0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

medeina11

Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #60 Prieš 2 metus »
Gloria dar visai neseniai bendrajame kambaryje skaitė knygą su savo katinu ( tiksliau katinas stebėjo kaip Gloria skaitė ). Ir ji taip būtų dariusi ir toliau, bet kažkoks penktakursis jai perdavė neaiškų lapelį. Kas čia ? Paklausė savęs mergaitė ir perskaičiusi lapelį staiga prisiminė dar praeitais metais įvykusį nuotykį bibliotekoje. Bet varniukei šis tas nepatiko kodėl šį laišką ji gavo tik dabar kai jau prasidėjo nauji mokslo metai ? Bet kokiu atveju antrakursė kuo greičiau nulėkė į biblioteką, nes išversti runas vis tiek kažkada reikėjo. Atėjusi jaunoji Mechel rado nemažai mokinių ir per juos buvo labai sunku rasti Alaną. Kur tas stalas po galais yra ? Susinervinusi savęs paklausė garbanė ir praėjusi tarp mokinių pagaliau rado stalą prie kurio sėdėjo Alanas. Pagaliau. Šyptelėjusi pagalvojo ir tyliu balsu pasisveikino dvylikametė:
- Labas, malonu tave matyti. Gal geriau čia nebūnam, supranti daugokai mokinių,- kai tik po varno nago mokinės žodžių pro bibliotekos duris įėjo dar daugiau mokinių,- manau pats matai kas čia darosi. Gerai, kad aš žinau vieną vietelę kur niekas niekada neateina. Bet kiek žinau ten nėra labai tvarkinga. Tai ar sutiktum ten nueiti ?

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #61 Prieš 2 metus »
Laukė laukė ir jau norėjo dumti kur nors. Pasiimti šunį ir išeiti laukan. Bet visgi nutarė dar truputį pabūti. Juk nesusitiko Dėl jo kaltės. Ir gerai padarė, nes pamatė ateinančią Glorią.
- Sveika, Atsiprašau, kad tik dabar pavyko susitikti. Tą savaitgalį labai staigiai turėjau išlėkti. O paskui atėjo vasara. - Į jos pasisveikinimą atsakė Alanas.
Mergaitei pasiūlius dirbti kitur jis linktelėjo sutikdamas.
- Šiaip, mūsų puslapio niekas nematys, jis saugiai įklijuotas į pasakų knygą. Taigi niekas nekreips į mus dėmesio. Bet galim eiti. Gal ten galėsime laisviau pasikalbėti. Nebijodami, kad kas nugirs. - Alanas paėmė knygą, žodynus, sąsiuvinį į kurį norėjo viską rašytis ir sugrūdo visa tai kuprinėn. Tada atsikėlė nuo kėdės.
- Na, eime. - Pasakė ir nusekė paskui Varniukę.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #62 Prieš 1 metus »
Kaja tiesiog įlėkė į biblioteką. Ar ji panoro skaityti? Ne... Skaityti mergaitė ir taip turėjo ką. Mokslai spaudė stipriai, bet beveik nieko vienuolikmetė nesuprato, o tai tikrai nepridėjo motyvacijos mokytis, tad lengviausia buvo bent jau kol kas nedaryti nieko.
Tačiau grifė prisiminė vieną dalyką. Kad žiobarų (pasirodo, burtininkai taip vadina tokius žmones kaip Kajos tėvai ir, tiesą pasakius, Kaja pati tokia jaučiasi) bibliotekose dažnai būna nemokamas interneto ryšys. Vilties buvo labai mažai, bet juk nebus blogiau, jei mergaitė pabandys, ar ne? Todėl vieną antradienį po pamokų ji su savimi pasiėmė visus tris savo prietaisus: telefoną, planšetę ir nešiojamąjį kompiuterį. Ir atbėgo į biblioteką.
