1
6

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klara Mondeu

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Negyvenk būtuoju laiku, gyvenk būsimuoju
Koridoriai
« Prieš 2 metus »
Ela jau spėjo pastebėti kokie painus gali būti Hogvartso koridoriai.
.......Tamsios akmeninių plytų sienos, ir retkarčiais praskrendantys vaiduokliai galėjo net labai įbauginti. Langai buvo dideli platųs ir kai kurie be stiklo, todėl einant per arti jų atrodė kad bet kada gali iššokti koks nors gyvis ir tave nusitempti žemyn. O tai Elą gasdino dar labiau. Tačiau labiausiai Ela bijojo pasiklysti tarp tų tamsių sienų, kas jau kartą buvo nutikę...
Jau kelias diena mergaitė stebėjo Marija Meriveter . Vis prisimindavo linksma dieną Hogvartse kartu su ja ir norėdavo daugiau pabendrauti su mergaite . Taigi viena dieną ji priėjo prie jos ir šnektelėjo, tai turėjo baigtis kokia nors išdaiga...
 
Diena vėliau apie 2 valandą ryto Ela pašoko iš lovos , ir su naktiniais marškiniais išbėgo į susitikimo vietą , 4 aukšto koridoriuje. Sulaukusi naujosios draugės kartu su ja pasuko link didžiųjų laiptu.
....
Tai buvo laiptai kurie nuolatos juodėdavo. Vos tik nuspręsdavai keliauti į kitą pamoką ,laipta pasukdavo visai nepatogia linkme ir išleisdavo tave į didžiąją salę
.....
Ela  atsistojo ant laiptų ir pasiruošė keliauti kur tik jie nuves. Laiptai sukdamiesi ir keisdamiesi išleido ją trečiame aukšte. Tai buvo senojo ūkvedžio aukštas kurio jau nebėra tarp gyvųjų. Tamsus nenaudojamas aukštas jai priminė rūsį. Tamsi aprūkusi patalpa tikrai nespindėjo švara ir jaukumu . Tačiau smalsioji Ela nebuvo bailė i tikrai nesiruošė apsisukusi grįžti atgal, todėl pasuko link atimtų daiktų archyvo...

Pravėrusi duris užuodė susmirdusių šimtamečių saldainų ir mirusių augintinių tvaiką.Kambarys buvo tamsus ir tvankus, o viduryje stovėjo senas rašomasis stalas. Pro langą kambarį apšvietė menėsiena todėl jis atrodė bent šiek tiek šviesesnis.

Apsižalgiusi pamatė pilnas lentynas žaislų, pokštų ir ,žemėlapį?mergaitė pribėgo ir pačiupo jį įrankas. lape matėsi Hogvartso planas ir du taškeliai vietoje kur stovėjo mergaitės, tačiau netoliese ji matė dar vieną taškelį einantį link jų. Suvokusi ką daryti ant galvos užsimetė seną sudriskusią antklodę ir palindo po rašomuoju stalu...
Kažkas staigiai pravėrė duris, tačiau šiek tiek pastovėję nužingsniavo toliau. Ela garsiai atsiduso.
Nusimetusi nuo galvos antklodę dar kart žvilgtelėjo į lentyną. Pamačiusi kelis širdžiai mielus daiktelius juos pasičiupo ir išėjo iš kambrio.
Į kambarį ji grįžo be jokių sunkumų ar pavojų. atsisveikinusi su drauge , grįžo prie lovos ir atsisėdo į pagalvių šusnį. Išsitraukusi iš kišenės dar pažiūrinėjo šmaukštą bei žemėlapį paimta iš kambario r nuėjo miegoti.
Gulėdama dar girdėjo tylų pelėdų ūkavimą ir virš jos miegančios mergaitės knarkimą :D, tačiau apsimesdama ,kad to negirdi atsigulė ir kietai įmigo.
Ir mes stebėsime kaip galop nukrinta saulė...

*

Neprisijungęs Matias Solis Beltran

  • V kursas
  • *
  • 11
  • Taškai: 10
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Įprastai Matijo negalėjai sutikti slankiojant koridoriais be jokios priežasties. Tačiau trečiakursis šiandien buvo itin sutrikęs. Tėvų mirties metinės. Ši proga kiekvieną pavasarį išskobdavo dalelę paauglio jautrumo. Grifų Gūžtos auklėtinio negalėjai pavadinti jautruoliu, tačiau širdį jis vis dėl to turėjo.
Šiandien vakare, kai niekas nematys, jis užlips į pelėdyno bokštą ir išsiųs laiškus visiems: dešimčiai brolių ir sesių, bet dabar keturiolikmečio mintyse karaliavo vienatvė. Ir ilgi, dažniausiai tušti koridoriai puikiai tam tiko. Čia buvo lengva pasiklysti. Pasiklydusios buvo ir Mačio mintys.
Argentinietis tyliai dainavo melodiją, išmoktą dar vaikystėje. Ispanų kalba vis dar skambėjo taip natūraliai, nors ja beveik nekalbėjo nuo to laiko, kai atvyko mokytis į šią seną pilį.

