0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
Nors Montis nebuvo didelis knygų mėgėjas, visgi, buvo priverstas slinkti iki bibliotekos. Jo nuomonė, išankstinis nusistatymas, vos tik įžengė vidun, iškarto pasitvirtino - per daug tylos. Jei jau atpėdinai, tai ir daryk, ką reikia. Arenas atsiduso. Teko pavaikščioti tris lentynas, kad suprastų, jog visai ne toje pusėje ieškojo kažko, kas padėtų bent kiek pagerinti kai kurių mokslų žinias, ar bent parodytų, kaip tą padaryti. Šitaip nežiūrėdamas kur vaikšto, o tik skaitydamas knygų nugarėles ir pavadinimus, klaidžiojo po dalį bibliotekos. Sykį net knyga ant galvos užkrito. Apsidairė, ar nieks nematė, padėjo ją atgalios ir nupėdino tolyn. Besvajodamas rasti genialią ir, tikriausiai, neegzistavusią knygą šitoje milžiniškoje bibliotekoje, Reimersas į kažką atsitrenkė. To pakako, kad atsibustų.
- Oi, a-a-atsipra-a-šau, - išspaudė. Įdėmiau pažiūrėjo į personą, - labas, Clem.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
  Knygos palauks, dabar Clemence buvo užimta kai kuo kitu. Apart nuo to, kad ji pamiršo kodėl ji atėjo į biblioteką, tai dar į ją atsitrenkė vienas iš čia bibliotekoje esančių, rodos, knygų žiurkių. Laimei, trečiakursė nenukrito ir visi pasiliko sveiki ir gyvi. Nors kaip gyvi, pažiūrėsim.
 - Žiūrėk kur eini, - tai pasakius, tik tada pastebėjo atstovą kuris į ją buvo atsitrenkęs. Jos galvoje iš karto atsirado tas vaizdas ežero pakrantėje kuris buvo Clementinės vienas iš baisiausių košmarų. - Oh. - Net nežinojus ką ir pasakyti, tiek tai sugebėjo ištarti.
  Klastūnyno globotinė kažkiek atsitraukė ir dar kartą pažiūrėjo į Monty. Dabar vietoj jos pikto veidelio atsirado gan linksma ir jau besiruošianti juoktis veido išraiška.
 - Labas? - Su savo akies žvilgsniu apžiūrėjo berniuką. - Šiandien vanduo per šaltas maudynėms? - Paklausius apžiūrėjo artimais esančią lentyną kuri irgi visai pasirodė įdomi. Klastuolei priėjus prie tos lentynos, ji pasiėmė pirmą pasitaikusią knygą ir tada ir vėl grįžo prie stalo. Dar kartą pažiūrėjo į berniuką. Ir dar kartą nusijuokė iš jo.
 - Visgi negaliu išsilaikyti. Ar galiu paklausti, kokia veikla jūs ten su Theo užsiiminėjote? - Jos veidas ne tik šypsojosi, bet nuo tokios temos ir truputi netgi raudonavo. Amelijai padėjusi knygą ant stalo, ši su savo smalsia nosytę pasiruošė klausytis pasakas.

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
Nors jis jos puikiai nepažinojo, visgi, tikėjosi šiltesnio sutikimo, tačiau liko patenkintas ir tuo, ką gavo. Po dėbto sakinio, Montis kilstelėjo antakius, nugirdęs dar ir mergaitės vos ne atidūsį. Knygų ieškojimas akimirksiu dingo iš veiklos sąrašo smegenyse. Jis tik užvertė akis, kol ši traukėsi šalin, sukryžiuodamas rankas ties krūtine.
- Taip, vanduo šaltokas, - šyptelėjo. Ar tai ilgai mane persekios? Arenas jau ruošėsi atsiremti į pirmą pasitaikiusią lentyną, tačiau pastebėjo visiškai šalia buvusį stalą su keletu kėdžių, tad ramiausiai įsipatogino vienoje. Apsimetė, jog Clemence juokas jo nepasiekė.
- Dieve mano, - nuleido galvą ant stalo, keletą sekundžių taip prasėdėjo ir pakėlė atgalios, - aš degiau milžinišku noru maudytis ir įkalbinėjau jį prisijungti. O dėl nuogybių, atvirai, - jautėsi itin kvailai, - jau nebeatsimenu.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
Net ir dievas žinojo, kad Clementinei ką nors šiandienai išmokti neišeis. Deja, ji ne mokslo žmogus, juk bet kokia smulkmeną galėjo pritraukti jos dėmesį, kad tik ji nesimokytų. Ir štai, dabar šalia jos sėdi berniūkštis kurį mergaitė prisimena kai ji buvo jį sutikusi prie ežero pakrantės. Kas nors kitas net nekreiptų dėmesio į tai, na pagalvoji, ten kažkas vos ne metus atgal atsitiko labai awkward, atsitiko ir atsitiko, reikia tai pamiršti. Bet tik ne Clemence taip pasielgs. Jai tai puiki priežastis kaip nors pašiepti vargšą žmogutį, kad tik ši nustotu mokytis ir galėtu pasilinksminti.
