0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Tema: Nuotaikų gėlės (laertės ir diatėjos).

 Mokslo metai jau beveik įpusėjo, o mokiniai kol kas nė sykio nieko nebandė užauginti patys, maža to - dar nebuvo atremontuotuose šiltnamiuose. Pats laikas tai pakeisti.
 Plačiai atidarė trečiojo šiltnamio duris ir įėjo vidun. Šiltamių vidus nebuvo stipriai pakitęs - per vidurį stovėjo ilgas stalas su dviem eilėm kėdžių abiejuose jo šonuose. Šiltnamio priekyje stovėjo mokytojo stalas, daug aukštesnis, už stalo - paprasta žalia lenta. Pašonėje stovėjo stiklinės lentynos su įvairiausiais augalais. Prie kitos stiklinės sienos buvo stelažai su herbologijai skirtais įrankiais bei knygų lentynos.
 Pasitiko mokinius stovėdamas šalia stalo, ant kurio stovėjo du vazonai su gėlėmis. Viena gėlė turėjo panašų į žiobarų leliją žiedą, visiškai baltutėlį, tačiau buvo aiškiai matyti, kad žiedlapiai yra labai plonyčiai, nes buvo kone peršviečiami. Kita gėlė buvo labiau panaši į krūmą, turėjo stipriai išsišakojusį stiebą. Jos žiedai buvo pilki, juos sudarė plonyčių, pailgų žiedlapių, atrodančių lyg ir ,,užsidariusi" tulpė.
 Užėjus paskutiniajam mokiniui šiltnamio durys užsidarė ir Starkas pradėjo pamoką.
 - Sveiki visi, - linktelėjo mokiniams. - Šiandien pakalbėsime apie tam tikrą augalų šeimą.
 Priėjęs prie pirmosios gėlės, palietė jos žiedą ir šis palengva įgavo blyškią gelsvą spalvą. Nuleidus ranką žiedas vėl tapo baltas. Tada palietė kitą gėlę, pilką. Palietus ją devyniolikmečio šypsena praplatėjo.
 - Jūs ką tik matėte, kaip paliečiau gėles ir tai kažkaip paveikė jas arba mane. Taigi turiu jums du klausimus. Prašyčiau įvardyti gėles, kurias matote ir pasakyti, koks yra jų pagrindinis skirtumas. Primenu, kad jos priklauso vienai šeimai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
   Mergina žvaliai trepseno vešlia pieva, karts nuo karto žvilgtelėdama į dangų ir šyptelėdama. Debesuotomis dienomis Bethany jausdavosi produktyviausia ir laimingiausia, nes saulės nepakentė. O ši diena - būtent tokia, kokios grifei ir reikėjo. Juk į nelabai mėgstamą pamoką ne itin gerai eiti blogos nuotaikos, kad pažymiai dar labiau pablogėtų. Priėjusi trečiąjį šiltnamį rudaplaukė atsiduso, atidarė duris ir įžengė vidun.
   Mokinė pasisveikino su profesoriumi, išsirinko sau vietą ir patogiai įsitaisė kėdėje. Kadangi iki skambučio buvo dar toloka, keturiolikmetė išsitraukė užrašų knygelę ir ėmė piešti įvairias nesąmones, kurias vargu ar kas būtų supratęs. Nors, tiesą sakant, Betė ir pati nesuprato, ką piešia. Ji tiesiog norėjo užmušti laiką. Po labai ilgų keturių minučių suskambėjo varpas, pranešdamas, kad pertrauka baigėsi. Uždėjusi paskutinį taškelį mėlynakė nustūmė užrašinę į šoną ir ėmė kauptis pamokai, kartotis augalų pavadinimus. Keista, tačiau ji niekad anksčiau to nedarė. Profesoriui prabilus, ketvirtakursė apžvelgė du vazonus su gėlėmis, stovinčius ant šiltnamio priekyje esančio stalo. Šios gėlės neatrodė kažkuo išskirtinės, tuo labiau magiškos, bet, kaip Bethany jau ne kartą įsitikino, negalima pasitikėti išvaizda. Išorėje augalas gali atrodyti kaip angeliukas, bet viduje jis gali būti tikras monstras.
   - Aš manau, kad tai Numulariorum, arba kitaip - Keitėjų augalų šeima. Šie augalai sugeba pakeisti savo išvaizdą kelioms minutėms ar žmonių/gyvūnų emocinę būklę, tačiau tik tol, kol jie tą augalą liečia. Pirmoji, balta gėlė yra Mouseear Verso, o antroji, pilka gėlė yra Grisirculum Verso. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra labai aiškus ir paprastas: Mouseear Verso sugeba keisti TIK savo išvaizdą, o Grisirculum Verso sugeba keisti TIK žmonių ar gyvūnų emocijas. Aišku, jos dar skiriasi savo išvaizda, augimo vieta, auginimo reikalavimais, apsigynimo būdais ir panašiai...
   Mergina atsiduso ir vėl prisitraukė savo užrašinę. Na, jeigu jau profesorius pamatys, kad ji paišalioja, tai bent jau nesupras ką būtent.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Monika su daiktais ėjo į Herbologiją, kurią jau buvo spėjusi rimtai pamėgti. Tiesa, jos ryžtas būti puikiai šio pamokos mokinei kiek priblėso, kai sužinojo, kad pamoka vyks šiltnamyje. Prastesnės herbologės dar reikėjo paieškoti, ypač kai darbas vyksta realiai. Prašau, kad tik nesusimaučiau, nesugadinčiau kažko ar neįgrisčiau kažkam...
Ji nuėjo į šiltnamį, kuriame buvo be galo šilta. Po kelių minučių Švilpei pasidarė karšta, prisidėjo ir aitrus kvapas. Čia trąšos ar yra taip kvepiančių-smirdančių augalų? Kai profesorius pradėjo pamoką, Mėnesiena pasirėmė į ilgąjį stalą. Be reikalo apsivilkau tą megztinį. Monikos dėmesį greitai prikaustė prof. Erikas bei įdomieji augalai - kažkokia žiobariška lelija su permatomais žiedlapiais ir krūmo ir tulpės hibridą primenantis pilkšvas augalas. Jie svajingajai Švilpinukei pasirodė karališki, didingi. Išvydus jų poveikį, Monika prisiminė kažkada skaitytą straipsnį apie Pokyčių augalus - jie nuo prisilietimo sugebėdavo pakeisti spalvą, emocijas, o kai kurie netgi pavidalą. Ji pakėlė ranką ir, sulaukus savo eilės, prabilo:
- Tai yra Evolitio gramaris, arba kitaip Pokyčių šeimos augalai. Jie gana skirtingi, bet Evoliutio gramaris apima labai įvairius augalus, kurie tik geba pajutę gyvą {tai yra šiltą, magišką} prisilietimą sugeba keistis arba keisti. Tas leliją primenantis žiedas yra Nymphaea Spilus, lelijinė spalvinė gėlė, kuri pakeičia savo spalvą į įvairiu blyškius atspalvius - dažniausiai gelsvus ar rausvus. Pilkasis augalas yra Tulpius Omari, kuris veikia jį palietusįjį - dažniausiai nuteikia itin draugiškai bei linksmai. Tulpius Omari laikomas vienu jautriausių augalų, nes žmogų {ar gyvūną} nuteikia pagal tai, kaip juo buvo rūpinamasi. Dėl pagrindinio skirtumo pritarčiau Bethany.
Monika baigė kalbėti ir suprato, kad net nežino, ar Tulpius Omari kartais nėra Tulpius Omaro. Juk tas straipsnis skaitytas taip seniai...

