[Tom William Riddle]

Nusekęs gyvatę mintimis tamsiai violetinėmis rodyklėmis, Tomas Viljamas Ridlis kruopščiai sekė jos mintis, retkarčiais patikrindamas kitas dvi poreles. Visi darbavosi neblogai, tačiau gerai buvo matyti, jog prieš tai dirbę profesoriai gerokai šiuos mažylius išlepino. Nes jei dabar būtų kilęs Hogvartso mūšis kaip jo paties laikais – vargiai ar kas būtų atsilaikęs, ypač tas sentimentalus grifas. Sugrįžus pirmąjai porelei, ir būtent ta tikrąja prasme porelei, vaikinas kuo ramiausiai išklausė Edgaro kritikos.
-Dėkoju už kritiką ponaiti Jeffter, tačiau jei dabar kiltų Hogvartso mūšis, abejoju ar atsilaikytumėte. – į juodaplaukę garbanę tik pažvelgė šiltu žvilgsniu, tarsi tas būtų galėjęs išdžiovinti anos peršlapusį kūnelį. Pajutęs augintinės mirtį dukart užsimerkė bei atsimerkė. „ne, nėr ko gailėtis tokios netikėlės augintinės, kuri net nuo šlapio ciuco nesugeba atsiginti, o kur dar ta išpuikėlė blondinė.“ Sugrįžus ir jiedviems apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius nusišypsojo Greywindui, o iš Lavenzos žodžių ėmė gana garsiai pašaipiai kikenti.
-na jau, na jau, panelyte Lavenza – tfu, vos nepasakė: panelyte blondine, - pinigais nuo juodosios magijos neapsiginsite, o jei šalia nebus tokio tvirto vyro kaip aš, tai žiūrėkit dar ir savo gražiąsias kojeles pakratysite. – darsyk nusikvatojęs įsisiurbė į Selestės porininko akis. „Vis jau geriau būti šlapiu ciuckiu grifu, nei sentimentaliu žliumba grifu.“ Nusiuntė pagyrą iškeldamas mintyse Jeffterio paveikslą, šunytis turėjo išgirsti. O garsiai pasakė:
-O jūsų ponaiti Greywindai, laukiu šiandien vakare, savo kabinete. Ne ne, tai ne areštas, tai tiesiog pokalbis. – sulaukęs grįžtant ir paskutinės poros kreipėsi į likusius eikštelėje vaikus.
-na ką gi aš jums galiu pasakyti, kad dar neturėjote tikro šio dalyko profesoriaus, žinoma, galėčiau jus dabar išdžiovinti, užgydyti menkutes žaizdeles vos keliais lazdelės mostelėjimais, bet pamąstykite, ar kas nors po tikro mūšio taip padarys? Ne. Visi privalote pastovėti už save ir už savo artimuosius. Štai tokia mano baigiamoji prakalba. Imk, Wilding, čia tavo peilis, užuot griaužusis galėjai panaudoti smegenis ir susirasti jį šaukiamaisiais kerais. – tarė juodaplaukei ištiesdamas šaltą metalo gabalą.
-o dabar, dėl žadėtųjų taškų: taigi geriausia strategija skelbiu grifo ir klastuolės porą. Keliaukite laižytis žaizdų, pamoka baigta. – taip sausai, glaustai ir be didesnių ceremonijų juodaplaukis profesorius užbaigęs pamoką nužingsniavo pilies link.