0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #75 Prieš 2 metus »
Profesorius mąstė. Kodėl jo tėvai jį paliko su seneliais? Gal jiems kas nutiko? O gal jie tiesiog nenorėjo Rafael'io? Jis juk nebuvo geras vaikas. Seneliai tiek nervinosi dėl jo kai jis buvo jaunesnis. O tie laikai kai jis buvo paauglys ir pavogė brangiausio vyno iš jų baro. Ak, visą tai atrodo buvo taip seniai ir neseniai vienu metu.
Beaumont pažvelgė į butelį. Jam kilo nemenkas sunkumas. Kaip reikės atidaryti butelį? Juk kamščiatraukio čia neturi... Bet tu turi magiją, kvaily pasakė mintys Rafael'iui. Vaikinas papurtė savo galvą ir išsitraukė lazdelę. Pasakęs burtažodį atsikimšo butelį. Mmm tas malonus raudono vyno aromatas.
Prancūzas jau norėjo gurkštelti vyno, bet prie jo prisėdo jaunuolis. Dar nematytas pamokose. Greičiausiai naujokas.
- Pasakysiu tiesiai šviesiai. Bijau šiek tiek, bet kas nerizikuoja negeria šampano. Na, šiuo atveju labai skanaus vyno, - ištarė Beaumont pavardės savininkas nusišypsodamas. Juk šis posakis buvo tiesa. Jei nerizikuoji nedarai nieko. Negali išgerti, negali linksmintis. Gali tik ilgai bei nuobodžiai taisyti įvairiausius mokinių darbus, kurie kartais netgi būna kvaili ar keisti. O juk negerai atlikęs profesoriaus pareigas algos negausi.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Adam Harrison

  • VII kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 53
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #76 Prieš 2 metus »
Septyniolikmetis linktelėjo. Jo akys nuo vyno butelio perbėgo iki profesoriaus kūno. Nors Rafael ūgis siekė metrą aštuonesdiašimt penkis, sėdėdamas ant žemės magiškų gyvūnų specialistas toks ilgas neatrodė. Rudi vyro plaukai nebuvo nei trumpi nei ilgi. Ant Rafael kaktos jie krito žaismingai. Rodės, kad savyje turi banguotumo, o gal tiesiog buvo susivėlę. Akių spalvos Adamui identifikuoti nepavyko. Vieną minutėlę jam pasirodė, kad profesoriaus akys jūros mėlynumo, o kitą — tarsi audringo dangaus. Nustojęs spoksoti į keliais metais vyresnį vyrą, Adam vilkimą sijoną, kelis kartus, už kraštų patampė žemyn. Norėjo, kad drabužis labiau dengtų šlaunis. Kol kas nei iš kitų studentų nei iš pačio Rafael komentarų dėl aprangos stiliaus nesulaukė. Paslapčia džiaugėsi tuo. Homofobiškų, transfobiškų ar kitokio plauko atsiliepimų jam nereikėjo. Dėmesio centras nebuvo sutvertas Adam. Palinkęs į priekį švilpynės mokinys atsiduso:
— Kokia viso šito priežastis? — žvilgsniu nudegino alkoholį, — liūdesys aplankė?
"Ah, look at the lonely people"

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #77 Prieš 2 metus »
Profesorius nužvelgė vaikinuką sėdintį šalia. Jis tikrai buvo koks nors septintakursis. Ir, Beaumont  manymu drąsus, gal net kiek maištingas. Juk išdrįso apsivilkti sijoną, kas įprastai nėra įprasta. Bet Rafael džiaugėsi, kad vis dar egzistuoja žmonės norintys išreikšti save ir išdrįstantys tą padaryti. Pats profesorius greičiausiai neišdrįtu apsirengti sijono, net jei ir labai norėtų, tad už tai tikrai gerbė jaunąjį vyruką. Tik dėl jo uniformos nevilkėjimo nesuprato iš kokio koledžo yra vaikinas. O ir pagal elgesį negalėjo per daug spręsti. Juk visi vaikai yra skirtingi ir kartais koledžas sunkiai atspindi jų asmenybę(nors atspindi).
Išgirdęs klausimą profesorius susiraukė. Juk negalėjo ką tik sutiktam mokiniui iškloti visų savo gyvenimo problemų.
