0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Aleksas82

Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #45 Prieš 4 metus »
Aleksas stengėsi surimtėti ir nebesišypsoti, bet su Malia tai sekėsi nekaip. Merginai vos kažką pasakius Alekso lūpos automatiškai pakildavo į viršų, tačiau Gilbert stengėsi jas vėl suformuoti į vieną tiesią liniją.
-Ne, negaliu šypsotis,-vis dar išsišiepęs papurtė galvą vaikinas,-tai gadina Alekso įvaizdį. Juk "bad boy" negali šypsotis.
Gilbert net nesistengė būti tuo vienu mokyklos blogiuku iš filmų. Tai vaikinuo gaudavosi automatiškai. Tikriausiai tokį elgesį įtakojo Alekso sunkus charakteris, pilnaties skausmai ir aišku jau hobiu tapęs noras pasišaipyti iš kitų. Klastuolis jautė, kad dabar šnekant su Malia, būnant su Camilla ar tiesiog bendraujant su Julianu jis atrodo ir elgiasi visiškai kitaip. Tada kaip koks automatinis atsakiklis insijungia kita Gilbert pusė.
Galiausiai tema vėl grįžo prie Alekso katino. Azaras patenkintas vartėsi ant Malios kelių karts nuo karto sumurkdamas. Klastuolis ir vėl pajautė menką pavydą, bet dar kartą jį numalšino. Dabar nereikia jokių pavydo scenų. Svarbu, kad Azaras laimingas. Daugiau nieko ir nereikia. Gilbert žinojo, kad mintyse kalba tiesą, bet tas faktas, kad jo naglas ir sunkaus charakterio (kaip ir pats šeimininkas) katinas vartosi kaip niekur nieko ant žaliaplaukės kelių iššaukė keistus jausmus.
-Taip, jis mėgsta pamiegoti,-kaip niekur nieko su šypsena veide prakalbo Gilbert,-Kitą vertus, kas nemėgsta?
Aleksas matė, kad Maliai patinka niurkyti jo baltapūkį, o baltapūkiui patiko būti niurkomui, todėl šiaip ne taip susilaikė nuo noro nuplėšti katiną ir išbarus jį užrakinti savo kambaryje.
Ramiau - sau mintyse tarė vaikinas stipriai suspausdamas savo kumščius. - Juk pats esu kaltas, kad nerodau Azarui dėmesio. Gal būt dabar baltapūkis būtų ant mano kelių, bet pats nedarau nieko, kad taip nutiktų. Visiems reikia meilės ir dėmesio. Abu šiuos dalykus sau greitu metu gausiu iš Camillos. Tai padėjo nurimti vaikinui. Buvo keista sau mintyse iškelti pavydo sceną, bet tikriausiai tai buvo dėl artėjančio pilno mienulio.
Dabar tema pasisuko apie išsišokėli Aleksą. Pasirodo mergina girdėjo ir apie tai. Viską išklausęs Gilbert garsiai nusijuokė ir linktelėjo galva.
-Uhh, net ašara ištryško,-vaidindamas, kad kažką braukia nuo akies tarė Aleksas,-na Herbologijos aš ne nemėgstu. Tiksliau man nepatinka to dalyko profesorius. Vieną kartą per areštą jis atėmė mano balsą, o sugražinti nebemokėjo. Per tokį jo bukumą teko apsilankyt ligoninės sparne,-vis dar su šypsena pasakojo klastuolis. Buvo keista su prieš pora valandų susipažinusia mergina kalbėtis taip, lyg jie būtų seni bičiuliai.
Malios gestas nubraukt ištryškusį kraują privertė rudaplaukį sunkiai atsidusti:
-Jau baigei?-su didžiuliu nepasitenkinimu paklausė Gilbert, bet galiausiai mergaitė atsitraukė ir kažką suriko su džiaugsmu? - Tai nereiškia, kad jūs sesės. Gal tiesiog bendrapavardės? - nusprendė apmalšinti emocijas Aleksas, lengvais žingsnias patraukdamas prie durų vedančių iš šio sandėliuko.
-Taip, gal jau eikim. Tik nepamiršk, kad Azaras bibliotekoje tikriausiai nebus laukiamas.