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
 Mokiniai buvo apduję, ne itin aktyvūs, it nuvytusios gėlės. Negalėjo jų kaltinti - buvo vidurys mokslo metų, dauguma jau spėjo pavargti nuo mokslų, o iki egzaminų dar buvo laiko, tad niekas neskubėjo taisytis skolų. Starkas su sausa veido išraiška išklausė vos kelių atsakymų, tačiau jam teko nusivilti, mat teisingo atsakymo nesulaukė.
 - Nors jūsų abiejų spėjimai yra panašūs ir iš dalies teisingi, - linktelėjo abiems atsakinėjusioms panelėms, - tačiau vis dėlto teisingo atsakymo neišgirdau. Tai yra nuotaikų gėlės. Pirmosios - tai laertės, jos rodo nuotaiką. Mano parodyta atmaina yra pati paprasčiausia, ji tik pakeičia žiedų spalvą, tačiau yra žymiai sudėtingesnių porūšių, kai kurių iš jų žiedlapiai net moka išsikreipti sudarydami tam tikras formas, primenančias žmonių delnus. Kartą teko regėti laertę, kurios žiedas parodydavo nešvankų gestą, jei ją liečiantis žmogus buvo tą akimirką piktas, - puse lūpų šyptelėjo. - Kita gėlė tai diatėja. Šios rūšies gėlės pakeičia ne savo išvaizdą, o ją liečiančio asmens nuotaiką.
 Baigęs aiškinti nutilo, leisdamas mokiniams užpildyti savo užrašus ir suvirškinti informaciją.
 - Jūsų pamokos užduotis yra paprasta. Turite užauginti nuotaikų gėlę. Diatėjų auginimas yra sudėtingesnis, tad jas rinkitės tik vyresni mokiniai, kitiems siūlyčiau auginti laertes. Ant mano stalo rasite sėklų - rankos mostu parodė dvi dėžutes, - jas paimkite ir kibkite į darbą. Sėklų yra įvairių atmainų, negaliu pasakyti, kokia kuriam iš jūsų paklius. Nurodymus rasite vadovėlyje, 87 puslapyje. Dar verta pastebėti, kad įprastai nuotaikų gėlėms reikia bent pusmečio, kad jos sužydėtų. Jūs turite tik pusantros valandos, tad pasinaudokite Tachytitas kerais, jie leis jūsų augalui sužydėti iki pamokos galo. Užauginę gėlę, būtinai turėsite ją išbandyti, tik tada užduotis bus baigta. Jei kils neaiškumų, drąsiai klauskite. Sėkmės!

---
I-II kursas sodinate laertes, VI-VII - diatėjas. Kiti galite rinktis, kurią gėlę auginsite.
Mažiausiai 2-3 postai.