- Gyvenimas, - atsakė jis į klausimą tik taip. - Beje, kuo tu vardu, jaunuoli? - paklausė Beaumont pavardės nešiotojas su susidomėjimu. Greičiausiai, šis raudonplaukis bus jo mokiniu, tad Rafael'is turėtų nors kažką žinoti apie vaikinuką. Panašu, kad jis yra įdomi persona.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Adam Harrison

  • VII kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 53
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #78 Prieš 2 metus »
Po Rafael žodžių įsivyravo minutę trukusi tyla.
— Adam, — tyliai ištarė savo vardą, — Adam Harrison, — atsakymą septyniolikmetis papildė;
kalbėjo daug garsiau. Nesuprato kodėl magiškų gyvūnų priežiūros specialistas vardo bei pavardės negalėjo perskaityti ant apsiausto. Juk tai iš kart po, Adam atveju, švilpynės koledžo emblema. Pakeldamas plaštakas į orą, tarytum norėdamas pasitvarkyti Hogvartso uniformą, raudonplaukis sutriko. Tada ir prisiminė, jog apsiaustą paliko savo kambaryje. Tikriausiai po lova. Kažkur prie senų kojinių. Atsikrenkšdamas jaunuolis savomis žaliomis akimis sutiko Rafael melsvai pilkas akis, — O Jūs kas būsit? — susigėdęs paklausė, — Atleiskite man, jei klausimas skamba įžulokai. Esu naujokas. Perėjau iš kitos magijos mokyklos, — tuojau pat Adam suskubo teisintis. Jei Rafael profesorius, kaip spėja septyniolikmetis, derėtų laikytis mandagumo etiketo. Šito tėvų buvo mokomas nuo pačių mažiausių dienų. Pagarba kitiems gali užtarnauti pagarbą sau. Bet vyno kvapas pasiglemžė viską ko buvo išmokytas Adamas, — Jums nederėtų gerti tokioje akivaizdžioje vietoje. Negi neturite savo kabineto ar miegamojo? — su vos juntamu pykčiu balse septyniolikmetis rėžė. Norėjo paragauti Rafael vyno. Tiksliau norėjo su Rafael išgerti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Adam Harrison »
"Ah, look at the lonely people"

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #79 Prieš 2 metus »
- Malonu susipažinti, Adam. Aš Rafael Beaumont. Magiškų gyvūnų priežiūros profesorius, - tarė ištiesdamas ranką vaikinui. Tai buvo šioks toks mandagumo iš profesoriaus pusės, gestas. - Viskas gerai. Aš ir nesitikiu būti visų pažįstamas profesorius, - nusišypsodamas tarė vaikinas. - Beje, kaip tau Hogvartsas? - pasidomėjo ilgaplaukis vaikinas pasitvarkydamas savo kiek susivėlusius plaukus. Jis stengėsi būti draugiškas su naujokais. Su mokiniais, kurie Hogvartse mokėsi ilgai nevisada būdavo draugiškas, na, bet tai juk suprantama. Daugelis mokinių jam kaip reikalas apkartindavo pamokas ir jo gyvenimą. Tokie mokiniai kaip pavyzdžiui Marlena. Įdomu kur ši mergaitė dingo?
Išgirdęs klausimą profesorius rauktelėjo antakius. Toks klausimas nebuvo labai mandagus iš raudonplaukio pusės.
- Atsiprašau? Aš, žinoma, kad turiu savo miegamąjį ir kabinetą. Kaip tik ir ėjau ten, tik nusprendžiau sustoti čia, - ištarė susiraukdamas dar labiau ir gurkšteldamas vyno. Vynas iš tiesų buvo neprastas. Nebuvo labai senas, bet skanus.
- Nori vyno? - paklausė profesorius mokinio. Įprastai neduotų mokiniui išgerti, bet kodėl gi nepadarius išimties naujokui, kuris atrodė keistai panašus į jauną jį ir apskritai nepažįstamas, bet pažįstamas. - Žinoma, jei nepasakysi kitiems profesoriams ar Arwen, - pridėjo.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Adam Harrison

  • VII kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 53
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #80 Prieš 2 metus »
Švilpis nužvelgė Rafaelį tarytum matytų Dievą. Su pagarba, su nuolankumu, su baime. Vyro paprastumas ir žemiškumas stebino paauglį. Profesorius savęs neišaukštino, nevertė kitų jo gerbti. Prieš kvailą mokinį jis nusiėmė išdidumo kepurę, į kišenę įsidėjo puikybę, it batoną paukščiams išmėtė savo netikrų veidų gausą. Ranką Adamas vyrui paspaudė taip nedrąsiai, taip atsargiai. Pergyveno, kad tai tik sapnas — teiks nubusti. Tačiau Rafaelis neištirpo lyg sniegas saulei kaitinant. Jis švelnia šypsena apdovanojo septyniolikmetį bei dar pakalbino.
