5

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #15 Prieš 4 savaites »
Aurora mažumėlę nusivylė, kai akmenukas praskriejo virš ugniaplaukio galvos. Būtų norėjusi pataikyti, nors vargu ar ką gero tai būtų atnešę. Piktas susiraukimas atrado savo kelią į jos antakius, kai buvo nedėkingai išvadinta įvairiais vardais. Dar akimirką pamanė, kad vištos - nuostabūs paukščiai, neverti, kad jų vardu būtų siekiama įžeisti kokį garbų (arba negarbų) asmenį.
Vos klastūnyno vadovo vardas buvo paminėtas, mergaitės veide atsirado dvejonė. Vis dėl to, kad ir nenusėdinti vietoje, Aurora nebuvo užkietėjusi maištininkė, o užsirašyti į bloguosius profesoriaus sąrašus ji vsai netroško. Mergelė buvo linkusi laikytis vidurio, kad neatkreiptų į save nereikalingo dėmesio. Bent jau tol, kol pabaigs mokyklą, o iki šio įvykio, kaip žinia, dar galybė laiko.
Tačiau ir šios dvejonės ilgai neužsiliko Auroros šviesiaplaukėj galvelėj. Jeigu jau ir teks aiškintis dėl nederamo elgesio, šį bjaurų bernelį nusitemps į pažemę kartu: burtininkė galėjo kaip mat įsižeisti už jai pritaikytus vardus bei pareikalauti viešo atsiprašymo ar ko nors panašaus.
Tačiau ir to išsamiau apsvarstyti neteko, mat į jos asmeninę erdvę kaip mat įsigrūdo anas bernelis. Aurora instinktyviai atšlijo nuo jo veido. Išgirdusi grasinimą, ji skaisčiai nuraudo. Galbūt kam nors galėjo pasirodyti, kad iš baimės ar gėdos, tačiau pati Aurora nieko panašaus nejautė. Jos skruostus nuspalvino pasipiktinimas. Ranką, grubiai suspaustą bernelio, mažumėlę suskaudo. Aurora, akimirksniu nusprendusi nepakęsti tokio bjauraus elgesio, užsimojusi pliaukštelėjo laisvuoju delnu Davidui per veidą, pasimuisčiusi ištraukė ranką iš jo gniaužtų ir žengė kelis žingsnius atgal. Susirado ant žemės dar vieną akmenuką, šiek tiek didesnį už pirmajį, ir jį gniauždama delne, piktai suburbėjo:
- Tu irgi lygiai taip pati gali gautį į snukį, jei dar šitaip prie manęs lįsi!
Pabrėždama savo žodžius, Aurora kilstelėjo kumštį, kuriame glūdėjo suspaustas akmenukas. Vis dėl to, popietė praleista mėtant akmenis į langą, turėjo bent šiek tiek patobulinti jos svaidymo įgūdžius.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 292
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #16 Prieš 4 savaites »
Ar Dafydd pasisekė pagąsdinti šitą mergužėlę? Jis nebuvo visai tikras, tačiau į garbingąjį Džeimso Greywindo vardą blondinė aiškiai atkreipė dėmesį. Kol kas to ir užteks, dar kaip nors ją išgąsdinti laiko visada atsiras.
Gavęs per veidą velsietis taip sutriko, kad nė nepastebėjo, kaip mergiūkštė išsilaisvino iš jo gniaužtų. Atsitokėjo tik tada, kai ji ir vėl laiku nepatylėjo. Nors šį kartą gal ir gerai, kad mergužėlė nenulaikė liežuvio už dantų: išgirdęs jos žodžius Dafydd pradėjo taip kvatoti, kad ilgai negalėjo liautis.