*

Neprisijungęs Clementine Alicia Buttercup

  • I kursas
  • *
  • 26
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • you're headed towards disaster
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Clementine lėtai, bet užtikrintai žingsniavo koridoriumi; ją retai galima sutrikdyti, tad jai šis painus labirintas visai nekėlė blogų jausmų. Neturėdama ko veikti, slampinėdavo po pilį; nors Hogvartse mokėsi vos metus, apkeliauti jau spėjo daug vietų (pavyzdžiui, Mirtos tualetą, dar daugybę koridorių ir biblioteką). Ši jai pasirodė įdomiausia: tinklas nežinia kur vedančių koridorių.
Koridoriuje buvo ypač tylu, aidėjo tik mergaitės žingsniai ir apsiausto šnaresys.
Staiga ji išgirdo sunkesnius žingsnius, kurie jokiu būdu nepriklausė jai, ir pamatė netikėtai iš už kampo išnirusį berniuką. Jis atrodė sutrikęs ir nusiminęs, tad Clementine nusprendė pabandyti su juo pabendrauti ir pažiūrėti, kaip gausis.

*

Neprisijungęs Julian Gilbert

  • V kursas
  • *
  • 158
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
  • Expecto Patronum.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #3 Prieš 4 mėnesius »
Angelina lètai, niekur neskubėdama žingsniavo kolidoriumi. O ir skubėti ši neturėjo kur. Vis gi susitikti nebuvo susitariusi su niekuom. Tiesa. Śiuose kolidoriuose, kuriais žingsniavo klastuolė, buvo galimas variantas pasiklysti. Vis gi ne kartą ši jau buvo pasiklydusi. Bet śį kart kitaip negu visada mergaitė nebijojo pasiklysti ir net negalvojo apie tai, kad gali. Ją buvo sudominusi aplinka. Ji žvalgėsi aplinkui "skanuodama" viską akimis. Plytinės sienos, keli judantys paveikslai su vis skirtingais vaizdais, langai buvo sudomine mergaitę. Vis gi ši nevisada turėjo valias laiko ir gali sau leisti taip ramiai vaikščioti ir žvalgytis. Nors Angelina dažnai ir nenorėjo tai daryti. Jai labiau patikdavo krėsti pokštus ir iśdaigas, o vėliau apsimesti nekaltute, kad nirkas neįtartu, kad tai jos kaltė. Dažniausiai niekas ir neįtardavo. Gi kitų nuomonė klastuolė pavyzdinga mokinė, rami, nekaltutė ir bla, bla, bla...
-_-  



-_-

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #4 Prieš 4 mėnesius »
Mergina ėjo koridoriais šiandien nieko veikt nesinorėjo, bet ir sėdėti kambarį irgi nesinorėjo. Staiga klastuolė pamatė koridorius kuruose ji niekada nebuvo, nors šiandien pas pirmakurse nebuvo nuotaika, kad patirti nuotykius, bet Camilla nusprendė nueiti ten. Juodaplaukė ėjo per tamsius koridorius, net iš kart nesupratusi, kad tai labirintas vienuolikmetė atsitrenkė į kažką. Milla galėjo tiesiog atsiprašyti kaip visada, bet šiandien buvo jei nelabai gera nuotaiką todėl garsiu tonu tarė:
- Lumos,- pažvelgus į merginą ji iškart ją atpažino dėl to piktu balsu vėl tarė.- Tu gali žiūrėti kur eini, nes aš šiaip norėjau išsitraukti lazdelę, bet tu to net negalvojai, taip aš neįjungiau, bet tu čia tikriausiai jau valanda.
Cornet žiūrėjo į mergaite gulėjusia ant žemės ir galvojo, ką ji pasakys.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Julian Gilbert