— Hogvartsas nuostabi vieta, — tik tiek pajėgė išspausti septinto kurso studentas. Apžavėtas "kerų", Adamas nenorėjo taukšti niekų apie save. Mieliau būtų klausęs profesoriaus dangiško prancūziško akcento. Tačiau parodydamas, kad įsižeidė, Rafaelis taip pat parodė, jog yra paprastas žmogus. Burtininkas, kuris neįprastos šlovės nenusipelnė. Abu vaikinai po menko konflikto nutilo. Magiškų gyvūnų priežiūros specialistas išdrįso tylą nutraukti pirmas.
— Jūs rimtai ar tik juokaujate? — po valandėlės švilpis dusliu balsu atsakė, — rimtai siūlote kartu išgerti? — nusistebėjo. Kad tai buvo rimtas taisyklių pažeidimas ir siaurapročiui turėjo būti aišku. Tokio gesto iš vyro Adamas nesitikėjo. Net pradėjo svarstyti ar Rafaelis nesugeba skaityti minčių.
"Ah, look at the lonely people"

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #81 Prieš 2 metus »
Vaikinukui spustelėjus ranką, profesorius šyptelėjo. Adam su juo elgėsi panašu, kad kažkaip kitaip. Įprastai su profesoriumi vaikai taip maloniai, draugiškai ir gerai nesielgia. Jie nelabai gerbia Rafael'į, bet, pagaliau atsirado mokinys, kuris greičiausiai gerbs Rafael'į. O jei ir į pamokas visas ateis ir juose elgsis gražiai iš viso bus tobula. Geri ir mandagūs mokiniai retai pasitaiko. Dabar daugelis daro nesąmones per pamokas ir panašiai. Bet, Beaumont jautė, kad Adam'as bus ne toks. Jis turėtų būti geras mokinys.
- Kas labiausiai tau patinka čia, Hogvartse? - pasidomėjo profesorius žvelgdamas į mokinį. Įdomu koks dalykas jam labiausiai patinka.. pagalvojo Beaumont pasitvarkydamas savo susivėlusius plaukus.
- Taip, aš siūlau rimtai. Šiandien negaliu labai prisigerti, tad šiek tiek duosiu tau. Bet tik šiek tiek, kadangi nenoriu, jog tavo koledžo vadovas ar vadovė užtvotų man per galvą ir pasakytų Arwen, - tarė ilgesnių plaukų savininkas. - Na, jei nenori aš, žinoma, galiu išgerti ir vienas, - sumurmėjo profesorius užsiversdamas vyno butelį.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Adam Harrison

  • VII kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 53
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #82 Prieš 2 metus »
Prikąsdamas lūpą, Adamas delnų vidinėmis pusėmis patrynė akis. Arba Rafaelis žaidė nešvarius žaidimus, manipuliavo raudonplaukiu, kad šis sutiktų bei užsidirbtų papeikimą, arba tiesiog buvo draugiškas vyras.
 Kaip gi ten profesorius prieš tai sakė? Kas nerizikuoja, tas nebūna girtas it tapkė? Patraukdamas plaštakas nuo veido septyniolikmetis nežymiai linktelėjo.
— Išgerti sutinku ir Ei! Ramiau! Stabdom arklius. Iki kabineto Jūsų nešti tikrai nežadu, — išplėšdamas iš rankų vyną, švilpis giliai atsiduso. Jau dabar vienu mauku Rafaelis nugėrė ketvirtadalį alkoholio, — Man atrodo rytoj vedat pirmas pamokas pirmakursiams, — mestelėjo pastabą. Kažkodėl galvojo, kad taip profesorių pristabdys, — O apie Hogvartsą? Nežinau. Man patinka, kad čia galima gauti išgerti, — nusikvatojo. Po žodžių pats taip pat užsivertė butelį.
