Nori galiu tau padėti,- nusišypsojo pirmakursis,- suieškosim kartu.
- Na pas tave nors įdomesnis gyvenimas, nei pas mane,- atsidusęs rudaplaukis tarė,- Paprasti tėvai, sesė ir brolis, kartais norisi kažko įdomesnio.
Po to šiek tiek pagalvojęs Leonardas tarė:
- Gal galėsiu tau padėti ir parašyti mamai laišką mūsų namas pakankamai didelis tai gal galėsi pagyventi pas mus.
Atsiduso Leonardas pažvelgė į Malia ir nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 189
  • Lytis: Moteris
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #64 Prieš 5 metus »
  Mergytė nesidrovėdama padėjo galvą Leonard'ui ant peties. Jos lūpas paliko atodūsis.
- Žinai, tu labai mielas ir tikrai geras draugas, - Tarė ši menkai nusišypsodama, - Visko gali būti, Leonard'ai, visko gali būti. - Pridėjo ši nusišypsodama.
- Oj ne. Tikrai nenoriu užkrauti tavęs mano bėdomis. Man bus gerai ir vienai. Tikrai. - Tarė śi ir padėjo jų sunertas rankas ant vaikino kelių.
- Tau daug geriau. Bent turi tėvus, brolį, sesę. O ką aš? Aš neturiu nieko. - Kiek liūdnoku balseliu tarė žaliaplaukė ir įkvėpė berniuko kvapo.
- Tu skanei kvepi. - Tarė ši ir šiek tiek paraudo.
- O dėl to laiško tai jau tikrai ne. Man viskas gerai. Svarbu turiu stogą virš galvos. Nenoriu tavęs ir tavo šeimos apkrauti savo problemomis. - Tarė jaunoji klastuolė ir menkai nusišypsojo.
- Mano tikroji pavardė Cornet, - Nusprendė tai pasakyti Leonard'ui Malia, - Manau turėtum tai žinoti. - Su šypsniu veide pridūrė ši...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #65 Prieš 5 metus »
Vaikinui buvo malonu girdėti, kad klastuolei jis yra geras draugas. ir nusišypsojo:
- Bet jei reikės kokios pagalbos tai sakyk,- tarė maloniai Leonardas,- visada tau padėsiu.
- Aš tau tikrai badėsiu surasti savo šeima ir palaikysiu,- varnanagis paėmė dvi merginos rankas ir stipriai jas suspaudė,- pažadu.
Išgirdęs, kad Malia užuodė jo kvepalus rudaplaukis nusijuokė ir šyptelėjo:
- Ačiū
- Cornet,- pakartojo berniukas tikrą merginos pavardę,- Kažkur girdėta, bet manau, kad jei kažkas iš giminės mokosi ar moko čia tai tikrai sužinosi.
Vėl šyptelėjo Leo. Po kiek laiko Hall tarė:
- Gal norėsi per atostogas kada susitikti?
Prašau, sutik maldavo vaikinas ir atsistojo lyg sakydamas, kad reikėtu jau eiti.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 189
  • Lytis: Moteris
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #66 Prieš 5 metus »
Jaunąjai klastuoliai buvo tikrai smagu matyti besišypsantį ir laimingą vaikinuką. Jo šypsena privertė išsišiepti ir Malią.
- Tu labai mielas. Ačiū. - Su šypsena veide tarė žaliaplaukė ir pakştelėjo Leonard'ui į skruostą, tarsi taip padėkodama.
- Ačiū, - Dar kartą padėkojo ši ir plačia šypsojosi, - Tu geriausias draugas kokį galiu turėti. - Tarė mergaitė spustelėdama jų sunertas rankas.
- Tu tikrai ją girdėjai? Nieko nemaišai? - Nustebudi paklausė Scoott, - O Dieve. Aš taip norėčiau surasti kokią savo giminę. - Iš laimės cyptelėjo Malia ir apkabino berniuką prieş tai atsistodama.
