2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 171
  • Lytis: Vyras
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #45 Prieš 2 mėnesius »
Aleksas stengėsi surimtėti ir nebesišypsoti, bet su Malia tai sekėsi nekaip. Merginai vos kažką pasakius Alekso lūpos automatiškai pakildavo į viršų, tačiau Gilbert stengėsi jas vėl suformuoti į vieną tiesią liniją.
-Ne, negaliu šypsotis,-vis dar išsišiepęs papurtė galvą vaikinas,-tai gadina Alekso įvaizdį. Juk "bad boy" negali šypsotis.
Gilbert net nesistengė būti tuo vienu mokyklos blogiuku iš filmų. Tai vaikinuo gaudavosi automatiškai. Tikriausiai tokį elgesį įtakojo Alekso sunkus charakteris, pilnaties skausmai ir aišku jau hobiu tapęs noras pasišaipyti iš kitų. Klastuolis jautė, kad dabar šnekant su Malia, būnant su Camilla ar tiesiog bendraujant su Julianu jis atrodo ir elgiasi visiškai kitaip. Tada kaip koks automatinis atsakiklis insijungia kita Gilbert pusė.
Galiausiai tema vėl grįžo prie Alekso katino. Azaras patenkintas vartėsi ant Malios kelių karts nuo karto sumurkdamas. Klastuolis ir vėl pajautė menką pavydą, bet dar kartą jį numalšino. Dabar nereikia jokių pavydo scenų. Svarbu, kad Azaras laimingas. Daugiau nieko ir nereikia. Gilbert žinojo, kad mintyse kalba tiesą, bet tas faktas, kad jo naglas ir sunkaus charakterio (kaip ir pats šeimininkas) katinas vartosi kaip niekur nieko ant žaliaplaukės kelių iššaukė keistus jausmus.
-Taip, jis mėgsta pamiegoti,-kaip niekur nieko su šypsena veide prakalbo Gilbert,-Kitą vertus, kas nemėgsta?
Aleksas matė, kad Maliai patinka niurkyti jo baltapūkį, o baltapūkiui patiko būti niurkomui, todėl šiaip ne taip susilaikė nuo noro nuplėšti katiną ir išbarus jį užrakinti savo kambaryje.
Ramiau - sau mintyse tarė vaikinas stipriai suspausdamas savo kumščius. - Juk pats esu kaltas, kad nerodau Azarui dėmesio. Gal būt dabar baltapūkis būtų ant mano kelių, bet pats nedarau nieko, kad taip nutiktų. Visiems reikia meilės ir dėmesio. Abu šiuos dalykus sau greitu metu gausiu iš Camillos. Tai padėjo nurimti vaikinui. Buvo keista sau mintyse iškelti pavydo sceną, bet tikriausiai tai buvo dėl artėjančio pilno mienulio.
Dabar tema pasisuko apie išsišokėli Aleksą. Pasirodo mergina girdėjo ir apie tai. Viską išklausęs Gilbert garsiai nusijuokė ir linktelėjo galva.
-Uhh, net ašara ištryško,-vaidindamas, kad kažką braukia nuo akies tarė Aleksas,-na Herbologijos aš ne nemėgstu. Tiksliau man nepatinka to dalyko profesorius. Vieną kartą per areštą jis atėmė mano balsą, o sugražinti nebemokėjo. Per tokį jo bukumą teko apsilankyt ligoninės sparne,-vis dar su šypsena pasakojo klastuolis. Buvo keista su prieš pora valandų susipažinusia mergina kalbėtis taip, lyg jie būtų seni bičiuliai.
Malios gestas nubraukt ištryškusį kraują privertė rudaplaukį sunkiai atsidusti:
-Jau baigei?-su didžiuliu nepasitenkinimu paklausė Gilbert, bet galiausiai mergaitė atsitraukė ir kažką suriko su džiaugsmu? - Tai nereiškia, kad jūs sesės. Gal tiesiog bendrapavardės? - nusprendė apmalšinti emocijas Aleksas, lengvais žingsnias patraukdamas prie durų vedančių iš šio sandėliuko.
-Taip, gal jau eikim. Tik nepamiršk, kad Azaras bibliotekoje tikriausiai nebus laukiamas.
SLYTHERIN!

