Renginiai
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • II kursas
  • *
  • 101
  • Taškai: 82
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #15 Prieš 3 mėnesius »
Matthew buvo įsitikinęs, kad jis nė nesistengs mokytis, kad neišlaikytų egzaminų ir galėtų daugiau Hogvarste nebesirodyti. Ilgą laiką berniukas niekaip negalėjo įsijausti į burtininko gyvenimą. Tačiau pamažu artėjant egzaminams Matthew suprato, kad jis per daug laiko čia praleido, kad galėtų viską paleisti vėjais. Jis nė pagalvoti nenorėjo, kad reikės burtininkų mokykloje praleisti septynerius metus. Tačiau bet kuriuo atveju čia buvo galima išmokti kažko, kas galbūt pravers gyvenime, nors Matthew ir buvo įsitikinęs, kad jis negyvens burtininkiško gyvenimo, kai baigs mokslus.
Po ilgų svarstymų berniukas nutarė pirmą kartą apsilankyti bibliotekoje. Jis labai tikėjosi, kad čia bus ramu ir niekas netrukdys, nes bendrajame kambaryje mokytis buvo visiškai neverta. Pirmakursis ilgokai svarstė, kuriai pamokai pirmiausia reikėtų skirti dėmesį. Jis puikiai žinojo, ką iš karto atmes. Tik jau ne tą eliksyrų nesąmonę. Fu galvojo Matthew ir pats nusistebėjo dėl tokios minties, nes mokslo metų pradžioje tikėjosi, kad ši pamoka bus pati įdomiausia, nes bus kuo pasidalinti su žiobarišką chemiją puikiai išmanančiais broliais. Galiausiai Matthew išsirinko ir atsinešė vieną vadovėlį ant stalo. Kodėl bent vadovėlis negali būti lengvas, jeigu pati transfigūracija tokia sunki? dūsavo Matthew ir bene pirmą kartą per paskutinius keletą mėnesių atsivertė knygą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Matthew Turner »
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #16 Prieš 3 mėnesius »
   Dvylikametis tyliai slinko bibliotekos pakampiais, ieškodamas kokių nors knygų, padėsiančių pasiruošti jau visai ne už kalnų esantiems egzaminams. Deja, knygų čia buvo gal milijonas, tad išsirinkti - ypač sunku. Nors, tiesą sakant, Oliveriui net nebuvo būtina skaityti kažką papildomo, juk pamokų kursą puikiai išmoko. Bet atsarga gėdos nedaro, ar ne?
Taigi, po gero pusvalandžio klaidžiojimo bibliotekoje, jis ėmė ieškoti laisvo stalo, vos išlaikydamas dešimt storų knygų glėbyje. Jau ėmė prarasti viltį kažkur prisėsti, visur buvo užimta. Hm, nenuostabu. Klastuolis nebuvo vienintelis, kuris ruošėsi egzaminams. Net ir mokiniai, kuriems mokslai nerūpi, dirbo išsijuosę.
Beveik pačiame bibliotekos gale stovėjo paskutinysis stalas - ir prie jo dar buvo likusi laisva vieta. Nekreipdamas dėmesio į šalia kiurksantį grifiuką, Oliveris nusvirduliavo link stalo ir ant jo su trenksmu nutėškė visas dešimt knygų - po vieną kiekvienam dalykui. Klestelėjęs į kėdę atsivertė ,,Apsigynimo nuo juodosios magijos pradžiamokslį'' ir kurį laiką tylėjo. Karts nuo karto žvilgtelėdavo į, rodos, dar vieną pirmakursį, kuris atsinešė tik vieną transfigūracijos vadovėlį. Po kelių minučių lyg niekur nieko prabilo:
   - Visur kitur buvo užimta. Praėjau visą biblioteką.
   Tada šiek tiek stabtelėjo, galvodamas tolesnius žodžius.     
   - Taigi, tikiuos neprieštarauji, kad atsisėdau šalia.
   Norėjo dar ir vardo paklausti, tačiau jautėsi taip, tarsi vien tik kalbėdamas su grifu išdavinėjo Klastūnyną. Jeigu norės, pats užduos kokį klausimą. Aš čia tikrai nesižeminsiu.
Ir nors neturėjo laiko veltis į jokius ginčus ar peštynes, vis tiek galvoje ėmė kurti gal šiek tiek ir nejuokingą pokštą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • II kursas
  • *
  • 101
  • Taškai: 82
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #17 Prieš 3 mėnesius »
Labas ir tau kilstelėjo antakius Matthew, kai kažkoks berniokas nutėškė gerą krūvą knygų ant stalo. Ir dar pasišaipė: Kažkas rimtai nusiteikęs mokytis.
Vis dėlto kai berniukas lyg ir paprašė leidimo prisėsti šalia, įsivaizduokim, kad tai buvo tai, Matthew kiek atlyžo.
- Žinoma, ne. Prašom. Galime ir kartu mokytis.
Berniukas svarstė, ką gi čia dar pasakius, tad nutarė pradėti nuo paprasčiausio dalyko:
- Aš Matthew, beje. Mėgstu žinoti, su kuo turiu reikalų. Kuo tu vardu?
Matthew bandė šyptelėti, tačiau jam nelabai tas pavyko. Berniukas karštligiškai mąstė, ar jam tiesiog mokytis ir nekreipti į atėjusįjį dėmesio, ar dar ką nors pasakyti.
- Tai... Matau daug knygų atsinešei, - prabilo Matthew po kurio laiko. - Taip viską ir mokysies? Įspūdinga. Aš transfigūracijos visai neperkandu, tai nuo jos ir pradėjau. Tiksliau, nežinau net, ar kitką ruošiuos - jau kaip nors.
Matthew kreivai šyptelėjo ir skubiai nuleido akis į knygą, tačiau nieko neskaitė.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Tobijas Wolfensohn

