0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Prieš 1 metus »
Šįkart apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetas atrodė tikrai neišpasakytai keistai. Įprastose vietose stovėję mokykliniai suolai ir kėdės buvo pranykę, tik du ilgi stačiakampiai stalai kaip didžiojoje salėje, stovėjo pastatyti palei galinę sieną, o aplink tuodu stalus sustatytos kėdės, kaip kokiame bankete. Tačiau ne tai buvo keisčiausia, o keturios tarsi ore kabančios užuolaidos: raudona, geltona, žalia ir mėlyna, dar to betrūko išdėstytos neproporcingai. Toje pusėje, kur stovėjo jūraspalve staltiese užtiestas stalas, matėsi tik viena, raudona užuolaida, žinoma patraukta gerokai nuo baldų, o kitoje pusėje, prie lango, kur puikavosi ilgasis stalas užtiestas violetine staltiese, užuolaidų buvo net trys: mėlynoji, žalioji bei geltonoji. Žinoma, galima pagalvoti taip, jog dėl anoje pusėje esančių durų daugiau užuolaidų nebūtų tilpę, o prie lango vietos daug. Tomas Viljamas Ridlis, šio dalyko profesorius, žingsniavo po klasę kruopščiai tikrindamas kiekvieną pamokai paruoštą elementą, mat nors viena klaida ir viskas griūtų, juolab jis tikėjo, jog panelė Nightingale nepriekaištingai atliko savąjį darbą. Galų gale viską tinkamai sužiūrėjęs priėjo prie lentos ir ilgu brūkšniu perskyrė ją į dvi lygias dalis: raudonosios užuolaidos pusėje užrašė žodį:
Citata
Dezirai
o kitoje, trijų užuolaidų pusėje tris žodžius:
Citata
Barakudos, Sirenos, mifritai.
Pradėjus rinktis mokiniams juodaplaukis rankų mostais vadovavo kur kam sėstis: pirmakursius, antrakursius bei trečiakursius jis susodino prie jūraspalve staltiese užtiesto stalo durų pusėje, o vyresniuosius kitoje pusėje, prie kito stalo.
-sveiki mokiniai, kaip matote šiandien visus kursus susikviečiau į vieną pamoką, bet tai nereiškia, jog turėsite tą pačią užduotį. Tačiau visgi turėsite bendrą teoriją. Taigi, šią pamoką kovosime su be galo retomis magiškomis būtybėmis. – vaikinas mostelėjo į lentą – Dezirai bus skirti jaunesniems mokiniams, sėdintiems prie jūros spalvos staltiese uždengto stalo, o Sirenos Barakudos ir Mifritai skirti vyresniesiems, sėdintiems prie violetine staltiese pasipuošusio stalo. Jei prisimenate, praitą pamoką kūrėme strategijas, šią pamoką tų įgūdžių jums laaabai prireiks. Na, o dabar, jūsų eilė pasireikšti. Taigi, jaunesniųjų grupė, sakykite, ar esate ką nors girdėję apie Dezirus? Kas jie? – uždavęs klausimą I-III kursų mokiniams atsisuko į vyresniuosius – na o jūs? Tikiu, kad daug kas man atsakysite kas yra Sirenos, bet abejoju ar gebėsite tiksliai apibūdinti Barakudas, o kaip su Mifritais? Rėžkit, kas šios trys rūšys ir kas jūsų manymu jas visas vienija arba galbūt skiria? Beje, ketvirtakursiai, gerai pagalvokite, kodėl šią pamoką priskyriau jus dirbti su vyresniaisiais? – pašaipiai pridūrė ir sustingo laukdamas atsakymų.
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • ****
  • 299
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
 Claudie su pagarbia baime profesoriui traukė į pamoką. Taip ką patyrė praeitą kartą... Ne, to lengvai pamiršti neįmanoma. Kelis kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė, tik tada išdrįso peržengti ANJM kabineto slenkstį. Grifė stengėsi profesoriui nežiūrįti į akis, juk jis žino jos didžiausią silpnybę. Įdomu, kaip jis jaučiasi tiek daug sužinojęs apie daugumą mokinių per tokį trumpą laiką? Bet ji nebuvo nei Tomas, nei Vilijamas, nei Ridlis, kuris mokino mokinius kaip apsiginti nuo juodosios magijos, tad į pačios užduotą klausimą atsakyti negalėjo. Tik sumurmėjo pasisveikinimą ir nuėjusi prie profesoriaus parodyto stalo atsisėdo. Vis dar susigėdusi plaukais nutempė žemyn juodą gumytę, kuri prilaikė kiek susivėlusius plaukus. Nors žinojo, kad paskui palaidų paukų neiššukuos, bet juos taip paliko. Gal uždengus plaukus niekas nepastebės iš gėdos raustančių skruostų? Vargu...
 Tai, kad ji sėdėjo prie stalo, užtiesto jūros spalvos staltiese nepadėjo. Vis priminė mėlyną. Ir Varno Nago mokinių vengė. Nors pasitikėjo profesoriumi, bet ką gali žinoti - gal koks nugirdo pokalbį apie koledžų pasirinkimą? Gal ir ne, bet Clau retai leisdavo sau atrodyti susigėdusia ir pažeidžiama. Kitais atvejais ji sau neleisdavo, bet veido spalva ir  išraiška darė savo. Klausimas irgi nepatiko. Rodos, kad vyresniems mokiniams paprasčiau. Na, bent jau prie mūsų yra raudona užuolaida. Kas yra Sirenos, ji žinojo. Nors barakuda žiobarų pasaulyje vienas žmogus buvo išvadinęs merginą, suprato kitą barakudų reikšmę - žuvys. Kas yra mifritai, galvos nesuko. Juk tai ne jos bėdos. Tik tie dezirai jai nedavė ramybės. Dar kiek pagalvojo (nors žodis į žodį visko niekada nesuplanuodavo) ir pradėjo atsakinėti:
 -Manau, kad Dezirai yra kuo nors susiję su vandeniu. Gal kaip nors susiję su mitologija? Sakyčiau, kad jie taip pat pavojingi padarai, nes apie paprastus nekalbėtumėte,- dalį sakinio pridėjo mintyse.- Kokiu nors būdu jie prisivilioja.- Turbūt tai buvo trumpiausias jos atsakinėjimas per visus tuos tris metus. Tiesiog neberado žodžių...
 Tikriausiai dabar turėsime su jais kovoti. Niūriai pagalvojo ir įsistebėjo į užuolaidą, klausė kitų atsakymų ir tikėjosi nepagauti kitų, o ypač profesoriaus žvilgsnio.
Nebūtinai nauji dalykai neša tik negandas, o seni - gėrį

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Monika lėtai patraukė į Apsigynimą nuo juodosios magijos. Ji jau buvo patyrus, kad Tom Riddle pamokos yra gan sunkios ir itin daug dėmesio skiriama praktikai. Praktikai Švilpei tiko, ypač patiko įdomios užduotys, kokias dažnai uždavinėjo Sorenas von Sjuardas ar Amelija Merlou, bet profesorius Riddle pamokos buvo kažkas tokio.