- Dar kartą ačiū. Jeigu ne tu, aš net nebūčiau ištrūkusi iš labirinto gyva. - Tarė mergaitė laikydama apkabintą Leonard'ą.
- Žinoma. Kodėl gi ne? - Su šypsena veide tarė žalių plaukų savininkė visdar laikydama apkabintą berniuką...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #67 Prieš 5 metus »
Vaikinas nusišypsojo, kai Malia sutiko ir atsistoję pasakė:
- Gal jau einam iš šio miško.
Vaikinas ištiesė ranką ir laukė. Šis miškas jam nepasirodė toks baisus ir drąsiai jau jautėsi šiam miške:
- Na jei nenori tai galiu pabūti,- ir vėl šyptelėjo,- nes kažkodėl mane negąsdina šis miškas.
Miškas tikrai buvo bauginantis, bet Leonardui tai nerūpėjo. Svarbiausiai jis norėjo patikti žalia plaukei ir susidraugauti:
- Tai einam ar nori pasilikti,- po to varnanagis manė, kad tai skambėjo nemandagiai ir dar tarė,- na aš neverčiu.
Ir vėl nusišypsojo. Po to pažvelgęs į viršų Hall pamatė grąžų vaizdą. Jau leidosi saulė ir dangus atrodė nuostabiai, o tamsūs medžiai labai gražia atrodė. Nuleidęs galvą Leo vėl ištiesė ranką.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 189
  • Lytis: Moteris
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #68 Prieš 5 metus »
- Bijai? - Kiek pasišaipė mergaitė ir nusijuokė kai megstinio, kurie savininkas buvo Leonard'as, rankovės užkrito jai ant rankų vien dėl to, nes jos buvo jai perilgos. Malia buvo žymiai kūdesnė, žemesnė ir mažesnė už berniuką. Ji buvo labai kūdo sudėjimo, bet apetitu niekad nesiskundė, o kaip tik kimšo visą maistą išeilės.
- Nemeluok. Matau, kad baigi prišikti į kelnes, -  Draugiškai pasišaipė pajuokaudama mergaitė, - Tik juokauju. Nebijok. - Tarė ši ir tyliai sukikeno.
- Galim eiti. - Tarė žaliaplaukė ir supynė jų rankų pirštus bei nusprendė dar kartelį tinkamai padėkoti, kadangi pati tikrai nebūtų išsigelbėjusi iš labirinto.
- Noriu dar kartelį tau padėkoti, nes jeigu ne tu aš turbūt būčiau mirusi arba su tuo labirintu atsiradusi kažin kur. Tu tikrai drąsus, - Droviai tarė jaunoji klastuolė ir pasistiebusi ant pirštų galiukų lėtai pakštelėjo į Leonard'o skruostą, - Ačiū. Lieku tau skolinga.- Atsitraukusi dar kartelį padėkoju ši ir mielai nusišypsojo.
  Ora užpildė minutės tylą. Girdėjosi keli šakų traškėjimai ir keli paukśtelių balsai.
- Papasakok kąnors apie save. - Galiausiai tarė Scoott...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #69 Prieš 5 metus »
- Ne nebijau tiesiog nenoriu pasilikti nakčiai.
Tai pasakęs vaikino kūnas sudrebėjo, bet atsipeikėjęs Leo papurtė galvą.
- Ne.
Vėl atkirto vaikinas
- Papasakoti apie savęs,- susimąstė vaikinas,- Na sunku susirasti draugus ir gana keistas ir žinau, kad esu perfekcionistas ir tai daug kam nepatinka.
Hall apžiūrėjo mišką ir pradėjo eiti į pusę ten kur mateisi šviesa:
- Man buvo visiai smagu, nors vos nemirėme,- nusijuokęs jis jau pamatė išėjimą.