 - Nu nu, nesigėdyk, mes juk visi kažkada buvom labai stipriai ištroškę maudytis. - Netgi kažkiek šelmiškai du kartus pakėlė savo antakius ir trumpai nusijuokė. Dar toliau su ranka patraukius knygas, klastuolė atsistojo ir prisėdo dar arčiau prie Areno.
 - O ar mane pakviestum taip maudytis? - Prie ausies sušnibždėjo berniukui ir pataisė savo baltas sruogas kurios erzinančiai krito jai ant akių.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #34 Prieš 5 metus »
Ankstus penktadienio rytas, dar ir saulė tik vos vos pakilus iš už horizonto ribos, o vaikinukas jau pakilęs iš lovos senų seniausiai. Tiesą sakant, jis ir apskritai nepamena ar pastarosiomis naktimis miegojo ar tik bastėsi pakampėmis. Tačiau šiuo metu buvo visai patogu elgtis kaip nori. Visiems mažiau rūpėjo ką veikia mokiniai, nes visas dėmesys buvo sutelktas ties burtų trikovės turnyru. Sebastianui tiesą sakant buvo nusispjaut. Kai vos buvo paskelbta kas vyks Hogvartse šiais metais, jis kelias sekundes apsvarstė dalyvavimo variantą, bet nusprendė, kad vis tiek nebus jam lygių varžovų, tai kokia esmė.  Žinoma, dabar, kai paaiškėjo koledžų atstovai, Sebastianas tik įsitikino, kad jo spėjimas buvo teisingas. Tačiau kokia gėda, kad koledžą atstovaus toji mergiotė. Vis dėlto, Sebastianas norėjo, kad laimėtų būtent ji. Jei jau visai atvirai, tai jau geriau laimėjimu puikuotųsi jo koledžas ir Auksė, nei kitos dvi mažvaikės.
Susiradęs neblogą vietelę bibliotekoje. Čia ir žmonių beveik nebuvo, o ir ragana bibliotekininkė vargiai galėjo išgirsti (šiuo atveju užuosti) kas čia vyksta, Azrielis atsisėdo ant pakankamai aukštos palangės prie lango. Žinoma, pirmiau patraukė gėles, kad atsirastų vietos užsikelti kojoms. Prieš tai kiek pabūręs, kad kvapas būtų kuo minimalesnis ir dar kartą apsižvalgęs ar nieko nėra aplinkui pridegė trumpą lazdelę, priglaudė prie lūpų ir įtraukė.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #35 Prieš 5 metus »
Auksei buvo šokas. Ji net nenumanė, jog bus atrinkta ir turės atstovauti savo koledžą. Norėjo pusbroliui įrodyti, kad galėjo pasirūpinti savimi bei susidoroti su gyvenimo sunkumais - dabar išvis nebežino, ką daryti. Tarsi užsispyrimą pakeitė pavėluota baimė.
Mergina gavo užuominą, kurios net nesuprato iki galo. Turėjo dešimtis kartų skaityti iš naujo, kol smegeninė viską įsisavino. Kol suprato, jog paskutinis užuominos sakinys beveik viską atskleidė. Visą naktį be miego praleido neleidusi pailsėti smegenims. Bent jau vylėsi klaidingai nesupratusi. Dar, sužinojusi, kad tapo čempione, galvojo, jog išsivers be niekieno pagalbos. Dabar suvokė žiauriai klydusi, bet ir neturėjo kieno prašyti patarimo. Net mąstė pabėgti iš pilies ir pačio Hogvartso, pasislėpti, kur niekas nerastų. Nesvarbu, kaip stipriai bijojo, trauktis negalėjo.
Jau rodėsi ankstus rytas po bemiegės nakties. Su mažyčiu lapeliu rankoje Marlena atžingsniavo į biblioteką. Stengėsi koridoriais neslampinėti įstrižai, nors visas kūnas atrodė visiškai ne toks, kažkoks keistas. Popiergalyje matėsi lengvai surašliavotas užuominos sakinys, pagrindinė prasmė jos supratimu. Prasidėjo nuobodus bei itin tylus sliūkinimas nuo lentynos iki lentynos: ji vis žvilgčiojo į lapelį, knygos viršelius ir stengėsi nesukelti jokių garsų. Kai pati kokį nugirsdavo, apsimesdavo nieko negirdėjusi. Prisirinkusi gerą krūvą storų arba plonų, bet sunkių knygų apie burtažodžius, vos pavilkdama kojas, nusvirusiomis nuo svorio rankomis, Hale dairėsi vietos prisėsti, paskaitalioti prigriebtus lapų rinkinius. Viskas atrodė labiau komplikuota negu buvo numačiusi. Visgi, nuo mažens buvusi užsispyrėlė, tam momentui išsikėlė vieną vienintelį tikslą - išgyventi.