Nebūkite banalūs: klyskite, apsipurvinkite, gadinkite ir sodinkite iš naujo.
Primenu, kad vertinu, visų pirma, ne teisingai atliktą darbą, o jūsų pastangas - postų originalumą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Na, buvo galima nujausti. Nuotaikų gėlės. Žinoma.
Monika išklausė mokytojo aiškinimų ir lėtai nupėdino prie stalo. Auginimas. Monika nepakentė dirbti su gėlėmis ar žeme - jau geriau atsakinėtų, vaikščiotų pavakare po mišką, skaitytų knygą Kambaryje iki Pareikalavimo... Švilpė rimtai užsinorėjo atsidurti kažkur kitur, o ne troškiame šiltnamyje. Laertės. Greičiausiai dešinėje - joje gulėjo krūvelė skirtingų dydžių sėklų su tamsiais ir šviesiais dryžiais. Staiga ją sustabdė profesorius. Nors mergina buvo mieguista, tačiau smarkiai paraudo ir išsitraukė sėklą iš kitos dėžutės - ši buvo švelniai rausva, apaugusi švelniais pūkeliais. Net šis nekaltas mielumas Monikai priminė pelėsio pūką.
Gerai. Mano vazonas šis. Mėnesiena pasirinko alyvinės spalvos, platų keraminį vazoną ir pirštais papureno juodą žemę. Knyga. Kur knyga?
Monika pervertė puslapius ir sustojo penkiasdešimt antrame puslapyje. Jame puikavosi didžiulis užrašas Apie laertes ir jų auginimą. Kitame puslapyje buvo užrašyta Diatėjų auginimas ir priežiūra. Pirmajame puslapyje buvo užrašyta:

Citata
Pirmas žingsnis: tobulai kauptuku išpurenkite žemę. Laertės labai jautrios. Antras žingsnis: iškaskite sprindžio gilumo duobutę per patį vazono vidurį ir įdėkite sėkla smaliuoju galu į apačią.


Monika atsidūsėjo ir ėmėsi darbo.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Daniela nuobodžiaudama stovėjo prie stalo tarp merginos iš savo koledžo ir Varnės. Kokia įdomi pamoka. Klastuolė niekam nesuprato, kam pirmakursiams reikia herbologijos, bet nesipriešindama nuslinko prie profesoriaus Ramsay stalo. Gaila, kad negaliu imti diatėjos. Ta laertė tokia nuobodi.
Net pavadinimas tarsi kokios elfų princesės.
Daniela pasiėmė vieną sėklą - pačią nelygiausią - ir nusinešė prie savo vazono.
- Aš apsikeisiu, - šyptelėjo kažkokiai mokinei ir sukeitė vietomis savo ryškiai raudoną vazoniuką su jos tamsiai mėlynu, puoštu sidabriniais banguotais raštais, nors ir nusitrynusiais. Skubiai atsivertė savo knygą ir ėmė ieškotis temos su laertės auginimu. Pagaliau. Neatrodo labai sunku.
- Auginsiu nuotaikų gėlę, - sau sumurmėjo Klastuolė. - Kažin kokia mano nuotaika dabar, a? - tyliai paklausė ir nusižiovavo. Ne tik lengva, bet ir nuobodu. Pasirūpinti žeme. Iškasti atitinkamo dydžio duobutę. Įdėti sėklą. Užkasus duobę visą žemę sulyginti, palikti nelygią ir purią tik virš sėklos. Pirmą pusvalandį kas penkias minutes laistyti Kanarėjos spinduliuojančio šaltinio vandeniu.
Kas dešimt minučių papurenti žemę virš sėklos. Nepamiršti Tachytitas burtažodžio............
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