  • V kursas
  • *
  • 158
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
  • Expecto Patronum.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #5 Prieš 4 mėnesius »
Mergaitės ramų dienos pasivaikšćiojimą sutrugdė kita mergaitė, klastuolė. Pajutusi smūgį Angelina neišlaikė pusiausvyros ir krito ant žemės. Klastuolė susiraukė ir pasitrynė skaudantį šoną, kurį krisdama uždigavo. Ji pakelia akis į merginą ir išklauso ką ji kalba, o tada tik prunkštelėja.
- Mieloji, ne aš atsitrenkiau į tave, o tu atsitrenkei į mane. Tad nereišk savo pretenzijų. - Taria ir nusijuokusi atsistojo vienuolikmetė. Ji stovėjo tiesiai prieš savo ūgio mergaitę, kurią yra mačiusi klastunyno bendrąjame kambaryje ir keliuose pamokuose. Pagal šalia Angelinos stovėjusios mergaitės išvaizdą atrodė, kad ji yra pirmakursė, kaip ir pati Angelina. Tiesa. Pamokuose mergaitę ši dažnai pastebėdavo su Alex'u. Turbūt jie geri draugai. Klastuolė taip pat prisimena, kad mergaitės vardas prasideda iš C raidès, nes pamokuose yra kelis kartus jį girdėjusi, bet įsiminti nespėjo. Gal Carolina? Bet dabar Angelinai buvo įdomu ką pasakys pati mergina stovinti prieš ją.
-_-  



-_-

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #6 Prieš 4 mėnesius »
Mergina išklausė ką kalbėjo pirmakursė ir tarė:
- Na žinai, net jeigu aš atsitrenkiau tai nereiškia, kad tu nekalta.
Bet nereiškia, kad ir aš nekalta Camilla žinojo, kad šis pyktis buvo ne ant mergaitės, o ant pačios savęs. Seniai pirmakursė nebuvo ant kažko supykus, gal tas pyktis buvo joje ir ji norėjo jį išlieti ar tiesiog bloga diena.
Mergina nenorėjo bendrauti su bendraamžę todėl nusisuko ir nuėjo į tamsą, bet atsisuko ir piktu tonu tarė:
- Tai tu eisi ar esi bailė?
Šalia vienuolikmetės kojų prabėgo juoda žiurkė Milla išsigando, bet rodė lyg visiškai taip nebuvo. Nors norėjo atrodyti lyg jei visiškai negąsdina šie koridoriai nors iš tikrųjų taip nebuvo.  Klastuolė žiūrėjo į kitą pirmakursė ir laukė kas gi bus toliau...
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Julian Gilbert

  • V kursas
  • *
  • 158
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
  • Expecto Patronum.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #7 Prieš 4 mėnesius »
Mergaitė apmąsčiusi kitos mergaitès žodžius galiausiai tarė :
- Taip. Ne vien tu kalta. Mes kaltos abi. - pripažino ji. Visgi jeigu pati Angelina būtų neužsimąsčiusi ir neužsispoksojusi susidūrimo nebūtų įvyken. Bet buvo kaip buvo. Pati Angelina buvo gan geros nuotaikos tad nesierzino ir nepyko ko negalėtų pasakyti apie prieš ją stovinčią klastuolę. Ji aiškiai matė, kad prieš ją stovinti mergaitė buvo kiek susierzinusi, bet per daug nesigilino ir nemąstė apie tai. Bendraamžiai vėl prakalbus mergaitė nusijuokė. Ji? Bailė? Nieku gyvu. Juodai žiurkei prabėgus Angelina visiškai neišsigando. O klastuolė stovinti netoli jos Angelinos akimis atrodė, kad tikrai bent truputėlį išsigando, tad ši sumąnė paerzinti ją.
- Kas dabar čia bailė? Išsigando mažytęs žiurkytės. - taria klastuolė ir nusijuokė bei praėjo pro mergaitę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Angelina Presley »
-_-  



-_-

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #8 Prieš 4 mėnesius »
Mergina jau buvo labai susinervinus. Todėl rėkdama tarė:
- Ką bailė? Gal tu čia bailė? Iš vis tu net per Herbologija nepamatei kaip Aleksas nukrito tau nieks nerupi!
Dėl mokytojo ji net nesiįjaudino, o su Aleksu kur tik jie nebuvo. Svarbiausiai neišsiduoti mergaitė nurijo seilę. Staiga klastuolė šalia pamatė mirusia žiurkę. Ištraukus lazdelę ji numetė ją ant žemės ir pasiėmė žiurkę su lazdelę. Staigiu judesiu mirusia žiurke mėtė tiesiai į klastuolės veidą ir su lazdelę ištarė burtažodį:
- Densaugeo
Camilla ėme juokas ir tarė:
- Jeigu tu taip nori pasirodyti tai pati ir atkerėk.
Ir nuėjo į priekį žiūrėdama ką mergina darys, iš visos širdies ji tikėjosi, kad nemokės tą burtažodį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Julian Gilbert