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #46 Prieš 4 metus »
Edison grakščiai tapseno tuščiais, gūdžiais koridoriais, besiblaškydama ir ieškodama sau vietos; pamokose ji beveik nesirodydavo, o ir tada, kai pasirodydavo, dažniausiai neprisijungdavo prie plušančių mokinių. Taipogi atsižvelgiant į faktą, kad ji nebuvo pernelyg gabi kokiai nors mokslo šakai, ji nejautė poreikio jų ir mokytis, o ir pati mėgo manyti, kad burtažodžių ji žino pakankamai, kad sugebėtų išgyventi protarpiais žiauriame burtininkų pasaulyje.
Aukštos, šaltos, akmeninės sienos neatrodė itin patraukliai norint pailsėti, tačiau ji jautėsi saugiai, nukrypusi į dažniausiai niekeno nelankomą vietelę; kažkas apie visišką melancholiją ir vienišumą ją ramino, patikino, kad jos niekas neužklups ir neims kamantinėti įvairiausiais klausimais, kurių atsakinėti ji, tiesą sakant, neturėjo nė menkiausio noro. Kiekvienas ant žemės padėtas žingsnis dusliai atsimušo nuo sienų ir nuaidėjo, po kiek laiko grįždamas atgal ir tuomet painiai išsirangydamas po visą koridorių, tuo pačiu švelniai paliesdamas Edison ausis. Taip lengvabūdiškai keliaudama ji nė nepastebėjo didelių durų, esančių didžiosios salės gale, kurias praėjusi ji atsisuko ir įsistebeilijo. Atsargiai prisiartinusi prie jų, tarsi bet kada jos galėtų būti atplėštos viduje galimai esančių žmonių, ji palietė apdulkėjusią ir anglimi išteptą durų rankeną, kuri visai netikėtai pasisuko ir staigiai atsidarė, ant jų pasirėmusią mergaitę įstumdamos į kambarį ir užsivožusios. “Kažkodėl jos ne tokios sunkios, kokios atrodo iš pirmo žvilgsnio. Įdomu,” dingtelėjo Edison, nelabai įdėmiai žvelgiančiai į kambaryje sukrautus prakiurusius varinius katilus, sulaužytas, nutrintas lazdeles ir į sieną atremtą seną, apdulkėjusį portretą.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #47 Prieš 4 metus »
Gerda lėtai vaikštinėjo pilies koridoriais, neturėdama noro veikti ką nors kitą. Mergina užsisvajojusi kažkaip sugebėjo nuklysti į jai dar nematytą vietą  - koridorių už didžiosios salės.  Tarp koridoriaus sienų tvyrojo visiška tyla, ir tik pirmakursės žingsniai ją drumstė. Pačiame koridoriaus gale stūksojo sunkios medinės durys, kurių, atrodė, neįmanoma atverti. Kaštonplaukė tyliai nuėjo prie sunkiųjų durų. Įdomu, ar man pavyks jas atidaryti?  susimąstė vienuolikmetė. Ji lėtai ir labai atsargiai pasuko durų rankena. Ir... durys labai lengvai atsidarė. Keista, juk jos atrodo tokios neįveikiamos nustebo varniukė. Tai buvo sandėliukas. Pro atidarytas duris matėsi juodaplaukė mergina, kiek vyresnė už Gerdą.
- Labas, - pasisveikino. – Ką čia veiki?- paklausė vienuolikmetė, nors matė, kad juodaplaukė nenusiteikusi klausimams.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Gerda Marqeen »
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #48 Prieš 4 metus »
Nors Edison ir buvo per daug įsisiurbusi į aplinkos apžvalgymą, kad koridoriuje aidint išgirstų artėjančius žingsnius, kažkam pravėrus (iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusias sunkias) duris, ji dėjosi nė kiek nepabūgusi, tačiau gan matomai krūptelėjo. Staigiai atsisukusi į ateivę ir nuožmiai pažybtelėjusi akimis, į netoliese kabančio, kandžių išėsto švarko ji atsainiai pasivalė anglimi išteptą ranką, nenutraukdama akių kontakto.
- Labas vakaras, - atšiauriai atrėžė mergaitė. Tiesiog puiku, dingtelėjo varniukei. Ateini čia pašniukštinėti ir pasislėpti nuo įkyrių mokinukių, o štai viena jų nuseka paskui tave. - Kažko norėjai? Jei ne, gali keliauti ten, iš kur ir atėjai.
Veidą išdarkiusi pašaipia, pernelyg saldžia šypsena (labiau vypsniu), Edison ranka pamosavo rudaplaukei eiti šalin, tada nusisuko ir atsargiai, per atstumą ėmė akimis naršyti kiekvieną kambario kampelį ir tarpelį. Nors šiandien ir nenorėjau dar daugiau laiko praleisti su kitais mokiniais, gal ir visai nieko - puiki proga pasikivirčyti...