1234567890

Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Įsimaišiusi tarp varno nago moksleivių, Amija klausėsi profesoriaus, kuris mergaitei pasirodė kupinas užsidegimo ir geros energijos.
Viena iš pirmųjų, juodaplaukė varnanagė, pagriebė vadovėlį nuo lentynos. Knyga atrodė sunkesnė nei buvo, o tai kiek nustebino. Nutipenusi iki profesoriaus stalo ilgokai akimis perėjo abi dėžutės. Imsiu iš pirmosios, joje tikrai bus leartės sėklos.
Radusi laisvą vietelę šiltnamyje, priešais pastatė žalsvai melsvą vazonėlį, o rankoje laikydama sėklą, ėmė varyti vadovėlį. Šiek tiek pravertus, pagaliau surado reikiamą puslapį ir atsiduso pamačiusi kelis punktus. Šie punktai užėmė mažiausiai du puslapius, mat jie išdėstyti smulkiai su visomis detalėmis.
Susigriebusi, kad laikas spaudžia, ėmė kasti duobutę. Kasė lygiai dvidešimt centimetrų gylio, kaip ir parašyta knygoje. Lėtai įdėjo sėklą į vazonėlį.
- Tachytitas, - tyliai sumurmėjo.
Nieko neįvyko, sėkla kaip riogsojo vazonėlyje, taip ir riogsojo. Pasilenkusi pažiūrėti arčiau, suprato kur klaida. Bet nespėjus Amijai atitraukti galvos, tiesiai į veidą pakilo ir atsimušė gėlės sėkla, vazonas susprogo, o žemės nudribo tiesiai ant mergaitės, o ši neišsilaikiusi parvirto.
Taigis, pamiršau užberti žemių ant sėklos, palaistyti ir palaukti kelias minutes, kol žemės įsigers drėgmės. Mintys klaidžiojo makaulėje, tačiau nei kiek nenusiminusi varnanagė pakėlė nuo žemės nenukentėjusią sėklą ir patraukė paimti naujo vazono. Tik beeidama per šiltnamį Amija suvokė, kad ji visa purvina, o jos plaukai pilni žemių. Visgi, nebuvo verta šįryt plauti savo juodų plaukų. Nusijuokė mintyse ir su menka šypsenėle iš minčių  grįžo į pamoką.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Mėnesiena jau buvo nudirbusi pusę darbo. Jai buvo karšta, nepatogu, trošku, ji visa apsipurvino - dešinę ranką žemės dengė net iki alkūnės. Kad tik greičiau baigtųsi pamoka... - mintyse sudejavo Švilpinukė ir rieškučiomis paėmė kažkokių trąšų iš Abihelo Alpių. Man su geografija tikrai neblogai, bet kas tos Alpės?? - sumišusi ėmė barstyti trąšas ant žemėto vazono Monika. Tada atsidūsėjo. Pagaliau.
Monika paėmė į rankas lazdelę ir pusbalsiu pasakė:
- Tachytitas!
Mokinė įsivaizdavo, kad nežymiai supurtydama vazono žemė lėtai ims dygti ir augti laertė. Pirmiausia didingai išlys stiebas, tada ims sprogti pumpurai arba skleistis plonyčiai žiedlapiai. Monikos mintyse laertė augo užtikrintai ir drąsiai, ne per greitai ir dar gražiai. Tikrovėje gėlė praardė vazono dugną.
Prieš Lili akis žemės ėmė pastebimai, nelygiai mažėti, o ausyse pasigirdo tylus, bet ryškus dūžtančio stiklo garsas. Tiktai dužo vazonas.
O varge, ką aš padariau? išsigandusi svarstė Švilpinukė, degančiomis ausimis semianti žemes į semtuvėlį. Vėl viskas iš naujo?
Kadangi sutrupėjus vazonui kelios smulkesnės šukės susimaišė su žemėmis, Monika nusprendė, kad geriausia būtų pasiimti naują indą. Laimei, netoliese ant pažeme pastatytos lentynos riogsojo penki atsarginiai vazonai. Mergina stvėrė didžiausią, sunokusio persiko spalvos ir su smulkučiais juodais raštais, pasiryžusi šio nesusprogdinti. Švilpė greit suprato, kur klaida - reikėjo ne Abihelo Alpių trąšų, o Pritiano specialiųjų trąšų. Alpių trąšos buvo įrašytos prie diatėjų. Okei. Mėnesiena prisiminė skaičiusi, kad laertės labai jautrios. Mergina abejojo, ar sėkla dar sveika, ir buvo teisi - tarp žemės grumstų {vadinas, dar ir nepakankamai išpurenau} maišėsi mažučiai pūkų kamuoliukai. Rimtai suirzusi, kas Monikai ir Švilpei labai reta, mokinė nuėjo pasiimti naują sėklą, kuo kruoščiau išpureno žemę, iškasė tobulai paveikslėliui proporcingą paveikslėliui knygoje duobutę, palaistė, užbarstė reikiamų trąšų, darsyk supureno... Viską padarė kaip reikiant, ir visai nesidžiaugė. Dieve, kam man ta herbologija... Tik praktinės šios pamokos dalys gali mane išmušti iš vėžių... Visiškai. Visa suprakaitavus ir žemėmis apsibarsčiusi šviesiaplaukė pasirėmė rankomis į stalą prieš ištardama tą lemtingąjį burtažodį. Tachytitas kerai Monika truputį glumino, bet ką padarysi. Lili iškėlė lazdelę.... Ir laiku prisiminė prieš kerus nepalaisčiusi žemės grynu vandeniu. Uf, laiku prisiminiau. Dieve, kaip karšta. Kada baigsis šita pamoka?? Monika kuo tolygiau perliejo žemę vandeniu ir atsidususi, visai nesusimąsčiusi sumurmėjo burtažodį. Ir šįkart pavyko! Mėnesiena negalėjo patikėti. Augalas sudrebino žemės kupstelius ir Monika akimirką išsigando, kad vėl ta pati klaida su sutrupėjusiu vazonu. Bet ne! Lėtai lėtai išdygo ryškiai žalias stiebelis. Nuo jo ėmė skleistis plonyčiai žiedlapiai, blyškios mėtinės spalvos. Didėjant žiedui, jų spalva ryškėjo, o tada, sluoksnis po sluoksnio, nublanko. Žiedas buvo išsiskleidęs į visas puses. Mėnesiena atsargiai palietė ploną, bet tvirtą žiedlapį ir pastebėjo, kad gėlė vos pastebimai suspindo, bet kartu nulinko, sudžiūvo. Monika išsigandusi atsitraukė. Ką tai reiškia? Kodėl laertė iš pradžių nušvito, o tada nuvyto? Tada Lili suprato, kad žiedas simbolizuoja jos nuovargį {keista. Pasodinai gėlę ir pavargai?}, bet kartu pasididžiavimą, kad išaugina nuotaikų gėlę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Monika Lili Mėnesiena »