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #46 Prieš 3 savaites »
Edison grakščiai tapseno tuščiais, gūdžiais koridoriais, besiblaškydama ir ieškodama sau vietos; pamokose ji beveik nesirodydavo, o ir tada, kai pasirodydavo, dažniausiai neprisijungdavo prie plušančių mokinių. Taipogi atsižvelgiant į faktą, kad ji nebuvo pernelyg gabi kokiai nors mokslo šakai, ji nejautė poreikio jų ir mokytis, o ir pati mėgo manyti, kad burtažodžių ji žino pakankamai, kad sugebėtų išgyventi protarpiais žiauriame burtininkų pasaulyje.
Aukštos, šaltos, akmeninės sienos neatrodė itin patraukliai norint pailsėti, tačiau ji jautėsi saugiai, nukrypusi į dažniausiai niekeno nelankomą vietelę; kažkas apie visišką melancholiją ir vienišumą ją ramino, patikino, kad jos niekas neužklups ir neims kamantinėti įvairiausiais klausimais, kurių atsakinėti ji, tiesą sakant, neturėjo nė menkiausio noro. Kiekvienas ant žemės padėtas žingsnis dusliai atsimušo nuo sienų ir nuaidėjo, po kiek laiko grįždamas atgal ir tuomet painiai išsirangydamas po visą koridorių, tuo pačiu švelniai paliesdamas Edison ausis. Taip lengvabūdiškai keliaudama ji nė nepastebėjo didelių durų, esančių didžiosios salės gale, kurias praėjusi ji atsisuko ir įsistebeilijo. Atsargiai prisiartinusi prie jų, tarsi bet kada jos galėtų būti atplėštos viduje galimai esančių žmonių, ji palietė apdulkėjusią ir anglimi išteptą durų rankeną, kuri visai netikėtai pasisuko ir staigiai atsidarė, ant jų pasirėmusią mergaitę įstumdamos į kambarį ir užsivožusios. “Kažkodėl jos ne tokios sunkios, kokios atrodo iš pirmo žvilgsnio. Įdomu,” dingtelėjo Edison, nelabai įdėmiai žvelgiančiai į kambaryje sukrautus prakiurusius varinius katilus, sulaužytas, nutrintas lazdeles ir į sieną atremtą seną, apdulkėjusį portretą.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • I kursas
  • *
  • 44
  • Taškai: 56
  • Lytis: Moteris
  • Kurk gyvenimą pats, nepalik visko likimui.
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #47 Prieš 2 savaites »
Gerda lėtai vaikštinėjo pilies koridoriais, neturėdama noro veikti ką nors kitą. Mergina užsisvajojusi kažkaip sugebėjo nuklysti į jai dar nematytą vietą  - koridorių už didžiosios salės.  Tarp koridoriaus sienų tvyrojo visiška tyla, ir tik pirmakursės žingsniai ją drumstė. Pačiame koridoriaus gale stūksojo sunkios medinės durys, kurių, atrodė, neįmanoma atverti. Kaštonplaukė tyliai nuėjo prie sunkiųjų durų. Įdomu, ar man pavyks jas atidaryti?  susimąstė vienuolikmetė. Ji lėtai ir labai atsargiai pasuko durų rankena. Ir... durys labai lengvai atsidarė. Keista, juk jos atrodo tokios neįveikiamos nustebo varniukė. Tai buvo sandėliukas. Pro atidarytas duris matėsi juodaplaukė mergina, kiek vyresnė už Gerdą.
- Labas, - pasisveikino. – Ką čia veiki?- paklausė vienuolikmetė, nors matė, kad juodaplaukė nenusiteikusi klausimams.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Gerda Marqeen »
Tu neprivalai rodyti tikrojo savęs. Tiesiog neprivalai.

*

Neprisijungęs Edison Bernardinelli

  • III kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i still hope you'd haunt the passenger seat
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #48 Prieš 1 savaitę »
Nors Edison ir buvo per daug įsisiurbusi į aplinkos apžvalgymą, kad koridoriuje aidint išgirstų artėjančius žingsnius, kažkam pravėrus (iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusias sunkias) duris, ji dėjosi nė kiek nepabūgusi, tačiau gan matomai krūptelėjo. Staigiai atsisukusi į ateivę ir nuožmiai pažybtelėjusi akimis, į netoliese kabančio, kandžių išėsto švarko ji atsainiai pasivalė anglimi išteptą ranką, nenutraukdama akių kontakto.
- Labas vakaras, - atšiauriai atrėžė mergaitė. Tiesiog puiku, dingtelėjo varniukei. Ateini čia pašniukštinėti ir pasislėpti nuo įkyrių mokinukių, o štai viena jų nuseka paskui tave. - Kažko norėjai? Jei ne, gali keliauti ten, iš kur ir atėjai.
Veidą išdarkiusi pašaipia, pernelyg saldžia šypsena (labiau vypsniu), Edison ranka pamosavo rudaplaukei eiti šalin, tada nusisuko ir atsargiai, per atstumą ėmė akimis naršyti kiekvieną kambario kampelį ir tarpelį. Nors šiandien ir nenorėjau dar daugiau laiko praleisti su kitais mokiniais, gal ir visai nieko - puiki proga pasikivirčyti...

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • I kursas
  • *
  • 44
  • Taškai: 56
  • Lytis: Moteris
  • Kurk gyvenimą pats, nepalik visko likimui.
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #49 Prieš 1 savaitę »
Nors Gerda sunkiai gaudėsi aplinkoje, ji pamatė juodaplaukės krūptelėjimą. Tikiuosi, kad per mažai neišgąsdinau.
Kiek baisokas senbuvės žvilgsnis vertė pirmakursę suprasti, kad jai čia ne vieta.
- Matau, kad Tu gerumu nepasižymi,- šaltai pareiškė savo nuomonę vienuolikmetė.
Kaštonplaukė lėtai apžvelgė patalpą, į kurią atėjo.
- Kažko tikslaus nenorėjau, bet štai – pokalbis su Tavimi gali tapti konkrečia mano atėjimo priežastimi, - Vėl pasakoju nesąmones, kurių niekas nesupranta.
Žalsvai pilkų akių savininkė nepakluso vyresniąjai ir niekur neišėjo, tik uždarė duris, kad imituotų savo išėjimą. Gal reiktų ją išgąsdinti? Būtų labai smagu, šyptelėjo Gerda.
- Tai kokio velnio Tu čia atėjai?- tyliai priėjusi juodaplaukei į ausį sušnibždėjo varniukė. Įdomu, ar mano planas pavyko?.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 dienas sukūrė Gerda Marqeen »
Tu neprivalai rodyti tikrojo savęs. Tiesiog neprivalai.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019