0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2325
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #150 Prieš 7 mėnesius »
Auris traukė į didžiąją salę. Ėjo apie kažką užsisvajojęs, paskendęs mintyse. Beinant pamatė Eion, sustojo.
- Labas. - Nusišypsojo. O į jo klausimą nedvejodamas atsakė.
- Aišku bandyk. O kodėl tau nepabandžius? Būtinai užsirašyk jeigu nori. - Auris vis dar nebandė perkopti savo baimės. Nors planavo kažkada to atsikratyti. Tai taip kvaila galvoti, kad keliavimo metu gali užstrigti ankštoje erdvėje. Juk žinojo, kad tai tiesiog ta kelionė suteikia tą ankštumo pojūtį ir tiek. Niekur jis neužstrigtų. Plyšimas, štai kas galėtų nutikti. Bet šito Auris nebijojo. Paniką kėlė tas klaustrofobinis pojūtis keliaujant. Bet kada nors. Kažkada tikrai reikės su tuo susidoroti. Jau per daug metų užsileido savo panikai. Dar kol kas neprisirengė rimtai to imtis. Bet Eion uždavus tą klausimą vėl apie šitai susimąstė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 49
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #151 Prieš 6 mėnesius »
Auris visada sugebėdavo suteikti keistą ramumo jausmą. Net ir tada, kai buvo visiškai blogai, su juo viskas pasidarydavo aiškiau ir ramiau. Štai ir dabar jo šypsena ir drąsinantys žodžiai tarsi panaikino visas abejones. Išties, kodėl gi jam neužsirašius į tas pamokas? Tiesa, keli Aurio ištarti žodžiai atsakė ne į visus klausimus, tad Eion nelabai ryžtingai ištarė:
- O ar galima nelaikyti egzamino, jeigu nesijaučiu pasiruošęs? Laikyti jį, pavyzdžiui, kitais metais? Ir gal žinai, ar daug yra tokių, kurie egzaminą išlaiko ne iš pirmo karto?
Atrodė, kad tai būtų visų blogiausia. Eion taip ir matė, kaip visi kiti egzaminą išlaiko, o jis vienintelis gauna neigiamą atsakymą. Jau susimauti su VML buvo blogai. Dabar viskas būtų nepalyginamai blogiau. Įsivaizdavo, kaip stengiasi persikelti, bet vis tiek nieko nepavyksta. O gal vis dėlto nė neverta bandyti?
- Aš noriu, bet šiek tiek bijau, - prisipažino tėčiui. Neabejojo, kad jis nesišaipys. Na, o jeigu šaipysis, Eion jam primins, kad Auris pats taip ir neišmoko šio keliavimo būdo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2325
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #152 Prieš 6 mėnesius »
- Aišku galima. Juk niekas negali tavęs nutempti į egzaminą. Jei ką galėtum kartoti kitais metais. Oi Eion, pasitaiko. Keliavimas oru sudėtingas dalykas. Egzaminatoriai vertina griežtai ir gerai daro. Nes juk galima susižeisti. Bet tu tikrai bandyk. Viskas bus gerai. - Ir man reikėtų kada pabandyti. Bet tik nežinia kada tas bus.
- Aš nelaikiau egzamino kaip žinai. Man pakako pirmo pasibandymo. Man  nepatinka tas jausmas... Ne visi burtininkai moka keliauti oru Eion. Nieko čia tokio, jei nepavyks. Bet svarbiausia visada bandyti. O aš neabejoju,kad tau pasiseks. - Ne, dėl savo baimių tikrai nebandys atgrasyti jo nuo šitų pamokų.
- Normalu, kad bijai. Keliavimas oru reikalauja pastangų. Gali įvykti plyšimas. Tai nieko keisto, kad tai jaudina. Bet reikia susikaupti ir bandyti. Užsirašyk į tas pamokas Eion.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 49
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #153 Prieš 5 mėnesius »
Auris jį drąsino ir ramino. Gal tikrai verta pabandyti? Deja, Eion žinojo: jeigu jam nepasiseks, jausis blogai. Ir visai nesvarbu, kad tėtis ir tokiu atveju bandytų nuraminti ir paguosti.
- Bet man turi bent kas nors pasisekti... - liūdnai sumurmėjo vaikinukas. Bet jeigu Auriui užteko vieno karto, kad jis nuspręstų to nedaryti, gal ir jam nereikia? Galima keliauti ir kitais metodais. Yra židiniai ar Reaktyvinis autobusas. Be to, galima persikelti ir nešykle. Ir vėl apėmė dvejonės, ir Eion jau žiojosi sakyti, kad ne, vis dėlto to kvailo egzamino nelaikys ir nė nesimokys. Kita vertus, jeigu tėčiui nepatiko, nereiškia, kad ir jam nepatiks. Atsidusęs ir vėl pasijuto pasimetęs.