  • V kursas
  • *
  • 158
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
  • Expecto Patronum.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #9 Prieš 4 mėnesius »
- Tai taip išeina, kad tu gali iš manęs išsišaipyti, o aš ne? - Tarė mergaitė jau kiek įpykusi. Ši tikrai nebuvo patenkinta tokiu bendraamžės elgesiu. Šiai paminėjus Aleksą Angelina iškart nuliūdo ir net kelios ašarėlės, kurias mergaitė norėjo paslėpti pasirodė jos akyse.
- Aš pastebėjau. Tu nematei ir nieko nežinai. Aš pasimečiau ir išsigandau. Aš tikrai nenorėjau, kad taip įvyktų. Man rūpi. Tikrai. - Liūdnai tarė mergaitė. Vos žiurkė parėjo į mergaitė ji išsigandusi krito ir iki kraujų persibrėžė ranką. Angelina cyptelėjo nuo skausmo. Klastuolei užkerėjus Angeliną ir pradėjus iš jos juoktis ašaros pasipylė iš šios akių. Mergaitė greitai atsikerėjo ir užsidengusi veidą delniukais atsistojo ir nereaguodama į skausmą verkdama pasileodo bėgti kuo toliau nuo čia.
-_-  



-_-

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Koridorių labirinte
« Atsakymas #10 Prieš 4 mėnesius »
Kai mergaitė pradėjo bėgti Camilla pagaliau suprato ką jį padarė. Tu Demonas... Matai ką tu padarei tu tampi tokia. Kaukas nemeluoja...:
- Ne! Tai netiesa...
Per klastuolės veidą upeliais tekėjo ašaros. Ji prisimynė kauką kuris parodė jos mirusia senelę ir ją pačia, bet kita mergaitė buvo išsitepus kraujais ir su juoda suknelę. Milla atsiklaupė ant žemės ir nesulaikė savo ašarų. Visi keliai buvo šlapi:
- Aš nenoriu tapti tokia,- sau po nosimi pasakė.
Juodaplaukė atsirėmė į sieną su savo tamsiais plaukais į koridoriaus sieną. Susiruošus visas savo jėgas jį atsistojo. Eidama ji ieškojo kitos klastuolės kol nepamatė panašu siluetą į ją. Net neįsitikinus tuo Camilla tarė:
- Atsiprašau aš pasielgiau labai kvailai žinau, kad nereikėjo taip na aš atsiprašau,- atsidususi ji nuėmė kerus,- Finite incantatem
Ir užsidengus akis mergina nusisuko ir nuėjo atgal. Ji jautėsi kalta, bet kai piktas balsas prabilo mėlynakė nesusilaikė Pfff nieko nesugebi...:
- Ką jeigu aš padarau kažką blogo tu sakai visai kitą, o kai bandau daryti kažką gera tu sakai, kad aš silpna!
Mergina atsirėmė į sieną ir iš akių vėl pasirodė ašarų upelis.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
Kažkas buvo negerai su tuo langu. Jo stiklas buvo keistai apsiblausęs. Rėmas buvo šiek tiek kreivas. Visas langas atrodė taip, tarytum būtų įstatytas paskubomis, pernelyg nesirūpinant matomumu bei skylėmis, kurios praleidžia šaltį. Be to, kiek Aurora atsiminė, pilies aukštesniųjų koridorių langai buvo užburti, kad neatsidarytų. Ne šiaip kokiais paprastais kerais, kuriuos įveiktų pirmakursis, kam apskritai ką nors tokiais burtais kerėti? Aukštai esantys langai užburti tam, kad kas nors vieną atsidaręs nesumanytų iššokti. Ar bent jau tokia buvo priimtiniausia teorija tarp tų, kurie apskritai kada nors apie langus susimąstydavo.
Tačiau šis langas buvo praviras. Ne plačiai atlapotas, vos vos pravertas. Aurora prikišo veidą prie lango, stengdamasi ką nors įžiūrėti pro apsiblaususį stiklą. Nieko neįprasto, tiesiog dienos šviesa, jokių vaivorykščių ar kitų neįprastumų. Aurora gūžtelėjo pečiais ir kyštelėjo pirštelį pro mažyti tarpą. Jokio neįprasto jausmo. Mergaitė šiek tiek nusivylė. Galvoje sukirbėjo mintis, kad gal šis langas visada buvo toks, vienintelis nemagiškas langas visoje pilyje. O pilis juk didelė, o Aurora juk ne kiekvieną dieną užsiima langų tyrinėjimu, tad paprasčiausiai galėjo jo net nepastebėti.