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #49 Prieš 4 metus »
Nors Gerda sunkiai gaudėsi aplinkoje, ji pamatė juodaplaukės krūptelėjimą. Tikiuosi, kad per mažai neišgąsdinau.
Kiek baisokas senbuvės žvilgsnis vertė pirmakursę suprasti, kad jai čia ne vieta.
- Matau, kad Tu gerumu nepasižymi,- šaltai pareiškė savo nuomonę vienuolikmetė.
Kaštonplaukė lėtai apžvelgė patalpą, į kurią atėjo.
- Kažko tikslaus nenorėjau, bet štai – pokalbis su Tavimi gali tapti konkrečia mano atėjimo priežastimi, - Vėl pasakoju nesąmones, kurių niekas nesupranta.
Žalsvai pilkų akių savininkė nepakluso vyresniąjai ir niekur neišėjo, tik uždarė duris, kad imituotų savo išėjimą. Gal reiktų ją išgąsdinti? Būtų labai smagu, šyptelėjo Gerda.
- Tai kokio velnio Tu čia atėjai?- tyliai priėjusi juodaplaukei į ausį sušnibždėjo varniukė. Įdomu, ar mano planas pavyko?.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Gerda Marqeen »
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #50 Prieš 4 metus »
Pajutusi į ausį sklindantį žmogaus balsą ir šaltą vėjelį, sukeltą jo burnos judesių, Edison nematomai krūptelėjo ir, nežiūrėdama, kur taiko, dėl savigynos atbula ranka vožė į prie jos stovinčią mergaitę. Na, iš pliaukštelėjimo garso galiu spėti, kad net nežiūrėdama į ją pataikiau, išsiviepė varniukė ir dar pabandė rėžti mergaitei iš alkūnės, nors nebuvo tikra, ar šį kartą laimė jai nusišypsos, tad tiesiog atšoko atgal ir atbula paėjėjo kelis metrus tol, kol jos buvo skirtinguose kambario kampuose.
- Mano atėjimo priežastis yra mažiausia, kas tau šiuo metu turi rūpėti, brangioji, - lipšniai nusikvatojo Edison, - o dabar arba nešdinkis iš čia, arba pati tave išspirsiu lauk.
Nors trylikmetė ir žinojo, kad ji to tikriausiai nepadarys, tai pasakė tik bandydama ją įbauginti, tačiau viduje imantis virti įtūžis ir karštėjantis kraujas parodė, kad nedaug iki to trūko. Lyg norėdama įrodyti savo teiginį, ji pasigriebė arčiausiai esantį daiktą, kuris buvo per pusę lūžusi šluota, ir nulaužtą, dantytą jos dalį nukreipė jos pusėn.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #51 Prieš 4 metus »
- Ar tu kvaila?! - sušuko Gerda, kai juodaplaukė trenkė jai. - Niekas Hogvartse taip nesielgia!
Beprotiškai, tiesiog siaubingai, skaudėjo skruostą, į kurį pataikė ta pasikėlusi vyresnėlė.
 Kai mušeika kiek pasitraukė, vienuolikmetė nelaukė nieko gero: arba atėjo koks nors profesorius, arba juodaplaukė puls dar kartą.
- Na, aš nežadu iš čia išeiti, taigi tau teks mane išspirti. Tik ar tikrai tai padarysi?