  • VI kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • carpe diem
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #18 Prieš 3 savaites »
  Aplankius visas pamokas, Tobijas nusprendė šiandien pasimokyti bibliotekoje, ten ir taip mažiau žmonių susirenka nei Varno Nago berniukų kambaryje, tai jam tik dar geriau. Prie to, vargu ar ten jis sutiks vieną mergaitę, kuri ir taip per daug "pergyvena" dėl jaunuolio, po vieno incidento ežero pakrantėje, kai ji ir taip per daug ką matė.
  Iš kuprines ištraukęs astronomijos vadovėlius, berniūkštis atvertė 94 puslapį kur dabar jis turėtų mokytis apie burtininkus kurie naudoja astronomiją kasdieniniame gyvenime. Apskritai, Wolfensohn šią temą surado labai įdomią, aišku, kaip ir visą astronomijos mokslą. Mokydamasis, taip trumpam ir galėtų pamiršti apie viską ką jis pridarė.
  Bet ar iš tikrųjų galėjo? Ne. Tos mintys jį niekada negalėjo palikti. Ką vaikėzas bedarytų, pieštų, grotų, dainuotų - tai nepadeda.
  Brunetas užvertė vadovėlį. Atsiduso ir su kumščiais patrynė savo akis. Turbūt šiandien jau pervargau. Apsižiūrėjo per visą biblioteką. Nors ten nieko ir nebuvo, jam vis tiek atrodė, kad jį kažkas stebi. Dėl tokių minčių nusipurtė ir dar kartą patrynė savo akis. Jau besiruošiant išeiti iš bibliotekos, jis sutiko ir vėl tą mergaitę priešais jį. Mėlynakis tik prarijo seiles ir jau netgi galėjo nuspėti ką ji pasakys. Todėl tik prikando skruostą iš vidaus ir pamojavo rodos savo naujajai "draugei".
every villain is a hero in his own mind

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • II kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 69
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #19 Prieš 3 savaites »
Pamokai pasibaigus Klara atsivertė savo užrašinę, norėdama prisiminti kokias knygas turi pasiimti bibliotekoje. Bevartant plonus languotus lapus, primargintus įvairių rusiškų žodžių, mergaitės akys užkliuvo už vieno tam tikro puslapio. Pačiame viršuje, tokiu netvarkingu raštu buvo užrašyta viena paslaptis, kurią saugojo tik du žmonės. Po to karto, kai kaukės išdavė paslaptį, Klara negalėjo nustoti galvoti apie Tobijų. Net grįžusi namo per Kalėdines atostogas ji skaitė vieną po kito straipsnius, žiūrėjo dokumentinius filmus apie tą ligą. Dabar kai žinojo, kad jis nekaltas, mergaitė taip stipriai nebijojo. Tiesa ji nežinojo kaip visa tai jam pasakyti. Mat iš jo elgesio nusprendė, jog tikriausiai jis net nežino kas yra negerai.
Atidariusi sunkias bibliotekos duris mergaitė įžengė į vidų ir jos veide atsirado maloni šypsena. Biblioteka visada jai be galo patikdavo. Ji apžvelgė knygų lentynas ir varnės akys sustojo prie vieno stalo. Prie jo sėdėjo tas rudų plaukų berniukas. Ant stalo buvo padėtos knygos ir atrodė, kad jis mokėsi. Mergaitė sustingusi vietoje net nusistebėjo kaip kasdieniškai jis atrodė. Taip pat ji stebėjosi kaip tokioje didelėje mokykloje jie sugeba vis dažniau ir dažniau susitikti paprastose vietose. Atrodė, kad pats likimas jiems buvo kažką suplanavęs.
Berniukas pakėlęs galvą pastebėjo stovinčią Klara ir pamojavo jai. Tik tada mergaitė mirktelėjo ir nedvejodama priėjo prie jo ir atsisėdo ant šalia esančios kėdės.
-Labas, kaip tu laikaisi?-lengvai paklausė, lyg kokio savo seno gero draugo. Palinkusi pastebėjo ką jis mokėsi ir pabandė užvesti pokalbį,-Tau patinka astronomija?

*

Neprisijungęs Tobijas Wolfensohn

  • VI kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • carpe diem
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #20 Prieš 3 savaites »
  Pagalvojus, koks įdomus klausimas tas "kaip tu laikaisi?". Į jį yra tiek daug atsakymų, kad net nesuskaičiuotum. Netgi pats varnas, pagalvojo, kaip geriau į jį atsakyti, juk pasakyti, kad jam gerai, tai net ir mažas vaikas nepatikėtų.
 - O kaip tu pati manai, kaip aš laikausi. Atspėk iš trijų kartų.. - Sumurmėjo sau tyliai, kad vargu ar ir pati Klara išgirstų. - Man sekasi penkiasdešimt ant penkiasdešimt taip. - Dabar kiek garsiau prasitarė, atsakė į klausimą. Atsisėdus atgal prie stalo, Wolfensohn atvertė kitą knygos puslapį ir pabandė skaityti toliau, bet išgirdo kitą klausimą. Jo akys nukrypo link mergaitės, šyptelėjo.
 - Man visokios pamokos patinka. Bet astronomija, taip, patinka. - Gūžtelėjo pečiais bei toliau norėjo skaityti vadovėlį, nekreipiant dėmesio, kad mažoji rusė atsisėdo šalia, bandydama užvesti pokalbį. Pabandė susikoncentruoti ties mokymosi - jau perskaitė antrąją pastraipą teksto. Nors dabar tai labiau atrodė, kad jaunuolis stengiasi taip atrodyti, lyg jis mokytųsi, nors iš tikrųjų jo mintys visur blaškėsi, kai šalia jo yra Klara.
 - Gal galiu kažkuo padėti? - Nusišypsojo kolegai.
every villain is a hero in his own mind

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • II kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 69
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #21 Prieš 3 savaites »
Šiam nevisiškai aiškiai atsakius į klausimą, Klara akimirkai nutilo vartydama rankose savo užrašinę. Nuo to įvykio prie ežero nė vienas iš jų nedrįso prakalbėti ta tema. Atrodė, kad jei jie pradės diskutuoti apie tai pasirodys to mokinio šmėkla ir juos persekios. Arba dar baisiau, kas nors kitas sužinos jų paslaptį. Mergaitė dar kartą apžvelgė tylumoje skendinčią biblioteką. Dauguma mokinių po atostogų norėjo pabūti su savo draugais, o ir vėl įsijungti į mokymąsi nebuvo taip lengva. Panašu, kad jie čia buvo visiškai vieni.
-Kaip praleidai atostogas?-atsargiai, bijodama, kad galbūt leptelės kažką netinkamo, paklausė Klara.
-Astronomija įdomi pamoka...-nuleidusi akis žvelgdama į knygą, tyliai pratarė mergaitė,-Tik man sekasi sunkiai viską suprasti,-tyliai kalbėjo ji.
Kelios minutės praėjo sunkioje tyloje. Ore kabėjo pokalbio tema, kurios mergaitė nedrįso paliesti. Ji net nežinojo kaip pradėti kalbėti apie tai. Juk neimsi ir nepradėsi sakyti žmogui kas jam yra negerai arba, kad tas nužudytas mokinys nėra jo kaltė. Juk pagalvos, kad ji tikriausiai išprotėjo. Nors gal ir yra išprotėjusi, nežinosi. Mergaitė sekundei susimąstė ar išprotėję žmonės žino, kad jiems ne viskas gerai...
Iš apmąstymų ištraukė berniuko klausimas ir Klara keliskart sumirksėjo. Nors jis šypsojo, varnė nujautė, kad klausia ne šiaip iš mandagumo. Ji nuleido akis įsispoksodama į savo rankas. Net pati to nepastebėdama buvo pradėjusi krapštyti odytę aplink savo nykščio nagą. Vienas naujų įpročių.
-Ne...-sumurmėjo ji,-Tai yra... Na... nežinau,-prikando lūpą neleisdama sau nusišnekėti, bet tai ne ką tepadėjo,-Ar aš trukdau tau? Žinai nenoriu trukdyti... Tiesiog man rūpi... kaip tu jautiesi... Žinai po...
Nedrįso užsiminti apie tai, taigi tiesiog stipriai sukando dantis ir vengdama akių kontakto pradėjo žiūrinėti knygų lentynas.