Ji užsiropštė ant palangės ir atsistojusi apžiūrėjo aukštesniąją lango dalį, prie kurios negalėjo prikišti veido stovėdama ant grindų. Nieko naujo, tik toks pat apsiblausęs stiklas ir lygiai toks pat tarpelis tarp lango rėmų. Aurora atsiduso ir prispaudė delną prie rėmo norėdama langą iki galo uždaryti. Tačiau šis nepajudėjo iš vietos. Aurora paspaudė stipriau, užgulė visu savo svoriu. Nieko. Pasilenkė patikrinti, ar tik kas nors neįsprausta tarp rėmų idant langas neužsidarytų. Nieko panašaus nerado. Pabandė langą atidaryti plačiau, tačiau ir tai nepavyko. Aurora nudžiugo.
---
Po penkiolikos minučių klastuolė grįžo koridoriuosna prie to paties lango, tik šį kart kišenes prisikrovusi akmenų, prisirinktų prie ežero. Galbūt akmenų mėtymas langop ir nebūtų geriausias būdas išdaužti magišką stiklą, tačiau išbandyti reikia viską. Aurora išsirinko mažiausią akmenėlį, ir atsivedėjusi metė. Stiklas nedužo, tačiau nieko keisto. Po pirmojo akmenuko sekė dar penki, vienas už kitą didesni.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #12 Prieš mėnesį »
Dafydd plačiai nusižiovavo. Be jokio tikslo šliaužiojo po mokyklą (o kada būna kitaip?). Į lauką visai nesinorėjo, ten buvo pernelyg daug nemalonių prisiminimų. Viename koridoriuje klastuolis prisiminė keistą susitikimą su Elride Endlercat. Nenoromis nusišypsojo. Vis dėlto apie tą baltapūkę galvoti nesinorėjo, tad nešdinosi iš ten kuo greičiau. Deja, kojos išnešti vaikiną iš kažkokio koridoriaus galėjo. O štai mintys užstrigo ties Burtų trikovės turnyro pabaigos švente, į kurią dėl kažkokių priežasčių velsietį pakvietė ne kas kitas, o ta pati Elride. Ir kurioje kai kas nepraleido progos pasišaipyti.
- Ne, aš apie tave negalvosiu, - garsiai ištarė raudonplaukis, nekreipdamas dėmesio, kad jį kas nors gali išgirsti. Daug svarbiau dabar buvo nukreipti mintis kur nors kitur.
Dafydd paspartino žingsnį, naiviai vildamasis, kad tai padės iš viso apie nieką negalvoti: akivaizdu, kad mintys nebuvo šio vaikino geriausios draugės. Kelias akimirkas spartus žingsniavimas nedavė jokių vaisių, tačiau tada klastuolis išgirdo kažką dunksint. Tarsi kažkas mėtytų akmenis. Jeigu velsiečio neapgauna klausa, akmenys daužomi į sieną. Ką Gilbert dar sugalvojo? paklausė savęs Dafydd ir patraukė ton pusėn. Visiškai nenorėjo vėl turėti reikalų su tuo neeilinio bjaurumo idiotu, tad nutarė tik žvilgtelėti ir nešdintis. Priėjęs arčiau velsietis iš nuostabos išsižiojo: tai buvo ne Aleksas Gilbert, o kažkokia mergiotė! Penktakursis taip nustebo, kad susivokti, jog akmenys mėtomi į langą, o ne į sieną, prireikė kokios minutės.
- Labas rytas, - šlykščiai saldžiu balseliu pasisveikino Dafydd. Nužvelgė mergiūkštę. Lyg ir matyta - gal klastuolė? Daugiau jokios informacijos velsietis nebūtų galėjęs pateikti. - Liejame pyktį, ar ne?
I am David Karuin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • III kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #13 Prieš mėnesį »
Būtų buve mažų mažiausiai neįprasta, jeigu niekas nebūtų užtikęs jos besvaidančios akmenis į langą. Šitoj pily visiems viskas rūpėjo, nesvarbu, kieno tai reikalai, bet kas juos padarys savaisiais, ar bent tokiais, kurie kokiu nors neįmanomu kampu juos liečia. Taip tiesiog priimta.
Aurora sviedė dar vieną akmenį, vieną iš didžiausių. Kai šis nepadaręs jokios žalos atšoko nuo stiklo, krito ant palangės ir nuriedėjo nuo jos mergaitei po kojų, tada ji atsigręžė. Išvydo bendrakoledžį bernelį, žinomą iš matymo. Gal net būtų galėjusi miglotai prisiminti jo vardą. Nesvarbu, kad jis turbūt nė nenutuokė, kas ji tokia. Paprastai ten, kur daug įvairaus amžiaus panašia veikla metai iš metų užsiimančių žmonių, būna tendencija jaunesniems pažinoti vyresniuosius kaip artimiausius pusbrolius ir pusseseres, o tuo tarpu vyresnieji jaunesniųjų visai nepažįsta, o jei tenka susipažinti - nepaprastai greitai užmiršta. Ir šiame koridoriuje nepasitaikė tendencijos išimčių.
Aurora nepatenkinta nužvelgė klastuolį. Deividą, ar kaip tiksliai tas jo vardas tariasi. Ji niekad negebėjo prisiminti, iš kur šis yra: krūva norvegiškų dialektų namuose visai neprisidėjo prie jos gebėjimo atpažinti angliškuosius. Galų gale, ne tai buvo svarbiausia šią akimirką.
- Bandau išdaužti langą, - atsakė. Mintis pasiaiškinti savo veiksmus lyg ir susiformavo trylikametėse jos smegenyse, tačiau nusprendė šios neįžodinti. Dar prisikabins kaip nors netinkamai. Pakėlusi tą patį prie kojų gulintį akmenį, smarkiau užsimojo ir sviedė jį į langą dar kartą. Ir vėl nieko nenutiko. Aurora atsiduso. Piršteliai apsiausto kišenėje sugraibė mažutį akmenuką, o galvoje apsireiškė nelabai doroviškai teisinga idėja. Kyštelėjusi ranką lauk, švystelėjo akmenuką klastuolio pusėn.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 294
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Ats: Koridoriai
« Atsakymas #14 Prieš mėnesį »
Mergužėlės balsas pasirodė visiškai bespalvis. Ar ji nežino, kas čia toks prisistatė? Ar dėl kažkokių priežasčių nejaučia neapykantos? Dafydd į šiuos klausimus atsakymo nežinojo, tačiau dabar svarbiau buvo kitkas: atsakymas buvo gerokai įdomesnis už toną, kuriuo jis buvo ištartas.
- O viešpatėliau, - ištarė velsietis. - Kokio velnio tu tą darai, kvaiša?
Atrodo, mergaitė nieko nepadarė. Tik tiek, kad užsiiminėjo kažkokiomis nesąmonėmis? Tačiau Dafydd tam ir buvo Dafydd, kad vis tiek rastų prie ko prikibti - ir kaip pavadinti sutiktą žmogų.
Raudonplaukis žiūrėjo, kaip mergiotė paleido dar vieną akmenį lango link. Vis dėlto ji buvo neeilinė. Ar daug kas drįstų mėtyti akmenis į langus, kai yra akylai stebimas?
- Čia yra magijos mokykla, višta, - vėl išsižiojo Dafydd, kai dar vienas mergaitės mėginimas buvo nesėkmingas. - Jeigu išdaužti galėtų kiekvienas kvailys...
Klastuolis nespėjo užbaigti sakinio. Jis pastebėjo mergaitės judesį ir, nors tiksliai nematė, kas, suprato, kad kažkoks daiktas skrieja į jį. Velsietis pasilenkė ir "kažkas" pralėkė virš galvos. Dafydd išgirdo, kaip tas daiktas atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės. Šešiolikmetis žvilgtelėjo į tą pusę, o tada - į mergaitę.
- Višta tu, šito daryti tu tikrai nenorėjai. Profesorius Greywindas bus labai patenkintas, kai sužinos.
Dafydd puikiai žinojo, kad nieko nesakys koledžo vadovui - visų pirma dėl to, kad tas vis tiek nepatikėtų velsiečio žodžiais. Vis dėlto vaikinas tikėjosi, kad pavyks išgąsdinti mergaitę. Raudonplaukis priėjo prie jos, grubiai suėmė ranką, kuri ką tik buvo paleidusi akmenuką, ir sušnypštė tiesiai į ausį:
- Dar kartą darysi tokias nesąmones, gausi į snukį.
I am David Karuin Šeuešin.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019