 Kai vyresnėlė pagriebė perlūžusią šluotą, kaštonplaukė suprato, kad jos ketinimai išspirti pirmakursę iš šio sandėliuko - rimti.
- Ei, ei, gal ramiau?! - nesusilaikė nesušukusi Gerda ir griebė arčiausiai buvusį varinį katilą. Jis pasirodė kiek sunkokas, bet išlaikyti buvo įmanoma, be to - puikus atkeršyti už skruoste.
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #52 Prieš 4 metus »
- Tik žiūrėk, nepaleisk katilo, nes jau matau, kaip dreba tavo rankos, - lengva pašaipa Edison palengvino trumpoje tyloje nusistovėjusią įtampą, kurią tarsi galėjai peiliu pjauti. Mergaitė stipriau įsikibo šluotražį ir prisimerkė, nuožmiai stebėdama savo oponentę. Kadangi katilas sunkokas, nemanau, kad ji pernelyg laisvai ar vikriai galės judėti, tad tai suteikia man menką pranašumą, dingtelėjo jai.
Kadangi ilgai stovėdama ji manėsi įgaunanti silpnumo, Edison nėrė pirmyn, apsisuko ir lazda taikė mergaitei tiesiai gerklėn, tada pasilenkė ir, nežiūrėjusi, pataikė ar ne, staigiai atšoko į saugų atstumą, kad būtų pasiruošusi artėjančiai atakai.
- Na, parodyk, ką moki, - erzinančiai šūktelėjo mergaitė ir taip pasiruošė gintis, kad galėtų atmušti smūgį, tačiau panorėjusi ir sugebėtų išsisukti.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #53 Prieš 3 metus »
Likus kokiai valandai iki pusryčių, Sigurdas vaikštinėjo netoli Didžiosios salės. Kojos vis suko virtuvės link ir kiekvieną kartą grifas sukandęs dantis pasukdavo priešinga kryptimi. Buvo nulis šansų, kad toji pati rudaplaukė ilsėsis ant miltuotų grindų. O gal? Ne, namų elfai, pamatę ją ateinančią, užsibarikaduotų virtuvėje ir nieku gyvu neįsileistų. Šviesiaplaukis šyptelėjo pats sau.
Grifų Gūžtos bendrasis kambarys buvo keistai perpildytas ir triukšmingas, tad mokinys slankiojo tuščiais koridoriais, kol rado neiššniukštinėtą ramų kampelį. Nors durys buvo užrakintos, mėlynakis nė nemirktelėjęs jas atidarė Alohomora kerais. Tačiau žengdamas į jaukią tamsą jis stabtelėjo. Atsigrįžo. Nieko. Jokios gyvos dvasios. Ir ko gi aš galėjau tikėtis? Kad ta paniurusi mergiotė pasirodys? Kam? Juk per ją likau alkanas! Tokia mintis suerzino ir paskatino vaikinuką pagaliau atsidurti sandėliuke ir užtrenkti duris.
Su Lumos pasišviesdamas kelią, jis nuėjo prie tolimiausios kambarėlio sienos. Atsilaisvinęs šiek tiek vietos, šiaurietis nudribo ant grindų ir atsiduso. Atsirėmęs į sieną jis panaikino kerus. Viskas paskendo tamsoje. Grifas palaimingai užsimerkė, mėgaudamasis akimirkos ramybe, kurios nebuvo bendrajame kambaryje.

