0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Emillia prisiminė knygas su siaubo istorijom. Jai tai buvo kiek keistoka, nes istorijos buvo panašiai aprašomos į tai, ką dabar mato klastuolė. DiLaurentis vos nusiramino, bet širdis vis tiek daužėsi labai greitai. Emilliai atrodė, kad Morgana panikoje.
- Aš nežinau kas čia vyksta, bet tau neatrodo, kad tai labai panašu į kažkokią siaubo istoriją? - pasakė klastuolė, ir pati susimąstė. Emilliai pradėjo skaudėti galvą. Pažiūrėjus į paveikslus, pas ją pasidarė dar didesnė paniką, negu buvo ankščiau. Staiga Morgana pasakė eiti iš čia. Nors viena gera, jos idėja. Iš čia rimtai reikia jau nešdintis, per daug jau visokios mistikos. Emillia pradėjo eiti paskui Morganą. Klastuolė jau matė saulės spindulius iš tolo, bet priėjus jai prie lango, langas buvo nesudaužytas, kokį pirmą kartą ji sutikom toks ir liko. Kas per nesąmonė? Emillia pabandė surasti tą didelį akmenį. Apvaikščiojus koridorių, ji nieko nesurado.
- O tu suradai akmenį? Nors atrodo, kad ne. - nusivylusiai pasakė. Emilliai kilo idėja, kad reikia iš naujo sudaužyti langą, bet iškarto ji pabandė tiesiog atidaryti duris. Duris buvo užrakintos, todėl ji pabandė jas susprogdinti.
- Boombarda - ištariant šį burtažodį, Emilliai truputi netgi apakino akis. Bet po to pažiūrėjus į duris, nieko nenutiko. Kas per? Bet kodėl neveikia kerai ant šitų durų? Reiškia reikės išmušti langą. Emillia pabandė ir kitus burtažodžius panaudoti, kad sudaužyti langą, bet nieko nepavyko. Klastuolė labai susinervino, todėl ji pradėjo bandyti daužyti langą su kojom, kumščiais, ir netgi įsibėgėjus sudaužyti su pečiais. Bet nieko jai nepavyko, Emillia tik susižalojo ir atrodė kaip kažkokia nenormali.
- Tai ką darysim? - piktai paklausė. Emillia pabandė paieškoti dar kartą tą akmenį, bet ji nieko nesurado. Jai kilo idėja nueiti į ta kambarį su ginklais ir su vienu iš jų sudaužyti langą. Emillia priėjo prie to kambario durų ir atidarė duris. Atidarius, Emilliai po kūną atsirado šiurpuliukai. Klastuolė priėjo prie jai nepažįstamo ginklo, kuris atrodė, kad galėtu sudaužyti, bet kokį langą. Ir pasiėmė. Ginklas buvo sunkus, Emillia vos ji nešė. Priėjus prie lango, Emillia įsibėgėjus pabandė langą sudaužyti. Klastuolei nepavyko sudaužyti, bet atsirado įskilimas. Klastuolė apsidžiaugė rezultatu, bet tas įskilimas po kelių sekundžių išnyko. Ką? Kodėl? Kas per? Tai neįmanoma.
- Tu tai matei? - panikuojančiu balsu paklausė. Emillia jau nebežinojo ką daryti, ji buvo nusivylusi jau.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
  Morgana stovėjo be jokių emocijų, kai Emillia patrūko. Ji jau žinojo, kad burtais iš šio namo neišeisi. Tai buvo beviltiškas laiko eikvojimas. Staiga ji išgirdo balsą už savęs ir greitai atsisuko į kitą paveikslą. Jame, kad ir kaip keista, buvo pavaizduotas senasis direktorius Albas Dumbldoras.
– Mergaite, prieik arčiau. – jis tyliai pasakė ir Morgana lėtai priėjo arčiau senojo direktoriaus portreto.
  Bet tada jo akys, plaukai pajuodavo ir iš seno vyro pasikeitė į jauną vaikiną juodomis akimis. Paveiksle vaikinas turėjo juodus it varno plunksnos plaukus, baltą it popierius odą, kaulėtas rankas, kuriose laikė didelę lazdą su juodu krištolu vidury. Krištolas atrodė lygiai toks pats kaip ir durklo ašmenys. Staiga vaikinas pasilenkė ir ant jo peties nutūpė juodas didelis varnas.