Bet Auris jį taip skatino. Gal net nusiviltų, jeigu jis nuspręstų nė nebandyti. Aš nesu bailys galiausiai apsisprendė Eion ir skubiai, kol neapsigalvojo, pasakė:
- Gerai. Užsirašysiu. Ačiū, tėti.
Daugiau nieko nesakė. Pamiršo apie pietus ir tai, kad buvo alkanas. Tiesiog pasileido Klastūnyno bendrojo kambario link. Žinojo: jeigu į pamokas neužsirašys dabar, iš viso to nebepadarys.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2325
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #154 Prieš 4 mėnesius »
- Eion, tau viskas sekasi gerai. Nieko blogo nenutiks, jei pamėginsi. - Ir kodėl jam turėtų nepasisekti? Auris manė, kad jei išmoktų, tai tikrai pasikeltų savo savivertę. Ir kai vaikinukas pasiryžo bandyti pasijuto tikrai patenkintas.
- Na ir puiku. Viskas bus gerai. Vyks pamokėlės, niekas nevers iškart keliauti. Pasimokysi ir pamatysi kaip imsi ir išlaikysi tą egzaminą. - Kaip visada išgirdus tą kreipinį tėti apsalo širdis. Turbūt tai niekada nenustos jam būti pačiu svarbiausiu dalyku gyvenime.
- Neabejoju tavimi. - Nulydėjo jį šypsena. O tada ir pats patraukė ten, kur planavo eiti. Labai prašau. Maldavo likimo. Kad tik Eion pasisektų. Negalėjo būti kitaip. Nes Auris puikiai žinojo, kad jei nepavyktų Eion labai savimi nusiviltų. O tų nusivylimų jau per akis. Juk ir jo sūnui turėjo kada nusišypsoti laimė.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 340
  • Taškai: 43
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #155 Prieš 2 savaites »
Letė sėdėjo kažkokioje nišoje atsirėmusi į šarvus ir verkė. Norėjo vienumos. Tai ir sėdėjo šitam užkampyje. Skaudėjo širdį. Niekaip negalėjo pamiršti to pokalbio su Leonardu. Ir kaip galėtų? Kartais atrodydavo, kad būtų geriausia palikti Hogvartsą. Bet kur tada gyventi? Kai tau keturiolika niekas darbo neduos.
Ji jau kuris laikas neėjo į transfigūracijos pamokas. Jau ne vieną ir ne dvi praleido. Neidavo ir į didžiąją salę su visais. Dažniausiai atsikeldavo labai anksti, nubėgdavo į ją ir pasiėmusi kelis skrebučius dingdavo kažkur. Pietų neidavo išvis. O vakarienės irgi ne. tik jau kai viskas aprimdavo nukeliaudavo virtuvėn ir ten pavalgydavo pas elfus. Kurie kaip visada būdavo labai draugiški.
Ji taip darė, nes vengė Leonardo visais būdais. Jis tiesiog užnuodyjo gyvenimą mokykloje. Ir ji žinojo, kad praleidinėti jo pamokas nesąmonė, kad šitaip galimai net negalės laikyti egzamino. Bet merginai tas nerūpėjo. Kartais Oliveris atnešdavo jai užrašus arba nunešdavo tam žmogui jos namų darbus. Štai ir visa komunikacija su Leonardu.
Ji ir atrodė prastai. Dingo visos apyrankės iš karoliukų, kurias taip mėgo. Atrodė pablyškusi ir liguista. Ir dabar tie mėlsvomis sruogelėmis dažyti plaukai Mendel visai netiko, jie buvo kaip kažkoks senos praeities atgarsis.
Ir verkė čia jau ne pirmą vakarą. Ir kolkas neikas čia Leticijos nebuvo aptikęs.

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 55
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #156 Prieš 1 savaitę »
Dienos darbas baigtas. Perskaitęs ketvirtakursių rašinius Leticijos darbe ryškiai raudonu rašalu išbraukė Mendel pavardę ir įrašė Heidberg. Ir pats nežinojo, kodėl tai daro. Juk akivaizdu, kad jis tos mergužėlės auginti nenorės. Bet tai vertė jausti kažkokį keistą pakylėjimą, tad profesorius nutarė darysiantis tai kiekvieną kartą. Kai tik gaus jos namų darbus, mat mieloji dukrelė jau kuris laikas nesilankė pamokose. Be kita ko, jeigu kitą kartą jos namų darbą ir vėl pateiks prakeikto Llewellyn sūnelis, pagrasins jam areštu. Akivaizdu, kad tie Mendel, kad ir kas jie tokie, sugadino vieną iš vos dviejų ne nevertėlių jo dukterų. Gal tikrai verta pasiimti ją į Šveicariją ir sutaisyti?