Pirmakursiai po minutės jau buvo pievoje ir matėsi pilys.  Atsidusęs vaikinas atsisveikino su Malia ir nuėjo prie varnanagio bokšto. Pirmakursis užėjęs iškart griuvo ant lovos ir žiūrėjo į lubas jam nebuvo svarbu, kad kažkas šalia jo bando su juo šnekėtis, bet jis tiesiog nekreipė dėmesio.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #70 Prieš 5 metus »
Eidama link tamsių medžių uždraustąjąme miške Žaneta negalėjo sukaupti minčių. Beveik kiekvienoje pamokoje pirmą semestrą mokytojai sakydavo, kad į mišką nė kojos žengtume, tačiau iš kur tas keistas mergaitės troškimas ten nueiti? Jau beveik visą savaitę mergaitė vien tik apie šią didžiulę girią ir tegalvojo, ir pagaliau atėjus apsiniaukusiam rudens savaitgaliui ją kojos pačios čia atnešė. Ir tik priėjus miško pakraštį, šalia tamsaus, seno girios medžio atgijo visos savaitę kankinusios abejonės. Ar mokytojai nesakė, kad čia yra vlkolakių? Ar dar kokių baisesnių padarų apie kuriuos net sapnuoti nedrįsčiau? Vien ta akinanti tamsa gali siaubą įvaryti. Tačiau kelias minutes prastovėjusi tarp tos ribos tarp taip saugiai atrodančios pievelės ir tamsios gūdžios girios mergaitė nusprendė žengti žingsnį vien dėl to, kad numalšintu tą be paliovos kankinantį smalsumą. Tik padėjus pirmą žingsnį grifiukė pasijuto lyg kitame pasaulyje. Atrodo tik padėjusi abi kojas ant senos nušiurusios žolės nukrito temperatūra, pradėjo pūsti šaltas šiaurinis vėjas ir labiausiai pasijautė staigus aptemimas. Tačiau stipriau įsisupus į paltą, atrodo dingo visos mergaitės abejonės, ir akims apsipratinus su tamsa jau daug drąsiau žengė gilyn į mišką. Paėjus gera kelio gabalą Žanetą ir vėl apsupo keistas jausmas. Ar tai tik mano vaizduotės vaisius ar iš tikrųjų akyse vėl aptemo? Tačiau po kelių akimirkų mergaitė susivokė iš kur tas staigus aptemimas, nes per atslinkusią miglą negalima buvo matyti toliau nei kokie trys žingsniai. Na, o kai akys prisipratino prie naujų sąlygų grifiukė apsižvalgė. Tačiau viskas ką matė buvo tiktais tamsios, aukštos sienos padarytos iš kaip atrodė paprastų, tankių krūmų. Tačiau tik priėjusi prie jų arčiau, suvokė, kad tai buvo paprasti rožių krūmai.Paprasti? Argi rožių krūmai auga tokie aukšti?
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Aleksas Gilbert

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #71 Prieš 5 metus »
Velnių neštas ir pamestas Aleksas vėl pakliuvo į nuotykius. Viską ką jis atsimena tai tik ankstyvą rytą, norą pasivaikščioti ir kažkokio to didžio benosio burtininko (arba ne jo) sukurtą labirintą į kurį Aleksas pakliuvo tik per kvailą atsitiktinumą. Rudaplaukis ėjo užsigalvojęs. Akis pakelti nuo žemės jis ryžosi tik tada, kai klastuolį apsupo prieblanda. Ši susidariusi buvo nuo aukštų, kraujo raudonumo rožių krūmų. Priliesti šių vaikis nedrįso. Kad ir kaip pirštus niežėjo nusiskinti žiedą, nuo šio ėjo baisios rūgšties kvapas. Tas kvapelis reiškė tai, kad rožės degins, o skausmo šiandien... na geriau nereikia. Absurdiškiausia ir tai, kad nesimatė vietos pro kurią klastuolis čia pakliuvo.  Nei galo, nei pabaigos. Na tiksliau nei prieko, nei galo.