Kabinetas atrodė neįprastai, bet Monika jau buvo pratus prie staigių {tegu ir laikinų} pasikeitimų Hogvartso pilyje, tad paprastai nuėjo prie pirmakursių stalo. Apsidairė, pasiklausė profesoriaus pamokos plano, ir pakėlė ranką - iškart po trečiakursės, Claudie Amneta ar Anmeta, Monika gerai nė nežinojo.
- Aš manau, kad Dezirai susiję su viliojimu ir žiaurumu. Esu girdėjus šį pavadinimą, bet žinau tik tiek, kad jie klastingi. Toliau pabandysiu spėti: manau, jie gyvena arba Šiaurėje, arba ten, kur be galo šilta. Manau, jie susiję su senais laivais ar pilimis... - Mėnesiena žinojo, kad spėti nėra labai gerai, bet toks apsisprendimas buvo geresnis už mekenimą apie prisiviliojimą ir žudymus. Tada merginai išsprūdo: - Dezirai yra be galo sena magiškų būtybių rūšis, kai kuriose tautybėse dar vadinama kaip magijos klasta...
Negalėjau patylėti! Juk dauguma rūšių yra labai senos, o ta frazė apie magijos klastą... Papildomų taškų už tai tikrai neduos, nes baisiai baisiai baisiai suklydau... Švilpinukė stengėsi neraudonuoti.
The closer you look, the less you will see ♦

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • ***
  • 194
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Vargiai suvokė kam atslinko į dar vieną Apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Toliau pagadinti nervus? Išmokti kažko? Atsakymo nežinojo, galbūt, kad tiesiog kažkur būti yra visai nieko veikla, negu trintis bendrąjame kambaryje ar kažkur kitur.
Tebūnie. Tik šita pamoka ir viskas. Jo randuoto snukio daugiau nepamatys ta sunosė (supraskit, atseit su nosim) gyvatė.
O tas Ridlis tikrai moka stebinti. Jei praeitą pamoką šlapai Uždraustąjame miške su kilminga porininke kurpdamas strategiją ir mėsinėdamas profesoriaus augintinę gyvatę, tai šįsyk buvo bendra pamoka visiems kursams neįprastai keisto dizaino kabinete, kur mokinsies apie...
Net nesivargino pasisveikinti. Ne, nebuvo prastos nuotaikos, ir ne, taip nerodė savo nepagarbos dėstytojui, tiesiog, tiesiog. Tiesiog nepasisvekino. Tik nubindzeno link purpurinės staltiesės, kur turėtų sėstis vyresnieji. (Dar metai ir jis nesivadins vyresnėliu, o kažkuo kitu.) Kažkaip šiosios spalva prieš akis šoko su rėkiančia asociacija: VA, VA! TOKIOS SPALVOS BUVO PRAEITOS PAMOKOS RODYKLĖS, PAMENI?
Gyvenimo ironija, ką? Arba tai mėgstama profesoriaus spalva, simbolizuojanti valdžią, kilmingumą- jei smegenų atmintinė su informacija nepjauna ir tai nėra fakto klaida, tada skambėtų vo tep.
Deja, bet nesimatė labai pažįstamų veidų, nebent prie šių galėtų priskirti grifiukę Claudie. Su šia turėjo galimybę vykdyti Integruotos Žiobarotyros su Transfigūracija pamokos praktiką. Taip, tame pačiame tamsiame kabarėlyje su tigru, išakėjusiu Caroline, dar vienos porininkės, ranką. Ką gi. Bet kaip ir matė, pažįstamų nebuvo, o ir susirinkusieji buvo mažiukai- kas kėlė šiokį tokį nuobodulį. Nors jei tik mažiukai bus, tikriausiai nebus suporuotas su kažkuo į porą. Paplokime gyvenimui arba padėkokime Dievui. Antros partnerystės tikrai neiškęstų.
Vis labiau ėmė nuobodulys ir gabalėlis irzulio. Penkis kartus perskaitė užrašytų padarų pavadinimus, dar kelis kartus prie priedo peržvelgė neįprastas vėliavas- užuolaidas, lyg simbolizuojančias koledžus- juk buvo geltona, žalia, mėlyna ir raudona. O gal tai visai ne koledžų simbolika? Kita vertus, abudu variantai tikrai verti kvailio medalio. Galbūt. Bet sugrįžkim prie to, kad ir ką darė, vis tiek tas nuobodumo stingulys sugrįždavo. Net ir tada, kai pirmieji savanoriai pasidalino savo pamąstymais apie tąsias būtybes. Tiksliau, būtybę, Dezirą- apie ją šnekėjo mažiukai- pirmakursiai ir taip iki trečio kurselio. Ilgai svąrstė ar ir jam pražioti burną ir surizikuoti spėdamas, ar ne.
Claudie pradėjo šnekėti.
Nagi, po jos.
Nustojo. Pradėjo kažkokia pirmakursė švilpė.
Nagi. Ko tu bijai? Nieko, tik man nepatinka šitos pamokos tematika- atsikirto vidiniam balseliui.
- Jau Sirenos pavadinimas pasako, kad bus šnekama apie viliones. Apie barakudas nieko nežinau, bet irgi su tuo turbūt susijusios,- cha, štai ir pasirodė šešiolikmečio neišprusimas apie žiobarų pasaulį. Juk būtent iš ten paiimtas tas žodelis,- tačiau, sirenų nereikia net pristatinėti- visi žino,- padarė pauzę ir atsiduso mintyse. Kas dar liko? Mifritai? Senas žodis, kurio kilmės su morfologija galėtai valandų valandas knistis ieškodamas. Kažkur girdėtas, o kažkur, jau kitam žingsnį, pamirštas.
- Mifritai, gal sielos, asmenybės kažkokios, panašios į kitas dvi rūšis? Manau, kad taip. Sutvertos taip, kad žaidimas su jausmais būtų jų prigimties pareiga, visai kaip vanpyrui gerti kraują. Tiesą sakant ir yra tai, kas jungia visas šias tris rūšis. O skirtumas tas, kad barakudos su sirenomis turi savo tikrąjį kūną, o mifritai iš pradžių šio neturi, tik vėliau jį pasisavina iš kitos būtybės? Daugiau nežinau,- tarė ir pabaigė savo prakalbą.
Jėzus švenčiausias su visa angelų gvardija ir Mergele Mafija, tiksliau su Marija, tai kokia bus jų praktika?
Nusuko galvą nusmeigdamas žvilgsnį pro langą. O gal išvis nereikėjo keltis iš lovos ir pėdinti čionai. Visgi, ši pamoka kažkiek priminė tąją kai dar dėstė Elizabeth Luanna Maer ar kaip ten ji, pamoka su magišku vandeniu. Su Beatriče. Kur ji yra? Metai vos ne įpusėja, o su ja dar nesišnekėjo normaliai.
Kiek daug asociacijų, kad tik nusišauk su durų rankena. Ji beveik po ranka.