Bibliotekininkė, kai Kaja paklausė apie internetą, tik pasukiojo rodomąjį pirštą sau prie smilkinio. Regis, ji nesuprato, apie ką mokinė kalba. Tad dabar pirmakursė susidėjo visus savo įrenginius ant stalo ir ėmė spaudinėti įjungimo mygtukus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #63 Prieš 1 metus »
Biblioteka. Tikra nesąmonė, ar ne? Būtent dėl tos priežasties Eion pirmame kurse nebuvo nė kojos įkėlęs į tą kambarį, patalpą ar kaip tai pavadinti. Knygas skaito tik visokie žiopliai, kurie nieko nesugeba. Na, pavyzdžiui, visi jo koledžo draugai (tiksliau, priešai).
Bet šiandien reikėjo susirasti šitą patalpą. Nuodų ir vaistų namų darbas tiesiog nužudė. Antrakursis nesuprato pusės žodžių, surašytų užduotyje? Kaip jam ją atlikti? O vis dėlto direktorė nebuvo iš tų, prieš kuriuos gali labai šokinėti. Vadinasi, teko eiti būtent čia.
Kadangi šioje vietoje lankėsi pirmą kartą, neįsivaizdavo, kur eiti toliau. Kurį laiką slankiojo be tikslo ir jau norėjo eiti sau, bet žvilgsnis užkliudė tą storą keistą mergaitę, kurią jau teko matyti. Ji ir vėl išsidirbinėjo su savo žiobariškomis nesąmonėmis. Eion tyliai priėjo prie jos.
- Kiek žinau, šitie daiktai čia neveikia, - apsimestinai draugišku tonu ištarė jis, nė akimirkai nesusimąstęs apie pasisveikinimą. - Bet jeigu tau pavyks, galėsi pasakyti, kaip juos įjungti? Kiekvieną dieną bandau, bet vis dar nepavyko...
Ko gero, nereikia ir sakyti, kad berniukas neturėjo tokių prašmatnių daikčiukų. Vis dėlto nutarė apsimesti esąs vargšas pirmakursis mažylis, kuriam nepavyksta paskambinti mamai. Jeigu šita negraži mergaitė apsigaus, vėliau nuo to bus tik smagiau.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #64 Prieš 1 metus »
Kaja krūptelėjo, nes visai netikėtai ją kažkas užkalbino. Akimirką mergaitė nusigando, nes tai buvo Eion iš Klastūnyno. Grifė jau matė ir žinojo, kad berniukas dažnai būna negeras ir kiti vaikai sakė vienuolikmetei jo vengti. Tačiau dabar Eion atrodė draugiškas, o svarbiausia, jis prasitarė, kad pats kasdien bando įjungti įrenginius, bet jam nepavyksta. Tą akimirką Kajos akys tiesiog sužibo: nejau Hogvartse atsirado kažkas, kam taip pat trūksta išmaniųjų technologijų? Ar dabar ji turės bent su kuo apie tai pasikalbėti?
- Labas, Eion, - pasakė Kaja. - Deja, nepavyksta ir man. Jau kur tik nebandžiau, net ir kerus naudojau, tačiau nei vienas neįsijungia, - atsiduso. - O ką tu esi atsivežęs? Tu jau ne pirmus metus mokaisi Hogvartse, tiesa? Tikriausiai labai lauki atostogų, kad galėtum prisėsti prie telefono? Nežinau, kaip visa tai ištverti. Nesuprantu, kaip burtininkai gyvena be išmaniųjų. Pabandyk įjungti, gal tau pavyks, - pamojo į prietaisus. - Koks tavo instagramas ir tiktokas?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #65 Prieš 1 metus »
Mergaitė išsigando, o tai pradžiugino. Aišku, ji jau buvo prisiklausiusi, koks blogas yra Eion, ar ne? Bet net tai dabar nerūpėjo. Daug smagiau buvo tai, kad jo bijo. Pagaliau ir jis gali pajusti, ką reiškia būti stipriųjų pusėje. Klastuolis plačiai nusišypsojo. Nė kiek neabejojo, kad jau visai netrukus šita mergiotė žliumbs, nes "labai blogas Eion ją nuskriaudė."
Deja, netrukus ir paties nuotaika subjuro. Nesitikėjo, kad ji tiek pliurps. Šnekos gerokai erzino, tad norėjosi kaukštelėti jai per galvą ir eiti sau. Bet tai neatitiko pirminio plano - gerai išerzinti ir pasityčioti. Kad tikrasis pirminis planas buvo atlikti nuodų ir vaistų namų darbus, berniukas nė nepagalvojo.
O šita stora mergaitė pliurpė tokias nesąmones, kad tiesiog neliko žodžių. Tokie dalykai kaip Instagram ar TikTok buvo girdėti, bet Eion tiksliai nežinojo jų reikšmės. Vyresni vaikai apie tai kalbėdavo, bet tai, ko gero, dvylikamečiams nebuvo prieinama. Bet iš kur tada šita žino? Išlepinta kvaiša nutarė klastuolis spoksodamas į mergaitę. Vis dar nieko jai neatsakė. O ir ką čia atsakysi? Viskas buvo taip absurdiška, kad Eion nejučia pradėjo garsiai kvatoti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #66 Prieš 1 metus »
Nors iš pradžių Eion pasirodė visai draugiškas, tačiau po akimirkos jo nuoširdumas ėmė kelti abejones. Jis plačiai nusišypsojo, tačiau ta šypsena Kajai atrodė klastinga. Buvo sunku suprasti, ką berniukas galvoja. Regis, dar ką tik domėjosi prietaisais ir sakė, jog ir pats kasdien bando juos įjungti, o dabar tapo įtartinas. Be to, jis neatsakė į Kajos klausimą apie instagramą ir tiktoką, tačiau pradėjo kvatotis. Jis iš manęs šaiposi, nusprendė grifė ir stipriai susiraukė.
Ir štai čia Kaja pagalvojo apie vieną dalyką. Buvo daug mokinių, visa galybė, kurie kilę ne iš žiobarų šeimų ir nieko nežino apie išmanias technologijas. Kai kurie tokie vaikai sakydavo Kajai, kad ji žaistų magiškus žaidimus, nes tai daug smagiau. O kiti ir pasijuokdavo, jog mergaitė visur tamposi beverčius daiktus. Ir nemaža dalis hogvartsiečių, kurie iš Kajos juokdavosi, mokėsi būtent Klastūnyne, kaip ir Eion. Kai kurie vadino Kają nevertėle, tačiau nepasakė, ką šitas žodis reiškia. Pirmakursė manė, kad taip vadinami vaikai, kurių tėvai žiobarai, tačiau tuo tikra nebuvo. Ar dabar ir Eion pradės Kają vadinti nevertėle?
- Kas yra nevertėlis? - paklausė grifė bandydama užbėgti įvykiams už akių.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #67 Prieš 1 metus »
Akimirkai nustojęs kvatoti, kad atgautų kvapą, pamatė surauktą snukelį. Tai dar labiau pataisė nuotaiką, ir vėl pradėjus juoktis teko net atsiremti į stalą. Visai nenorėjo išsitėkšti ant žemės šitos kvaišos akivaizdoje, bet ji buvo tokia bjauri ir kvaila, kad tiesiog nepavyko nusiraminti.
- Ar tu... - po kiek laiko pabandė paklausti, bet nauja juoko banga nutraukė klausimą. Bent jau pavyko išgirsti tą, kurį uždavė šita mažė. Žodis tikrai buvo girdėtas, bet Eion neprisiminė jo reikšmės. Tikrai kažkuo susijęs su žiobarais, bet ką tiksliai galėtų reikšti? Žmonės, kurių tėvai žiobarai, buvo vadinami purvakraujais. Tie, kurių vienas iš tėvų žiobaras, puskraujais. Tiesa, šito Eion neketino sakyti, mat ir pats buvo "purvakraujis". Bet ir prisipažinti, kad nežino, negalėjo.
- Na... - galiausiai nustojęs juoktis ištarė. Dabar balsas buvo visiškai rimtas. - Nevertėlis yra žmogus, kuris bando pritempti žiobarišką gyvenimą tarp burtininkų. Žaidžia žiobariškus žaidimus, naudojasi jų technologijomis ir panašiai.