- Velniava, - burbtelėjo vaikinas, - nu ir ką dabar daryt? Apsiverkt kaip mergiotei ar bandyt surast išėjimą ir taip jo neradus padvėst iš bado ar troškulio? - Iš klastuolio burnos ėjo labai "motyvuojantys" žodžiai. Atrodė, jog tuojau Aleksas pratrūks iš pykščio ir pats sau galą gausias. Juk jei pyksti tai bukėji, o su buku protu toli nenueisi. Visgi, po kiek laiko Gilbert žengė žingsnį į priekį. Dabar kojos pačios nešė rožių sukurtais kolidoriais, o akys panašu, kad tik tai ir dairėsi išėjimo iš šios beprotybės.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #72 Prieš 5 metus »
Tačiau tai nebuvo paprasti rožių krūmai. Priėjusi arčiau artimiausios krūmų sienos mergaitė užuodė keistą, svilinantį kvapą. Tačiau tai Žanetos nesustabdė nuo pernelyg didelio smalsumo paliesti rožę, juk ji taip viliojamai atrodė. Tačiau tik pirštų galiukams spėjus paliesti artimiausios rožės tamsiai raudoną, beveik kraujo spalvos rožės žiedą mergina pajuto aštrų skausmą ir po keliu sekundžių atsiradusias nemaloniai atrodančias pūsles. Aii! Kodėl nežiūrėjau ženklų?! Vien tas keistas kvapas turėjo įspėti mane. O dar nekalbu apie krūmų keistumą. Žiūrėdama į pūsleles susidariusias ant pirštų galiukų, mergaitė išgirdo trakštelėjimą kairėje esančioje krūmų sienoje. Būtent tas garsas ir grąžino mergaitę atgal į keistą vietovė kuri buvo panaši į labirintą. Net nuodingos rožės nepanaikino jos begalinio smalsumo kuris ir privertę ją eiti į vienintelę dabar įmanomą pusę - tiesiai. Tiktais gerokai paėjus į priekį kelį atsirado pirmas labirinto išsišakojimas. Aklai spėjus mergaitė pasirinko dešinį kelią kuriuo žengus kelis metrus gale esantis praėjimas užsivėrė nuodingų rožių krūmu. Ir krūmui pradėjus šnarėti ir skleisti keistus, gilaus urzgimo garsus Žanetos blaivus mąstymas išsijungė ir mergaitė pasileido takučiu pirmyn. Grifiukė nieko nematydama bėgo pirmyn geras kelias minutes net nestabtelėdama prie išsišakojimų ir pasukus už vieno išsišakojimo kampo mergaičiukė įsirėžė į kaip jai atrodė nepažįstama berniuką.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Paul

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #73 Prieš 4 metus »
Ant jos akių buvo užrištas raištis. Ji matė tamsą. Tačiau Emma išgirdo, kaip keletas rudeninių paukščių balsų truputį nutilo. Veikiai jų visai nesigirdėjo. Apniko negera nuojauta. Vedama per minkštas samanas, rudaplaukė dar labiau sunerimo. Ji pabandė išsilaisvinti iš pečius laikančių rankų.
-Kur jūs mane vedate?-balse galėjai justi baimės atspalvius.
Tikriausiai tai pajutę, kiti varnanagiai sustojo. Iš tylaus mokinių susimurmėjimo škotė nugirdo tik tiek, kad tai ,,žiauriai gera vieta". Vienas iš jų prabilo:
-Viskas gerai. Tu tikrai rasi kelią iš čia. Tik nepamiršk: turi grįžti per 2 valandas, kitaip aš prarasiu nemažai knutų ir dar siklį.
-Užsičiaupk! Tegu ji negrįšta iki vakaro,- pasigirdo kitas balsas.
-Gana,- tarė trečias žmogus, laikęs Emmos pečius,- Ji čia tikrai neužtruks - per daug protinga, kad pasiklystų.