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 525
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Ilgais Hogvartso koridoriais blaškėsi aukšta figūra ilgu apsiaustu, apkantuotu raudona spalva. Klarė neskubėdama ėjo į pamoką, mąstydama apie gyvenimą. Paauglystė įsisuko į žaliaakės galvelę, sukeldama minčių sūkurius su giliomis oro duobėmis.
Įėjusi į kabinetą pasisveikino su profesoriumi, kuris ją nukreipė sėstis prie stalo, virš kurio kabėjo raudona užuolaida, prie jo jau buvo įsitaisiusi pora mergaičių, vieną jų trečiakursė pažinojo. Todėl pasirinko šalia jos esančią vietą ir pasisveikindama draugiškai niuktelėjo kaulėtu petimi.
Stebėdama užrašus ant lentos, kol dar nenuaidėjo varpas, Klarė galvojo apie užuolaidų spalvas. Jų kabinete buvo tiek pat, kiek būtybių ant lentos ir lengvai logiškai mąstanti mergiotė jau turėjo savo teoriją. Kiekviena užuolaida reiškė ne koledžo spalvą, nors jos galėtų sutapti, bet būtų nelogiška jas taip kreivai atskirti, tačiau stichiją, atitikusią sutvėrimų gyvenimus.
Profesorius pradėjo pamoką, o Klarė tingiai supdama kojomis kilnojo staltiesę. Melsva jos spalva priminė bangas. Mokiniai vienas po kito reiškėsi, todėl jaunoji panelė karter laukė savo eilės, nemėgo skubant pertraukti kitų.
- Manau, kaip ir minėjo, Dezirai turri būti pavojingi, kitaip per šią pamoką apie juos nesimokytume. - Klarė tarsi konstatavo faktą. - Ir manau, jie susiję su ugnimi, ugnies stichija, sprendžiant pagal pakabintą užuolaidą. - Savo teoriją pateikė profesoriui vis dar galvodama ar nesusimaus.
Daugiau nieko nežinodama nusprendė negaišinti brangaus pamokos laiko, neatrodė, jog šiam profesoriui patiktų tušti paistalai. Smalsumas skatino klausytis ir sužinoti apie dar nematytus magiškus sutvėrimus, pati grifė iš paminėtųjų žinojo tik sirenas, tad kojoms vis dar supantis klausėsi kas dėjosi kabinete.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Užsisvajojusi, rankas susinėrusi, koridoriaus gale Ashley sėdėjo ir žiūrėjo į danguje " plaukiančius " debesis. Akimirkomis ji pabusdavo ir suvokdavo, kad tuoj teks bėgti į pamoką, tačiau laukė paskutinių minučių, sekundžių... Taip nesinorėjo niekur eiti, skubėti, lėkti, ši tetroško sustoti ir pasvajoti, nors tam ir būdavo laiko, tačiau užgriūdavo milijonas naujų darbų.     
Pagaliau visą koridorių tarytum užliejo skambutis ir norom nenorom grifiukei teko palikti jau spėjusią susitupėjusią vietą. Rudaakė nuskubėjo į ANJM pamoką. Pagaliau mergaičiukė pravėrė kabineto duris ir nežymiai linktelėjo profesoriui, nors galbūt jis to net nepastebėjo, bet koks skirtumas... Klasė buvo kiek neįprasta. Vietoje suolų šalia galinės sienos stovėjo du ilgi stačiakampiai stalai, aplink juos stūksojo daug kėdžių. Ore plevėsavo keturios užuolaidos: raudonos, geltonos, žalios ir mėlynos spalvų. Iš jūraspalve staltiese užtiesto stalo, matėsi tik raudona užuolaida, o iš ilgojo stalo, užtiesto violetine staltiese, užuolaidų matėsi net trys: mėlynos, žalios bei geltonos spalvos. Tonks buvo pasimetusi, nes net nenumanė į kurią pusę jai traukti, tačiau netrukus visiems buvo paaiškinta - pirmakursiai, antrakursiai, trečiakursiai sėdasi prie jūraspalve staltiese užtiesto stalo, visi likusieji - prie kito. Grifiukė susiradusi laisvą vietą atsisėdo ir laukė kažko įdomaus. Pamoka prasidėjo ir buvo užduoti klausimai. Dezirai. Aha. Jeigu Barakudos ir Sirenos vandens būtybės, tikriausiai ir Mifritai susiję su vandeniu, tuomet ir Dezirai turi gyventi vandenyje. Nebaigusi savo monologo ji pakėlė ranką ir rėžė savo spėjimą:
- Manau Dezirai yra pavojingos, galinčios pražudyti, vandens būtybės. Kaip ir minėjote jie yra reti. Na, kažkur esu girdėjusi apie juos, tačiau nieko daugiau kol kas negaliu atsiminti, - baigė mergina ir sėstelėjo į savo vietą, laukdama kitų atsakymų. Manyčiau jaunesnėliams užduotas klausimas yra sunkesnis nei vyresnėliams, na, bet klausimu viskas tikriausiai nepasibaigs...
Grifę neramino tik užuolaidos. Ji vis galvojo ar tik nebus atsakymas susijęs su jomis, tačiau jei ir kiekviena reikštų tam tikrą stichiją ir nors atitinka gyvūnų skaičių, prie vyresnėlių stalo buvo trys užuolaidos - mėlynos, žalios ir  geltonos, taigi stichijos, kurią simbolizuotų geltona kaip ir nėra, o ir jau Sirenos, bei Barakudos gyvena vandenyje, taigi reikėtų dviejų, mėlynos spalvos užuolaidų. Ashley pasiliko ties pirmuoju savo atsakymu, nekvaršydama sau galvos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Ashley Tonks »
P. S.
I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • ****
  • 300
  • Keikiamės tik mintyse.
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Igoris begarsiais žingsniais brovėsi pro mokinių srautus link apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto. Šešiolikmetis nė nesivargino sukti savo šuniškos galvelės kodėl jam užėjo noras būtent pasirodyti toje pamokoje. Tiesiog.
Švilpis nulenkęs durų rankeną atsidūrė kitokioje profesoriaus karalystėje. Tačiau vilkolakio dėmesio nepatraukė pasikeitęs kambario dizainas ar visa kita velniava, vykstanti apsigynimo nuo juodosios magijos patalpoje, ar vampyro, ir djeveleno kvapas.
Kažką sumalęs kaip pasisveikinimą profesoriūkščiui, švilpis nuslinko link vyresniųjų mokinių stalo, ir susiradęs laisvą vietą šalia įbrolio, atsisėdo. Kaip jie senai nesimatė! Atrodo, praslinko ištisi tūkstantmečiai nuo jų paskutinio susitikimo. Tad neveltui ,kaip pats Igoris pastebėjo, Džeimso asmenybė patamsėjo, tapo daug niūresnė nei anksčiau. Šviesa ir tamsa. Balta ir juoda. Nors....tiesą sakant, negalėčiau sau priskirti šviesos, nes esu pilkasielis, -prisiminė švilpis. Jo mėlynai pilkos akys atidžiai nužvelgė kianitines įbrolio akis. Ką gi, visdar sėdi be sielos, djelevene.