  Morgana išsigandusi atšoko ir pačiupo burtų lazdelę, bei sušuko burtažodį:
Bombardo!
  Kerai atrodė, kad susigėrė į paveikslą, arba tiksliau į patį krištolą. Rusvaplaukė išgirdo skambų juoką ir pažvelgė į juodaplaukį.
– Morgana, jokie kerai čia nepadės. Dabar turi padėti tavo aštrus protas. – vaikinas pasirėmė į lazdą. – Aš esu Derekas Darkas. Jauniausias ir galingiausias juodosios magijos burtininkas. Bet manau, apie mane daug nereikia kalbėti. Jūs norit iš čia ištrūkti? Neištrūksit! – jis vėl kraupiai nusijuokė. – Na, nebent išspręsit trys galvosūkius, nors tai irgi nėra įmanoma. Dar niekas nėra išsprendęs visų trijų galvosūkių, o jūs nesate išimtis, mergaites.
  Rusvaplaukė jautėsi sutrikus, nustebus ir sužavėta tuo pačiu metu. Juodasis magas! ji sužavėta pagalvojo, bet tada papurtė galvą ir išmetė tokias mintis iš galvos. Jai dabar reikia išklausyti trys užduotis kurias turės įvykdyti kartu su Emillia, kad ištrūktų iš šios prakeiktos vietos. Tikėkimės, kad jos nebus velniškai sunkios.  Klastuolė tyliai sušuko kitos mergaitės vardą pakviesdama ją.
– Tai pat yra viena taisyklė, mergaites. Pirmoji - negalite naudotis jokia magija, turi veikti tik jūsų protas. Aš visada jus stebėsiu, jei sukčiausit - mirsit.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
Nu jo.. Labai juokinga. Emillia nesusilaikus pradėjo sakyti keiksmažodžius, po to ką jis pasakė Morganai. Tai jau tikra nesąmonė, nes tokio nebūna. Tiesiog nebūna.. Pas Emillia į galvą pradėjo eiti keistos ir netgi baisios mintys. Aš mirsiu, jeigu nedarysiu užduočių. Tiesiog super. Negaliu tiesiog patikėti tuo. O jeigu tai tiesa? Bet negali tai būti tiesa. Tokie dalykai būna tik siaubo istorijose. Emillia pabandė dar kartą išeiti iš čia. Bet jai nepavyko. Klastuolė jau nesusilaukus, pradėjo verkti. Smalsumas mano, dabar mane ir nužudys. Puiku tiesiog. Emillia buvo labai nusivylusi, ir netgi pikta vos ne ant viso pasaulio, ji pradėjo dėl visko kaltinti save, Morgana, patį Hogvartsą, visus iš esmės. Bet visgi, jis gi sakė kažką apie tris užduotys. Gal pabandyti, nors neįsivaizduoju, kas ten gali būti. Emillia jau nesusilaikus paklausė.
- Jeigu tai viskas tiesa, tai kas per užduotys? Ir kaip suprast mes galim mirti? - nesusilaikus paklausė klastuolė. Jai tai jau atrodė viskas kvaila.
- Puiku, kad susidomėjot. - pasakė tas portretas. Reikia pabandyt, bet įdomu, kaip aš galėsiu dirbti kartu su Morgana. Mes gi visiškai nesusitariam. Tikiuosi, kad viskas tai pasibaigs laimingai,
 nors jau pradėtu abejoti.
                                   

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
– Pirmoji užduotis yra galvosūkis. Bet jūs turite jį surasti ir išspręsti. – juodaplaukis keistai nusišypsojo ir paglostė tupintį varną sau ant peties. – Vėliau pasakysiu kitas užduotis.
  Vaikinas paveiksle mirktelėjo mergaitėms ir tada viskas užtemo. Paveiksle vėl atsirado Albas Dumbldoras, nejudantis ir statula. Viskas vėl aprimo, it po audros. Rusvaplaukė lėtai atsisuko į Emillia. Ji net nepagalvojo apie tai, ką darys su ja. Klastuolės visiškai nesutarė ir kažin ar kada sutars, o Morganai net nesinorėjo būti maloniai ar gerai. Ji suspaudė lūpas ir kiek piktokai pažvelgė į mergaitę su rožiniais plaukais. Morgana būtų bet ką padariusi, kad tik dabar ją pakeistų į kokį kitą žmogų.