"Ah, look at the lonely people"

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #83 Prieš 2 metus »
Beaumont pateliuškavo butelį. Šis vynas buvo geras, tad nuo jo rytoj galvos neturėtų skaudėti. Plius vynas prancūziškas, o prancūziški vynai yra profesoriaus mėgstamiausi, tad negerti šiandien jis tiesiog negalėjo. Įdomu kada mokiniai pradės man nešioti kyšius alkoholiu? Pavyzdžiui geru prancūzišku vynu pagalvojo profesorius. Tai jam skambėjo kaip svajonė, kuri greičiausiai neišsipildys, kadangi nedaug mokinių turėtų žinoti apie jo pomėgį išgerti.
- Gerai, kad sutinki. Jeigu atsisakytum iš tiesų pamanyčiau, kad tu nenormalus. Labai retas jaunuolis atsisako išgerti, nors nedažnai iš siūlau, - sumurmėjo. Siūlydamas alkoholį kiekvienam mokiniui kiekviename kampe iš tiesų galėjo prisidaryti labai didelių problemų iš kurių lengvai tikrai neišliptų, o nenorėjo būti išmestas iš Hogvartso dėl alkoholio pamėgimo. - Man iki kabineto nešti tikrai nereikės. Nesvarbu kiek išgerčiau, - kiek sumelavo pilkšvai melsvų akių savininkas pasitvarkydamas savo plaukus. - Pirmakursiai pasimokys iš septintakursių tokių kaip tu jei kas. Juk tu septintakursis ar ne? - paklausė profesorius pasimesdamas. Jei šis mokinys jausnesnis bus blogiau negu blogai.
Adam'ui drąsiai užsivertus butelį, Rafael'io akys išsiplėtė. Po kelių akimirkų Rafael'is paėmė butelį iš vaikino.
- Klausyk, tavo jaunas organizmas greičiausiai nepratęs prie alkoholio, tad neskubėk ir negerk daug, - ištarė susiraukdamas profesorius ir pats vėl gurkšteldamas nemažą gurkšnį vyno.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #84 Prieš 2 metus »
Beskubėdama ieškoti Liucijos Elliw pamiršo, kad kažkokia mergaitė galbūt yra su ja. Daug svarbiau buvo surasti draugę ir pagaliau su ja pasišnekėti. Ak, kaip seniai velsietė nematė tos geriausios ir protingiausios mergaitės pasaulyje! Žinoma, svarbu buvo rasti ir Sabriną bei Joaną trečiąją, bet joms teks palaukti: dabar Elliw ieškojo Liucijos. Nuoširdžiai tikėjo, kad šį kartą misija bus sėkminga.
- Liucija! - vis pašaukdavo ji. Kartą po tokio šūksnio atsitrenkė į paveikslą. Jo gyventojai pradėjo kažką burbėti, o štai Elliw garsiai riktelėjo: - AUČ!
Paveiksle pavaizduoti žmonės visai pasipiktino, bet klastulė tik piktai pažvelgė į juos ir skubiai pamiršo apie šį susitikimą. Apsižvalgė - tikėjosi suprasti, kur esanti, bet tai buvo labai sunku. Tiesa, pastebėjo kažkokią neaiškią mergaitę ir apsidžiaugė.
- Liucija? - viltingai paklausė ji ir priėjo arčiau. Pamiršo laiku sustoti, tad atsitrenkė į nepažįstamąją. Taip, ji buvo nepažįstama, nes paaiškėjo, kad tai nėra Liucija. Pasidarė liūdna. Kurį laiką spoksojusi į mergaitę Elliw pamiršo, kodėl tai daro, tad nusisuko. Apėmė tiesiog siaubinga neviltis. Gal jai vis dėlto nepavyks rasti geriausios ir protingiausios mergaitės pasaulyje? Ką daryti tokiu atveju? Kas sutaisys teleskopą ir pasakys, kur jis yra? Ak, sunkus tas gyvenimas…
Velsietė bandė atsisėsti ant grindų, tačiau susipainiojo kojose ir skaudžiai plojosi.
- AUČ! - dar vienas garsus šūksnis paliko Elliw lūpas. Ji ir vėl supyko. Kodėl visos bjaurios mergiūkštės turi trukdyti gyventi?! Taip, dėl visko kaltos tik neLiucija, ne neLiucija ir ne ne neLiucija! Reikia kuo greičiau jas surasti ir apkaltinti?