-Visdar š tavo gyvenimas?-tyliai sujudino lūpas Igis, kriepdamasis į Džeimsą. Lorijanas-Greywindas puikiai suvokė, kad djeveleno gyvenimas yra  žymiai bjauresnis nei vilkolakio,-Beje, kaip reikalai su Triče?- Igoris tai taręs nusisuko nuo įbrolio (taip, švilpis buvo girdėjęs iš Džeimso apie vyresniąją grifę, kai dar jie abudu buvo ketvirtakursiai), ir po pauzės vėl prakalbo, nors žodžiai nebuvo skirti randuotajam, o labiau profesoriui:
-Sirenos, kaip visi mes žinom, gyvena vandenyje ir su savo dainomis vilioja vyrus, kad juos paskandintų,- švilpis šyptelėjo prisiminęs Emilijaną, savo koledžo draugę,- Barakudos taip pat vilioja vyrus, norėdamos išgauti pinigų. Taigi, jos gyvena miestuose. Na, o mifritai...-prisimerkė,-Manau jie gyvena miške. Taip pat užsiima viliojėmis, bet tiksliai nežinau kokios jų priežastys. Gal dėl kanibalizmo? -šnekėjo šeštakursis, kol jo išmislų  skrynia ištuštėjo, kaip
vanduo- dykumoje.
Galiausiai Igoris nutilo ir mąsliai nužvelgė profesorių, atsiduodantį vampyro kvapu. Taip, jis niekad neatsikratys šio įpročio- pakalbėjus vėpsoti į kokį nors profesorių.
Niekados.
Tell your brother that he’s gotta rise up
Tell your sister that she's gotta rise up -Laurens "Hamilton"

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Susiskaičiavo mokinius tiek prie vieno stalo, tiek prie kito: jaunėlių buvo keturi, ir visos mergaitės, vyresnėlių du, abu berniukai. Ir iš kolegų girdėjo, kad kaži kaip šiais metais sustiprėjo nelankkomumas, nors pirmos pamokos dalyviais nesiskundė. Žinoma savęs nekaltino, jog tiek nedaug mokinių, tik kiek nuvylė jo didžią širdį, jog nematyti nei vieno klastuolio, daugumas grifų ir du švilpiai, po vieną prie kiekvieno stalo, tarsi talismaną. Geltona spalva sūnaus talismanui... o kodėl gi ne? Mintijo laukdamas mokinių atsakymų. Auksas, be galo gera medžiaga dar vienai giminės relikvijai, tik kokios formos jis turi būti? Grifas? Gyvatė? Reikėtų rasti kažkokį kompromisą tarp šių dviejų... juk sūnaus gimtadienis vos už dešimt dienų... darkart nužvelgė visus pažįstamus ir nepažįstamus veidus. Nesvarbu, kad mokinių buvo nedaug, gal taip net ir geriau, atidžiau galės stebėti kaip kiekvienas atlikinėja užduotį, o be to, svarbiausia, jog ištikimasis Džeimsas buvo čia, kur gi jis dėsis, kai jo best friendui trūksta galvų klasėje.
-dėkoju visiems už atsakymus. Taigi, pradėsiu nuo jaunesniųjų. Iš dviejų galimų teorinės dalies taškų visi išdrįsę kalbėti gaunate po vieną, kad ir koks teisingas ar ne būtų atsakymas, antrąjį tašką gauna tie, kurių atsakymas daugmaž teisingas. Ir tai yra panelės Amneta bei Mėnesiena. Jūsų, panele Mėnesiena, atsakymas buvo tikrai labai arti tiesos. Dezirai susiję su viliojimu ir žiaurumu, jie be galo klastingi ir taip, gyvena tropiniuose miškuose, ten, kur labai šilta, būtent tą ir simbolizuoja raudona užuolaida. Šios būtybės yra sena magijos rūšis, ir čia nesuklydote mieloji Mėnesiena, o „magijos klasta“ jos buvo vadinamos ne kai kuriose tautose, o kai kuriose gentyse, valstiečių luome Dezirus vadino magiškąja klasta, o daugiau nusimanančiose gentyse bei aukštesniuose luomuose daug paprasčiau: Aistringaisiais. – dailus jaunas profesorius flirtuodamas primerkė akį giliu žvilgsniu it kardu persmeigdamas geltonplaukę pirmakursės figūrėlę ir tęsė toliau. – Dezirai tai demonų dvasios, pražudančios žmogų per jo didžiausius troškimus, tai yra, per jo silpnybes. Sutikęs pasiklydusį asmenį miške, Deziras įgaus pavidalą to, ko tuo metu labiausiai trokš pasiklydėlis. Pavyzdžiui: panelė Claudie pasiklys tropiniame miške ir laaabai užsimanys gerti, prieš ją gali atsirasti staliukas su vandens taure. Taip taip, tikrai ne koks žemėtas butelis, tai dar viena savybė, kuri padeda atskirti žiauriuosius Dezirus nuo gerųjų, pagalbon atskubėjusių Džinų, Dezirai visados įgauna iškilmingą, akiai patrauklų pavidalą. Kaip ir minėjau, pasivers staliuku su švaria taure moliūgų sunkos, vietoj to, kad galėtų įgauti žemėto, tiesiog numesto vandens butelio pavidalą. Gerai, toliau. Kai tik panelė Amneta paragautų taip trokštamo vandens, tuojau pat pataptų Deziro auka: šie padarai užvaldo žmogų taip misdami jo prisiminimais, o galiausiai palieka visą išsiurbtą miškuose gyvenantiems žvėrims sudrąskyti. Kas atsiminsite, kas norite, užsirašykite šią informaciją ligi tol, kol aiškinsiu teorinę dalį vyresniesiems. – pasukęs žvilgsnį link tamsiai violetine staltiese užtiesto stalo mirktelėjo Džeimsui tarsi sakydamas: patinka spalva?