Varniai nusižvengė. Padrąsinamai spustelėjęs pečius, mokinys atsitraukė.
Draugams (nors jau abejojo, kad juos dar taip kada nors vadins) mostelėjus lazdele, raištis dingo. Akys per tiek laiko priprato prie tamsos. Ji išgąstingai apsižvalgė ir sustingo. Mergina buvo miške, tiksliau rožių labirinte.
-A jūs pablūdot?!- suriko ji beužsiveriančiai skylei, pro kurią trys vaikinai dar spėjo išbėgti.
Iki jos atskriejo lengvas juokas, bet ir tas buvo sugertas tankių ir aukštų rožių krūmų. Rudaplaukė atsiduso ir išsitraukė lazdelę: numanė, kad jos prireiks. Ir kodėl aš sutikau žaisti? Iškeičiau laisvą popietę VML ruošimuisi į idiotišką žaidimą, o tie pakvaišėliai tikriausiai jau išnešė savo sėdimąsias iš miško. Škotė vis dar stovėjo toje pačioje vietoje, tarsi tikėdamasi, kad krūmai staiga atvers išėjimą.

*

Cindy Grant

Ats: Rožių labirintas (keičiantis vietą)
« Atsakymas #74 Prieš 4 metus »
  Mergaitė buvo laiminga prasidėjusiais naujais mokslo metais, kadangi Hogvartsas jai jau buvo spėjęs tapti tarsi antrais namais ir čia buvo visi jos draugai, kurių ši per vasarą iš tiesų labai pasiilgo. Kadangi šį rudens vakarą Cindy norėjo pabūti viena ir ramiai pasivaikščioti, o gal sutikti ir susipažinti su naujais žmonėmis, apžiūrėti kol kas vis dar žalią, gražią gamtą, daug ką apmąstyti, ši neišėjo susitikti su draugais. Dėl viso to švilpynės koledžo narė nusprendė nužygiuoti į uždraustąjį mišką ir apsižvalgyti. Baimę šiam miškui antrakursė buvo praradusi ir jai jis kaip tik pasirodė graži, įdomi, paslapčių pilna vieta, kurioje tyko daug pavojų ir dažnai norisi apsilankyti, nors ir žinai, kad tai gali būti pavojinga, bet smagu. Šiai mergaitei išviso labai patiko nuotykiai, nauji patyrimai, nors ji ir dažniausiai ne visada būdavo drąsi, būdavo bailiukė, bet tai jai nesutrugdydavo, kadangi ji savo baimes įveikti dažniausiai mokėdavo. Taip bemąstydama oranžinių plaukų savininkė net nepastebėjo kaip ji jau buvo atsiradusi ganiai giliai uždraustojo miško. Šiosios smalsios akys užmatė gražią vietą, rožių labirintą. Švilpukė suprato, kad jeigu jis buvo uždraustajame miške, turbūt buvo ir pavojingas, tad ši nusprendė užeiti į jį ir nieko neliesti dėl savo pačios saugumo. Protingas žmogus išviso nebūtų į jį įžengęs, bet Grant pavardės nešiotoją valdė smalsumas ir ji vis dėl to įžengė į labirintą ir žygiavo į jo gilumas besižvalgydama į raudonos kaip kraujo spalvos rožes. Netoli savęs Cindy išgirdo merginos balso klykavimus ir nuaidantį juoką, kuris tuoj pat pasibaigė. Vedama smalsumo ši išsitraukė burtų lazdelę dėl saugumo ir nusekė girdėto balso link. Jos akys užmatė rudaplaukę, kiek vyresnę už save merginą, kurią švilpukė buvo mačiusi Hogvartse.
- Sveika, tau viskas gerai? - Atsargiai, nenorėdama išgasdinti merginos paklausė dvylikametė ir atidžiu žvilgsniu ir kiek sutrikusi stebėjo merginą.