0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #75 Prieš 2 metus »
Regis, Auris buvo užsimąstęs, skendo savo mintyse. Juzefui pasirodė, jog draugelis gerokai nustebo, kai plikšius uždavė klausimą. Tačiau po atsakymo Levinsas susigėdo. Kas jam dabar yra, kad jis nesumąstė panaudoti paprasčiausių šaukiamųjų kerų? Tikrai jau galvelė nebeveikia, pamanė mėlynakis mintyse.
- Accio nešyklę, - nutaikęs burtų lazdelę į patalpą ištarė vyrukas.
Pasigirdo kažkoks triukšmas ir galai žino iš kur atskrido kepurė, bet... bet iš kambario gilumos ėmė skristi dar kažkas. Levinsas paėmė savo nešyklę, o vėliau ir kitą. Kita nešyklė buvo auksinės spalvos varlės skulptūrėlė.
- Tu matai, koks tas Hogvartsas, - pakėlęs antakį ir bežiūrėdamas į statulėlę pasakė Juzefas. - Šitą pasiimsiu, gerai? Ištirsiu ir pranešiu, kas čia.
Žvilgtelėjęs į laikrodį vyras pamatė, kad jau beveik laikas keliauti.
- Susirašysim pelėdom. Ačiū už ugninę. Buvo toks... neįprastas vakaras, - ir Juzefas dingo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #76 Prieš 2 metus »
Šaukiamieji kerai suveikė ir Juzefo rankose jau buvo pradingusi nešyklė. Bet še tau kad nori, atzvimbė ir dar viena.
- Įdomu kas čia. - Pasakė Senkleris.
- Aha, patyrinėk, tikrai bus įdomu sužinoti kas tai per nešyklė. - Tai juk nešyklė ar ne? Juk jis ir kvietė būtent tokį daiktą. Bet iš kur pilyje atsirado kažkokia nežinoma nešyklė? Ir kada ji suveikia? Hogvartsas buvo tokia nuostabi vieta, nes niekada nežinodavai kokių staigmenų ji gali pateikti.
- Iki susitikimo. Vakaras išties buvo audringas. - Atsisveikino Auris ir draugas dingo jam iš akių. Audringas ir istoriškas. Pagalvojo Senkleris. Hogvartso įkūrėjų menėje sulaužytos mokyklos apsaugos. Geriau ir būt negali.
Jis aptvarkė viską, kas buvo apgadinta kerų. Tada susirinko tuščia butelį ir stiklelius ir išėjo.
Pasijuto gerokai pavargęs, nors žinojo, kad ir tada, kai atsiguls galvoje suksis klausimai. Ir užmigs jis daug vėliau. Auris nuėjo koridoriumi tolyn.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #77 Prieš 1 metus »
  Erka atėjo į Hogvartso įkūrėjų atminimo menę. Paskui ją ėjo ir jos katė Pola. Pastaruoju metu ji vis sekiodavo Erką, bet violetinplaukė tuo džiaugėsi, nes būdavo smagiau, kai šalia būdavo augintinė. Tiksliai kodėl atėjo ji nežinojo. Norėjo pasivaikščioti po pilį, bet kodėl atėjo būtent į šią menę, klastūnyno atstovė neįsivaizdavo, bet tai jai nebuvo itin svarbu. Ji šioje menėje jau buvo šimtus kartų, bet ji visada ją stebindavo. Paveikslai, papuošalai, skulptūros, o kur dar ir plaukų sruogos! Tai jai patiko. Erka visada čia atėjusi viską apžiūrėdavo, nors viską ir taip žinojo atmintinai.