-Super, ponaiti Igori! – šūktelėjo profesorius – būtent, Sirenos gyvena vandenyje, Barakudos mieste, o Mifritai miške. Užsidirbate už teoriją tris taškus! Taip pat ir jūs ponaiti Džeimsai – vyras kreipėssi į mokinius vardais, nes jų pavardės buvo tokios pat. – nors nežinote kas yra Barakudos, atsakėte, jog susijusios su vilionėmis bei išdrožėte seniai dingusios Mifritų princesės legendą. Ne, Mifritai gimsta su savo kūnais, ponaiti Džeimsai, Tiesiog sklando tokia legenda, kad ištrūkusi iš nelaisvės Mifritų princesės siela vis blaškosi ieškodama sau kūno, mat žmonės nudūrę ją ne į širdį, kaip reikia žudyti Mifritus, o į krūtinę virš širdies ir jos sielą pagrobę, įkalinę, kad galėtų sunaikinti likusiuosius Mifritus. Tiesa, tai organizacijai puikiai sekasi, atleiskite, jos pavadinimo šičia nepaminėsiu. Na o dabar užteks apie pasakas, pakalbėkime apie pačias būtybes. Taigi Mifritai atsirado XVII amžiaus antroje pusėje, kai vieną grafų porą vis persekiojo religiniai teismai, Inkvizicijos. Iš pradžių jie sugalvojo, kad grafas raganius, nes šis buvo atskleidęs alchemijos paslaptį ir mokėjo iš paprastų žemės mineralų išgauti auksą, o grafienę palaikė Akadijos demone nes buvo be galo graži ir nusprendė žūtbūt sunaikinti. Jų duktė gimusi iš skausmo, atskyrimo ir neapykantos katalikybei, tapo pirmąja Mifrite, Mifritų princese. Mifritai maitinasi meile, manipuliuodami žmogaus jausmais, jie nekenčia žmonių, o ypač katalikų. Šios būtybės, kaip ir minėjo Igoris, gyvena miškuose. Jų išvaizdos skiriamieji bruožai tai balti kaip sniegas plaukai ir ypatingai žydros akys. Mifritai būna abiejų lyčių, tai skirtumas nuo Sirenų bei Barakudų, kurios būna tik dailiosios lyties atstovės. Sutikę auką Mifritai ją suvilioja, priverčia juos įsimylėti: vos vienu prisilietimu sukelia bučinių glamonių ar net sekso iliuzijas, nors jums atrodys, kad tai vyksta, iš tiesų ne. Dar Mifritai pasižymi įtaigiu balsu, jei jie ką nors liepia, tarkim ateiti vidurnaktį, arba prieiti arčiau, žmogus jų saldžiam balsui niekada neatsispirs, senovėje tas balsas buvo net prilyginamas lakštingalos giesmei. Kai Mifritas pajunta, kad užkariavo žmogaus širdį, sielą ir viską ką tik įmanoma, praneša pastarąjam, jog jį palieka, šis neištvėręs, nes yra visiškai priklausomas nuo mylimojo Mifrito, bent jau taip galvoja, dažniausiai pasikaria ant pirmiausio medžio dėl nelaimingos meilės. Mifritus žmonės patys prisišaukia visai netyčia, tiesiog jų aktyvumo metas, naktis. Jei naktį miške ištarsite vardą, kurį nešios ten pat gyvenantis Mifritas, jis būtinai tuojau pat prisistatys, šiaip šie padarai nepuola patys ir iš niekur neatsiranda. – baigęs ilgą prakalbą Ridlis priėjo prie vyresnėlių ir padėjo du užverstus lapelius su dviem vardais: prieš Igorį,
Citata
Elaiza
o prieš Džeimsą,
Citata
Džordžiana
nors vaikis dar negalėjo matyti vardo lapelyje, mat šis buvo užverstas, profesorius pergalingai šyptelėjo, tarsi iškrėtęs išdaigą, tarkim, būdamas mažas vaikas sudaužęs babūlkos akuliorus. Grįžęs atgal vienu mostu numetė dvejas užuolaidas: geltonąją ir mėlynąją, už kurių atsivėrė kerintys vaizdai. Ties mėlynąja užuolaida atsivėrė mirguliuojantis durų stačiakampis, už kurio aiškiai matėsi kopos, smėlis bei jauna moteris, ant uolos, šukuojanti savo ilgus šviesius plaukus, klasėje pasklido jūržolių kvapas, pasigirdo daina. Viskas taip vyko kokias tris minutes, tada Ridlis mostelėjo lazdele ir portalas pranyko. Tas pats buvo ir su už geltonosios užuolaidos buvusiu durų stačiakampiu į miestą, iš po kurio pakvipo degalais ir kažkokiomis bandelėmis, čia, aukšta, daili, jauna, tamsiaplaukė moteris aiškino dvigubai vyresniam vyrui kaip jį mylinti.
-tai štai, susipažinot su Barakudom ir Sirenom, su kuriomis, mano manymu, jau turėjote būti pažįstami. Vyresnieji, už žaliosios užuolaidos yra jūsų praktinė užduotis, miškas su Mifritais. Čiumpat lapelius ir kai būsit atsiskyrę vienas nuo kito, pašaukite savuosius, perspėju, portalas jus nuves į naktinį mišką. Ir tik neklauskit iš kur aš gavau durininką, žinau žinau, tai be galo reta dovana, būdinga tik mitologinėms būtybėms, deja, nieko nesakysiu, jei norit įsivaizduokit, kad jūsų apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius toks galingas ir nepakartojamas. – vyras trumpai šiltai nusijuokė. – taigi, įveikiat Mifritą, nežudot, primenu, pergudraujat, atsispiriat, juk tam turėsite burtų lazdeles, ir praitos pamokos įgūdžius bei žinias. Atlikę užduotį grįžtat į klasę per tą patį portalą, šito aš neuždarysiu. – ir vienu kukmedžio lazdelės mostelėjimu nuplėšė žaliąją užuolaidą. Klasę persmelkė sodrūs, viliojantys, naktinio miško garsai – jei kas nepavyksta, siunčiat man gynėją, visgi juk esat vyresni, arba leidžiat raudonas žiežirbas, kurias aš greičiausiai pamatysiu, juokauju, pamatysiu... turbūt. Bent jau stengsiuos. – baigęs su vyresniaisiais vėl atsisuko į jaunėlius.
-na, o jūs, jau veikiausiai supratot, kad praitos pamokos žinias panaudosite susitikdami su Dezirais, tiesa? Turėsite atsispirti savo pačių norams, geriausia būtų betkokio pavidalo Dezirą susprogdinti panaudojant Redukto kerus. – šyptelėjo numesdamas ir paskutiniąją, raudonąją užuolaidą, už kurios atsivėrė tropinių miškų grožybės. – žinoma čia jūs būsite nepaklydėliai, tačiau užteks tik pagalvoti apie tai, ko labiausiai tuo metu trokštate ir Dezirai tuč tuojau pasirodys. Dar vienas dalykas, turite išsiskirstyti, visos keturios keliaukite į skirtingas puses, Dezirai nepuola grupėse esančių žmonių. Jums galioja raudonos žiežirbos į dangų, jei nesusitvarkysite. Ką gi, visiems sėkmės, jei ką, būsiu netoliese. – labai apsidžiaugęs, kad nebereiks daugiau kalbėti kaip prisuktam žaislui, Tomas Viljamas Ridlis atsisėdo už savo stalo laukdamas reakcijų ir darbo eigos.

((Na ką, palieku lietis fantazijai, visi po 3 postus, jei kas neaišku man a.ž. Sėkmės!
P.S. Jei kas norėsit prisijungt, rašykit, kad pavėlavot šiek tiek - taškų nenuimsiu. Be to, jei esat vyresnėliai, susigalvokite senovinį įmantrų vardą, kurį neva gavote ant mano paduoto lapelio. Berniukams Mifritės, mergaitėms Mifritai, Homo... netoleruoju šitoj pamokoj!))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Tom William Riddle »
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Monika tikrai nudžiugo ir pasijuto pamaloninta, kad profesorius ją pagyrė ir netgi pridėjo papildomą tašką. Švilpei akimirką palengvėjo, o tada ji vėl susikaupė ir ėmė klausytis Riddle pasakojimo apie sirenas, barakudas ir Mifritus. Keista, bet tokios būtybės Mėnesieną traukė; ji norėjo apie jas sužinoti daugiau. Kažin kodėl. Aš juk tikrai ne slapta barakuda. Tokia mintis merginą prajuokino, bet ji pasistengė toliau klausytis profesoriaus Riddle. Jis paaiškino praktinė pamokos dalį.