  Bet tada ji atsipūtė ir pagalvojo, kad reiks susitaikyti su tuo. Ji pažvelgė į juodą durklą paslėptą už koledžo apsiausto ir pradėdama eiti kartu pasakė:                                                                                         
– Eini ar taip ir stovėsi kaip medis?
  Morgana ėjo gana greitai, net nesižvalgydama atgal ar į šonus. Ji kiek prisibijojo kas gali būti paveiksluose, ar už jos, nors to nė kiek neparodė ir ėjo nutaisiusi ledinį veidą. Pasiekusi koridoriaus galą ji pamatė juodas duris, su keistais ženklais. Mergiotė sustojo prie jų ir giliai įkvėpusi jas pravėrė.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Emillia šokiruota stovėjo ir negalėjo pajudėti iš vietos. Kai Morgana paklausė ar ji taip ir stovės, Klastuolė pradėjo ieškoti tos užduoties. Einant Emilliai, koridoriuje atsirado lyg pasenęs, bjaurus elfas. Kuris pamatęs Emillia ir Morganą pradėjo juoktis. Emillia pabandė nereaguoti ir pradėjo vaikštinėti po tą namą. Klastuolei lyg pasirodė, kad kambarių ir koridorių atsirado dar daugiau negu buvo. DiLaurentis pabandė atidaryti naują kambarį kurį pirmą kartą matė. Tas kambarys lyg buvo kitoks, negu kiti kambariai. Tas kambarys priminė kaip mažos mergaitės kambarį. Ant spintos buvo lėlės, buvo labai tvarkinga, ant stalo buvo padėti daug žaislų ir prie jų buvo puodukai. Gal šitame kambaryje ir yra mįslė? Emillia įėjo į kambarį ir apžiūrinėjo viską. Bet lyg ir nieko nerado. Gal aš kažko nepastebiu? Klastuolė pabandė paieškoti ko nors žaisluose, bet vistiek nieko nebuvo. Reiškia ne šitam kambarį galvosūkis. Klastuolėi išėjus, ji sutiko Morganą. Atrodo, kad ir ji nieko nerado. Nors ir gerai, jeigu aš surasiu pirma, tai galėsiu gal netgi pasigirti. Emillia užėjo priešais kitą kambarį, ir ten buvo visiškai kitaip negu praeitame kambaryje. Viskas buvo labai purvina, nesutvarkyta, voliojosi visokios šiukšlės. Čia turbūt jau nieko nebebus. Nors jeigu ir bus, tiesiog nesinori eiti čia. Tegul Morgana pati ir eina. Emillia pradėjo vaikštinėti po koridorius ir pamatė Morganą.
- Gal man nesimaišysi po kojom? - Piktai paklausė klastuolė. Iš šono buvo paveikslas, kuris buvo visiškai tuščias. Buvo nuspalvintas tiesiog pilkai visas paveikslas. Emilliai pasirodė keistas toks paveikslas. Man tokia nuojauta, kad mįslė ir bus šitam paveiksle. Klastuolė pradėjo liesti tą paveikslą, ir staiga atsirado tas vyriškis.
- Jūs suradote, galvosūki pasakysiu jums aš. Taigi, gyveno 5 raganos, jos visos kartu gamino vaistus. Ir tos raganos nužudė vieną iš saviškių. Koks motyvas joms buvo nužudyti? Jums duosiu 3 minutes. - pasakė ir išnyko. Ką? Jis neaiškiai pasakė. Aš nieko nesupratau. Bet reikia pagalvot.
 Jis sakė, kad jos visos raganos. Tai gal nužudė dėl kokios nors ten religijos? Nors ne nesąmonė. Gal pavydas? Bet nepasakyta tai. Jau minutė praėjo. Aš neįsivaizduoju, ką man atsakyti jai.
Praėjo tris minutės. Viskas.. aš neįsivaizduoju.
- Aš žinau.. - nedrąsiai pasakė Emillia. Ir ką aš žinau? Kad nieko. Neįsivaizduoju ką man sakyti.
 Nors sako, kad gamino nuodus. Tai gal..
- Motyvacija buvo tokia, kad ant jos panaudoti jų pagamintus nuodus? - nedrąsiai pasakė.