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
 Ir vis dėl to, pastoviai besišypsančios grifiukės veide šypsenos nebuvo. Kiek pavargusi, suirzusi, pikta ir nežinia kokia. O gal nepavargusi. Tiesiog ėmė atsibosti mokykla. Na, ča vis įvykdavo kas nors naujo, bet tiek pamokų... O namų darbų dar daugiau. Rašinėliai, piešiniai, klasifikavimai, aprašymai ir panašūs dalykai jai jau įgrįso iki gyvo kaulo. Ir neabejokite, po šitos pamokos bus užduotas koks nors ilgas ir gan sunkus namų darbas. Susijęs su kažkokiom... Nuotaikų gėlėmis? Iš keistų savo apmąstymų Claudie pabudo pažadinta profesoriaus balso. Jis jau aiškino teoriją. Ate ate vienam ar dviems taškeliams, kuriuos galėjau gauti. Na, dar ne viskas prarasta. Užteko atidžiai pasiklausyti šiokios tokios, nelabai ilgos (bet puikios) teorijos, kad viską suprastum. Tik praktika kažkaiptai nelabai lipo. Gal dėl to, kad dar gyvendama kaip žiobarė tingėdavo ravėti daržus. Daržai jai labiau atsocijavosi su močiute iš tėčio pusės - grynų gryniausia žiobare, kuri dar papildomai buvo nelabai malonaus charakterio. Kas, kad prei namų irgi turėjo daržą - prisiminimas apie močiutės kilometrinius daržus buvo įsimintinesnis. Tik šita žemė kitokia. Ji geresnė negu prie namų ir labiau primena močiutės gerai puoselėtą žemę. Žemę, kuri buvo puoselėta labiau nei valdingumo suvaldymas. Ach, kokie tie prisiminimai...
 Jau antrą kartą per pamoką, Claudie nuvaikė svajones, prisiminimus ir kitokias įvairias mintis. Tiesiog atsivertė knygą ir pradėjo vartyti. Knyga graži, turkio spalvos viršeliais. Viršelis atrodo naujas, bet puslapiai rodo ką kita. Kiek aplamdyti, įplėšti ar susibangavę nuo vandens, purvini nuo žemių. Bet tai tik rodė, kad mokiniai, kurie iš jo mokinosi, buvo atsidavę mokslui ir dirbę, o ne šiaip pavartę kaip pasakų knygutę. Pfu! Kam dar čia reikalingos pasakos? Į Hogvartsą atkeliauja vienuolikmečiai. Jie jau nebeskaito tų pasakėlių apie vienaragius, princeses ir jas nuo drakonų gelbėjančius riterius. Net pasaka apie ponius ar kitokius, žiobarų vaikams fantastinius gyvūnus jau nebereikalinga. Taip, ne žiobarų šeimose augę vaikai pripratę prie kitokių pasakų. Pasakų, kurių Clau nebuvo nei skaičiusi, nei girdėjusi...
 Taigi, ji greitai surado reikalingą 87 puslapį ir stabtelėjo. Dar nebuvo išsirinkusi kurias gėles augins. Bet, pagal jos kursą labiau tiktų lengviau išauginamos - laertės. Ir galvoti čia nėra ko. Negi bandysi tapatintis prie šeštakursių ir septintakursių? Ir taip, ši diena nebuvo iš tų, kai norisi eksperimentuoti. Turbūt ir su laeretėmis bus darbo. Mokinė pamislijo, kad tekstas ilgokas ir sunkiau suprantamas ir ėmė skaityti.
Citata
    Laeretės auginimas:
  • Durpes su juodžemiu sumaišyti santykiu 1:1
  • Molį su 1/5 pagaminto mišinio(1:2) paberti vazono dugne.
  • 3/5 likusių durpių su juodžemiu berti į vazoną.
  • Žemę išpurenti
  • Žemėje padaryti negilią duobutę sėklai ir ją pasodinti paguldant (nei vienas sėklos galas neturi būti žemiau kito)
  • Pabarstyti šiek tiek trąšų, skirtų žiediniams augalams (geriausia, kur būtų parašyta ,,Su papildoma energija")
  • Užberti likusiomis žemėmis
  • Žemės paviršių papurenti
  • Šiek tiek palaistyti vandeniu
  • Su vandeniu sumaišyti trąšų žiediniams augalams (geriausiai tinka su geležim ir azotu). Dažniausiai reikia šaukštelį trąšų ištirpdinti penkiuose litruose vandens. Jeigu auginsite greičiau (su burtažodžiu), reikia nepaisyti nurodymų ir ketvirtadalį šaukštelio ištirpinti pusėje litro vandens
  • Puse litro skystų trąšų palaistyti augalą.
  • Jei vazonas didelis, galima įpilti dar šiek tiek paprasto vandens, bet nerekomenuojama to daryti anksčiau nei po 12 valandų. nebent yra labai karšta arba žemių paviršius išdžiūvęs.
Po palaistymo trąšomis turi praeiti penkios minutės. Taip sėkla šiek tiek išbrinksta. Praėjus penkioms minutėms galima panaudoti augimo burtažodį.
Toliau nurodymai skirti auginantiems natūraliai, o ne su burtažodžiu
Na jo... Užsiroviau... Įdomu, kokį kilometrinį sąrašą pateikė vyresniems? Bet ji nesivargino ieškoti to, ko jai nereikia. Vietoj papildomų penkių sugaištų minučių, ji nudrožė tiesiai prie vazonų. Dauguma mokinių pirma susirinko vazonus, sėklas, tik tada skaitė aprašymus. Todėl dabar, kai kiti gilinosi į laerečių auginimo subtilybes, ji apžiūrinėjo vazonus. Jų daug likę nebuvo. Rodos, keli atsarginiai. Gražiausius spėjo pasiimti pirmesni. Bet grifė nesusižavėjo gražiu, likusiu čia baltu, išpuoštu gėlytėmis vazonu. Jos dėmesį patraukė gan paprastas, rudas molio vazonas. Kraštas buvo papuoštas juoda vingiuota linija, daugiau papuošimų neturėjo. Ir gerai. Kam reikalingas gražus vazonas, jei jo ji daugiau turbūt nenaudos ir nematys? O ir netyčia sudaužius nebūtų taip gaila. Claudie pasiėmė vazonėlį, kuris kitaip nei papuoštieji buvo gerokai sunkesnis ir patraukė link dėžučių, kuriose buvo sėklos. Smalsiomis akimis greitai rado pirmąją, su laerečių sėklomis. Netrukus rankos apčiuopė didesnę, kiek panašią į moliūgo sėklą, tik apvalesnę. Su sėkla rankoje ir vazonu kitoje, ji patraukė link dabar vienišai gulinčio atversto vadovėlio su labai ilga instrukcija. Atsargiai patupdė sėklą, o tada šalia ir vazoną. Na ką, Claudusia. Darbas prasideda. Grifė atsiraitojo rankoves.[/list]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Claudie Amneta »
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Kaspijanas Blekmitas