Čia tikrai daug praktikos. Ir dar kokios! Čia ir sudėtinga, ir įdomu. Monikai tikrai patiko tokios pamokos, ir ji džiaugėsi jų gausumu. Juolab kad Dezirai, kad ir kokie klastingi, neatrodė baisiai pavojingi. Aš, kaip visada, nuvertinu dalyko rimtumą. O kartais Monika kaip tik viską išpūsdavo.
O ką daryti, jei sutinki Dezirą? Ar nekreipti dėmesio, ar jis skleidžią kažkokią trauką? O ar tose džiunglėse yra pavojingų gyvūnų?
Už raudonos uždangos dunksojo susipynusios lianos, tankios medžių lapijos, kažkoks čirškimas, o į klasę smelkėsi karštis ir drėgmė. Mokytojo paraginta, Monika patraukė prie uždangos ir nusprendė keliauti į rytų pusę. Kažkodėl ją ten traukė. Ji negalėjo paaiškinti tos traukos, kaip kiti žmonės nepaaiškina potraukio šokoladui ar linksmybėms. Taigi, su juoda, nepatogia tokioje aplinkoje uniforma, Lili pasuko į kairę pusę ir per storiausias tropinių medžių šaknis nusiyrė į gilumą.
The closer you look, the less you will see ♦

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • ****
  • 299
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
 Kokio velnio jis man davė antrą tašką? Grfė kiek perkreiptu žvilgsiu žiūrėjo į profesorių . Dėl to, kad pavyzdyje paminėjo vandenį? Ji vos susilaikė neprunkštelėjus. Na vis tiek ačiū. Nors ir nebuvo būtina, išklausė ir vyresniems mokiniams skirtą teorijos dalį - nežinia kada to gali prireikti. O ir pati, jei būtų gimusi trisdešimčia dienų anksčiau, būtų atsidūrusi anoje pusėje, prie vyresnių mokinių ir stalo su violetine staltiese. Ach... Ji dar mažiukė. Treti metai Hogvartse jau įpusėjo, o ji vis dar jautėsi maža ir... Užteks! Visas mintis apie savo amžių nuvijo tolyn, ten į Grifų Gūžtos mergaičių miegamąjį, kad jei prisimins, apsvarstytų vakare. Jei prisimins. Geriau neprisimintų. Ir taip yra apie ką mąstyti. Apie tai, kad ji yra tikra žiežula, pritvinkusi pykčio ir ne kartą norėjo perkąsti varnoms kaklus... CLAUDIE! Ir apie tai, kad grifams vėl sekasi su taškais, o ta raudona užuolaida primena visus grifus... Tu užtilsi ar ne? Barė savo vidinį antrąjį balselį, kuris nuklampojo į lankas. Klausyk, man vėl reiks perlipti per save. Ir vėl. Tik supratusi, ką pagalvojo, išplėtė akis. Ir vėl?.. Praeitas kartas buvo... Mokinė stipriai užsimerkė ir visa širdimi troško, kad šios užduoties nereiktų vykdyti. Atsimerkė. Profesorius nutraukė raudoną užuolaidą. Eik po velnių! Bet profesorius to neišgirdo, nes mokinukė neišdrįso to pasakyti balsu. Jis turėtų... Būti pasodintas į Azkabaną! Negi per kiekvieną jo pamoką žiumbsiu? Šiek tiek padvejojo, pradėjo vėl mąstyti. Gal reiktų atsisakyti jo pamokų? Ne! Nors pati nejuto, įsitraukė į aršias diskusijas su savimi. Kaip ji gali nugalėti save, jei taip greitai įsiplieskia? Oi, Claudie Claudie... Negerai tau taip pasibaigs.
 Neturėdama daugiau minčių (ir žodžių, kuriuos galėtų išreikšti mintyse), pamatė, kad pirmakursė švilpė jau patraukė į tropinį mišką, kuris keistai tuo pat metu viliojo ir atstūmė. Trečiakursė geriau įsižiūrėjo į beveik neįžengiamus miško kelius. Pynėsi lianos, palmės ir kitokie plačialapiai augalai augo kelias sluoksniais, uždendami saulę. Bet vis tiek buvo karšta. Ir drėgna. Daugybė susipynusių šaknų, kurios trugdė eiti ir atbaidė net dar neįėjus į mišką. Ji greitai perlipo per ribą, kuri skyrė klasės grindis ir gumbuotą (oi, atsiprašau - šaknimis apsiraizgiusią) žemę. Grifiukė apsižvalgė ir pastebėjo, kad Monika nuėjo į vieną pusę - rytus. Nenorėjo eiti priešinga kryptimi (tiesą sakant, ji netgi nežinojo į kurią pusę atsisuko). Tik iš vienos ji jautė lyg labiau sklindantį karštį, o ne tvankumą. Turbūt jai tik pasirodė, bet tai suprato lyg ženklą, į kurią pusę eiti. Ne, ji nenorėjo išsisukti nuo drėgno ir sunkaus oro, apie ji net nepagalvojo. Tik žengė tolyn - į pietus.
Nebūtinai nauji dalykai neša tik negandas, o seni - gėrį

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Klasė buvo kupina įvairiausių atsakymų. Galėjai pastebėti kaip profesorius Riddle skaičiavo mokinius tiek prie vieno stalo, tiek prie kito. Nereikėjo būti proto bokštu, jog išvystai grifų lankomumą. Dauguma klasės buvo iš Grifų gūžtos. Tiesą sakant šis koledžas buvo stipriai išsiveržęs į priekį (taškų klausimu). Atmosfera klasėje buvo taip pat grifiška. Pro langą matėsi medžių viršūnių lingavimas į skirtingas puses ir pavienių mokinių pasivaikščiojimas po kiemą. Tikriausiai bus pabėgę iš pamokų.