Radusi visą laisvą stalą, ant jo paleido knygas, o garsas nuaidėjo per visą tyluma pasižymėjusią patalpą. Nejučiomis apsidairė norėdama įsitikinti, ar ta senė bibliotekininkė nešliaužė link jos su noru išvyti. Ne. Nieko. Auksė prisitraukė kėdę bei prisėdo. Išskleidė lapelį priešais ir sugriebė pirmą knygą iš visos krūvos - nebuvo prabangos gaišti dar ilgiau.
Vien ši, pati ploniausia, knyga vartėsi sunkiai, apie skaitymą nebuvo nė kalbos - liejosi raidės, žodžiai galvoje neužsibūdavo. Bent vienas dalykas gelbėjo - daugumą kerų mergina mokėjo, tačiau vis tiek reikėjo kažko. Pravertus pusę knygos pasirodė beviltiška, Marlena užvertė ją ir pasitrynė akis.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #36 Prieš 5 metus »
Užmerkė akis. Ir, palaukit, ar jam pasigirdo? Ne, žingsniai tikrai tik artėjo. Vaikinukas užgesino cigaretę į gėlės vazono žemę ir paliko ją ten. Tegul patys ir susitvarko. Žingsniai sustojo tik vosai šalimais jo. Greičiausiai už kitos lentynos. Sebastianas susirado tarpelį tarp knygų ir pabandė įžiūrėti kokiam suknistam nevykėliui užėjo noras pasimokyti. Ką žmonės iš viso veikia taip anksti atsikėlę? Net nustebo jog atpažino atėjunę. Auksė. Kaipgi nepasisveikinsi su savo draugyte, Sebastianas išlindo iš už lentynos.
  - Ir ką gi čia veikia nevykėliškiausia Hogvartso čempionė?- paklausė atsisėsdamas ant stalo kampo,- Kaip iš viso sumanei įmesti į taurę savo vardą?- paimdamas vieną iš merginos ant stalo padėtų knygų. Tikriausiai bus nusprendusi treniruotis. Kodėl viena? Juk dauguma mokosi su savo geriausiomis draugėmis amžiams. Na, tikriausiai ne jam šnekėti, prisimenant tai, kad pats dienų dienas leidžia vienas.
  - Įsivaizduok užduotį, kurioje kas nors bandys tau sutrukdyti įveikti ją, išaukdamas blogiausius tavo prisiminimus. Kaip tu tokią užduotį manaisi įveiksianti?- paklausė versdamas knygos puslapį tuopat metu suprasdamas, kad jei jam tektų tokia užduotis jis tikriausiai tiesiog iš karto persipjautų venas.
  - Ką iš šių vadovėlių stengsies įkalti į savo ribotos galios smegeninę? Pasiūlyčiau tiesiog nukniaukti sėkmės eliksyro. Diskvalifikacija tikriausiai būtų daugiausiai ką galėtum pasiekti,- šyptelėjo panosėje.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #37 Prieš 5 metus »
Kaip burtininkų, o gal ir žiobarų, išmintys kartais tikrai galėjo atitikti gyvenimo vingius ar laiptelius. Kaip sakė senoliai - bėda po vieną nevaikšto.
Būtent šį posakį galvoje prisiminė Auksė, išvydusi link jos šliaužusį Sebastianą. Vylėsi, kad gal neužkalbins, tačiau greitai atmetė šią mintį. Žinojo, jog žodžiai neaplenks jos. Mergaitė neturėjo jokio noro diskutuoti kvailais klausimais, norėjo miego ir iš to nuovargio nevaldė kūno. Kai jos tariamas draugas (nežinojo, ar draugas, ar ne) prisėdo, pavartė akis. Užplūdus klausimams svarstė galimybę tiesiog į jį sviesti patį storiausią kerų tomą.
- Bando sugalvoti, kaip išgyventi, - leptelėjo tiesiai šviesiai, - o ką koledžo pažiba veikia bibliotekoje? Ir dar tokiu metu. Pff.
Marlena pasirėmė alkūne į stalą ir akimis klaidžiojo link Azrielio. Su kiekvienu akių mirksniu darėsi vis sunkiau atsimerkti. Gal išvis reiktų pasiduoti, mesti visą reikalą šalin?
- Mano priežastys, kodėl taip pasielgiau, - apsimetė, jog žiūrinėjo į kitos rankos, nei buvo atsirėmusi, nagus bei jų odeles, - bet kaip toks kaip tu nedalyvavai atrankoje? Ar dalyvavai? - prisimerkė. - Hm, bet kokiu atveju turbūt buvai per lėkštas čempiono vardui.