Dabar nežiūrėjo į tą mergaitę. Nuoširdžiai bijojo pradėti prunkšti - tada ji tikrai supras, kad šis atsakymas yra visiška nesąmonė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Eion Faolán Bláán Breathnach »
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #68 Prieš 1 metus »
Kaja nesuprato, ką ji pasakė ar padarė tokio juokingo, kad Eion šitaip kvatojosi. Mergaitė jau nujautė šį tą negero. Pradėjo manyti, jog klastuolis tikrai bandys ją kaip nors pažeminti. Tad teks už save pastovėti, tačiau kaip? Bent kol kas pirmakursei nepavyko nei vienas burtažodis iš tų, kuriuos ji mėgino panaudoti. Kaip reikės elgtis, jeigu Eion pradės šaudyti iš lazdelės? Bet jis to dabar nedarė ir galiausiai baigęs juoktis paaiškino Kajai, kas yra nevertėlis.
- Tai aš esu nevertėlė, - tarsi faktą pasakė Kaja. - Na ir kas? Žiobariški žaidimai ir technologijos yra labai šaunūs, tačiau negaliu to parodyti burtininkams, nes čia niekas neveikia. Ir tu melavai, taip? Tau nepatinka žiobariška įranga, tiesiog nutarei iš manęs pasijuokti?
Vienuolikmetė ėmė galvoti apie tai, jog greičiausiai Eion neturi jokių panašių prietaisų, nežino, kas yra instagramas ir tiktokas. Tikriausiai berniukas gyvena burtininkų šeimoje ir yra linkęs tyčiotis iš tų, kurie kilę iš žiobariškų šeimų. Tačiau Kajos tai neskaudino, jai patiko tai, kad ji žino apie visas žiobariškas technologijas. Tik buvo liūdna dėl to, jog dabar nėra galimybės įsijungti net savo telefono ir, deja, apsilankymas bibliotekoje nepadėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #69 Prieš 1 metus »
Gerai, kad toji kvaiša pripažino esanti nevertėlė. Ir visai nesvarbu, kad nė vienas iš jų nežinojo tikrosios to žodžio reikšmės. Bet kuo puikiausiai žinojo, kad būtent taip šitą mergiotę ir vadins. "Nevertėlė" skambėjo panašiai kaip "nevykėlė". Puikiai tinka, ar ne?
- Matau, kad esi, - nesusilaikęs prunkštelėjo berniukas. O tai, kaip ji šlovino žiobariškus žaisliukus, erzino. Ne dėl to, kad niekintų ne magijos pasaulio atstovus. Ne, tai tiesiog pernelyg priminė pasipūtusius vaikų namų vyresniokus.
- Mėšlas tos tavo technologijos! - staiga suriko jis ir nuėjęs prie artimiausios lentynos paėmė bet kokią knygą ir patėškė ją ant stalo. - Tai yra tikra! O tavo telefonas ir tiktokas tėra būdas pasipuikuoti! Atsirado kietuolė, turinti kompiuterį ir telefoną! Nesi geresnė už bet kurį čia besimokantį mokinį!
Pastūmė knygą mergaitės link. Visai nesvarbu, kad ir pats neskaitė, dabar labiausiai rūpėjo nuleisti šitą pasipūtusią vištą ant žemės.
- Imk, paskaityk, jeigu moki tą daryti, - pridūrė Eion.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #70 Prieš 1 metus »
Eion pradėjo šaukti. Visai taip, kaip pamokose. Jis pasakė, kad technologijos yra mėšlas bei nutrenkė ant stalo knygą.
- Technologijos nėra mėšlas. Jeigu tu niekada nesi prie jų buvęs, tai nereiškia, kad jos neįdomios, - tarė.
Mergaitė dar labiau susiraukė berniukui pasakius, jog telefonas ir tiktokas - pasipuikavimo būdas. Tai tikrai nebuvo būdas pasipuikuoti, nes juk telefoną ir tiktoką turėjo visi.