Ashley net nesiklausė ką gi kiti atsakinėja, mergaitę domino tik teisingas atsakymas. Štai, pagaliau ištarta paskutinė nuomonė ir profesorius pradėjo. Išgirdusi, jog grifės atsakymas neteisingas, tiesą sakant ji nusivylė ir bent tikėjosi, kad praktikoje seksis kiek geriau. Grifiukė viena sau širdo pati ant savęs, pro ausį praleisdama profesoriaus litaniją. Jaunesnėliai. Darbas prasidėjo nuo jaunesnėlių. Ashley neramino net tas vienas taškas, kurį ji gavo už tai, kad išdrįso kalbėti. Ilgaplaukė tenorėjo kuo greičiau išsiaiškinti kas per būtybės tie dezirai ir susidurti akis į akį su jais. Pasirodo, tai demonų dvasios, gyvenančios tropiniuose miškuose, galinčios pražudyti žmogų per jo didžiausius troškimus. Kaip originalu... Tada dėmesio centre atsidūrė kur kas įdomesnės būtybės. Mifritai, sirenos, barakudos. Kai robotiškai buvo pakalbėta apie kiekvieną, pagaliau Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius priėjo prie užuolaidų. Taip, tai buvo durys į vietoves, kuriose gausu šių klastingų padarų. Vyresniesiems teko žalios, jausnesnėliams - raudonos. Nieko nelaukdama Ashley priėjo prie durų. Dvi merginos jau buvo patraukę į tropinio miško gilumą, todėl grifė suvokė, kad turėtų paskubėti ir ji.  Žengusi pirmuosius žingsnius, ilgaplaukė apsidairė. Visur vijoklių raizgalynės, kalnuotos vietos, aišku medžių gausa, žaluma, plačialapiai augalai ir labai nemaloni drėgmė, bei puvėsių kvapas. Retkarčiais praskrisdavo keistų paukščių pulkas, skleisdami kurtinantį klyksmą, bet nepaisant to, buvo įtairtinai tylu. Atrodė, kad tuoj atsitiks kažkas kraupaus, tačiau tai nei kiek neblaškė Ashli. Apsipratusi mergina pasirinko dešinę pusę ir patraukė miško gilumon.
P. S.
I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Tikrai karšta. Monika jau geras dvidešimt minučių žygiavo rytų pusėn, darėsi vis karščiau ir troškiau. Tai kada pasirodys tas Deziras? Mėnesiena ėmė įtemptai mąstyti, vis užkliūdama už storų, pažeme augančių augalų. Reikia kažko panorėti. Dabar nieko rimtai nenoriu. Gal nebent sniego. Ar grįžti į Hogvartsą. Bet reikia norėti rimčiau. Vanduo. Taip. Aš noriu vandens. Ne. Deziras nesirodė. Monika pėdino tiesiai ir panoro pakeisti kryptį. Profesorius sakė eiti skirtingomis kryptimis. Galiu su kažkuo susidurti. Tada Švilpė suprato, kad vienai eiti tiesiog atsibodo. Rimtai, pasuksiu dešinėn. Kažką tikrai susitiksiu. Monika žinojo, kad grupelėmis eiti draudžiama, bet ji norėjo tik pasisveikinti ar ką. Niūrus pėdinimas per didžiulius augalus ir dūzgiančius vabzdžius įkaitusia žeme Lili varė iš proto. Ta uniforma...
Mėnesiena nusivilko storą apsiaustą ir suktelėjo dešinėn, save peikdama už silpnumą. Reiktų kuo greičiau sutikti tą Dezirą ir atsispirti jo kerams. Tada tikriausiai Švilpė grįžtų į ANJM kabinetą. Vos pagalvojus apie klasės vėsą Moniką užvaldė ilgesys.
Mergina labai nustebo, tolumoje pamačius figūrėlę. Net iš tokio atstumo švietė raudona emblema, o siluetas neatrodė labai aukštas. Greičiausiai tai pirmakursė Ashley. Monika akimirką sudvejojo, o tada paspartino žingsnį prie Grifės.
Kai liko keli metrai, Mėnesieną apniko abejonės. Į bendraklasius ji gerai neįsižiūrėdavo, tačiau jų išvaizda neišnyko Švilpei iš atminties: klasėje Ashley neturėjo didžiulių švelniai violetinio atspalvio auskarų. Ant jos galvos nespindėjo deimantinė diadema, o ant riešų nekabėjo baltojo aukso ir mažyčių deimantų apyrankės. O kas, jei Ashley rado šiuos papuošalus ir užsidėjus persimaniusį Dezirą? - nusigando Monika. Bet argi ji panorėjo šukų? Ir... Plaukų lako? Mat Grifiukės plaukai buvo sušukuoti tarsi į prabangų vakarėlį: banguoti, žvilgantys, simetriškai pasklaidyti ant nugaros.
Paskutinę akimirką Mėnesieną pasuko į kairę. Ji buvo tikra, kad į ją žingsniavo Deziras.
Jis vis dar ėjo link jos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Monika Lili Mėnesiena »
The closer you look, the less you will see ♦

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 525
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Žaliaakė stebėjo prieš klasę besiblaškantį profesorių, šis tai vyresniesiems, tai jaunesniems, kaip ji, aiškino apie kiekvieną padarą. Dezirai atrodė sudėtingi. Trylikametė mąstė apie pirmakurses, sėdinčias netoli jos. Užduotis atrodė sudėtinga. Atsispirti savo slapčiausiam troškimui? Būnant pirmame kurse? Vienuolikos metų vaikui, kuris iki Hogvartso galbūt nežinojo, ką reiškia net stengtis? Klarei užduotis sukėlė daug įtarimų. Ir tuomet profesorius atidengė uždangą, raudoną užuolaidą, kuri visą tą laiką žadino trylikametės smalsumą.
Džiunglės... Žodis, tarytum žaibiškas galvos skausmas perrėžė ir taip susipynusias Klarės mintis. Ne didžiulės gyvatės ar apsisukti aplink kaklus galinčios lianos erzino paauglę. Ankštos patalpos. Viena vyriausių savo grupėje, Karter žvelgė į susiraizgiusių šakų tankumyną.
Tik po kelių minučių, kitoms jau baigiant pasislėpti vidury Hogvartso atsiradusiose džiunglėse, grifė pakilo nuo vis labiau atrodo besitraukiančios kėdės.
Du siluetai tolo kažkur kairėje, vienas šešėlis sukosi vis labiau į dešinę, tad strazdanė nesuko niekur. Pasileido taip toli į patį priekį, kad tik po nesuvokiamo laiko tarpo suprato, jog turėtų sulėtinti tempą, tačiau stipriai susiglaudę medžiai vertė lėkti tolyn, iki niekur nenumatomos proskynos.
Save sustabdė tik nukreipdama mintis į šalį. Dezirai. Jie turėjo pasirodyti, kai Klarei kažko žūtbūt prireiks, kai jos galvoje gims slapčiausias noras. O šiuo metu jos galvoje siautė tik išgastis ir nežinia. Ar ji norėjo ištrūkti? Taip. Ar ji norėjo, kad džiunglės, apsupusios ir spaudžiančios iš visų pusių dingtų? Taip. Tačiau to toli gražu negalėjai pavadinti noru, pakankamai stipriu, kad pasirodytų norais mintantis gyvis.
Beskabydama lianas trečiakursė brovėsi tolyn. Apsipratus prie medžių niaukiamos aplinkos nebebuvo taip baisu, kaip įprastame miške naktį. Ji nesitikėjo čia praleisti laiką tol, kol sutems. Tačiau įkyrios mintys vis niaukė ilgų, kaštoninių plaukų gaubiamą galvą.
