0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #45 Prieš 6 metus »
Elena persigando išgirdusi jog sapnuose galima net mirti. Supratusi profesoriaus užduotį, mergaitė atsistojo ir nužingsniavo link stalo, ant kurio stovėjo pilna buteliukų. Drebančiomis rankomis pasiėmė buteliuką ir apsisukus grįžo į savo vietą. Atsisėdusi vis galvojo koks buvo jos praeitas gyvenimas. Gal ji buvo kokia nors vampyrė arba vilkolakė? Arba kokia nors nusikaltelė pabėgus iš burtininkų kalėjimo Azkabano? Apsižvalgiusi po klasę ji pamatė, jog beveik visi vaikai išgėrė savo eliksyrus ir pasinėrė į savo praeitus gyvenimus. Elena įbedusi akis į savo mirguliuojantį eliksyrą giliai įkvėpė.
Gal nebus jau taip baisu
Su drebančiom rankom atkimšo buteliuką ir prisidėjo jį prie lūpų. Užuodusi jūros kvapą, ji suprato, jog eliksyras kvepia būtent taip. Vėl giliai įkvėpus ji užsivertė buteliuką ir pasinėrė į savo praeita gyvenima.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Pirma ANJM pamoka I-VII kursams.
« Atsakymas #46 Prieš 6 metus »
Tiesą pasakius, bijojo dėl kiekvieno vaiko gyvybės. Kai visi, maži ir dideli, užsivertė jo paties nepriekaištingai sutaisyto sapnų eliksyro buteliukus, Tomas Viljamas Ridlis jau gailėjosi, kam davė tokią užduotį mokinukams? Kažin ar vyresniesiems apskritai pavyks pabusti. O ką, jei jie pabus sužeisti? ramybės nedavė ir kiti klausimai, pavyzdžiui: ką darytų, jei kuris vaikas pradėtų kraujuoti akyse? Jei pažadinti jį būtų jau per vėlu? Žaidė su mirtimi, baisiai rizikavo, tačiau kita, senoji sąžinės pusė liepė nesigailėti, juk visada išlieka tik stipriausi, tokia gamtos atranka. Ir vis dėlto, ką pasakytų valdžiai, jei per jo pamoką mirtų vaikas? Kaip pažiūrėtų tėvams į akis? Galų gale, kaip pažiūrėtų į akis mokytojui, kuris net ir norėdamas apsaugoti nužudytų jo Donaldą Roką? Dievaži, nebūtų sau atleidęs jeigu kas nors... visi ugdytiniai saldžiai miegojo, kol kas nei vienas nekraujavo, profesorius mynė ratus po klasę, čia paliesdamas kurio miegančiojo kaktą, čia patikrindamas pulsą. Jeigu jie būtų miegoję tikru miegu, būtų bemat pabudę, tačiau tai buvo klastingieji sapnų burtai, palikę jų kūnelius tuščius, be sielos, kuri išskrido toli toli, kai kurių gal net į paleolito laikus. Baigiantis pamokai, vyras ėmė žadinti jaunesniuosius po vieną, atsargiai kukmedžio lazdele atlikinėdamas sudėtingas judesių kombinacijas. Baimė neslopo, juk vaikas galėjo ir nepasiduoti žadinamas, nevisi taip... pirmoji pažadintoji pirmakursė grifiukė rodės jautėsi gerai, todėl juodaplaukis truputėlį atsipalaidavo. Pažadino ir kelis vyresniuosius: Igorį Lorijaną, Klarę Karter, dėl kurios tikrai buvo įsibaiminęs, juk praitais metais nieko neveikė, tik gelbėjo ją iš neįveikto užduočių lauko, Gotfreinę Portendorf... priėjęs Džeimsą Greywindą supurtė už pečių, vaikinas nė nesuniurzgė per miegus, išsitraukė lazdelę, deja, šioji negelbėjo.
-Nagi, Džeimsai, esi stiprus... –kalbėjo tyliai, abiturientui į ausį, kad neišgirstų kiti mokiniai. – esi Džeimsas Greywindas, stipresnis už visa tai. – dar minutėlę kalbino berniuką pabusti, mat toks liko vienintelis būdas... prisiminė, jog ir Beatričė tik šaukimais ir prašymais pasiekė motinos sąmonę. Visgi, Natalie jai buvo motina, o kas jam Džeimsas? Priešas? Sąjungininkas? Prieš savo valę jautė mėlynakiui grifui kažkokią kvailą simpatiją, nors guodėsi tuo, jog negalėtų atlaikyti žmonos žvilgsnio jei pražudytų jos geriausią draugą, ištikrųjų, suprato, negalėtų susitaikyti su ta mintim, jog tas vaikis, norintis būti kažkas daugiau nei nereikalingas vien dėl naudos visur stumdomas šunelis, išnyktų iš gyvenimo. Kažkur klasėje pasigirdo verksmas, žinoma, šito neišvengs, tačiau trumpam pamiršęs Džeimsą, pergalingai nužvelgė merginą, sugebėjusią pabusti be niekieno pagalbos, dar labiau nustebo išvydęs ketvirtakursę, nors pastaroji buvo varnanagė, reiškias, be galo protinga. Neturėdamas žalio supratimo ką mergaitė sapnavo, prabilo tebestovėdamas klasės gale ir tebelaikydamas ranką ant degančio djeveleno peties.
-Panele Strain, esu sužavėtas, jūs šiandien gaunate geriausią pažymį. Suprantu, jog buvo sunku, tačiau dabar jau galite bėgti išgerti arbatos ir sušilti. – kitokiomis aplinkybėmis būtų tikrai priėjęs paguosti merginos, paklausti kas nutiko, nuraminti, tačiau tikėjosi supratimo iš protingųjų koledžo atstovės, juk jau visi matė, jog niekaip nesugebėjo pažadinti mokinio.
-Brangieji, pamoka baigta, namų darbams iki kitos pamokos turite padaryti išsamų savo praito gyvenimo aprašą: vardas, pavardė, amžius, lytis, gyvenamasis laikotarpis, (amžius, epocha), gyvenamoji vieta, (šalis), gyvenamoji aplinka, (miestas, kaimas), šeimyninė padėtis (tėvai, sutuoktiniai, vaikai), padėtis visuomenėje (luomas, klasė), darbovietė, specialybė, išsilavinimas, užsiėmimai ir visa kita. Galite eiti, ir dar kartą didžiuojuosi panele Dawn Strain, jūs mieloji nuo šiandien galite tikrai saugiai miegoti, juk esate tokia stipri. – pradėjus mokiniams dėtis daiktus ir eiti iš kabineto, aukštaūgis vėl palinko ties Džeimsu, šiam iš kojos sunkėsi kraujas.
-Ne, Džei, pabusk... juk esi stipresnis už tave valdančius žmones: už slapstūnus, už savo tėvą... esi asmenybė... – staigiai atšoko atsimerkus šviesioms akims, nors galima sakyti atsidūso iš palengvėjimo, krauju plūstantis grifas negalėjo nė pastovėti ant kojų, regis net nelabai gaudėsi, jog kabinete jie liko vienu du. Sekundė, kita ir vaikinas vėl neteko sąmonės. Deja, šįkart net gudrusis Ridlis negalėjjo žinoti, ar tiesiog apalpo nuo skausmo, ar jį vėl įtraukė sapnų burtai, todėl čiupo kruviną kūną ir bėgte pasileido ligoninės sparno link, jei pasiseks, Tvardovskį ras ne vieną.
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."