- Na, gerai. Tu atspėjai. Dabar bus kita užduotys. - pasakė ir išnyko. Emillia truputi jau nusiramino.   Bet, namo aplinka visiškai pasikeitė. Emillia ir Morgana buvo nepažįstamoj vietoj.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Emillia DiLaurentis »

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
  Ji jautė menką svaigulį, tačiau tai buvo niekis palyginus su patirtu skausmu. Morgana lėtai atsistojo ir pažvelgė į Emillia. Ji buvo nuoširdžiai laiminga, kad mergaitė liko gyva. Tikrai.
- Gerai jautiesi? - ji neįtikėtinai maloniai paklausė jos.
Ką tu po galais darai, Morgana. Tai ne tavo charakteriui. Ji save subarė ir apsižvalgė po namelį. Šis atrodė kaip ir ankščiau, o paveiksle priešais stovėjo Derekas. Jis atrodė kiek nustebintas, bet tuo pačiu ir sugniuždytas.
- Sveikinu, įvykdėte užduotis. - ji nepatenkitas pasakė ir jo žvilgsnis susmigo į garbanę. - Tiesą sakant, tikėjausi, kad viena iš jūsų mirs. Deja.
- Kuo tau blogiau, tuo geriau mums. - rusvaplaukė atkirto ir mintyse save pagyrė.
- Hahahaha, patikėk, dar nepasiseks jums. - vaikinas netikrai nusijuokė ir vėl pažvelgė juodomis akimis į Morganą. - Paskutinė užduotis. Jei jums šios atrodė sunkios, šita bus tikras pragaras.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
Emilliai atsikėlus iškart apsidairė ar yra Morganą. Klastuolė labai pergyveno dėl jos, nes tai ką ji patyrė, buvo tikras siaubas. Ir labai norėjo, kad su Morganą būtu viskas gerai. Emilliai pažiūrėjus į Morganą, pasirodė, kad jinai irgi pergyveno. Ji pergyvena? Tai truputi keista.. Nors aš irgi dėl jos pergyvenau.
- Tai ką patyriau aš, būtu sunku pasakyt, kad gerai jaučiuosi, bet kažkaip laikausi. O tu? Ar su tavim viskas gerai? Be to kokia tavo užduotis buvo? - sunerimusi pasakė. Emillia jau nebejautė to pykčio kurio jautė prieš tai kol įėjo į tą namą.
- Ž-žin-nai.. Aš per-gyvenau..- susidrovėjus pasakė. Nejaugi aš noriu su ją susidraugauti? Tai nesąmonė. Negali būti to tiesiog. Staiga atsirado tas Derekas. Emillia gan piktai pažiūrėjo į jį.
- O kas bus jeigu nedarysiu užduoties? Aš vos nenumiriau nuo šalčio tame labirinte, ir tu rimtai nori pasakyt, kad man reikia daryti dar trečios užduoties? - kaprizingai pasakė.
- Jeigu tu taip nenori daryti užduoties, gali lengvai mirti. Man bus nuo to geriau, bet tavo draugei ne. - labai įsitikinęs pasakė Derekas. Emillia jau lyg iš principų nenorėjo daryti tos užduoties, bet ji jau nebežinojo kitos išeities.
- Kokia tą trečia užduotis? - susinervinusi paklausė Emillia.                                                                                                                                                     

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Bethany žingsniavo pro tankius medžius. Jai buvo nė motais, kad pirmąjį viešnagės šiame miške kartą, ją nutvėrė profesorė. Tačiau ji buvo dėkinga už dovanotą areštą.
Vienoje rankoje suspausta laikėsi lazdelė, o kita ranka tempė nedidelę, aptrintą kuprinytę, pilną įvairiausių daiktų : žvakių, knygų ir šiaip visokiausio šlamšto. Brautis pro krūmus nebuvo nei lengva, nei sunku, bet iš takelio mergaičiukė jau buvo išklydusi. Atrodė, kad dangus specialiai pasitraukė tamsiais debesimis ir dar labiau tamsino dieną. Bethany negalėjo suprasti, kada pasieks namelį bei ar išvis jį ras.
Netrukus jis pasirodė, kai mergaičiukė beveik įstrigo tarp tankių krūmų, o iš jų ištrūkti prireikė nemažų pastangų bei sukandus dantis iškęsti pešamų plaukų jausmą. Bethany jautėsi palyginti nuvargusi, atkakti iki šios vietos reikėjo nemažai laiko.
- Alahomora, - durys lengvai pasidavė šiam burtažodžiui bei atvėrė kelią. Dulkės nekėlė nei susižavėjimo, nei čiaudulio. Pirmojo kambario išvaizda privertė perbėgti šiurpuliukus per nugarą, tačiau nesukėlė baimės ar nerimo jausmo.
Pasirinkusi didžiausiąjį kambarį, turbūt buvusią svetainę, Bethany padėjo krepšį ant ilgo stalo. Išsirinko kėdę, keistu pamušalu arčiau durų, mostelėjusi lazdele privertė dulkes nuslysti nuo kėdės. Tuomet mergaičiukei ėmė kraustyti ant stalo tai, ką buvo pasiėmusi ir ko reikėjo jos sumanymui. Be to, ji dar laukė draugių - viena tokio dalyko mergaičiukei nebūtų išdrįsusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Bethany Gronmigfar »

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
 Šiandien naktis jau buvo neįprasta netgi tuo, kad buvo pilnatis, kur mėnulis švytėjo, o kokie nors žmonės tampa vilkolakiais.
 Bet tada, klastuolė nekreipė dėmesio į tai. Tada, ji buvo susitarusi susitikti su Elena LoveGood. Naktį. Uždraustajame miške. Emilliai atrodė, kad pas Elena yra kažkoks rimtas reikalas, nes jai jau viskas atrodė kažkaip oficialiai.
 Savo kambaryje, mergina užsidėjo juodus džinsus kurie buvo labai aptempti ir gan šiltą žalią megztinį. Užsidėjus dar juodus žieminius batus, tada klastuolė pradėjo gan tyliai, kaip kokia katė eiti po Hogvartso koridoriais ir stengtis nesutikti kokį profesorių. Emi nenorėjo problemų, todėl viską jai teko daryti labai atsargiai.
 Jau išėjus iš Hogvatso pilies, klastuolė pradėjo dairytis. Buvo gan tamsu, šalta, tylu. Bet tai nesustabdė Emos. Ji pradėjo eiti į miško galą kur jai ir reikia susitikti.
 Po kiek laiko, ji jau priėjo prie to finišo. Elenos dar nebuvo, bet klastuolę pastebėjo tą namą, kuriame buvo apie keturis metus atgal. Jai net šiurpas kėlė, todėl į jo pusę net nenorėjo žiūrėti. Todėl jai teko tiesiog laukti ir kiek šalti. Netoliese, Emillia pastebėjo kažkokį siluetą kuris eina link to namo. Klastuolė išpūtė akis, o pačiai dar labiau baisu pasidarė. Gal tai koks vilkolakis? Ar vampyras? Ar dar baisiau... Profesorius? Bijau..
 Tada Emillia pradėjo eiti žingsniais atgal ir stengtis ten nežiūrėti. Ant klastuolės trečio žingsnio ji sutiko Eleną.
- Labas.. - Kiek tyliai pasakė. - Ar ten tu buvai prie namo? - Norėjo pasitikslinti.. - Na nesvarbu.. - Pasakė ir tada jau laukė, ką Elena pasakys..

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Mergaitė tylomis sėlino mišku. Turėjo aiškų planą. Krepšyje nešėsi užrašų knygelę, rašiklį ir žvakių, o rankoje gniaužė burtų lazdelę.
Kai jau buvo visai netoli savo tikslo išgirdo kažką sušnarant. Kažkodėl jautė, kad tai tikrai nebuvo viena iš jos draugių. Truputį sulėtinus žingsnį, mergaitė sliūkino visai iš lėto, kiekvieną žingsnį apgalvodavo ir atidžiai dėdavo kojas. Tik pajautė kaip užlipa ant šakelės, bet nespėja sulaikyti kojos ir pasigirsta garsus trakštelėjimas.
- Kad mane Katilas,- tyliai nusikeikė, pasinaudama žodžiu iš savo skaitomos knygos. Tikra knygų graužikė. Tuo pat metu paslaptingas, garsus keliantis šešėlis nutilo. Sukluso. Išgirdo ją. Po kiek laiko jis vėl pradėjo šnarėti ir Torė vėl pradėjo žingsniuoti. Galiausiai, pasiekusi namelį, kuriame tarėsi susitikti, mergaitė iš lėto pravėrė duris ir įžengė į jo vidų. Viską dengė storas dulkių sluoksnis, bet varniukei visai nerūpėjo. Nuėjusi į didžiausią namelio kambarį, žaliaakė šyptelėjo ant kėdės sėdinčiai Betanei. Pasistatė kėdę kitoje stalo pusėje, ranka nubraukė dulkes ir klestelėjo ant jos.
- Lauke yra kažkas be mūsiškių,- tarstelėjo, traukdama iš krepšio atsineštus daiktus.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Trakšt! - kažkas sutraškėjo, kai Šerė pastatė žingsnį. Dėl savo nelemto žemesnio, nei vidutinis ugio, per tankius krūmus bristi buvo labai sunku. Staiga sušmežavo kažkokia figūra. uoj.
Pakliuvau.
bet ji lengviau, atsiduso, kai pasimatė, jog figūra- tai tik jos bendramintė, einanti ten pat. Lengviau atsiduso ne tik dėl to, kad ten ne profesorius, ar vienas iš Švilpynės prefektų, bet ji ten ne buvo, ne karto, tad pasiklysti pagal vedlį nebus sunku. Juo lab, kad naktis. Įžengusi į dulkėtą namą, ji nusipurtė, bet tai nieko nereiškė
-Sveikos... - tyliai, pasisveikino mergytė. Išsideliojusi iš nežinia kur gautas žvakes, juodą flomasterį ir popieriaus lapus, ji pastebėjo pro plyšį kažkokį šešėlį. -Mes tikrai ne vienos... na, tikėkimės ne profesoriai ar prefektai ar seniūnai... Varnės. Priešais mane sėdi Varnės. Čia gi tos, kurios negali sulaužyt taisyklių. Na, šiuolaikinė kepurė tikrai kartais klysta. Nors ne... kiek žinau jos daug, daug geriau mokosi už mane... Tai... nuo ko pradedam? - labai ramiu ir tyliu balsu, bet ne pašnibždom tarė...
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
 Buvo eilinis vakaras su gera nuotaika, kol jos nesugadino Lulu.
 -Aš tau sakau valgyk,- sušnypštė Elena pažiūrėdama į Vengrijos ragauodegę. ,,Nu nenoriu aš valgyt, nekišk tu man tos mėsos!” Pradėjo savo Lulu.
 -Gerai, tuomet paskui nesiskųsk kad nedaviau tau valgyt,- pasiėmusi į rankas drakoniukę leptelėjo Grifė. Apsirengusi kuo šilčiau, raudonakė išėjo iš pilies. ,,Tu žinai kad vėl eini į uždraustajį mišką?” Mintimis pakalusė Lulu Elenos ir apsižvalgė.
 -Žinai, tu tupi ant mano peties ir jautiesi saugiai. Taip kad baik bumbėt ir suvalgyk lapą. Be to aš čia esu net nežinau kelintą kartą, todėl man nebaisu,- sumalė mėlynplaukė ir nuskynusi nuo šakos lapą pradėjo jį duoti drakoniukei.
 ,,Nu nenoriu aš tavo tų žolių!” Pasipiktino Lulu ir nusisuko į kitą pusę. Staiga už Elenos akių užkliuvo neaukštas ir liesas siluetas. Emillia! Pagalvojusi apie tai, Grifė pasileido bėgti link jos pusės.
 ,,Nenori truputį lėčiau? Aš tuoj nukrisiu!” Pradėjo rėkti Vengrijos ragauodegė.
 -Sveika!- visa uždususi Grifė pribėgo prie jos ir su ja pasisveikino. Elena bandė atgauti kvapą, tačiau tas jai puikiai sekėsi.
,,Sakiau nebėgt, bet tu manęs neklausei” Pradėjo sakyti moralus Lulu, tačiau raudonakei ne tas buvo svarbiausia.
 -Matei?- ten katik įėjo dvi merginos!- tyliai sušaukė Grifė ir atsisuko į Emillia.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Bethany nusišypsojo sulaukusi Torės bei Šerės. Tačiau abiejų draugių pasakymai privertė pasijusti ne itin jaukiai.