*

Neprisijungęs Tobijas Wolfensohn

  • VI kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • carpe diem
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #22 Prieš 3 savaites »
  Turbūt tai jau netgi nebuvo paslaptis, kad Klara kažko nori iš Tobijo. Juk niekam nėra reikalų prie jo - kažkokio moksliuko kuris vienas kur nors ten kampe skaitydavo knygas arba kitaip pasakius, niekam nėra reikalų prie tokio keistuolio kaip jis. O ir paslaptį kurią jie abudu saugoja, nėra tinkama diskutavimui ir šiaip pokalbiui prie kokios arbatos.
  Brunetė pradėjo pokalbį su paprastu klausimu.
 - Paprastai. Turbūt taip pačiai kaip ir visiems kitiems mokiniams.. O tau? - Nenorėjo pasirodyti šaltu, todėl iš mandagumo paklausė ir jos.
  Į kitus jos žodelius jis nieko neatsakė. Jie buvo beprasmiški. Gal netgi labiau ne į temą. Jie abudu žinojo kokią temą reikėtų kalbėti, o ta tema apie astronomija tik maišysis. Lyg po to įvykio Tobijui rūpėtu ar jai patinka astronomija ar ne. Juk ji yra vienintelis žmogus kurį mėlynakis nenori  tuo metu matyti, nes dabartiniai jo košmarai tik ir yra susiję su ją - baime, kad ji viską visiems papasakos.
  Jaunuolis užvertė savo knygą, kai rusė prasitarė apie tą įvykį. Tylėjo. Visiškai nežiūrėjo į jos pusę. Prakalbėjo tik po trijų minučių, kai apgalvojo ką sakyti ir sugebėjo pasilikti ramioje būsenoje.
 - Nesvarbu, - su šaltu tonu atsakė, - gal tu geriau iš karto tiesiog pasakyk, ko tu nori..
every villain is a hero in his own mind

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • II kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 69
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #23 Prieš 3 savaites »
Jei situacija nebūtų buvusi tokia sudėtinga, Klara tik juoktųsi ir juoktųsi iš savęs. Atrodė, kad ji ir vėl pamiršo kaip bendrauti su kitais. Dabar ji tik jautėsi be galo nejaukiai. Nors skradžiai žemėn prasmek, kodėl ji panoro nueiti į biblioteką?
-Nieko ypatingo neveikiau per atostogas,-patraukė pečiais ji. Iš dalies tai buvo tiesa, ji nieko daug ir neveikė tik internete prisiskaitė gal kiek per daug informacijos.
Kankinančiai ilgai praėjo kelios tylios minutės. Abu jie tikriausiai nežinojo ką pasakyti. Klara nuleidusi akis spoksojo į savo kojas. Ji vis mąstė kaip saugiai prieiti prie tos temos, kuri jai labiausiai rūpėjo. Išviso gailėjosi, kad čia pasirodė. Gailėjosi, kad išviso užkalbino jį. Bet praeities nebe susigrąžinsi.
Tylioje bibliotekoje nuskardėjo garsiai užverčiama knyga, kad mergaitė net šoktelėjo kėdėje. Sekundei ją apėmė trumpa panika ir ji apsižvalgė lyg bijotų, jos tai galėjo atkreipti kitų dėmesį į juos. Kai pažvelgė į berniuką, šis žiūrėjo visiškai kitur, atrodė įsitempęs. Nenuostabu, ji pati jautėsi tokia įsitempusi, lyg kokia smuiko styga.
Kai berniukas šaltai paragino Klarą greičiau tiesiai šviesiai viską pasakyti mergaitė nervingai šyptelėjo. Juokinga. Ji net pati tiksliai nežinojo ko norėjo. Jautėsi be galo keistai ir kvailai.
-Ar...-išsižiojo ji vėl paranojiškai apsižvalgydama,-Ar neatrodo keista... kad, na nieko nėra apie... apie tą mokinį? Na... tiesiog turėjo kažkas jo pasigesti...
Kvaiša tu. Dar blogiau padarei. Pyko ant savęs mintyse mergaitė ir sunkiai nurijo seiles laukdama atsakymo, kuris kaži ar bus geras.

*

Neprisijungęs Tobijas Wolfensohn

  • VI kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • carpe diem
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #24 Prieš 3 savaites »
  Woflensohn pakėlė dešinį antakį, jo šaltumas greitai dingo, jo akys nukrypo į Klaros pusę.
 - Ką turi tuo omeny? Tipo sakai, kad nėra jokios informacijos apie šį mokinį? Ar aš tave gerai supratau? - Pasiteiravo varnos tuo pačiu metu apgalvodamas tai.
  Trumpam užmerkė akis. Jam ir vėl pasirodė tas pats vaizdas. Viskas buvo identiška. Kiekviena smulkmena buvo tokia pati. Atrodė, lyg šiame košmare jaunuolis kaip ir buvo, taip ir bus užstrigęs. Štai, jam ir vėl prieš akis guli tas lavonas. Berniūkštis greitai atmerkė akis, nusipurtė ir sekundei pasikasė nosį. Dar kartą pažiūrėjo į Klarą. Rodos, jai jau pradėjus pasakoti tai ką mano, bernužėlis buvo viską praklausęs. Dvylikametis pasitaisė savo plaukų sruogas ir prarijo seiles.
 - Atleisk.. Bet gali pakartoti nuo pradžių ką sakei? - Dabar patogiau atsisėdo ir su visu kūnų atsisuko į jos pusę, tikėdamas išgirsti kažko naudingo. Net nežino, kokio velnio jis taip greitai patapo naivus, bet jo akyse galima buvo pastebėti viltį tik į gerą. Tiesiog tikėjosi, kad Klara tikrai pataisys visas tas situacijas. Nors taip, tai tikrai buvo naivu.
every villain is a hero in his own mind

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • II kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 69
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #25 Prieš 3 savaites »
Klara lengviau atsikvėpė. Atrodė viskas buvo ne taip jau blogai kaip jis tikėjosi.
-Tiesiog, keista, kad ir prieš tai, ir po to nieko apie jį negirdėjome. Lyg jis net nebūtų egzistavęs... Na tiesiog, nemanau, jog visa tai buvo tavo kaltė... Tu juk nieko neprisimeni, tai gal ten išvis buvai ne tu. Nežinau ar tau teko apie tai girdėti, bet tai tokia kaip...
Bekalbėdama ji net nepastebėjo, jog berniukas visiškai nesiklausė. Rodos, buvo paskendęs savo mintyse ar prisiminimuose. Klara net nesupyko dėl to. Gal kiek padėkojo likimui, mat galėjo kitaip prieiti prie tos temos. Kažkaip atrodė, kad iš niekur nieko negali viską iškloti. Reiktų gal paruošti blogoms naujienoms, kad nebūtų šoko ar dar ko nors. Taip pat ji tikriausiai visiškai nusišneka į pievas. Nemokėjo bendrauti kartu dar saugant bendrą paslaptį. Visa tai tiesiog atrodė be galo kvaila.
Taigi mergaitė tik nubraukė nuo savo kelnių nesamas dulkeles ir draugiškai nusišypsojo berniukui.
-Norėjau pasakyti, kad... na tu tiesiog nieko neprisimeni, taigi gal ten net nebuvai tu. Gal... kas nors kitas.

*

Neprisijungęs Tobijas Wolfensohn

  • VI kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • carpe diem
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #26 Prieš 3 savaites »
 - Hm? - Tik tiek sugebėjo ištarti.
  Ką ji turi tuo omeny?
  Taip. Berniukas tikrai nieko nepamena kas buvo prieš tai. Bet jis rėmėsi faktais. Jis buvo vienintelis tada toje vietoje, na, neskaitant lavono. Jis buvo visas kraujyje, kas irgi lemia pagalvoti - tai Tobijo darbas. Tokie dalykai ir yra įrodymu. O dabar Klara ateina ir sako, kad gali būti ne jo darbas.
  Mėlynakio jausmai susimaišė. Ir apie ką galima būtų tokioje situacijoje galvoti?
 - Ar čia kažkoks pokštas? - Susiraukė. - Suradai šansą pasijuokti? - Jeigu jau Klara niekam nepasakoja šį įvykį, tai gal ji galėtų tada bent iš to pasijuokti? - Na gerai. Tarkim, tai ne aš. Bet iš ko tu tai sprendi? - Vėjavaikiškai, sarkastiškai paklausė, jau pasiruošęs išgirsti vaikiškas pasakas. Nereikėjo pasitikėti ją. Kvailys! Gal Klara ir nejuokavo, o ji tikrai norėjo padėti jaunuoliui. Bet kaip tada Tobijas galėtų reaguoti? Jis gi susitaikė su ta mintimi, kad jis tapo nusikaltėliu. O jo smegenys visas optimistiškas mintis tiesiog neigia. - Nenorėjo tikėti, kad kažkas gali būti geresnio. O gal jis tokiu ir norėjo pasilikti? Arba kažkuri dalelė yra įsitikinusi, kad jis vis tiek yra padaręs kažką?
every villain is a hero in his own mind

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • II kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 69
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #27 Prieš 3 savaites »
-Ne...-numykė mergaitė nuleidusi akis. Vėl nervingai pradėjo draskyti odą aplink nagus. Įtampa vėl sugrįžo visu antplūdžiu. Viskas pasisuko ne ten kur ji norėjo. Berniukas neatrodė lyg tikėtų ja. Dar blogiau atrodė, jog tuoj supyks. O ir ji viską tik blogino. Paskutiniu metu, rodos, tą sugeba geriausiai.
-Rudenį, per Magijos Istorijos pamoką mokėmės apie kaukes, kurios išduoda tamsiausią paslaptį žmogaus, kurio vardą joms pasakai,-lėtai pradėjo pasakoti mergaitė. Stipriai suėmė savo užrašinę, lyg bandytų iš jos išgauti bent šiek tiek drąsos. Tik šitai nelabai jai padėjo. Akies kampučiu pažvelgė į susiraukusį rudaplaukį. Jos visi raumenys vėl buvo įsitempę, kaip ir aną kartą prie ežero. Buvo pasiruošusi pašokti nuo kėdės ir lėkti prie durų, jei kartais berniukas pratrūks ar dar kažkas. Tiesiog, nežinojo ko iš jo tikėtis.
-Ir na... jos man pasakė, kad tu nekaltas... Bet aš nenorėjau išduoti tavo paslapčių. Tikrai ne dėl to,-skubiai pridūrė išsigandusi, kad jis gali supykti. Juk vis dėl to ji lindo į kito asmenines problemas.

*

Neprisijungęs Tobijas Wolfensohn

  • VI kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • carpe diem
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #28 Prieš 3 savaites »
  Kol Klara pasakojo, jaunuolis tyliai sėdėjo ir žiūrėjo tik į vieną tašką. O jai pabaigus kalbėti, Tobijas pasiliko be žado. Nu netikėjo jis ką ji sakė. Jis negalėjo tikėti ypač tada, kai jis puikiai prisimena tą rytą. Tą mirusį žmogų, tą vietą ir tą kraują.
 - Nežinau. Tai juk kažkokios kaukės.. - Trumpam nutilo. - Man tai nėra įrodymu. - Atsistojo ir surinko visas knygas kurios buvo ant stalo ir įdėjo jas į savo kuprinę. - Turbūt man mokytis astronomiją šiandien pakaks. - Gūžtelėjo pečiais. - Aš tiesiog prašau, niekam nepasakok apie tai kas buvo. Tiesiog.. Pamiršk visa tai. Gyvenk normaliu gyvenimu, o aš pats kaip nors su tuo susitvarkysiu. - Iškvėpė orą kurį buvo giliai įkvėpęs ir užsidėjo kuprinę sau ant pečių. Nieko nesakydamas, Tobijas išėjo iš bibliotekos, turbūt norėdamas pabėgti nuo to pokalbio.
every villain is a hero in his own mind

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017