Hale retai taip kalbėdavo. Dabar balse atsispindėjo nuovargis ir susierzinimas - net pati nežinojo, ko baidėsi ir kas erzino.
- Jau geriau mirčiau visą naktį šokdama su psichais, negu tai, - burbtelėjo akis nusukusi į blausiai apšviestas lubas. - Bet koks tau skirtumas? Vis tiek nedalyvausi.
Auksė bandė ieškoti kažko įdomaus lubose. Visgi, kažko panašaus į išskirtinumus nebuvo. Mintyse ji bandė prisiminti žinomų burtažodžių pavadinimus.
- Energijos suteikiantis eliksyras labiau praverstų, negu sėkmės. Pala pala, - atsisuko į jį, - ar tu tyčiojiesi iš manes?! Hm, turbūt labai smagu kitam čiulbėti, kad jis nieko vertas. Ypač, kai pats nedalyvausi visame šitame reikale. Žinai, neturiu tam nei nuotaikos, nei jėgų, - dirbtinai šyptelėjo pašiepdama, - gali eit sau, jei tik to sieki.
Marlena dar labiau pasimetė, žvilgtelėjo į knygų krūvą, susimąstė. Burtažodžiai jai tikrai menkai padės, o šiuose tomuose vargiai ras, kokių dar nemokėjo.
- Jei dar nedingai, labai pasitarnautum savo kniaukimo žiniomis. Kaip man gauti energijos suteikiančio gėralo? Ir ne, man tavo replikų nereikia. Ačiū, aš rimtai.
Ji užsidengė delnais veidą. Galėjo nieko neprašyti, vis tiek negaus. Buvo tuo šimtu procentu tikra. Kam tokio charakterio burtininkas galėjo kažką duoti? Nesąmonė. Nejučiomis mergaitė žvilgtelėjo į užuominos lapelį. Darėsi beprotiškai baisu dėl ateinančių gyvenimo savaičių. Jau atrodė, kad laimėti nebesvarbu. Svarbiausia - nemirti ir netapti pasirodymo auka.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #38 Prieš 5 metus »
- Ką čia veikia koledžo pažiba tau visai neturėtų rūpėti,- pašaipiai šyptelėjo toliau versdamas vadovėlio lapus.- Jei jūsų malonybei taip rūpi, apmąsčiau galimybę dalyvauti, bet labai greitai persigalvojau, nes supratau, kad neįmanoma jog atsiras bent vienas man tinkamas varžovas,- išpyškino. Dalinai tiesa, bet kam rūpi.
Tiesa, nesitikėjo, kad mergiotė šitaip draskys jam akis. Kvailė. Atsirado mat proto bokštelis. Vaikinukas nusprendęs nesiginčyti (visai neatspindi Sebastiano charakterio) toliau skaitinėjo knygą. Jo žvilgsnį patraukė mergaitės minėtas eliksyras.
- Žiūrėk ką radau,- išsiviepė,- ar tik ne šito ir ieškojai? Kaip paprastai galėčiau užburti puslapį, kad nematytum kas čia parašyta, bet manau, šį kartą, padėsiu tau pagaminti,- gūžtelėjo pečiais,- jei jau visai atvirai, tai tu geriausia blogybė iš visų trijų,- lūpų kamputyje pasirodė maža šypsenėlė. Kas žino, gal šįsyk netgi tikra.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #39 Prieš 5 metus »
Ji tik dar kartą pavartė akis. Juk prašė be komentarų, o gavo visą pluoštą, švelniai tariant. Visgi, bent jau Auksė galėjo būti tikra, jog turės bent kažką, kas galėtų padėti susidoroti su būsimąja užduotimi. Tik dar reikėjo tą daiktą pagaminti.
- Kaip malonu, kad nesu pati didžiausia blogybė. Labai guodžia, - leptelėjo pakildama nuo kėdės. - Mm, bent jau už tai turėčiau būti dėkinga.
Knygų krūvos daugiau nelietė, lapelį paliko šitaip - nulėkė ieškoti knygos su eliksyrų receptais. Teko gan ilgai pavargti, bet vis tiek rado. Iškniso, galų gale. Tekštelėjo atverstą receptą vaikinui prieš nosį bei nieko netarusi pasileido bėgte iki miegamojo. Turbūt į biblioteką temptis viralo gaminimui reikalingus daiktus nebuvo geriausia idėja, tačiau kito pasirinkimo neturėjo. Baisiausia buvo kniaukti ingredientus iš įvairių pilies vietų. Kas kaltas, kad teks eliksyrą gamintis tikroje knygų saugykloje?
Viskas vyko greičiau, nei pati Auksė pajėgė suvokti. Vienas ingredientas keitė kitą, kilo garai ir keitėsi kvapai. Smarvę panaikino saldus rožių aromatas, o šį vėl neaiškus, tačiau tikrai nosį rietęs kvapelis. Po gerų poros valandų, kai pilyje jau girdėjosi sukilusių bei energijos pilnų burtininkų šurmulys, gėralas buvo baigtas ir teliko iš katilo viską perpilti į krištolo buteliukų rinkinį. Marlena nusikeikė nepasugriebusi pirštinių, mat perpildama spėjo gerokai apšutinti pirštus.
- Na, kad ir kaip tu čia man padėjai, vis tiek esu dėkinga. Regis, net toks kvailys kaip tu kartais gali būti naudingas, - šyptelėjo, kad nenuskambėtų taip žiauriai ir pastebėjo, jog kerų tomai nuo stalo seniausiai dingo. - Susitvarkysiu, pagalbos nereikia. Keista, kaip dar ta bibliotekininkė neišvijo. Turbūt sėkmės reikalas.
Ji gūžtelėjo pasijutusi keistai. Norėjosi juoktis iš savo pačios neaiškaus kvailumo. Hale šalia Sebastiano jautėsi keistokai, gal tai viena iš priežasčių, kodėl ji jo pastoviai vengė.
Mergaitė nelaukė berniuko, net nebežiūrėjo į jį. Susirinko daiktus (viską sugrūdo į katilą, tik buteliukų rinkinį tvarkingai sudėliojo dėžutėje, kurią nusprendė neštis rankoje) bei atsargiai išsliūkino iš bibliotekos.
Auksė tikėjosi, kad tiek daug burtininkų koridoriuje nebus. Visgi, klydo. Dar buvo ankstus rytas, pusryčių metas, o ji trainiojosi viena su katilu bei neaiškiais daiktais. Šimtu procentu krito visiems į akis, nors akių kontaktų vengė - jautėsi pažeidžiama. Marlena garsiai užtrenkė miegamojo duris. Diena dar tik prasidėjo, nors mergaitė troško griūti ir miegoti. Suslėpusi gėralo gaminimo įrankius ir ingredientų likučius spintos kampe, buteliukus užkišo spintelėje bei griuvo į lovą.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #40 Prieš 4 metus »
Laikas bėgo, o Wrena galėjo pasakyti, jog žino, kad nieko nežino. Tik deja, ji nebuvo Sokratas ar koks kitas graikų filosofas, o žinoti, kokia bus sekanti užduotis buvo būtina. Juk visi aplinkui kalbėjo, kad paskutinė užduotis - lemiama. Wrena tyliai burbėjo, kad jei susimovei pirmose užduotyse, trečiąjai nėra šansų.
Vis dėl to sėdėjo bibliotekoje. Prie stalo. Be knygų. Delnuose vartė sidabro kamuoliuką, lyg šis galėtų ką nors pasakyti ir padėti. Neatgijo ir nepradėjo šnekėti, o gaila. Šį turnyrą visi norėjo apsunkinti. Ir kas laimėtojui? Šlovė. Na, dar galeonai. O kitiems? Nieko. Dalyvavo ir tiek, galės ką papasakot anūkams. Jei tokių turės, žinoma. Šitiek vargo dėl pasakojimo anūkams...
Alder atsiduso ir atsisėdo patogiau. Sidabro šmaukštas. Ir kas? Juk organizatoriai neduos dar vienos užduoties, susijusios su kvidiču ir šluotomis. Šmaukštas kažką slėpė. Tik ką?
Pažiūrėjo į lentyną, pilną istorijos knygų. Kažkada aukso šmaukšte buvo paslėptas prisikėlimo akmuo. Tačiau čia nei aukso šmaukštas, nei tokie akmenukai kiekvienoj pakampėj mėtos. Jei kas labai norėjo jį surasti, tai gal ir surado kokios skruzdėlės ir nusinešė į skruzdėlyną.
Norėjo pamiegoti, akys merkėsi. Nors praėjo šiek tiek laiko po antrosios užduoties (kuo toliau, tuo žiauriau!), o ligoninės sparne prisigėrė įvairiausių eliksyrų nuo skausmo ir mėlynių, tačiau vis vien jautėsi kaip pritrėkšta musė. O patikėkit - musės lavonėlis jaučiasi tikrai ne kaip. Tačiau gal geriau nei švilpė - jai dar reikės kovot už taurę, kurią laimėti galėjo tik per stebuklą, o musės lavonėlis iškeliavo į dausas ir laimingai (arba nelabai) pabaigė gyvenimą.
Barbeno pirštais į stalą. Užuomina buvo ne ką aiškesnė už praeitų užduočių užuominas. Tik šį kartą gavo sidabrinį šmaukštą. Praeitą kartą - sidabrinę šluotą. Ar tai reiškė, jog organizatoriams patiko kvidičas ir sidabras? O gal - jog reikia nusipirkti sidabro? Apsirengti sidabro spalvos drabužiais? Gal šmaukštą reikėjo daužyti, skandinti, deginti, bandyti atburti ar užburti juodąja magija? Pastaroji buvo netoleruojama Hogvartse, bet iki turnyro buvo netoliaruojamas ir mokinių kankinimas. Ar suaugusiųjų gyvenimas sudėtingas kaip burtų trikovės turnyras? Jei taip, užsirezervuoju vietą darželyje, bent pamiegosiu pietų miego. O tuomet sekė ir kita mintis - ar mažieji burtininkai ir raganaitės eina į vaikų darželius?
Švilpė papurtė kamuoliuką ir atidžiai žiūrėjo į visus nelygumus, lygino su aukso šmaukšto, nupiešto paveikslėlyje, tačiau jie atrodė įtartinai panašiai - tik metalas skyrėsi. Tuomet pabandė piktai į jį žiūrėti, prisivertė gražiai su juo pakalbėti, tačiau šmaukštas, lyg užsispyręs ožys, su ja kalbėti nenorėjo ir tylėjo, slėpė paslaptį. O gal vis dėl to jis nieko neslepia?
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Miranda Danijelė

  • V kursas
  • *
  • 71
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Laba. Ką nors praleidau?
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #41 Prieš 4 metus »
Atėjusi į biblioteką, Miranda pasimetė. Antrus metus besimokydama Hogvartse, tik dabar atžygiavo čia. Ir labai nustebo išvydusi daugybę knygų. Nesitikėjo visai. Buvo pripratusi prie nedidelių, paprastų bibliotekų. Bet tookio dydžio matė pirmą kartą.
-Oho....-ji ėjo palei knygas, liesdama jų viršelius. Vieni buvo minkšti. Kiti ne. Buvo ir grublėtų. Pasitaikė net ir tokių, kurie skleidė garsus: bumpt, cypt, murrrr.
Palietusi beveik visas knygas bibliotekoje kurias pasiekė, grifė priėjo stalą. Prie to stalo sėdėjo švilpė ir labai įnirtingai kažką mąstė. Miranda ją pažino. Čia buvo viena iš Elridės varžovių Burtų Trikovės Turnyre. Nenorėdama jai trukdyti mąstyti, antrakursė ėmė eiti atgal. Nors, tiksliau tai apibūdintų žodis „bėgti“. Apsiaustui besiplaikstant, buvo užkliudyta knyga, kuri prieš įsiminė kaip labai karšta. Matyt, ten buvo aprašinėti ugnies magija ir visokie jos kerai. Knyga dusliai krito ant grindų, o mergaitė išsigandusi tik dar greičiau movė iš bibliotekos.
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #42 Prieš 4 metus »
Kažkas vaikštinėjo bibliotekoje. Pastebėjo tik grifišką kaklaraištį, tačiau vėl įsiplieskė nepaaiškinamas pyktis. Sukandus dantis bandė suprasti, kuo tas šmaukštas galėjo padėti. Greičiausiai jie kito daikto nesugalvojo, tad paliko tą patį šmaukštą.
Pasigriebė burtų trikovės turnyrų istoriją, vartė puslapius, kuriuose buvo surašyti metai, direktoriai, dalyviai, laimėtojai ir užduotys. Pradėjo iškart nuo paskutiniosios knygos, nes trikovė vyko jau ne pirmą šimtą metų, o kas vyko prieš penkis šimtus, greičiausiai jau nebebuvo svarbu.
Pervertė pusę knygos, bet apie tas šlykščias senes nė puse žodžio neužsiminta. Kvidičas... Na, buvo įvairių istorijų. Kartą į dalyvius paleido muštukų bangą, tačiau visi atsidūrė ligoninės sparne. Keliasdešimt metų apie šluotas nebeužsimenama.
Vertė lapus toliau, aiškino sau, jog reikia skaityti, tačiau tik permesdavo akimis tekstą. 1994-ieji metai. Haris Poteris ir Sedrikas Digoris. Penktakursė palietė judančią švilpio fotografiją ir krūptelėjo. Nukritusios knygos garsas taip ramiai sėdėjus užpuolė netikėtai. Padėjus savo skaitalą ant stalo, atsistojo ir pamačius nukritusią knygą, nuėjo jos pakelti. Vos paėmė ją į rankas, numetė. Knyga buvo karšta - tokios dar nebuvo mačiusi. Iškrito iš vidurinės lentynos, o šalia buvo panaši, tik mėlynais viršeliais. Išsitraukus ją, pasijuto lyg prilietus delnais ežerą vėlyvą rudenio dieną. Nustebus atidžiau pažiūrėjo į raudonosios knygos viršelį - auksinėmis, vos matomomis raidėmis buvo parašytas autorius ir pavadinimas. Eliotas Girinis. ,,Viskas, ką reikia žinoti apie ugnį."