  Šį kartą atėjusi ji patraukė į tolimiausią menės kampą. Ir atsisėdusi jame sukryžiavo kojas. Tuoj pat prisistatė ir Pola. Violetinplaukė neįsivaizdavo, ką čia dar galėtų veikti, todėl tiesiog sėdėjo bei glostė Polą. Klastuolei buvo tikrai gera.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #78 Prieš 1 metus »
Laikrodis mušė aštuntą valandą vakaro, o Esmeralda eilinį kartą užmiršo paruošti namų darbus ir prisiminė tik vėlią valandą. Ji išsliūkino iš grifiukų bendrojo kambario ir pasiėmusi kartu su savimi kelis vadovėlius pagal kuriuos turėjo paruošti namų darbus, nubėgo koridoriais venkdama profesorių žvilgsnių į Hogvartso įkūrėjų atminimų menę. Bebėgdama sugebėjo pamesti rašalo buteliuką ir jis sudužo. Kažkokio ketvirtakursio katė išgirdo ir nubėgo prie garso šaltinio. Tas ketvirtakursis vos nepastebėjo Esmeraldos, jai net šiurpuliukai nubėgo per nugarą, kai galiausiai berniukas pasišaukė katę, kad ši grįžtų. Mergaitė jau kelis kartus buvo prigauta ir jau tikrai nereikėjo dar vieno. Ji greitai užtrenkė duris, vis tik įbėgo į menę. Netgi dulkės nuo akmeninių grindų pakilo į orą. Jos suko ratus sidabrinėje mėnulio šviesoje, kuri per pailgus langus veržėsi į pilies vidų. Ji atsikvėpė ir nusičiaudėjusi nuėjo toliau. Ritmingi žingsniai aidėjo jai galvoje. Staiga ji prisiminė kaip praėjusią savaitę ji vaikščiojosi pilies koridoriais ir ji pajuto tą keistą jausmą kuris vis ją aplankydavo karts nuo karto. Tą kartą ji ėjo tiesiai į šią menę, bet kažkoks progesorius ją pastebėjo ir liepė jai grįžti atgal į kambarį bei atėmė penkis taškus iš jos koledžo. Tad ji taip ir negalėjo nueiti į menę. O dabar ji stovi čia ir tas keistas šiurpylys ties sprandu vėl grįžo. Ji įsistebeilijo į vieną iš menės paveikslų ir liko stovėti taip lyg įkalta iki kol neišgirdo kito žmogaus žingsnių…

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #79 Prieš 1 metus »
  Ketvirtakursė taip ir sėdėjo, bet greitai išgirdo kažkieno žingsnius. Erka pamatė mergaitę. Panašu, kad grifė. Pagalvojo ji. Kai mergaitė buvo nusisukusi violetinplaukė išsitraukė lazdelę ir kiek įmanoma tyliau prisiartino prie jos. Kai margaites skyrė vos keli metrai, Erka pakėlė lazdelę ir nutaikė ją į grifę.
- Ko tau čia prireikė, maže? - garsiai bei piktai paklausė violetinplaukė. Ji visiškai neturėjo noro būti su ja, bet vis dėlto norėjo ilgiau pabūti šioje menėje. Klastuolė nusprendė, kad į ją reikėtų paleisti kokius nors kerus. Gal tada dings man iš akių? Mintyse paklausė, bet ko klausė ir kas turėjo atsakyti ji nežinojo.
- Rictusempra, Scourgify, sustink, - visą kerų laviną į grifę paleido violetinplaukė. Ji nusprendė dabar nenaudoti bežodžių kerų, nes juos naudojant buvo didesnė tikimybė, kad nepavyks, o to ketvirtakursė visiškai netroško. Tada pažvelgė į žemę ir sugalvojo, kokius kerus dar galėtų panaudorti.
- Serpensortia, - pratarė ir iš lazdelės galo išlindo gyvatė. Ji kažkodėl kaip užhipnotizuota pradėjo šliaužti Erkos link, bet paskui taip pat užhipnotizuotai pradėjo šliaužti tos pačios grifės link.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #80 Prieš 1 metus »
Kol Esmeralda žiūrėjo kažkur nežinia kur, ji išgirdo neaiškų balsą, tai buvo kita mergina. Bet vyresnė už ją. Jo plaukai buvo violetiniai - Kokia įdomi spalva... - pagalvojo ji. Kadangi buvo gana tamsu, ji negalėjo suprasti iš kokio koledžo ji yra. Esmeralda lėtai į ją atsisuko ir vos nežaktelėjo, pamačiusi kai vis kiti kerai pradėjo skrieti į ją. Mergaitė jų kaip koks klaunas išvanginėjo, vienas jų pralėkė kaip strėlė ir  urėžė kelis jos plaukus. Ji susiraukė ir pradėjo artintis prie nemalonios užpuolikės.
- Ei, ameba tu, ką sau leidi? Bent supranti ką darai? Ar tau atrodo normalu leisti bet kokius kerus į ką tik sutiktą žmogų? - mergina tylėjo ir paleido kitus kerus. - Atsakysi? - nenustojo ji, net nepastebėjo, kaip merginos išburta gyvatė bauginančiai slenka tiesiai link jos. - Klausiu ar atsakysi? Gali žinoti, man šiandien buvo labai prasta diena ir neketinu aš čia žaisti su tavimi, atėjau čia pabūti ramiai, o tu staiga kaip pasiutus užsipuoliai mane? - ji nekalbėjo ramiai, beveik rėkė. Jos pakabukas sutilindžiavo ant kaklo ir langas gale tarsi išsprogo, rėmai liko, tačiau stiklo šukės pabiro ant menės akmeninų grindų.
Su kiek vienu žingsniu kai ji artėjo prie priešais ją stovinčios merginos, jos lazdelė kišenėje, kurios Esmeralda dar nebuvo išsiėmusi, vis labiau krutėjo. Galiausiai ji ją išsiėmė ir pamatė gyvatę prie pat jo kojų. Mergaitė nurimo ir šaltu, smerkenčiu žvilgsniu pasižiūrėjo tiesiai gyvatei į akis. Ši, tarsi supratusi, pasisuko atgal į ją išbūrusiąją. Esmeralda prunkštelėjo.