  • III kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kai gali tapti kate, pasaulis pasidaro nebeįdomus.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
 Kasparas šįryt jautėsi pavargęs ir neišsimiegojęs. oras buvo tvankus ir buvo sunku kvėpuoti. Naktį kankino baisūs sapnai ir dabar pamoka nieko nereiškė. Visas dėmesys buvo sutelktas į tuos padarus kurie kankino jį sapnuose .
 Kasparui išauginti dauguma augalų sekėsi gerai, bet čia jau kita kalba. Laertes - tokios keistos nepažįstamos ir svetimos... Kasparas galvoje turėjo tik vieną mintį: kad tik ne būtų burtų... Ir ką jūs sau manot? Receptas buvo toks:
 
Citata
1. Įberti į vazoną žemių.
2. Viduryje padaryti duobutę ir įmesti sėklą.
3. Ištarti burtažodį incrementum ir sėklą užkasti bei palaistyti.
Kasparas greitai visą tai padarė. Laukė minutę, laukė dvi, bet nieko nenutiko. Gal reikėtų pakartoti burtažodį? Pagalvojo Kasparas ir dar kartą jį ištarė. Staiga viskas sprogo ir Kasparas visas aptaškytas žemėmis, purvu. Kasparas liko be žado. Nežinodamas ką daryti Kasparas dar kartą žvilgtelėjo į receptą ir pamatė, kad receptas ne tas! Kaip tai galėjo nutikti? Visiškai nusivylęs jis nuo grindų ėmė rinkti šukes ir netyčia paėmė sėkliukę kartu su šlapiomis žemėmis ir netikėtai ji ėmė dygti. Labai atsargiai ir po truputį. Kadangi Kasparas pralinksmėjo jo nuotaika pakeitė gėlę ir ji ėmė augti greičiau. Kasparas nieko nelaukęs čiupo atsarginį vazoną ir iš naujo pasodino naują daigelį. Kodėl taip įvyko Kasparas nesuprato, todėl atsivertė receptą kuriame buvo parašyta :
Citata
Daigui įpač svarbios jį  sodinančio žmogaus emocijos. Geros emocijos visada padės sėklai sudygti.
Kasparas besidžiaugdamas daigu jį nunešė ant mokytojo stalo...
Laikas praleistas su katėmis niekuomet nėra iššvaistytas.