Nuo likimo nepabėgsi. Kažkas ryškiai norėjo, jog pamatyčiau šitą knygą. Švilpė atsargiau pasiėmė knygą apie ugnį, užsidėjo ant mėlynosios ir grįžo prie stalo. Dar sykį pažiūrėjo į Sedriką ir atvertė sekantį puslapį. Auksinis kiaušinis. Juos gavo po pirmos užduoties.Šaunuolis, nebuvo paskutinis, kaip aš,- spėjo Alder. Nieks nesakė pirmųjų užduočių rezultatų, tačiau Wrena jau morališkai ruošėsi neapsiverkti, kuomet per turnyro baigimo šventę paaiškės, jog liko trečia. Ramiai. Pabūk pozityvi bent vieną minutę. Ji išsišiepė ir suskaičiavo iki trisdešimties, o tada susiraukė ir nudūrė žvilgsnį į knygą.
-Aš susimausiu, lia lia lia lia lia liaaa,- tyliai uždainavo ir išsižiojo pamačiusi sekančią knygos iliustraciją. Auksinį kiaušinį, atsiveriantį vandenyje. Tuomet pažiūrėjo į knygą, karštą it koks greitai šildantis žiobarų radiatorius žiemą. Į šmaukštą.- Aš tokia kvaila, lia lia...
Reikėjo rasti tik ugnies, jei nenori padegti Hogvartso. Palyginus su tuo visu galvojimu, tai buvo pakankamai paprasta - šildymo sezonas jau buvo įpusėjęs ir visur degė židiniai. Kad vargšeliai mokinukai nesušaltų, buvo vienas ir bibliotekoje. Dvejodama pasiėmė šmaukštą ir dar sykį apžiūrėjo, jei netyčia jį prarastų. Nebuvo tikra. Tomų apie organizatorių mąstymą nebuvo, tad negalėjo pasiskaityti bibliotekoje. Arba viskas - arba nieko. Juk jau susimovė labiau nei kitos dalyvės. Įmetė šmaukštą į ugnį ir šis netrukus sušnypštė. Prikišus nosį arčiau, Alder pamatė ryškėjančius žodžius. Puiku. Išsiaiškino kaip slepiama, liko tik perskaityti.
Po židiniu radus gan ploną pagaliuką, it kokį vargšelį į laužą įkritusį zefyrą išrideno ir palaukus, kol kiek atvės, pavalė apsiausto kraštu. Tuomet galėjo ir perskaityti žodžius.
„Tau taurė pergalę atneš tiktai viena, jei nepaklysi tarp liepsnų vaikydamasis ją.“
Švilpė pasigriebė knygas, kamuoliuką ir išbėgo iš bibliotekos.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #43 Prieš 4 metus »
Bet pirmiausia grįždamas iš šiltnamių, Kajus pasuko į Švilpynės kambarius, palikdamas dėžutę su mandragoros lapais, ir tik tada su krepšiu nukliūtino bibliotekos link.
Pažadus reikia tęsėti.
O ypač, kai pažadi savo augintiniui.
Grįžtelėjus durims, Kajus įsmuko į biblioteką ir tuojau pat pradingo tarp lentynų, prikištų knygomis, galybėje.
Netrukus Kajus sugrįžo su krūva knygų: transfigūracijos, kerėjimo, apsigynimo nuo juodosios magijos ir magiškų gyvūnų priežūros.
Šioms nugulus ant stalelio, Kajus atsisėdo, išsitraukė užrašus, plunksną ir butelaitį rašalo.
Pasigirdo plunksnos skrebenimas, verčiamų knygų puslapių šiušgždenimas.
Stupefy, Rennervate, Reducto, Protego, Petrificus totalus, Ferula, Expelliarmus, Expecto patronum, Episkey, Diffindo, Rennervate, Deprimo, Bombardo, Confringo- seni, nauji burtažodžiai nugulė į užrašinės eilutes, kaip ir jų lazdelių mostelėjimai. Susikaupęs Kajus vis patraukdavo nuo savęs kokią knygą, kitą - pasiimdavo, po to vėl užversdavo ir padėdavo į rietuvę, kur ir gulėjo perverstas knygų graužikų džiaugsmas.
Laikas slinko, tai knygų daugėjo, tai mažėjo. Per tą laiką Kajus sugebėjo prirašyti keliasdešimt puslapių užrašinės, ištuštinti vieną rašalinę, sugadinti plunksną ir pervarginti pirštus nuo rašymo, kelis šimtus kartų pervaikščioti biblioteką išilgai ir skersai (tik nelietė Uždraustojo skyriaus) ir atsėdėti sėdimąją vietą.