- Į snukį? Aš? Nuo tavęs? - šiaip ne taip išspaudė raudonplaukis, tačiau tada juokas vėl paėmė viršų. Jis ir pats nesuprato, kad gi čia tokio juokingo. Staiga į galvą atėjo suvokimas: juk jis jau kaip ir gavo į snukį... Na, juk ta įžūli mergiotė pliaukštelėjo jam per veidą! Juoko neliko nė pėdsako. Buvo daug svarbesnių reikalų. Jų sąrašo viršuje - kerštas šitai vištai.
Vaikinas lyg niekur nieko išsitraukė burtų lazdelę. Nenorėjo, kad mergiotė palaikytų tai grasinimu - kol kas jis ir pats nežinojo, ar tokia mintis būtų teisinga. Kadangi vištelė išsprūdo iš velsiečio rankų, pastarasis galėjo kiek laisviau judėti. Į galvą šovė mintis. Ji atrodė visai nebloga, kol atmintyje neiškilo vienas vaizdinys - ir tas bjaurybė būtinai buvo susijęs su žmogumi, apie kurį Dafydd taip stengėsi negalvoti! Bet gal tos pamokos nebuvo visiškai bereikšmės pratarė sau klastuolis, prisimindamas, kaip Miona Hera jį mokė visokiausių burtų. Ką gi, pabandyti reikėjo.
Dafydd žengė kelis žingsnius toliau - jeigu kvailelė pagalvos, kad jis plaunasi, bus tik geriau, - tada staigiai apsisuko ir, nukreipęs lazdelę į akmenuką rankoje, suriko:
- Reducto!
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #17 Prieš 4 savaites »
Auroros veidely pasirodė nuoširdus nesupratimas, kai anas prapliupo kvatotis. Negalėjo juk ji atrodyti kaip nors nepaprastai juokingai. Juk negalėjo?
O gal? Aurora akimirką pamąstė, kaip turėjo atrodyti iš šalies. Trylikametė, mažaūgė mergaitė piktai surauktais antakiais, iš burnos skriejančiu grasinimu ir akmeniu, didesniu už jos pačios kumštį, delne. Ne, nusprendė Aurora. Nieko čia juokingo, toks vaizdas kaip tik turėjo labai įtaigingai gąsdinti. Tad kai Davido juoko priepuolis staigiai baigėsi, ji palaikė tai susivokimu, atėjusiu į jo kvailą galvą. Jo, su įpykusia Aurora geriau nejuokauti. Mergaitė iškreipė lūpas į vos matomą, niekinančią šypsenėlę.
Vos jos priešininkas išsitraukė lazdelę, Aurora įsitempė. Toks ženklas tikrai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti, tai veikiau ženklas mirtino priešiškumo, ketinimų sužaloti ir mirtinai užmušti priešą. Bent jau taip jiems sakė apsigynimo nuo juodosios magijos pamokose. Klastuoliukė pati kyštelėjo ranką, kurioj nelaikė akmens, į kišenę, pirštai sugraibė medinį stebuklingą pagaliuką. Jeigu jau teks gintis, tai ne plikom rankom.
Tačiau gintis neteko, bent jau ne pirmąją akimirką. Jos prisiekęs mirtinas priešas (kaip dabar jį galvoje vadino Aurora), regis, persigalvojo. Aurora akimis sekė jo nutolstančią nugarą, įsitempę pečiai mažumėlę atsipalaidavo. Tačiau tai pasirodė besanti didžiulė klaida.
Raudonas žaibas nuskriejo į Auroros pusę, ji vos spėjo išgirsti riksmą, o akmuo jos rankoje sprogo. Kilo dulkių debesėlis, akmens skeveldros nuskriejo į visas puses, o mergaitės delną pervėrė skausmas. Ji klyktelėjo, atšoko į šoną, susiėmė sužeistos rankos riešą ir akimirką apžiūrėjo delną. Iš kelių įpjovimų bėgo kraujas, bet neatrodė, kad delne įstrigo skeveldrų. Auroros mielą veidelį perkreipė įsiūtis, į skruostus ir ausis subėgo kraujas.
- Stupefy! - švystelėjo lazdelę į berniūkštį, tuoj po milisekundės pasilenkusi susirado akmenį ir sviedė jį paskui kerus. O jis netikėjo, kad nuo Auroros gali gaut į snukį. Kvailas berniūkštis.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 292
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #18 Prieš 4 savaites »
Pavyko! Dafydd pats negalėjo tuo patikėti, tačiau pavyko! Akmenukas, kurį vištelė laikė rankoje, išsitaškė. Velsietis nenoromis pajuto dėkingumą Mionos atžvilgiu. Juk jeigu ne ji, net ir tokių kerų vaikinas nebūtų panaudojęs sėkmingai. Gaila, kad nespėjome... pradėjo mintį šešiolikmetis, tačiau nespėjo jos užbaigti: mergužėlė taip pat nebuvo iš kelmo spirta ir netrukus atsikirto kerais. Ir, ko gero, ji mokėsi daugiau negu Dafydd: nors ir buvo jaunesnė, kerai suveikė.
Po kiek laiko velsietis pajuto, kad kerų veikimas baigėsi. Atsargiai pakėlė galvą ir apsižvalgė. Savaime aišku, vištelei neužteko višteliško proto, kad išsinešdintų. Ar ji dar ir akmenį sugalvojo paleisti paskui kerus? Kvaiša. Reikia pripažinti, ji buvo teisi. Dafydd tikrai gavo į sunkį. Iš skaudulio kaktoje raudonplaukis suprato, kad akmeniūkštis pataikė būtent ten. Laimei (deja?), jis nukrito visai netoli, tad dabar jau vaikinas galėjo pasinaudoti šiuo ginklu.
Dafydd kiek išsigando, kai suprato, kad pametė lazdelę. Laimei, ji buvo nukritusi visai šalia, vištelė savo višteliškomis akimis, ko gero, net nepastebėjo. Arba nesusiprotėjo jos pasiimti. Tad penktakursis staigiai griebė lazdelę bei akmenuką ir atsistojo. Akys degė pykčiu. Nors galvoje pradėjo kirbėti įkyrios mintys, kad reikėjo palikti mergiūkštę ramybėje, dabar jau buvo per vėlu.
Dafydd ilgokai varstė akimis mergaitę. Buvo įdomu, ar ji dabar ką nors darys. Vis dėlto, kaip ir turėjo nutikti, galiausiai laukti pabodo. Vaikinas staigiai permetė akmenuką iš kairės rankos į dešinę ir paleido mergiūkštės link.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #19 Prieš 4 savaites »
Tylos ir piktų žvilgsnių pripildytas žaidimas įsigalėjo Hogvartso koridoriuje. Net kai Auroros meistriškai suveikę kerai paliko Davido kūną, net tada, kai šis pašėlusiai ieškojo pamestos lazdelės, net tada Aurora nesiėmė jokių papildomų veiksmų, tik stebeilijo pykčio pilnomis akimis į klastuolį, kurį mintyse pakrišktijo visišku nevykėliu. Žiūrėjo, ar jis ką nors dar darys. Manė, kad neturėtų, juk išvydo, savo kailiu patyrė, ką reiškia stoti Aurorai skersai kelio.
Nors kai pagalvoji, pati mergaitė nebuvo kokia tai didi peštukė ir problemų kiekvienam savo gyvenimo žingsny neieškojo. Galbūt net būtų galima šią jos dvikovą palaikyti pirmąja tikra. Juk toliau apsigynimo nuo juodosios magijos klasės su savo užkeikimais ir kerais nebuvo išėjusi, tad negalėjo žinoti, kaip viskas pasisuks realiam gyvenime.
Su tokiais pasvarstymais šviesiaplaukėj galvelėj, Aurora nenuleido žvilgsnio nuo bernelio. Kai jis paleido į ją akmenį, galvoje šmėstelėjo mintis, kad negarbingai pasisavino jos taktiką, bet to pasakyti neturėjo laiko. Nepasakytume, kad Auroros reakcija buvo kokia tai labai nuostabi. Žaisti gaudytojos pozicijoje ji negalėtų. Akmenukas skriejo tiesiog pavydėtinai tiesia trajektorija, o Aurora visiškai jo išvengti nesugebėjo. Skaudžiai atsitrenkė į šoną, ir mergaitė buvo tikra, kad liks mėlynė. Bent jau ne tokia matoma, kaip Davido.
Aurora iškėlė lazdelę, ją nutaikiusi į priešininko pusę, ir ištarė nuginklavimo burtažodį. Sumąstė, kad gavusi vyresniojo lazdelę, galės ją tiesiog prakišti pro lango tarpelį, dėl kurio iš esmės ir prasidėjo visa ši dvikova. Aurora dabar jau norėjo, kad šis neždintųsi lauk, o ji galėtų tęsti savo eksperimentą.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 292
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #20 Prieš 3 savaites »
Kai akmenukas pasileido tiesiai į mergiūkštę, Dafydd apsidžiaugė. Gal bent kažką pavyko šiandien padaryti sėkmingai? Nereikia ir sakyti, kad susitikimas su šia vištele kol kas yra visiškas fiasko. Laimei, bent jau akmenukas pataikė į ją, nors ir ne taip, kaip tikėjosi velsietis. O, kad jis būtų kokią akiūkštę išmušęs! Na, bet turės būti gerai ir taip.
Deja, prakeikta blondinė nebuvo iš kelmo spirta. O kažkas sako, kad blondinės yra kvailos? Be didelio džiaugsmo Dafydd prisiminė kitą šviesiaplaukę, kurios pats kitaip kaip tik žiople ir nevadindavo. Aišku, išskyrus tuos atvejus kai dėl išmušto danties pavadino ją viople... Vienaip ar kitaip, nei viena, nei kita blondinė nebuvo visiškai kvaila, kas klastuoliui visai nepatiko.
Tad nereikia ir stebėtis, kad Dafydd nebuvo laimingas, kai šita blondinė iškėlė lazdelę. Jis nespėjo nė sureaguoti, kai toji išsprūdo iš rankos ir nuskriejo... Tiesiai tai vištelei į ranką! Tai ko ji nieko nedarė, kol aš gulėjau? nesuprato šešiolikmetis, mąstydamas, ar tik mergužėlė nenorėjo pasirodyti besanti labai kieta. Tu man dar atsiimsi susiraukęs pagalvojo klastuolis ir staigiai žengė mergiotės link. Laimei, vasarą slaptas planas išdegė, tad net jeigu dabar praras lazdelę, realiai nieko baisaus neatsitiks. Tik tiek, kad šita kvaiša galės manyti laimėjusi! O to Dafydd tikrai neketino leisti. Jis staigiai griebė mergiūkštei už rankos - nors ir prisiminė, kad daro tą ne pirmą kartą - ir dar kartą sušnypštė:
- Geriau atiduok gražiuoju, vištele.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #21 Prieš 2 savaites »
Neilgas, plonas medinis pagaliukas įskriejo tiesiai į trylikametės mergaitės delną. Jos akyse sužibo pasitenkinimo ugnelė. Tačiau ir šioji buvo greitai užgesinta, kai Auroros ranka vėl atsidūrė berniūkščio gniaužtuos. Jai dingtelėjo, kad šio potencialus interesantas ar interesantė turėtų nuolat vaikščiot su penkių pirštų formos mėlynėm ant dilbių, kad jau taip jis mėgsta įsikibti. Dar Aurorai labai magėjo paklausti, kas bus, jeigu atiduos negražiuoju, kumšteliu įtaisiusi mėlynę į paakį, bet nusprendė patylėti. Galbūt vėliau bus proga pasiteirauti.
Klastuoliukė pabandė išlaisvinti ranką kaip anasyk, tačiau rodos, kad šį kartą Davidas į savo gniaužtą įmaišė žiupsnelį plieno. Rankos išlaisvinti nepavyko, kad ir kaip ji sukinėjosi, muistėsi ir inkštė. Kitą delną, kuriame turėjo dvi lazdeles, laikė iškėlusi aukštai virš galvos, kuo toliau, kad bernelis nepasiektų. Šį kartą žavingu pliaukštelėjimu per veidą pasinaudoti negalėjo. Liko tik vienas, paskutinis strateginis veiksmas. Aurora stabilizavo stovėjimo poziciją, ir sulenkusi koją smogė keliu klastuoliui į pilvą, mat šis stovėjo vis dėl to labai arti. Tada dėl didesnio efekto bandė pataikyti ir į visų šventųjų šventą vietą. Pasimuistė stipriau, galiausiai ištraukė ranką į laisvę, pabėgėjo kelis žingsnius link lango ir jau ruošėsi sukišti pro tarpelį priešininko lazdelę, tik staiga suprato, kad nebegali atskirti, kuri jos, o kuri jo. Verkiant reikėjo liniuotės, nes žinojo, kad josios lazdelė lygiai keturiolikos colių ilgio. O iš akies ji pasakyti negalėjo. Ir ši dvejonės akimirka, ko gero, mūšyje buvo lemtinga.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 292
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #22 Prieš 2 savaites »
Dafydd išsišiepė. Mergiūkštė atkakliai bandė ištrūkti, tačiau šį kartą pavyko ranką sučiupti taip, kad išsprūsti nebuvo paprasta. Klastuolis vos laikėsi nepradėjęs juoktis, kai vištelė atkakliai bandė ištrūkti. Jis jau norėjo pradėti ką nors dainuoti - buvo taip linksma, - kai mažė jį pergudravo. Ir vėl! Pajutęs smūgį į pilvą velsietis susirietė. Netrukus po to sekė ir kitas - daug nemalonesnis veiksmas. Dafydd stipriai nukentėjo ir nė nepajuto, kaip blondinukė išsprūdo iš gniaužtų.
Kurį laiką raudonplaukis negalėjo nieko padaryti. Jis stovėjo susirietęs ir stengėsi neparodyti, kaip skauda. Nepaisant to, kad mergiūkštė tą, ko gero, puikiai supranta, jai tą parodyti būtų visai kas kita. Tada ji galėtų mėgautis pergale. Dabar Dafydd bent jau galės apsimesti, kad skausmas nėra toks jau baisus.
Akies krašteliu velsietis pamatė, kaip mergiotė priėjo prie lango. Dafydd suprato, kad gali atsisveikinti su lazdele - ir dar kartą pasveikino savo gudrumą vasarą įsigyti kelias atsargines.
Vis dėlto vištelė tam ir buvo vištelė, kad dėl kažkokių priežasčių tokio akivaizdaus ketinimo neįgyvendintų. Skausmas pamažu nuslopo, o mergiūkštė vis dar stovėjo prie lango. Stovėjo - ir nieko nedarė. Dafydd susimąstė: kas gi tą kvailelę galėtų dabar stabdyti? Velsietis atsakymo į šitą klausimą nežinojo, tačiau progos nepraleido. Staigiai prisiartinęs prie jos vaikinas griebė abi lazdeles. Saviškę puikiai pažinojo, be to, ji buvo labai nučiupinėta. Įsikišęs ją į vidinę kišenę kelias akimirkas apsimetė, kad svarsto, ką daryti su antrąja. Ištiesė ją mergiūkštės link, tikėdamasis, jog ji patikės, kad Dafydd jai grąžina lazdelę. Tačiau paskutinę akimirką pakeitė judesį ir padarė tai, ką akivaizdžiai ketino padaryti mažė: iškišo jos lazdelę pro tą nelemtą plyšį lange.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #23 Prieš 2 savaites »
Taip, sutrikimo, dvejonės akimirka lemiamu momentu pakeitė visą mūšio eigą. Auroros pėstininkai krito vienas po kito į purvą ir kraują, aplink skraidė galvos ir kitos kūno dalys, o pati Aurora kaip vilties netekusi karvedė tarytum paniro į sapną vidury mūšio lauko.
Nenuostabu, kad mergaitės dvejonės akimirką Davidas panaudojo savajam atsigavimui, beveik paikilimui iš numirusių. Vos du plonyčiai pagaliukai buvo ištraukti iš laibos Auroros rankelės, ši garsiai ir desperatiškai aiktelėjo. Pamanė, kad dabar jau bus galas, ją užkerės, amžiams paliks tysoti gyvą, bet nejudančią šitame šaltame koridoriuje tarp akmenų, kuriuos pati atsinešė, kaip kapo guolį pasiklojo savo galimai ir tikriausiai neišvengiamai baigčiai.
Šiaip jau Aurora nebuvo viena iš tų, kurie kiekvieną gyvenimo momentą savo galvoje pagražina ir išpučia, kad tik didingiau skambėtų, tačiau šįkart negalėjo susilaikyti. Ji jau ruošėsi šokti and berniūkščio ir nagais ir dantimis išplėšti savo būrimo įrankį jam iš delnų, tačiau to neprireikė. Davidas ištiesė lazdelę jai. Aurora negalėdama patikėti išpūtė akis. Ranka jau siekė lazdelės, tačiau paskutinę akimirką paaiškėjo, kad visa tai tebuvo gudrus manevras, žiaurus strateginis judeys. Priešo armija užgriuvo Aurorą nepasiruošusią, jau antrą kartą. Ji su siaubu stebėjo, kaip numylėtasis medinis šakaliukas dingsta plyšy. Ten pat, kur ji ketino pradanginti savo mirtino priešo kerėjimo įrankį.
Aurora pirmiausia pajuto neviltį, o tada akis užtemdė viską griaunantis pyktis. Ji suriko tarytum kažkokį laukinį karo šūkį, mintyse prisikvietė protėvius vikingus ir sutelkusi visas jėgas, įtempusi visus raumenis, šoko Davidui ant nugaros, apsivijo kojomis juosmenį, rankomis apsivijo kaklą ir smarkiai suspaudsi sušnypštė į ausį:
- Tu dar pasigailėsi. Aš tau iškabinsiu akis.
Būtent taip ir ketino padaryti. Tik pirmiau kulnu stipriai spyrė Davidui į pilvą, įsirėmė. Kitą koją nuleido ant žemės ir pasispirdama pamėgino vaikinuką parversti nosimi į žemę. Ištiesusi vieną ranką bandė pasiekti lazdelę, o kitos alkūnę įrėmė į sprandą ir visu savo mergaitišku svoriu užgriuvo Davidą.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 292
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #24 Prieš 1 savaitę »
Viskas klostėsi tiesiog nuostabiai! Visų pirma, vištelė aiktelėjo, kai Dafydd nepražioplino progos nukniaukti abi lazdeles. Ir dar, atrodo, ji patikėjo, kad vaikinas josios lazdelę grąžina! Velsietis labai norėjo juoktis, tačiau stengėsi išlaikyti rimtį. Juk taip smagiau, ar ne? Jis nenorėjo parodyti, kaip smagu. Tegul mergužėlė mano, kad... Ak, tegul mano ji ką nori!
Deja, tokia akimirka ilgai netruko. Klastuolis net nesuprato, kas įvyko, kai pajuto kažką ant savęs. Prireikė kelių akimirkų, kad suvoktų, jog ta mažė jį puola.
- Profesoriau Greywindai! - apsimestiniu gailiu balseliu sukniaukė Dafydd. - Mane skriaudžia...