- Aš ir nesakau, kad dėl to esu geresnė! - dabar jau ir pati Kaja prabilo pikčiau. - Tiesiog man tai patinka! Ir dėl to, jog tu nieko nesupranti, tikrai nežadu kažko atsisakyti!
Nors iš tiesų Kaja neturėjo jokių galimybių nei atsisakyti, nei neatsisakyti savo prietaisų. Juk Hogvartse jie neveikė.
- Aišku, kad moku!
Vienuolikmetė atsivertė knygos vidurį ir pradėjo skaityti.
- Magiškų mėtų lapelių šiam eliksyrui jokiais būdais negalima trinti, kitaip jie paskleis per daug žadinančių savybių ir vietoj susikaupimo eliksyro išvirsite per didelio aktyvumo eliksyrą, - perskaitė ji ir padėjo knygą atgal ant stalo. - Na, o pats? Pats gal nemoki skaityti? Pamokose nepastebėjau, jog labai norėtum mokytis, - rėžė.
Grifė įsidėjo savo telefoną į kišenę, o planšetę - į kuprinę. Kad Eion iš pykčio nesudaužytų. Tik kompiuteris liko kur buvęs, nes į kuprinę netilpo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #71 Prieš 1 metus »
Eion jau gailėjosi priėjęs prie šitos kvaišos. Ji pernelyg erzino.
- Mėšlas ir technologijos, ir tu pati, - šiurkščiai atsakė klastuolis ir nusisuko. Mielai būtų paleidęs kokį burtažodį, bet kerėjimas tikrai nesisekė puikiai, tad geriau nereikia. Dar betrūko prieš šitą apsikvailinti.
- Jeigu nepastebėjai, kiti tokių dalykų čia neturi. Nes čia yra magijos mokykla, kvaiša! O tu aiškiai nori pasirodyti. Kvaila turtingų tėvų dukrelė!
Vaikų namuose tokie žodžiai buvo pats didžiausias įžeidimas. Dėl to Eion ir kentėjo - kai giminaičiai jį pasiimdavo, kiti teigdavo, kad jis yra tiesiog sėkmingas kvailys, kuris to nenusipelnė. Ir visai nesvarbu, kad laikas giminaičių namuose būdavo dar sunkesnis.
Nevertėlei pradėjus skaityti pasidarė nuobodu. Toks poelgis nustebino, bet Eion nieko nesakė. Norėjo žiebti jai į galvą (ak, praverstų koks teleskopas!) ir eiti sau. Kol kas to padaryti galimybės nebuvo, bet netrukus į galvą atėjo mintis. Tegul ji sužino, ką reiškia neturėti tų "kietų" dalykėlių.
- Per pamokas mokosi tik kvailiai, - apsimestinai abejingai pratarė. Norėjo griebti telefoną, bet nespėjo - jis pasislėpė kišenėje. Bet užtat kompiuteris... Tai tikrai buvo pasipūtimo ženklas - vaikų namuose juo naudojosi tik vyresniokai. Ne tai kad Eion to itin norėjo, žinoma. Bet dabar čiupo tą prabangų daiktą ir akimirką apsimetė, kad svarsto, ką su juo daryti. Galiausiai šveitė ant žemės ir akivaizdžiai jį sudaužė. Apsimestinai išsigandęs Eion pažvelgė į kvėšą. Buvo smalsu, kokių isterijų sulauks dabar.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #72 Prieš 1 metus »
Eion kalbėjo labai negražiai. Tai grifei nepatiko.
- Aš nenoriu pasirodyti! - sušuko ji. - Pats tu kvailas, tu tikriausiai pavydi, nes nemoki naudotis technologijomis!
Dar klastuolis pasakė, jog per pamokas mokosi tik kvailiai. Kaja taip negalvojo, tačiau atsikirsti taip pat negalėjo, nes ir pati nebuvo gera mokinė. Iš tiesų tai ji nieko nesuprato ir net jei bandydavo kažką daryti, niekas jai nesisekė. Be to, tikrai nebuvo įdomu.