*

1234567890

Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Dar vienas vazonas ir darbas iš naujo. Ami, ar reikiamą puslapį knygos atsivertei? Sumišusi mergaitė žiūrėjo į knygą, sodinimo reikmenis, vazoną ir gėlės sėklą. Plaukuose įsivėlę žemės gabaliukai kėlė nemalonų niežulį, o ryškiai geltonos sodinimo pirštinės, kurias greitosiomis prigriebė, atrodė lyg maišai užmauti ant rankų. Ami, susikaupk. Giliai įkvėpusi tvankaus šiltnamio oro, varnanagė beveik priduso. Per daug įkvėpiau. Šiaip ne taip, keliais dydžiais per didelėmis pirštinėmis ant rankų, mergaitė sugriebė kastuviuką. Šis slydinėjo po geltoną medžiagą, tačiau Amija jį dar tvirčiau suspaudė ir smeigė į vėsias žemes. Vos vienas iškastas kauburiukas žemių atėmė jėgas iš rankų bei jos ėmė keistai virpėti. Susikaupusi, akmeniniu veidu supylė viską į vazoniuką ir išlygino. Viską pakartojo antrą sykį. Dabar reikia žemes, užimančias tris ketvirtąsias vazono sumaišyti su... trąšomis?! Mintimis bei perkreiptu veidu skaitė knygos punktus. Šveitusi nuo rankų pirštines žemyn, pasiryžo ir nėrė gylyn į šiltnamį ieškoti gėlėms skirtų trąšų maišo. Kodėl šitokią sunkenybę reikia temptis per visą šiltnamį? Mintyse keiktelėjo Amija. Puiku, praradau dar daugiau laiko! Paleido maišą tiesiai ant knygos. Iš savo beviltiškumo, varnanagė susiėmė už galvos. Darbas tęsiasi. Pamintijo balselis galvoje, galiausiai pavykus iškrapštyti užrašus su nurodymais iš po maišo. Ne per labiausiai trykštanti laime, mergaitė užsimaukšlino pirštines ir įkišo ranką į trąšas. Sugriebusi kažkokią masę, sukandusi dantis ją iškėlė ir įmetė į vazonėlį. Kvapas nuo trąšų rietė nosį, juodaplaukė iškėlusi ir nusukusi galvą, maišė klampią masę. Beveik ašarotomis akimis, Amija įdėjo sėklą į vazono vidurį ir užkapstė iš viršaus. Palaukti tris minutes ir palaistyti vandeniu iš ežero. Galva tik dabar sugalvojo blaiviai mąstyti ir varnanagė buvo dėkinga už tai.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
 Starkas Erikas įdėmiai stebėjo mokinių darbą. Kaip ir tikėjosi, netrūko ne itin sėkmingų bandymų, tačiau laikėsi nuomonės, kad tai gerai - žmonės tokie padarai, jog jiems geriausia pamoka yra nesekmė: tik tada dalykas gerai įsisavina, kai jam prireikia kelių ar net keliolikos bandymų.
 Mokiniams sekėsi visai neblogai, nors, teko pripažinti, visų darbo tempas labai skyrėsi ir jaunuolis suprato, jog dauguma sunkiai telpa į nustatytus pusantros valandos rėmus. Kaip tik duotasis laikas jau ėjo į pabaigą, virš lentos kabantis laikrodis skelbė, jog teliko penkiolika minučių iki varpo.
 - Laiko beliko nedaug, tad siūlyčiau paskubėti. Kurie jau išauginote gėlę, drąsiai ją išbandykite, kiti suskubkite. Jei yra tokių, kurie viską jau padarė, galite eiti, - linktelėjo mokiniams.