Kažin kelintą kartą grįžęs iš biblioteninkės kabineto ir galiausiai sėkmingai radęs rašalinių ir plunksnų atsargas (mandagiai pasiskolino kai kuriuos vienetus be biblioteninkės žinios), klestelėjo ant kėdės.
-Aš tuoj mirsiu šioje bibliotekoje,- pusbalsiu pajuokavo Kajus ir atsivertė ušrašinės puslapius.
Gan dailiai tuščiame puslapyje užrašė:

Citata
Magiški gyvūnai: Sniego rūšis.

Padėjo plunksną ir sunkiai atsiduso.
Kur man ieškoti tavo rūšies, Sniege?- paklausė pats savęs.
Gal ieškoti sąrašuose, kuriuos sudarinėja Magijos Ministerija? O gal ieškoti sąraše, kur surašytos visų magiškų kačių rūšys ir porūšiai? - pastaroji mintis Kajui labiau patiko.
Ir tada atėjo smagiausia akimirka: ieškojimas!
Gal ir visai gerai, kad papuoliau į ieškotojų koledžą,- apsidžiaugė prefektas, vos per penkiolika minučių bibliotekoje radęs knygą apie magiškas kates.
Permetęs akimis per turinį, greitai susirado reikiamą puslapį -nusprendė ieškoti geidžiamos informacijos rūšyse, kurios gyvena Šiaurės Amerikoje ir Europoje:
Ball- tailed cat, Brunswick Lion, cat sìth, cath Palug, matagot, splintercat...
Kajų labiausia sudomino matagot ir cat sìth katės. Pasirodo, matagot katė yra dvasia, kilusi iš Prancūzijos ir turi maždaug penkias formas, kuri viena iš jų - katės. Cat sìth - juoda su balta dėme ant krūtinės katė, kuri pagal vieną versiją yra piktoji dvasia, pagal kitą - palaimina namus, pagal dar vieną versiją - ragana, kuri gali devynis kartus pasiversti į katę. Deja, šios dvi katės buvo laikomos juodomis, o ne kaip Sniego kailio spalvos.
Kajus toliau vertė puslapius.
Knyzlis (ne, Sniegas neturi taškuoto kailio it uodegos kaip liūto), wampus katė (ne, Sniegas turi tik keturias kojas, o ne šešias).
Kajus kietai suspaudė lūpas iš nevilties ir užvertė knygą. Padėjęs į vietą, jau buvo besiruošęs žengti prie stalelio susitvarkyti, kai pastebėjo dar vieną ploną, nutrintu viršeliu knygutę pavadinimu "Magiškų kačių hibridai".
Penkiolikmetis tik gūžtelėjo pečiais ir pasičiupo knygutę. Bemaž nieko nepraras, jei ir šios puslapius pervers.
Neilgai trukus susitvarkė ir išdūmė iš bibliotekos, vartydamas plonąją knygutę
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kajus Arno Wintersas »

*

Neprisijungęs Hazel Oakwood

  • I kursas
  • *
  • 11
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Prie stalo bibliotekoje
« Atsakymas #44 Prieš 4 metus »
Abejingu žvilgsniu Hazel žvelgė į prieš ją ant stalo sukrautą šūsnį knygų. Mergaitė žinojo, kad privalo kuo greičiau pradėti daryti namų darbus ir mokytis ateinantiems egzaminams. Tiesą sakant, šį vakarą į biblioteką ji atėjo vien dėl to, kad čia ji visada išmokdavo daugiau nei mokydamasi Švilpynės bendrajame kambaryje, tačiau šiandien ji niekaip negalėjo susikaupti. Rankose ji laikė seną, tamsiai raudona Šveicarijos drakono oda aptrauktą knygelę. Hazel atvertė ją ir įdėmiai žvelgė į netvarkingu juodu rašalu primargintus puslapius. Beskaitant pirmakursio tėvo užrašus, mintis ir apmąstymus, Hazel akys sublizgo nuo netikėtai užplūdusių emocijų. Jai buvo keista, bet kažkodėl ramu kad jos tėvas, būdamas jos amžiaus irgi vaikščiojo šiais didingais Hogvartso koridoriais, pietavo Didžiojoje salėje ir mokėsi šioje pačioje bibliotekoje... Kažkur už sienos užsitrenkusios bibliotekos durys grąžino mergaitę į realybę. Porą kartų sumirksėjusi ji atgalia ranka nusivalė iš kairės akies pabėgusią ašarą, ir užvertusi knygelę saugiai įdėjo ją į savo knygų krepšį. Tuomet griebė priešais esančią Magijos istorijos knygą ir ėmė įdėmiai skaityti, kartais plunksna tvarkingu raštu užsirašydama tai, kas svarbu. Taip žvakių šviesoje, knygos lapų čežėjimo lydimos slinko valandos, o Hazel įniko į magijos mokslus.