*

domutis

Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #54 Prieš 3 metus »
Iki pusryčių liko visai nedaug. Nors Domantas ir nemėgo pusryčių reikėjo pasistiprinti ateinanačiai mokslo dienai. Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje buvo labai garsu ir nemalonu būti tad Grifas patraukė link Didžiosios salės. Dar valanda ką man veikti? savęs klausė Domantas. Netyčiomis jis užmatė nedideles dureles. Domantas prie jų priėjo ir išsitraukęs lazdelę pasakė:
-Alohomora.
Durys atsidarė. Kambaryje buvo labai tamsu.
-Lumos
Kambaryje pasidarė žymiai šviesiau. Ant grindų sėdėjo jaunuolis. Berniukas buvo iš Grifų Gūžtos tik Domantas nežinojo kuo jis vardu.
-Labas aš Domantas Varnanagis. O tu kuo vardu?,-tarė berniukui.
Domantas nesiruošė sėstis jei Grifiukas sugalvotų jam pakenkti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #55 Prieš 3 metus »
Šviesiaplaukio nelaimei, ramybė truko neilgai. Ir kam gi prireikė čia užsukti? Jis susiraukė, bet neatsimerkė, kai kažkas atėjo pasišviesdamas lazdele. Apsižvalgys ir išeis. Deja, žmogus pasielgė priešingai: atsistojo netoliese ir prisistatė. Lyg nematytų, kad ilsiuosi. Kaip ir neturėdamas kitos išeities, grifas atsimerkė ir pažvelgė į jį. Vyresnis mokinys, ko gero, buvo dar aukštesnis už Sigurdą. Tikriausiai tai jį paskatino kuo greičiau atsistoti ir įsitikinti. Taip, tas Domantas tikrai aukštesnis. O jau pavardė... Vaikinukas susilaikė jos nepakomentavęs. Savitvardos kruopelytė, išlikusi iš priešhogvartsinių laikų, savo darbą atliko puikiai.
-Sigurdas- lakoniškai tarė jis.
Nematė reikalo daugiau kalbėti. Be to, rudaplaukis reikalavo tiktai vardo.
Islandas nenorėjo pasirodyti nemandagus ar piktas, dėl to, kad buvo sutrukdytas. Todėl jis šyptelėjo, tiksliau, tik pakėlė lūpų kampučius ir paklausė:
-Ką tu čia veiki?
Šviesiaplaukis įdėmiai, tačiau neįkyriai spoksojo į įsibrovėlį. Ūmai Domantas pasirodė keistai matytas. Lyg būtume iš to paties koledžo...
-Pala, tu esi iš Grifų Gūžtos?

*

domutis

Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #56 Prieš 3 metus »
-Šiaip laukiu pusryčių ir taip aš iš Grifų Gūžtos malonu susipažinti.,-atsakė Domantas.
Grifui buvo liūdna ,kad tai jo paskutiniai metai Hogvartse. Gal pavyks Ministerijoje įsidarbinti ,o gal net pačiame Hogvartse mokytoju svajojo Domantas.
-O tu ką čia veiki.,-maloniu balsu atsakė Domantas.
Grifas įsikišo lazdelę į apsiausto vidinę kišenę. Jei ką tai Domantas kumščius vietoj lazdelės naudos. Gal geriau ne nuostabi mintis aplankė Domantas.
-Iš kur tu kilęs? Koks tavo kraujas? Pavardę dar gali pasakyti atsiminčiau tave. Domantas prisėdo ant žemės ir atsirėmė į sieną. Ir laukė Sigurdo atsakymo ir aišku gardžiūjų pusryčių Didžiojoje salėje. Tuo metu Domantui pasidarė karštą ir jis nusirengė apsiaustą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #57 Prieš 3 metus »
Rudaplaukiui pasakius, kad jis iš Grifų Gūžtos, Sigurdą suėmė juokas. Varnanagis... Ir dar iš Grifų Gūžtos... Laimei, nė vienam iš jų neteko jo išgirsti. Vaikinukas laiku prisidengė besišiepiančią burną. Ir laikė tiek, kiek paprastai trunka žiovulys. Tik prie akių galėjai matyti juoko raukšleles.
-Ką, ką...-šviesiaplaukis gal net kiek piktokai pažvelgė į jį,- Ieškojau ramybės...
Sigurdas nutilo, duodamas suprasti, kad mokinys buvo nepageidaujamas. Buvo, nes ką gali žinoti... Nuo vieno sakinio, o gal net žodžio, gali viskas pasikeisti. Apsiversti aukštyn kojomis. O kalbant apie jas, grifas jau seniai mindžiukavo, nežinodamas, kokio velnio jis atsistojo. Tad skubiai šlumštelėjo žemėn ir patogiai atsirėmė į sieną. Netrukus atsisėdo ir Domantas, apibombardavęs šviesiaplaukį klausimais. Šiam beliko tik mintyse atsidusti ir vėl prabilti:
-Esu iš šiaurės. Islandijos.- pridūrė Sigurdas, abejodamas ar grifas supras užuominą.- Mano motina buvo ragana, o tėvas žiobaras.-tęsdamas savo monologą, mokinys neapdairiai pridėjo žodelį ,,buvo''. Jis tikėjosi, kad Domantas to nepastebės. Ir nepaklaus. Pasakoti savo šeimos istoriją kiekvienam sutiktam žmogui? Ačiū, ne.
-Ir ko ten dar norėjai? Pavardės?-vaikinukas dėl to nebuvo tikras.- Hallgrimsson. O tu? Ką nori apie save papasakoti?