O tada Eion paėmė Kajos kompiuterį ir jį sudaužė. Taip, mergaitė įtarė, kad taip gali nutikti, bet vis dėlto viduje to nesitikėjo. Tad veide atsispindėjo šokas. Mokinė pakėlė nuo žemės kompiuterį ir dabar laikė jį rankose. Nuo Eion atsitraukė tolėliau.
- Na ir kas. Jis vis tiek čia neveikia, - vaidino, kad jai ne taip rūpi, nors iš tikrųjų buvo skaudu. - Kai grįšiu namo per atostogas, man nupirks naują. Bet taip elgtis negalima. Negalima daužyti svetimų daiktų. Aš viską pasakysiu mūsų koledžų vadovams ir tavo tėvai turės nupirkti man naują kompiuterį. O jis labai brangus. Ir tu tikriausiai jį sudaužei todėl, kad jeigu jį įsijungtum, tai nieko negalėtum daryti, nes net nemoki skaityti!

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #73 Prieš 1 metus »
Aišku, kad šita nevertėlė norėjo pasirodyti, bet tą jai kartoti buvo beprasmiška. Ji buvo pati blogiausia šitoje kvailoje mokykloje. Kvaila turtingų tėvelių dukrelė. Būtinai ją pamokys per kurią nors pamoką. Reikia tik sugalvoti patį geriausią planą, kad areštą gautų ne jis, o ji. Tegul sau valo kokias nors nesąmones.
Dabar berniukas išdidžiai tylėjo. Kalbėti su tokia kvaiša - blogiau nei bendrauti su profesoriumi Levinsu. Džiaugėsi sukūlęs tą kvailą daiktą, bet apsimetė esąs visai ramus. Kaip ir ji, žinoma. Eion nė kiek neabejojo, kad kvėša apsimeta, kad jai nerūpi. Puikiai žinojo, kad turtingų tėvelių vaikeliai be galo myli savo žaisliukus.
- Sakau, kad tik nori pasirodyti! "Tėvai nupirks man naują"! Jeigu nenorėtum pasirodyti, nesigirtum čia, kad gausi naują nesąmonę! O mano tėvai tau nieko nepirks.
Žinoma, berniukas neketino prisipažinti, kad tėvų neturi. Tada ji pradėtų dar labiau pūstis, o jau ir taip darėsi bloga.
- Ką tik sakei, kad tavo tėvai nupirks naują. Po to jau mano tėvai. Kam tau du kompiuteriai? Ar tau taip neturi gyvenimo, kad tau vieno nebeužtenka? - paklausė ir pagriebė knygą. Nemėgo mokytis, bet net tai buvo geriau nei kalbėtis su šita. Atsivertė vadovėlį ir pradėjo susikaupęs skaityti. Ar bent jau apsimetė, kad tai daro.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 444
  • Taškai: 39
Ats: Stalas bibliotekoje
« Atsakymas #74 Prieš 1 metus »
- Nupirks ir mano tėvai, ir tavo tėvai, nes štai, turėjau vieną, bet tu jį sudaužei! Negalima taip imti ir sudaužyti svetimo daikto! Ar tau patiktų, jeigu kitas sudaužytų ar sulaužytų kažką, ką atsivežei iš savo namų? - Kaja neatlaikė. Nors ir neapsiverkė, bet jos akys apsiašarojo. - Tu tik pavydi! Pavydi, nes tau tėvai nenupirko kompiuterio ir dabar tu dėl to sugalvojai sudaužyti kažkieno kito kompiuterį! Aš viską pasakysiu mamai ir profesoriams!
Vienuolikmetė jau gailėjosi, kad atėjo į biblioteką. Juk Eion sugadino jai priklausantį brangų daiktą. Kaip jis galėjo taip pasielgti? Jei išdrįso tai padaryti, nežinia, ką gali dar. Mergaitė norėjo numesti ant žemės knygą, kurią berniukas atsivertė. Tačiau vis dėlto prisibijojo tai padaryti ir tiesiog išbėgo iš bibliotekos rankoje laikydama sudužusį kompiuterį.