- Gal žinai, kur Liucija? - paklausė Elliw staiga pamačiusi kažkokią mergaitę. Kad šitą klausimą užduoda ne pirmą kartą, ji tikrai neprisiminė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #85 Prieš 2 metus »
Alicia eidama koridoriais sekė keistąją mergaitę ir klausė savęs. Ar ji taip da suras Liuciją ? Nes kiek pirmakursė matė tamsiaplaukė tiesiog ėjo į priekį ir šaukė Liucijos vardą. Na bei dar skaudžiai trankydavosi į paveikslus.
- Tu žinai kur eiti ? Nes man atrodo, kad tu tiesiog vaikštai bele kur. Be to gal šiek tiek pasisaugok,- savo nuomonę drąsiai, bet maloniai pasakė Dana.
Po žodžių keistoji mergaitė atsitrenkė į grifiukę. Ar ji nustos visur trankytis ?! Paklausė savęs rausvų plaukų savininkė ir pradėjo labai atidžiai stebėti trumpaplaukę pajutusi kaip ją po truputį užvaldo pyktis. Ji po kiek laiko plojosi į grindis ir uždavė keletą kartų girdėtą klausimą. Ji su savo tais klausimais nužudys mane. Pamanė jaunoji Visser ir suprato, kad vėl pykčio bangą ją  jau užplūdo,o noras padėti kitai mergaitei dingo kaip į vandenį. Ji pradėjo rėkti ant nepažįstamosios:
- Iš kur tu iškritai !!!? Ar tu kitų klausimų nežinai ?!!!
O gale dar bjauriai nusikeikė ir tyliai kaip visada kuo greičiau nubėgo nuo mergaitės norėdama daugiau jos niekada nebe sutikti.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #86 Prieš 2 metus »
Elliw nebuvo patenkinta. Kodėl jai turėjo taip siaubingai nesisekti?! Ji tik norėjo rasti Liuciją, Sabriną, Joaną trečiąją, Vėtratrūnę arba Sarah. Ir būtinai po kojomis turėjo painiotis kažkokie kvaili paveikslai ir laiptai! Kaip dabar rasti kurią nors iš draugių, kai viskas taip nesiseka? Juk Elliw - gera mergaitė, kuriai tiesiog reikia draugių ir teleskopų!
Kažkas prašneko. Velsietė buvo pamiršusi, kad čia yra ne viena, tad gerokai išsigando. Atsisukusi pastebėjo kažkokią nematytą mergaitę. Buvo visiškai tikra, kad mato ją pirmą kartą gyvenime. Žinoma, tai reiškė, kad ji nėra neLiucija, ne neLiucija ar ne ne neLiucija, o tai jau buvo ne taip ir blogai. Deja, ji nebuvo ir kuri nors iš penkių gerų mergaičių, tad nuotaika vėl subjuro.
Keistajai mergaitei pradėjus rėkti, Elliw visai sutriko. Kodėl reikia taip nemandagiai elgtis?! Juk Elliw - gera mergaitė, nors kartais to ir neprisimena.
- Kur mano teleskopas? - paklausė velsietė, pamiršusi, kodėl čia yra ir ko tiksliai ieško. Na, tikriausiai arba astronomijos prietaiso, arba kurios nors draugės, bet ką ten gali žinoti. Gyvenimas kartais buvo tikrai pernelyg sudėtingas. Jis pasidarė dar sudėtingesnis, kai ta nepažįstama mergaitė pradėjo kažkur bėgti.
- Palauk! - garsiai suriko Elliw ir pasileido iš paskos. Kartą nugriuvo, bet skubiai atsistojo ir vėl nuskuodė paskui tą nepažįstamą mergaitę. - Man tik reikia Liucijos ir teleskopo! - pridūrė. Kadangi vis dar nežinojo, ko tiksliai ieško, suprato, kad geriausia būtų paminėti abu. Galbūt ši keistuolė padės rasti bent vieną iš taip reikalingų dalykų? Elliw nežinojo, ką norėtų rasti pirmiau, tad dabar viltingomis akimis spoksojo į pirmą kartą matomą mergaitę ir laukė, kada ji pasakys, kur būtų galima rasti geriausią ir protingiausią mergaitę pasaulyje arba bent jau astronomijos prietaisą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #87 Prieš 2 metus »
Kai Alicia pradėjo bėgti buvo tikrą, kad daugiau niekada neatsisuks į keistąją mergaitę, bet kai pastaroji paprašė sugrįžti, dvylikametė sustojo ir vis dar būdama nusisukusi ir jausdama likusius pykčio  trupinius   paklausė:
- Ko tau reikia iš manęs ? Aš nei to nei to ko nori neturiu. Palik mane ramybėje !!!,- paskutinį sakinį aukštaūgė beveik išrėkė.