Nespėjo daugiau nieko pasakyti, kai sunkiai plojosi ant žemės. Gerokai nusidaužė ranką, tačiau tikėjosi, kad ir mergiotė nukentėjo. Dabar svarbiausia buvo nepragaišinti lazdelės. Velsietis stipriai ją suspaudė rankoje ir susikoncentravo į tai, kad tik ją išlaikytų. Žinojo, kad per tai gali nukentėti, tačiau ginklo prarasti visiškai nesinorėjo.
Po kelių akimirkų tysojimo Dafydd nusibodo jausti vištelės svorį. Jis staigiai ją pastūmė ir atsistojo. Norėjo žengti į šoną, tačiau kiek susipynė kojos, jis užkliuvo už blondinukės ir dabar jau pats uždribo ant jos.
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #25 Prieš 1 savaitę »
Viskas vyko labai greitai. Vieną akimirką Aurora sėkmingai pargriovė Davidą ant žemės, užgulusi visu svoriu, kitą pati atsidūrė ant nugaros, skaudžiai ją susitrenkusi, o klastuolis berniūkštis užgriuvo ant jos. Aurora ėmė spardytis ir muistytis, tačiau bergždžiai. Bernelio numesti nuo savęs nepavyko. Galiausiai ji tvojo delnu šiam per veidą, jau antrą kartą per jų muštynes, ir pasinaudojusi atsiradusia proga, pasisuko ant šono, tada ant pilvo, atsistojo ir tarytum nusipurėt bernelį nuo nugaros. Pagriebti jo lazdelę jau neberūpėjo, vis tiek nieko iš to nebūtų buvę. Aišku, galėjusi būti apsauga nuo galimo užkerėjimo, bet Aurora šiuo metu nepasižymėjo blaiviu, šaltakraujišku mąstymu.
Vos tik nusikratė berniūkščio, iškart susirado akmenį ant žemės, atsisukusi gerai atsivedėjo ir metė jį į Davidą. Turėjo pataikyti kur nors skaudžiai, mat šis stovėjo gana arti. Mergaitės ūpas muštis ir išsiašikinti santykius čia pat, tą pačią akimirką, kažkur dingo. Išsikvėpė. Ji mintyse nusprendė atsiskaityti su lazdelės vagiu ir prisikabinėtoju prie niekuo nekaltų žmonių kažkada vėliau. O kadangi jis ryškiai buvo įsiaudrinęs dėl ką tik mesto akmens ir, rodos, galėjo bet ką Aurorai padaryti, ji dėjo į kojas.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 292
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #26 Prieš 1 savaitę »
Mergiūkštė, atrodo, neketino nusiraminti. Ir toliau muistėsi ir plėšėsi.
- Na, ar baigsi tu, vištele? - neištvėręs paklausė Dafydd ir tą pačią akimirką pajuto pliaukštelėjimą per veidą. Ir vėl. Nespėjo nieko padaryti ar pasakyti, kai ta neraliuota blondinė paleido akmenį. Kadangi velsietis tuo metu dar gulėjo ant žemės, nespėjo nieko padaryti ir pajuto stiprų smūgį tiesiai į pilvą. Tai atėmė žadą, laimei, pavyko bent jau neišleisti nė garso. Dar to betrūko, kad šita mažvaikė išgirstų jo aimanas!
Laimei, pagaliau ji teikėsi išsinešdinti. Dabar Dafydd kiek atsipalaidavo. Ir, žinoma, sudejavo. Skausmas buvo stiprus. Mintyse jau iškilo planai atkeršyti tai vištelei. Ką gi, panašu, kad mokykloje atsirado dar vienas priešas. Nieko nepadarysi, tokia jau Dafydd dalia.
Ilgokai gulėjęs ant grindų velsietis galiausiai šiaip ne taip atsistojo. Nežinojo, ką dabar nori daryti. Tik tiek, kad nenori matyti tos prakeiktos mergiūkštės. Tad labai lėtai patraukė koridoriumi į priešingą pusę.
I am David Karuin Šeuešin.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019