- Jūs tikrai matėte siluetus? Na, visko gali būti, - menkai atsiduso, - tačiau šis namelis dažnai nieko nepritraukia. Viena ramiausių ir mažiausiai žinomų vietų visame Hogvartse.
Žinoma, šioks toks jauduliukas virpėjo mergaičiukės krūtinėje. Akelės dar sykį perbėgo per abj drauges, o galop pasiekė ir daiktus ant stalo.
- Juk mes žinom ko susirinkome, - lūpų kampučiai pasikėlė aukščiau, - teisingai, kviesti demonų. Na, tai nėra labai gerai. Bet koks skirtumas, - menkai gūžtelėjo, - svarbu, kad būtų linksma.
,,Gal ne veltui Paskirstymo Kepurė tau sukuždėjo, kad puikiai pritaptum ir Varno Nage, ir Klastūnyne. Ne veltui ji taip viliojo tave pas klastuolius", - atrodė, mintys galvos nepaleis.
- Tai, pradėkim? - sukluso ir ėmė laukti pritarimo. Rusvos akelės sustojo ties baltu pieštuku bei juodu popieriaus lapu.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
 Elena! Pagaliau. Jau baisu darosi. Dar tas prakeiktas namas. Jame nuotykiai keturis metus atgal man buvo ne kokie tiesiog. Nenoriu tai prisiminti...
- Labas.. - Dar kartą pasisveikino. Emi ir Elena matėsi jau gan labai seniai. Klastuolei atrodė, kad ji tada buvo tik antram kurse. Tada Elenos figūra supanašėjo į Emillios ir jos atrodė kaip kokios nors sesės, nes ji irgi buvo ne aukšta, liesa ir turėjo gan neįdegusią odą. Gal tik kiek veidas skiriasi, bet ir tai galima buvo pamatyti panašumu. Kopijuoja. Primerkusi akis galvojo.
 Bet tada nuo savo kvailų ir keistų minčių nusipurtė mergina ir atkreipė dėmesį į drakoną kuris buvo ant Elenos pečio. Emi kiek dar karta nusipurtė, nes jai jau atrodė, kad iš proto išėjo, kad net drakonus ant pečių mato. Bet jis vis dar buvo.
- Koks gražus drakonas. Koks jo vardas? - Pasakė ir nusišypsojo.
 Bet tada kiek atmosfera surimtėjo. Elena pasakė, kad matė kažkokius du siluetus link to namo. Ką jie ten daro? Pas Emą buvo toks kaip smalsumas ką jie ten vis gi daro, bet joje buvo ir gan didelė baimė. Tie jausmai lyg susimaišė ir dėl to klastuolė nežinojo ką daryti išvis.
- Ką galvoji daryti? Ar nori eiti ten ir patikrinti? - Kiek nedrąsiai pasakė. Klastuolės kojos jau visiškai drebėjo, o dar kai išgirdo kai netoliese kažkur vilko kaukimą. Tada Emi dar labiau išsigando, bet įkvėpus giliai oro pradėjo mintyse visaip save drąsinti ir laukti ką pasakys Elena.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: Apleistas namelis kitam miško gale
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Mergaitei sėdint kambaryje ramybės nedavė lauke klajojęs šešėlis. Kažkodėl kirbėjo mintis, kad dar niekas nebaigta ir tuo labiau dabar vis dar labai nesaugu. Pažvelgusi pro apkerpėjusį langelį, pro kurį galėjai pamatyti tik žalią tamsą, nieko nepešusi Torė vėl nužingsniavo prie stalo kur jau buvo įsitaisiusi ir Šerė. Ji atsisėdo ant tos pačios kėdės ir pažvelgė į drauges.
- Nežinau, man kažkaip neramu. Kažkas tikrai yra netoliese,- murmėjo ji, bet žinojo, kad nieko negali pakeisti. Galbūt Betanė ir Šerė atėjo čia pasilinksminti, bet varniukei tai visai neatrodė linksma. Baisu. Jai buvo šiek tiek baisu, bet jos smalsumas ir vėl ją įveikė. Kaip visada. Galiausiai, mergaitė susikaupė ir pabandė pasijausti kiek drąsiau. Vaidindama baisiai susidomėjusią, mergaitė kiek klastingai šyptelėjo:
- Pradėkime.
You gotta help me, I'm losing my mind.