Leonardas ėjo taip užsigalvojęs, kad sugebėjo nepastebėti šarvų. Atsitokėjo tik tada, kai jie siaubingai garsiai sužvangėjo - vyras visa jėga į juos įsirėžė. Visa tai netgi labai pravertė: už to metalo laužo pasislėpusi sėdėjo ne kas kitas, o mergiotė, apie kurią jis tiek daug ir galvojo.
- Nagi nagi, ar tik ne panelė Heidberg? - netikėtai maloniu (bet nuo to tik dar grėsmingiau skambančiu) balsu ištarė Leonardas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Leonardas Heidbergas »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 340
  • Taškai: 43
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #157 Prieš 1 savaitę »
Grifę tiesiog pergąsdino baisiausiai sužvangėję šarvai. Šiomis dienomis pasidarė itin jautri viskam. Bet baisiausia, kad triukšmo kaltininkas buvo Leonardas. Leticija dar labiau susigūžė į kamuolį, rankomis užsidengė veidą. Kaip dabar iš čia išsprukti?
- Aš tokios nepaažįstu. - Letė išvis nežinojo kas yra. Mendel tikrai nebėra, tai tik formalumas. O Heidberg juolab ne. Ji buvo tiesiog Leticija. Niekieno.
Šitiek vengė šio žmogaus ir jis štai pats susirado. Kas dabar bus? Labai gerai prisiminė pokalbį Leonardo kabinete. O juk Letė praleido galybę pamokų. Nutarė, kad išvis po pamokų nebekiš nosies iš savo kambario. Pilis didelė, bet jiems abiem čia per maža vietos.
- Man metas. Praleisk mane. - Pamėgino sėkmę, nors labai abejojo,kad jis leis eiti.

*

Neprisijungęs Leonardas Heidbergas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 55
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #158 Prieš 1 savaitę »
Ak, nepažįsta. Tai ji dar ir atsikalbinės, ar ne?
- Gal jus supažindinti? - paklausė Leonardas. Šita mergaitė siutino. Ji akivaizdžiai sugadinta, o taip nutiko tik dėl to, kad augo su kažkokiais Mendel. Dėl šito, suprantama, kaltas ne jis, o Džamilė, kuri sugebėjo gimti nevertėle. Kas norėtų auginti motiną nužudžiusį kūdikį, kai to kūdikio sesuo yra žiobarė? Netgi blogiau nei žiobarė. Taigi Leonardo pabėgimas į Šveicariją visiškai natūralus ir suprantamas. Bet kodėl tada mergiotę turėtų taisyti jis?
- Ak, tau metas? Šiandien transfigūracijos pamokos jau nebus, tad tau tikrai nėra kur skubėti, - beveik draugiškai pasiteiravo profesorius ir galų gale parodė šiokią tokią emociją: kiti žodžiai nuskambėjo gerokai grėsmingiau: - Gal nori papasakoti, ką veiki mano pamokų metu? Ar esi tokia protinga, kad manaisi ateisianti į egzaminą ir gausianti N? Ir pasakyk tam savo Llewellyn, kad gali tavo namų darbų man nebenešti. Kol nepamatysiu tavęs klasėje, tavo nesąmoningiems rašiniams nešvaistysiu laiko.
Sukryžiavęs rankas ant krūtinės šaltu žvilgsniu stebėjo mergaitę. Potencialo ji tikrai turi, tik kad jau turbūt per vėlu. Galvodamas, ar užtenka kaltinti Džamilę, ar reikia ir kitos aukos, Leonardas nusiteikė stypsoti čia visą naktį. Na jau ne, dabar jau jos taip paprastai nepaleis. Jeigu šita ir vėl skeryčiosis, kišenėje visada yra burtų lazdelė.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 340
  • Taškai: 43
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #159 Prieš 6 dienas »
- Neverta. Jau sakiau nenoriu turėti su jumis nieko bendra. - Kam tai darė? Tas žmogus neprognuozuojamas, o ji pati jį akino kažką daryti. Galėtų nuolankiai kažką pasakyti gal tada jis praleistų. Bet ne. Ir vis tiek viduje kažkas šiaušėsi dėl to. Gal dėl tokio kvailo charakterio senoji kepurė ir paskyrė mane į Grifų Gūžtą?
- Man tiesiog reikia eiti. - Spraudėsi vis giliau į kampą, bet kur tu pabėgsi, kai už nugaros siena.
- O kas jums sakė, kad laikysiu jūsų egzaminą? Aš neisiu į šitas pamokas. Gerai, tada namų darbų nedarysiu. Man nerųūpi jei mane išmes iš mokyklos. Tegul. Persikelsiu į kitą. Jau sakiau, kad noriu būti kuo toliau nuo jūsų. Nekeliausit juk dėstyti į kitą mokyklą. - Nikas pasauly neprivers eiti į tas pamokas.
- Ar dabar galiu jau eiti? - Ko jam reikia? Ko jis nori? Juk ji jam nerūpi, tai kam gaišta laiką? Matyt jam smagu mane pakankinti.