*

domutis

Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #58 Prieš 3 metus »
-Ieškok ir toliau savo ramybės neketinu iš čia dumti.,-atsakė Domantas.
Sigurd Hallgrimsson juokingas vardas.
-Mano tėvai žiobarai nesuprantu kodėl mane priėmė į Hogvartsą.,-atsakė Domantas.
Daugiau neatskleisiu savo gyvenimo tam Islandui. Vaikinas tikrai norėjo pabūti vienas ,bet iki pusryčių dar liko valanda todėl Domantas neturėjo ką veikti todėl pasiliko čia.
-Nenoriu tu įkyrėti ,bet neturiu ką veikti.,-atsakė Septintakursis.
Domantą vėl aplankė mintis ,kad teks palikti Grifų Gūžtą ir patį Hogvartsą. Gal priims mane į kokią profesoriaus vietą čia Hogvartse. Domantas pakilo nuo grindų ir ėjo apsižvalgyti po kambarėlį. Kambarėlis ne buvo vienas iš mėgstamų vietų. Domantas čia tikrai negalėtų atlikti namų darbų.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #59 Prieš 3 metus »
Žiobaras? Sigurdas iš nuostabos net pasisuko į vyresnį mokinį.
-Na...-šviesiaplaukis kelias akimirkas patylėjo, norėdamas suvaldyti kiek pakrikusias mintis,- Kadangi gyvename žiobarų pasaulyje... Ko tu pasiilgsti iš jo, kai esi Hogvartse?
Šį kartą grifas žvelgė su atviru susidomėjimu. Jis pats apgailestavo, kad mokykloje negali naudotis telefonu ar muzikos grotuvu. Juk jie tikrai pagerintų nuotaiką niūrią dieną arba dabar, kai pokalbis nelabai mezgasi. Ypač muzika būtų gerai... Mėlynakis stipriai užsimerkė, bandydamas prisiminti kokios nors dainos nuotrupas, kurios galbūt pakels ūpą. Keista, bet niekas į galvą neatėjo. Islandas atmerkė akis, jausdamas menką nusivylimą (na gerai, ne tokį jau ir menką).
Kita Domanto replika taip pat nepagerino padėties. Jautėsi tarp vaikinų susidariusi įtampa. Neaišku, kieno čia buvo kaltė.
Jei čia neturi ką veikti, tai kodėl neišsinešdini? Sigurdas įdėmiai sekė grifą akimis. Jis pats neketino eikvoti energijos šniukštinėdamas po šitą kamarėlę. Tikėjosi ramiai pasėdėti, kol rudaplaukis pagaliau išsikrapštys iš čia.
Prie mokinio buvo numesta kažkokiu būdu sulaužyta lazdelė ir keletas apipelijusių sausainių. Už poros metrų voliojosi prakiuręs katilas. Nieko įdomaus.
-Na? Ką ten gero radai?-paklausė šiaurietis vildamasis, kad Domantas aptiko kažką, kas labiau kaitintų kraują nei pelėsiais apaugę kepiniai.