Prašau palik mane ramybėje ir dink. Beveik tikinčiojo pozoje pagalvojo rausvų plaukų savininkė ir pradėjo sakyti visas savo žinomas maldas. Bet bėda ta, kad Dana niekada nebuvo tikinti ir maldas žinojo tik kitų žmonių pasakojimų, ir taip tik nuotrupas. Dėl to maldų kalbėjimas mintyse teužtruko porą minučių. Pati antrakursė nelabai žinojo kodėl sakė maldas, bet nors ir po tų poros minučių pasijuto geriau. Ir netgi trumpam pamiršo apie tamsiaplaukę kuri stovėjo visai netoli.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #88 Prieš 2 metus »
Elliw nesuprato, ko ta keista mergaitė rėkauja. Argi jai reikia daug? Tiesiog jo norėjo... Neprisiminė, ko tiksliai norėjo, bet tikėtina, kad tai buvo susitikti Liuciją ir / ar rasti teleskopą. Negi šitai pikčiurnai taip sunku padėti?! Elliw susiraukė. Neprisiminė, apie ką neseniai galvojo, tad dabar tiesiog spoksojo į pirmą kartą gyvenime matomą mergaitę ir svarstė, ar ji padėtų rasti kokį nors astronomijos prietaisą. Ar verta jos to klausti? Velsietės manymu, ji šio klausimo dar nebuvo uždavusi, tad pabandė dabar:
- Gal žinai, kur mano teleskopas?
Tai, kad prietaisas buvo beviltiškai dingęs, gerokai gąsdino. Juk Elliw - gera mergaitė. Kodėl jai nuolat taip nesiseka? Dėl to kaltos, žinoma, buvo neLiucija, ne neLiucija ir ne ne neLiucija. Nė vienos iš jų aplinkui nesimatė, tad nebuvo ką kaltinti. Situacija trikdė ir stebino.
- Gal gali padėti man rasti Joaną trečiąją? - rimtu balsu paklausė nepažįstamosios. Jau nesitikėjo, kad ji kuo nors padės (nors neprisiminė, kodėl priėjo tokią išvadą), bet ką gali žinoti - gal ši mergaitė nėra tokia bjauri kaip tos trys neįtikėtino bjaurumo mergiūkštės. Ilgokai žvelgusi į pirmą kartą gyvenime matomą mergaitę velsietė pamiršo, kodėl taip spokso, tad nusisuko. Varginantys gyvenimo klausimai (pavyzdžiui, kur dingo teleskopas) vis dar nebuvo atsakyti. Viskas atrodė tiesiog beviltiška.
- Liucija? - liūdnai kreipėsi klastuolė ir apsižvalgė. Buvo pamiršusi, kad netoliese yra kažkokia mergaitė, tad ją pamačiusi gerokai išsigando. Bandė žengti žingsnį atgal, bet susipainiojo kojose ir plojosi ant žemės.
- Kas tu? - vietoj įprastinio "AUČ!" paklausė Elliw.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #89 Prieš 1 metus »
Dori, Erka ir šimtas dešimt žalių kiaušinių stovėjo koridoriuose už kampo. Mergina toje vietoje, kurioje slėpėsi klastuolės, užgesino deglus, kad, jeigu ką, nekiltų didelis pavojus būti atpažintoms.
- Kaip man patinka mūsų bendrumas, Erka! - laukdama kokios nors aukos tarė tamsiaplaukė. - Vargiai su kuo dar rasčiau šitas pasidarbuoti, - nusijuokė. - Daugelis mokinių Hogvartse yra tikri bailiai arba turi per aukštą moralę. Bet juk smagu! Juk smagu bus ką nors apmėtyti kiaušiniais ir vis tik kas baisaus atsitiks? Juk nieko! Pasilinksminsim, pažvengsim ir tiek žinių, - metė klastuolišką šypsnį.
Kol kas koridoriai buvo tušti, tačiau bet kurią akimirką galėjo kas nors praeiti. Rankose paauglė laikė po kiaušinį. Buvo pasirengusi pradėti ataką.