Minčių siautulyje ji nebežiūrėjo kur eina. Kelis sykius užkliuvusi už šaknų ji pradreskė kelį. Tačiau magijos pasaulio vaikai buvo pratę. Kuri nors kūno dalis nukentėdavo per pusę pamokų O čia dar ginamės ir nuo juodosios magijos... Sarkazmas plaukė strazdanės mintimis. Taip net nepajuto, kaip eilinį kartą parkritus viena iš lianų apsivijo apie liauną, tarsi neprideramai baltą džiunglėms, koją.
Nespėjo nė surikti, o jau kabėjo žemyn galva. Negana visko, šiandien Klarė buvo nusprendusi segėti sijoną. Suknista Hogvartso uniforma... Įprastai galantiškomis manieromis pasižymėjusi paauglė dabar priminė arklius plūstantį vėžiką. Po bent penkių bandymų nutempti sijoną žemyn, prisiminė turinti lazdelę.
- Epoximise, - sodrų balsą greit atkartojo pasičiupęs medžių aidas. Ir sijonas, tarsi prišoko prie kojų. Tai nebuvo malonu, toli gražu, tačiau, jei kas nutiktų, grifė bent galėsianti nuvyti gėdą į šalį.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Emilianne Mcwelle

  • ***
  • 165
  • ... the Sirens are singing your song
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Koridoriuose buvo tylu ir tuščia, tarsi pilyje nebūtų nei gyvos dvasios, nors tai ir nebuvo tiesa - tiesiog koridoriuje, vedančiame ežero link, niekas pernelyg dažnai nesilankydavo. Po kelių akimirkų pasigirdo tylūs, lengvi žingsniukai, galintys priklausyti kokiam vaikui. Tačiau netrukus pasirodė ir pati žingsnių savininkė - mergina. Visa balta ir priminė skenduolę. Vilkėjo juodai, kas dar labiau sustiprino kontrastą: juodos siauros kelnės ir kiek didokas juodas džemperis su gobtuvu. Paprastai Emilijana McWelle vilkėdavo mėlynai ar raudonai, tačiau dabar pakeitė savo įpročius. Žalios akys žybčiojo tarsi ko ieškodamos. Artėdama klasių link mergina užsismaukė gobtuvą, paslėpdama baltus švytinčius plaukus. Rankoje ji gniaužė talismaną su vilko atvaizdu - nuo susitikimo miške Emi Igorio daugiau nematė, tačiau su jo duotu žetonu nesiskyrė.
Pravėrusi klasės duris Emilijana įsmuko į tamsiausią kertelę, kokią tik galėjo rasti prie vyresnėlių stalo. Perlų baltumo oda krito į akis, tačiau juodi drabužiai ir paslėpti plaukai maskavo gana puikiai. Kodėl nutarė slėptis - pati nesuvokė, tiesiog vis dažniau keturiolikmetei vaidenosi motina, skatindama pasinaudoti antgamtiška prigimtimi. Nors švilpiukė ir nesuvokė to, bet motinos pavidalu jai apie save priminė slopinamos galios.
Tyliai sėdėdama kamputyje, Emi apžiūrinėjo neįprastą klasės dizainą. Vėliavos, stalai... Nežinia ką tai turi bendro su pamoka. Toliau atėjo eilė žmonėms. Iš jaunesniųjų švilpiukė nelabai ką pažinojo. Vyresnių irgi nedaug tebuvo. Paniuręs vaikinas ir.... Igoris. Regis, tas pirmasis - Igio brolis. Ar įbrolis? Koks skirtumas. Emi dabar negalėjo ramia sąžine sėdėti per kelias vietas nuo bendrakoledžio. Galvon vėl ėmė lįsti motinos veidas, per vizijas ištarti pamokymai. Keiktelėjusi mergina pasitraukė šešėlin ir pasistengė sutelkti dėmesį į profesorių. Pasakyti, jog pamokos tema Emilijaną sutrikdė būtų gerokai per švelnu. Keturiolikmetė tiesiog nustėro. Sirenos... Kas per velnias tos Barakudos? O Mifritai? Sukandusi dantis Emi pratylėjo visą teorinę dalį. Ją užbaigdamas jaunasis mokytojas išsamiai apibendrino ir papasakojo apie visas būtybes. Kiek išsigandusi keturiolikmetė laukė praktikos užduoties. Neduok Merlinai, su Sirena reiks susidurti. Negalėčiau. Tiesiog negalėčiau. Profesoriui atidarius pirmąjį portalą Emi vos įstengė išsėdėti ramiai - kiekviena merginos ląstelė troško pakilti nuo stalo ir keliauti pas tą moterį, panirti į jai už nugaros banguojančią jūrą, pritarti dainai. Pasijusti savimi. Akimirką klasė išnyko - liko tik mergina ir jūra. Portalams išnykus Emi dar kelias minutes negalėjo atitokti. Į realybę ją sugrąžino ant stalo padėtas lapelis. Hm, gal mifritai labiau veikia žmones? vylėsi mergina, pasiimdama vardą ir stodamasi. Priartėjus prie portalo į veidą tvoskė tamsa, vėsuma ir miško kvapas. Nežinia kodėl Emi nusitraukė gobtuvą paleisdama perlų baltumo plaukus. Išlanksčiusi lapelį perskaitė
Citata
Kaspijanas
Žavu. Tikiuosi, jog bus toks pats gražus kaip iš to žiobariško filmo... sarkastiškai pamintijo Emilijana ir žengė į tamsą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Emilijana McWelle »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • III kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Ta, kuri stebi saulėtekius ♥
Ats: Antra ANJM pamoka I-VII kursams
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Daniela, kuri net nemėgino atsakinėti apie nežinomus dalykus, truputį susidomėjo praktine užduotimi. Argi tai leidžiama? Džiunglėse pilna pavojingų gyvūnų, vabzdžių, o dar prisideda sielą siurbantis demonas ar kažkas panašaus. Sėkmės bailiukams. Ilgai nesusimąsčius ir nė nežvilgtelėjus į profesorių patraukė į mišką - bekraštį augalų brūzgyną vietoj klasės sienos.
Daniela nusprendė eiti tiesia, tik palaukė, kol nutols visai neseniai ten nuėjusi Grifų Gūžtos trečiakursė Klarė {arba Klara}. Kai tankmėje dingo Klarės-Karlės pavidalas, Kravitzų atžala patraukė paskui, tada suktelėjo truputį dešiniau. Nuobodu... Nors buvo karšta, Klastuolė nieko nenorėjo - nei vandens, nei laisvesnių rūbų, nei tarnų su vėduoklėmis iš lapų... Nors ta mintis Danielai pasirodė viliojamai, bet tai buvo greičiau juokingas princesiškas poreikis, o ne Klastuolės noras. Vis dėlto... Noriu obuolio. Žiauriai, skanaus, sultingo, truputį saldaus. Raudono,
 bet ne ryškaus, o su geltonais plotais. Didelio. Skanaus.
Daniela išsišiepus ėmė galvoti vis naujų kriterijų šiam vaisiui, ir tikrai apstulbo, pamačius lyg iš jos fantazijų trauktą obuolį. Tik puošnesnį.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017