---
Pamoka bus uždaryta sekmadienį vakare, iki to laiko galite dar baigti darbą.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
 Claudie Amneta, pastoviai bandanti būti vyresne, bet būnanti vaiku mergaitė, į specialų kaušelį įsibėrė durpių. Vienas kaušelis vazone... Du... Tada įbėrė taip pat du kaušelius juodžemio ir pradėjo maišyti. Žemės siekė kraštus, dar prisidės molio, bet viską kiek suspaus vanduo. Bent jau turėtų. Su šia viltimi mergaitė išbėrė visą mišinį į kažkokį kitą indą ir pasiėmė beveik kaušelį žemių. Jas su šlapio ir limpančio molio gabalu išmaišė (tiesa, tai nelabai sekėsi) ir paskleidė vazono dugne. Du kupinus kaušelius durpių ir juodžemio mišinio taip pat įbėrė į vazoną ir su specaliu kauptuku kiek papureno žemę. Tada purvinais nuo žemių pirštais prisilietė prie vadovėlio puslapio, nes norėjo geriau įsiskaityti. Pasiliko tamsesnis įspaudas, bet mokinė mintyse pasižymėjo keturis atliktus punktus ir susiskaičiavo kitus. Vienuolika privalomų punktų... Keturi atlikti... Liko septyni. Na ir užsiroviau. O dar galvojau apie sunkesnę užduotį. Kiek ant savęs paburnojusi grifė perskaitė du sekančius punktus ir paėmė sėklą. Tarp plonų pirštų pasukiojo, pavartė ir įspaudė į žemę. Tada apsidairė ir šiltnamio gale pamatė daugybę maišų su trąšomis. Dar sykį perskaitė kolių tiksliai reikia trąšų ir nuėjo tikslo link. O jų ten buvo įvairiausių. Skirtų gėlėms, daržovėms, medeliams, su vitaminais, papildoma energija, azotu... Trečiakursės akys raibo spalvų ir pavadinimų margumyne. Galų gale, kiek atsikvošėjusi rado žiedinių augalų skiltį. Apžiūrėjus gal dešimt maišų, vienas iš jų buvo su papildoma energija. Pala, o kiek ten bus tas ,,šiek tiek"? Saujelė? Šaukštelis? Greitai viskas paaiškėjo. Trąšos buvo rutuliukų pavidalo, lėčiau išsisklaidančios, bet su papildoma energija augimui. O šalia toks nedidelis šaukštelis, kuris turbūt turėtų būti tas ,,šiek tiek". Clau dar šiek tiek pagalvojo, pamąstė ir pasėmė šaukštelį grūdelių. Atsargiai, kad jų neišbarstytų, nutipeno link vazono ir aplink sėklą paskleidė trąšų takelį. Kai šaukštelis vėl buvo savo vietoje (trąšų maiše), perskaitė kitą punktą ir užbėrė likusiu žemių mišiniu. O jų nebebuvo tiek daug. Beveik kaušelis. Ir vėl purenti? Paskui vanduo ir vėl... Trąšos? Sviestas sviestuotas, trąšos trašuotos. Claudie piktinosi, kad visa instrukcija labai ilga. Ir viskas dėl tų... Gėlių? Gėlyčių, kurių man gyvenime turbūt net neprireiks? Bet ne... profesorius mus turi mokyti pagal tuos vadovėlius. Ach... Ach mintyse nuskambėjo beveik kaip urzgimas ir nepasitenkinimas. Bet kad ir kaip pyktų, ji - ne karalaitė ir turi vykdyti nurodymus. Todėl vėl pasiėmė kauptuką (ir nors manė, kad be tikslo) papureno žemės paviršių. Nedaug ką ten pripurensi, vis vien vanduo viską suplaks. Vanduo... Vėl tas ,,šiek tiek". Kodėl viską reikia daryti ,,šiek tiek"? Grifiukė į puoduką įsipylė šiek tiek vandens ir palaistė žemę. Nors, tiesą sakant... Žemė dar buvo sausa. Todėl trečiakursė greitai susirado pusės litro talpos indą ir į jį įpylė vandens. Tada nuėjo link tų didelių trąšų maišų ir pradėjo ieškoti su geležim ir azotu. Šį kartą sekėsi daug greičiau, nes nestebėjo išpūtusi akis visų tų maišų, lyg jie galėtų kur nubėgti. Kai ketvirtadalis šaukštelio trąšų koncentrato jau buvo vandenyje, tame inde, kuris buvo jos darbo vietoje, mergaitė grąžino šaukštelį į vietą ir atsidususi ėmė vandenį maišyti kažkokiu pagaliuku. Trąšos netrukus ištirpo, o Claudie pakėlė indą ir ėmė pilti šį skatinantį augimą vandenėlį į vazoną su žeme. Likus gal penktedaliui vandens, žemėtas skystis ėmė sunktis per vazono skylutes, bėgti ir lašėti ant grindų. Susinervinusi mokinė padėjo indą ir kadangi tingėjo nueiti popierinių rankšluosčių ir žiobarišku būdu viską išvalyti, išsitraukė lazdelę ir sumurmėjo burtažodį. Balos išdžiūvo su visomis žemėmis. Tada grifė paėmė lėkštutę, skirtą vazonams ir pakišo po indu su žemėmis. tada supylė visą likusį trąšų vandenį ir ėmė laukti. Laukė... Laukė... Laukti jai nesinorėjo, darėsi nuobodu, todėl aptvarkė darbo vietą. Šiaip ne taip praėjo tos penkios minutės. Amneta vėl išstiraukė lazdelę ir sumurmėjo burtažodį:
 -Tachytitas,- aiškiai ištarė burtažodį ir stebėjo, kas įvyks. Labai lėtai, lyg visai neskubėtų (o mokinė skubėjo) ėmė kaltis mažytis žalsvas daigelis, dar nematęs saulės šviesos. Jis tamsėjo, augo. Tada išskleidė du tamsius ir kampuotus lapelius, nelygius, dantytus. Tada subrandino pumpurą ir po truputį išskleidė susiraukšlėjusius pilkšvo atspalvio žiedlapius, kurie greitai išsilygino. Žiedas buvo panašus į ramunę, tik gelsvas viduriukas buvo blankus. Pats augimo procesas priminė pagreitintus vaizdus, kuriuos ne kartą matė mokykloje. Kaip išsiskleidžia gėlė ar užauga ąžuoliukas. Tik šį kartą viskas buvo tikra. Tikra ir nepakeista.
 Clau atsargiai pirštu palietė žiedlapį. Jis nusispalvino tamsiai violetine spalva. Kiti buvo tokie patys, pilkšvi. Didžiausias skirtumas buvo tas, kad žiedlapis nebebuvo lygus. Jis buvo banguotas ir išvis nepanašus į ankstesnį. Grifė atsargiai palietė kitą žiedlapį. Tas nusidažė sodria raudona, bordine spalva. Trečiasis tapo tamsiai mėlynu, ketvirtas - oranžiniu. Penktas auksiniu, šeštas sidabriniu, o septintas žaliu žiedlapiu. Aštuntasis liko toks pat - pilkas. Taip, aš išsiblaškiusi. Grifė dar kažką pamintijo apie išsiblaškymą, o tada patraukė ranką nuo žiedo. Jis susiskleidė į pumpurą, o tada išsiskleidė ir buvo tokios kaip anksčiau - pilkos spalvos.
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler