0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #15 Prieš 2 savaites »
- Nejaugi? - kilstelėjo antakius, tačiau tuoj pat jos veidas vėl tapo susikaupęs ir rimtas. - Na, nelabai galėčiau tave kaltinti. Viena augai vaikų namuose, be meilės ir šilumos. Tikriausiai užaugai su mintimi, kad tave paliko, atsisakė. Tačiau taip nė už ką nebūtų buvę jei būčiau žinojusi, kad tu gyva.
Ragana vėl atsisėdo ant suoliuko. Ji laikėsi ramiai ir oriai.
- Vos tik sužinojau tiesą, iš karto atvykau. Laukti būtų buvę... - ji nutilo.
Jautė Europos pyktį ir žinojo, kad jo nusipelnė. Nifora žinojo, kad turėjo nepasitikėti savo tėvu, nepalikti taip visko, ieškoti atsakymų bet kokia kainą, kad ir ką būtų radusi.
- Tu pyksti, aš žinau. Turi tokią teisę. Tavim dėta irgi pykčiau. Ir nė kiek nesiteisinsiu, nes maniau, kad tu mirei. Turėjau netikėti savo tėvu tada. Žinojau, kad jis gali daug blogo... Bet niekada nemaniau, kad taip galima pasielgti su savo anūke. Su mano mergaite. Atleisk.
Išsakyk viską, Europa. Aš nusipelniau to, ką išgirsiu.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • III kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #16 Prieš 2 savaites »
-Užaugau su mintimi, kad tai gandras mane pametė vaikų namuose, o tėvų aš niekada,- pabrėžė žodį „niekada“,- neturėjau!- pėktai išrėžė Europa ir pradėjo nervingai vaikščioti pirmyn ir atgal. Klastuolė visiškai nenorėjo klausytis to, ką nepažįstamoji paistė, tarsi jos žodžiai gailėtų baltaplaukei grąžinti trylika gyvenimo metų.
-Oi, ne. Ką tu! Visai aš nepykstu!- su didžiule neapykanta balse šnekėjo,- Nuo šiol galėsime būti super mamytė ir dukrytė, šeštadieniais vyksime apsipirkinėti, o sekmadienio rytą kartu gersime karštą arbatą ir šnekučiuosimės!- pilkos didelės akys piktai žvilgčiojo į moterį,- Gal dar kokią sesutę ar tai broliuką į kompaniją pasikviesime, a? Nejaugi tikrai manei, jog sužinojusi, kas tu, pulsiu tau į glėbį ir dar iš laimės apsiverksiu?!- pelėdynas tiesiog virte virė, Europa to nematė, bet buvo įsitikinusi, kad net ir pelėdos kėlėsi iš miego.
-Gali grįžti iš kur atvykusi!

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #17 Prieš 2 savaites »
- Nieko panašaus aš nesitikėjau, - ramiai atsakė ragana. - Išvis nieko nesitikėjau. Tiesiog turėjau tau pasakyti, turėjau tave pamatyti. Aš taip pat praradau trylika metų, per kuriuos galėjau tave pažinti, tave auginti.
Ji pažvelgė pro pelėdyno langą į tolį. Oras puikiai atspindėjo vyraujančias nuotaikas.
- Kita vertus gal tai buvo net geriau. Turėjau nemažai problemų, mane persekiojo... Žodžiu to tu nenori žinoti, tačiau toliau nuo manęs augti tau buvo saugiau. Dabar viskas susitvarkė tačiau tavo brolis aišku taip nemano. Kad jį apsaugočiau išėjau jam nieko taip ir nepaaiškinus todėl jis taip pat ant manęs niršta. Turtūt ne ką mažiau nei tu. Aš tik gailiuosi, kad nepažinau tavęs. Tačiau, kad ir kaip pyktum ant manęs, dabar aš teisėta tavo globėja.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • III kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #18 Prieš 2 savaites »
-O prieš sugalvojusi, kad turi mane pamatyti, pagalvojai, kaip, po galais, jausiuosi aš?!- Europa stipriai pyko. Atrodė, jog visas trylika metų savyje kauptas įniršis pamažu veržiasi, ir trūksta tiek nedaug, kad viskas iškiltų į paviršių. Bet gal nuo to klastuolė pasijustų nors kiek geriau, o visas, ar bent dalelė, krutinę spaudęs jausmas išnyktų?
-Tai yra ir dar vienas vargšas?!- susierzino mergaitė,- Tu gal motina - kregždė? Pasigimdai ir palieki. Nuostabu! Tiesiog puiku!- Europėlė nervingai maskatavo rankomis.
Prieš tai minėtas besiveržiantis įtūžis pasiekė kulminaciją:
-Tu kas?!- surėkė ant viso pelėdyno,- moterie, netekai visų savo teisių į mane dar tada, kai vos vienerių buvau išsiųsta į tuos šaltus ir alkoholiu dvelkiančius vaikų namus! Man teko vogti, kad galėčiau pavalgyti, jei tos kvailos prižiūrėtojos prisigerdavo! Teko miegoti gatvėje, nes kartais būdavo baisu grįžti! Ir tada, kai mano gyvenimas pradėjo tvarkytis, pasirodei tu, tarsi specialiai norėtum žlugdyti mane!- Klastūnyno globotinė visai nesitvardė, trūko vos vieno siūlelio timptelėjimo, ir baltaplaukė trenktų moteriai.

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #19 Prieš 2 savaites »
- Oj tik nereikia, - dėbtelėjo ragana griežtu žvilgsniu. - O kaip būtum jautusis sužinojus, kad pagaliau žinau kur tu ir kas tau nutiko, bet būčiau nesirodžiusi ir laukus nežinia ko? Nėra tinkamo laiko skaudiems išgyvenimams ir niekada tokio neatrastum.
Nifora kalbėjo ramiai, tarsi mergaitė nė nebūtų pakėlusi balso prieš ją.
- Ir taip. Tu turi brolį. Jis taip pat mokosi hogvartse. Jo vardas Elijah. Su juo jau visai kita istorija. Aš taip pat susitariau, kad profesorius su reikalais jį čia atsiųstų todėl galėsi susipažinti. Jis čia pasirodys bet kurią akimirką. Ir gali priešintis man kiek nori, pyk kiek patinka. Visvien dabar aš tavo globėja ir nieko nebepadarysi. Visi dokumentai jau sutvarkyti. Per vasaros atostogas turėsi gryžti ne be į vaikų namus, o pas mane. Bent jau kol tau sukaks septyniolika. Atlaisvinsiu tau kambarį. Gal ir sunku tau tuo dabar patikėti, bet aš myliu tave ir noriu tau geriausio. Daugiau neleisiu, kad gryžtum į tą baisią vietą, net jei už tai manęs dar labiau nekęsi.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • III kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #20 Prieš 1 savaitę »
-Per trylika metų sugebėjau susitaikyti, jog nei gamintojui, nei gimdytojai nerūpiu,- kiek ramiau tarė,- todėl jausčiausi lygiai taip pat, kaip jaučiausi visada,- pilkos Europos akys piktai žaižaravo į moteriškę.
-Nuostabi šeimynėlė! Tiesiog puiki!- baltaplaukė sarkastiškai kalbėjo plačiai skėsčiodama rankas,- Porelė paliktų vaikų ir mama, it kokia superherojė atvykusi jų globoti. Moterie,- piktai, gal net kiek paniekinama ištarė,- nepamiršk, kad pati tuos vaikus ir palikai. Žinai, nė neabejoju, kad ir antrajam tavo vaikui buvo geriau prieš visą šitą nesąmonę,- trečiakursės tonas po truputėlį leidosi žemyn, pyktis taip pat, mergaitei ši situacija panašėjo į komediją...
-Aš nesu koks nors tai daiktas, kurį galėtum pasisavinti pasirašiusi keletą dokumentų. Vasaros atostogas nuostabiai leidžiu Hogvartse, šią vasara netgi buvau nuvykusi pasisvečiuoti pas draugę, įsivaizduoji?! Ir, žinai, jei vis dėlto man tektų rinktis tarp tavęs ir tos skylės, mieliau grįžčiau ten. Kentėjus vienuolika metų, trys vasaros mėnesiai vaikų namuose atrodo vieni juokai.- Klastuolė, giliai atsidususi, paėmė tą kvailą tuščią voką nuo medinio suolelio ir nuliuoksėjo prie durų, vedančių lauk tiek iš pelėdyno, tiek iš viso šito balagano.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #21 Prieš 1 savaitę »
Elijah niekada nesilankė pelėdynę, nes nematė tikslo kam to reikia, jis tiksliau neturėjo kam siusti laiškų, na turėjo tėvą, tačiau jiems nereikėjo susisiekti..
Tad paprašius profesoriaus išsiųsti laišką iš pradžių vampyras kiek tuo suabejojo, nes nesuprato kodėl prašo būtent jo, o ne kito mokinio.. Tačiau jau kažką nujautė ir nelabai gerą.. Tačiau rizika buvo jo antras vardas tad nieko nelaukęs pasileido link pelėdyno.. Buvo gan šalta, tačiau Chris' as to nejautė, nes jis visada buvo šaltas, tačiau dabar, kai jis priartėjo prie tikslo išgirdo barnį ir suprato, kad tai jau nebegerai.. Nes balsai jam buvo abu girdėti.. Nereikėjo man čia eiti, nereikėjo.. - išvydęs motina ir Europa mąstė vaikis.. Motina jau jis matė ir ankščiau, vasarą, kai ši jo jau prašė atleisti ir iškart suprato, kad tai spąstai..
- Europa? Ką tu čia su "šita" veiki? - Su pasišlykštėjimu nužvelgęs motina burbtelėjo Dawson' as..
- O tavęs akyse nenoriu matyti, aš dingstu.. - Tai ištaręs vaikis nusisukė link išėjimo, nes bijojo, kad jis gali motiną šįkart ir nužudyti, nes jo pyktis buvo nežmoniškas...

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #22 Prieš 1 savaitę »
- Sveikas Elijah, - šiltai, tarsi negirdėdama berniuko žodžių, tarstelėjo ragana. - Susipažinkit. Čia tavo vyresnioji sesuo, Europa.
Ji sėdėjo ramiai, susidėjusi rankas ant kelių ir atrodė, kad net nepastebi viso šito pykčio ir slogios nuotaikos.
- Judu labai klystat manydami, kad galit išeiti ir viskas tuo baigsis. Jūsų senelis nebegyvas, aš laisva, taigi daugiau niekur nedingsiu iš jūsų gyvenimo. Nebent Elijah padarytų tai apie ką seniai galvoja...
Ji šyptelėjus pažvelgė jam į akis taip, tarsi abiem buvo aišku, apie ką kalbama.
- Na, o jeigu dar ne šiandien nuspręsi tai padayti, tuomet gal prisėstumėt abu?
Ji iš mantijos kišenės išsitraukė kažkokį kapšelį. Jis buvo itin senas, nedidesnis nei plaštaka ir apskuręs, tačiau kažkaip keistai derėjo prie raganos tvarkigos iki skrupulų aprangos. Ji atidarė jį, pažiurėjo vidun ir pasiraitojusi mantiją įkišo ranką iki alkūnės. Tada ištraukė mažą pakabutį ant ilgos sidabro grandinėlės.
- Jūsų senelio palikimas yra išskirtinis. Didžiausios dalies daiktų atsikračiau, nes jie tiesiog buvo nelegalūs, tačiau šie... Na jie išskirtiniai ir norėčiau, kad juos turėtumėte. Šis Europai, - ji ištiesė ranką, kad mergaitė paimtų. - Tai tylos amuletas. Užsidėk jį ant kaklo ir tavęs niekas neišgirs nei kalbant, nei vaikštant. Žinoma jei ką numesi, visi girdės ir tave matys, tačiau jei grandinėlę uždedi ne tik sau, bet ir kitam žmogui, jūsų pokalbio neišgirs niekas. Tikiuosi pravers.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • III kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #23 Prieš 1 savaitę »
     Europai nė nespėjus atidaryti pelėdyno durų, pro jas įžengė metais ar dviem jaunesnis bernužėlis. Pastarąjį klastuolė matė astronomijos bokšte, tačiau tada dar nežinojo apie jų ryšį. Nuostabu, susirinko visa šeimynėlė,- giliai atsiduso užversdama pilkas akis.
     Į „brolio“ klausimą mergaičiukė neatsakė. Tiesa, ne tik todėl, kad nežinojo į jį atsakymo (juk seniausiai galėjo palikti pelėdyną), bet dar ir todėl, kad net ir su tuo berniuku, kurio likimas, rodos, buvo panašus į josios, nesiruošė užmegzti jokių šeimyniškų santykių.
-Tu labai klysti manydama, kad pasirodysi čia ir mes visi būsim didelė ir laiminga šeima,- piktai vėptelėjo trylikametė.
     Nugarą atrėmusi į dulkėtas pelėdyno duris, Europėlė akylai stebėjo moterį, iš nušiurusio maišelio traukiančią daiktus. Kad ir kokia baltaplaukė būtų užsispyrusi, proto paimti pakabuką, atityje padėsiantį jai įvairiose situacijose, trečiakursei netrūko. Klastūnyno globotinė nepatikliai, kiek nedrąsiai, piktai akimis žaižaruodama į moterį paėmė amuletą ir pasukiojo jį tarp vėsiu pirštų,

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #24 Prieš 1 savaitę »
Elijah jau beišeinant išgirdo motinos balsą, kuris jam kėlė šiurpą, jis taip jos nekentė, kad šią minutę galėjo suvaryti iltis jai į kaklą ir išsiurbti visą kraują...
- Susipažinkit? Gal tu biškį kvaila? Tu galvoji čia grįžai, atvedei man sesę ir aš su ja sutarsiu? Jeigu taip manei tai gal geriau grįžk iš kur atvažiavus.. - prisiminęs naktį astronomijos bokšte vaikis nutęsė.. - Aš buvau ją sutikęs astronomijos bokšte, tačiau bendros šnekos net neradom, nors gal tada nenorėjau visai bendrauti.. Nežinau.. - pasimetė Dawson' as, tačiau neatsigręžė žvilgtelėti į tą "pabaisą".
- Žinai su mielu noru šiandien tai padaryčiau ir dabar.. - Per daug susinervavęs vaikis pradėjo keisti savo žmogiškąjį pavidalą į vampyriškąjį, jo akys pasruvo krauju, iltys pasidarė gan didelės.. Oda dar labiau išblyško..
Jis tik atsigręžė ir žudančiu žvilgsniu nužvelgė moterį, kuri įteikė Europai kažkokį suvenyrą, jis viską girdėjo, tačiau jam buvo nusispjaut ant senelio ir jos pačios..
- Be to aš pas tave negrįšiu, aš turiu tėvą man jo užtenka..

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #25 Prieš 1 savaitę »
Nifora pažvelgusi į sūnų pamatė jo keitimąsi, tačiau neregavo niekaip. Sėdėjo kaip sėdėjusi, ramiai ir šaltu veidu.
- Pirmyn, - padrąsino. - Europa manęs nekenčia, tu taip pat. Vienintelis žmogus kuriam kadanors gal nors kiek rūpėjau buvo jūsų senelis, tačiau jis buvo niekšas ir dabar miręs. Nėra nė vieno kuris manęs gailėtų ar pasigestų. Puse savo gyvenimo gyvenau įkalinta, kitą pusę bėgdama. Nėra nieko kuo didžiuočiausi. Todėl pirmyn! - pagaliau ji pratrūko.
Įsikarščiavusi pašoko nuo suoliuko, keliais sparčias žingsniais priėjo prie Elijah labai arti. Kadangi jis buvo labai aukštas, o ji gana žema, jų ūgiai buvo beveik vienodi ir ji žvelgė tiesiai jam į akis.
- Pirmyn! Visi to nori! Visi man to linki! Nėra prasmės gyventi, kai net mano pačios vaikai nesiteikia manęs suprasti ir mano, kad tik jų gyvenimas buvo sugadintas dėl mano kaltės! Pirmyn!

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • III kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #26 Prieš 1 savaitę »
Europa įsitempusi stebėjo moters ir berniuko barnį. Jos antakiai buvo suraukti, pilkų akių žvilgnsis labiau smalsus nei piktas. Tiesą sakant, Klastūnyno globotinei vis sunkiau sekėsi suprasti, kas vyko pelėdyne. Iš pradžių motina atsiranda lyg iš giedro dangaus, tada brolis, kuris, pasirodo, dar buvo ir vampyras, visa siela trokštantis nužudyti moterį klastuoliškos spalvos mantija. Deja, kad ir kokia stora baltaplaukės skūra, kaip sako žiobarai, bebūtų, kad ir kaip nekentė moters, prisistačiusios mama, Europa įsiterpė tarp dviejų personų.
-Ką, to, po velnių, darai?!- surėkė bernužėliui tiesiai į veidą,- Nejaugi nežinai, kad už tokius dalykus gali skriete išskristi iš mokyklos ar net atsidurti Azkabane? Gal tu visai kvailas?- Mergiotė gal sprindžiu aukštesnį berniuką stūmė sienos link.
-O tu,- vos pasuko galvą į moterį,- gal tu geriau jau eik iš čia.

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #27 Prieš 1 savaitę »
Sutrikdyta Europos reakcijos ragana žengė žingsnį atgal. Atsitokėjusi pasijuto buvusi praradus savitvardą. Kelis kartus delnais perbraukusi per savo mantiją, kad sutvarkytų kas išsitaršė, ji save taip nuramino. Beveik smalsiai pažiūrėjusi į tai kas čia dedasi ir kaip viskas pasisuko, Nifora vėl atvėrė savo apskurusį kapšelį, gerokai jame pasikuitė ir ištraukė kažkokį mažą daikčiuką.
- Štai, - paėmusi Elijah ranką ji įgrūdo tą daiktą jam į delną ir sugniaužė jam kumštį.
Palaikiusi akimirką jo ranką, gal net kiek per ilgai, mat mėgavosi prisilietimu prie sūnaus, ragana atsitraukė.
- Čia tavo palikimo dalis. - Ji atsisėdo atgal ant suoliuko. - Nežinau iš kur jūsų senelis gavo šitą, tačiau nesu mačiusi nieko panašaus iki šiol. Jie labai reti ir magija labai galinga. Pažiūrėk pats. Tai žiedas saugantis... Pats žinai ką... Nuo... Na pažiūrėk, tu suprasi.
Ragana nebuvo tikra ar saugu šalia Europos ištarti žodį vampyras. Nepaisant to, ką mergaitė katik matė, išgirsti tai garsiai galėjo būti per daug.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #28 Prieš 3 dienas »
Vaikinas buvo pilnas pykčio susikaupusio per visus šešis metus, tačiau dabar atleisti tai moteriai jis net negalvojo.
- Provokuoji, o mane tai dar labiau skatina tai padaryti.. - Priartėjus motinai jis tik te norėjo žengti atgal žingsnį, nes ji jam kėlė šleikštulį, tačiau ilgai nelaukus įsiterpė ir Europa, kuri pasirodo yra jo sesė.. - Ką tu darai? - Suirzusiu žvilgsniu nužvelgė mergiotę, tačiau jai nieko nejautė, nei meilės nei neapykantos, jis suprato, kad ji taip pat nekalta dėl to..
- Neliesk manęs! - Tik garsiai užrėkė vaikis.. - Man tavo prisilietimai yra šlykštus, - be gailesčio visų metų susikaupusį įniršį jis paprasčiausiai liejo ant tos moters..
Na nebūsiu turbūt kvailys ir tą žiedą aš paimsiu, - pamįslijo vaikinas ir greit iš jos rankų jį ištraukęs jis tik jį užsimovė..
- Daugiau manęs nė pirštu nepaliesi, supratai? - Besdamas pirštą į motiną jis tik ją nužvelgė ir žengė daugybė žingsnių atgal, kad tik nestovėtu arti tos "pabaisos"..

Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #29 Prieš 3 dienas »
- Puikus šeimos susitikimas, - nusišypsojo ragana, - Kaip tik tokio ir tikėjausi. O dabar, net neabejoju, kad jums leidus, eisiu. Matau, kad nieko nepasieksiu, kai judu įsiaudrinę ir pikti.
Tai pasakė žiūrėdama Elijah'sui į akis, tarsi sakytų tai tik jam vienam. Ji jau stojosi nuo suoliuko, ant kurio buvo prisėdusi, tik staiga kažkas nutiko. Ji įsikibo netoliese esančios sienos. Niforai taip ėmė svaigti galva, kad ji nieko nebematė aplink. Skausmas pervėręs kūną, buvo visur kur tik įmanoma. Ji pabandė vėl atsisėsti, tačiau pasijuto negalinti pajudėti. Matė, kaip iš nosies ima lašėti kraujas ant žemės. Prieš prarasdama sąmonę dar spėjo išgirsti paskutinius sūnaus žodžius. ...nepaliesi, supratai?.. Žodžiai nuskambėjo tarsi aidas jos galvoje ir sąmonė aptemo.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017