- Manei bus lenbva, nes esu jaunesnė... - garsiai savo mintis išsakė ji. - Vadinasi klydai. Labai. - ji pakreipė galvą, ir nurijo seiles, staiga pajutusi troškulį. Kasgi jai darosi? Ji niekada taip ant nieko nebuvo supykusi. Gal paprasčiausiai sukilo emocijos? Mergaitė pasisuko į langą, per kurį puikiai patėsi mėnulis ir staiga nieko nebegalėjo girdėti, net savo pačios žingsnių tik vilko kaukimą lauke, bet arodė, jog jos priešė to negirdi. O gal jai tik vaidenasi..? Hogvartse nėra nei vienos dienos, kad nenutiktų kas nors įdomaus ar keisto. Tas keistas kutenimas kakle vėl sugrįžo ir sustojusi pasiėmė gyvatę, kuri jai nieko nedarė ir maloniai paglostė jai galvą. Ji negalvojo apie dabar nieko jai nereiškiančią merginą ir nusišypsojo gyvvatei. Kūną pradėjo maloniai diegti ir jos akys sužaižaravo, tarsi jose būtų kas užsiliepsnoję. Ji atsisuko į naująją priešę besišypsodama.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #81 Prieš 1 metus »
  Tos grifės žodžiai violetinplaukę kiek įsiutino.
- Kaip tu mane pavadinai?! Taip, žinoma nesuprantu! - viską išrėkė ketvirtakursė. Erka galvojo kokius dar kerus galėtų paleisti į priešais ją stovinčią mergaitę, bet tada pamatė, kad gyvatė pradėjo šliaužti nuo grifės. Na jau ne. Pagalvojo violetinplaukė. Greitai išgirdo kitus jos žodžius, kurie prajuokino ketvirtakursę.
- Žinoma lengva, - tarė ir padarė trumpą pauzę. - Net labai lengva. Kai pamatė, kad jaunesnė mergaitė pasiėmė gyvatę visai supyko.
- Evanesco, - tarė ir gyvatė dingo tiesiog priešininkės rankose kol grifė šypsojosi. Erkai buvo skaudu tai daryti, nes gyvūnus ji dievino. O gyvates ypatingai. - Šypsaisi todėl, nes nusprendei pasiduoti, mažvaike? Juk tu tikra mažvaikė. Nepaneigsi gi to.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #82 Prieš 1 metus »
Esmeralda buvo visai patenkinta, kad mergina įsiuto. Ji klausėsi kaip siunta ir putojasi jos naujoji priešė. Esmeralda kiek nustebo kai iš jos rankų dingo gyvatė, bet tai mažiausiai rūpėjo. Ji jautėsi kaip nesava, tarsi tuos žodžius sakytų ne ji pati.
- Na, ameba, tai nedidelė ląstelė, mokanti tik maitintis, kvėpuoti ir truputį judėti. - ji smagiai pradėjo linguoti galva. - Ir vadinsiu tave kaip aš noriu. Nebent… pasakysi man savo vardą? - kilstelėjo antakį Esmeralda. - O paskui galėsi su manimi susitvarkyti, juk… aš tik paprasta mažvaikė pasipainiojusi tau po kojomis. - Esmeralda tiesiog mėgavosi, merginos irzlumu. Ji atsiduso. - Manau galėtum apsilankyti pas kokį pschihologą. Man truputį gaila tavęs… O gal tai, dėl tų randų ant tavo veido? - Esmeralda nejautė, kad peržengė ribą. - Kasgi tau tai padarė, kas subjaurojo tavo gražūjį veidelį, a? Tikriausiai įsivėlei į kovą, kaip kad dabar ir gavai atgal, arne?
Ji atsisuko į merginą ir akyse sužibėjo liepsnos.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #83 Prieš 1 metus »
- Na jau ne. Nevadinsi manęs kaip nori. Aš Erka. O kaip tu vadiniesi? - paklausė ketvirtakursė ir bjauriai prispaudė grifę prie sienos. O tada išgirdo kitus grifės žodžius ir kaip mat įsiuto.
- Tai tau reikia pas psichologą. Kas man uždėjo šiuos randus? Aš tau atsakysiu. Aš gyvenu vaikų namuose. Vasaromis ten tenka kentėt. Šią vasarą kilo muštynės. Aš su dar keliomis mergaitėmis nusprendėme apginti keliais metais jaunesnę mergaitę. Kiek jai metų tiksliai nežinau. Na ir nusprendžiau apginti. Ji beveik negavo. Kitis mergaitės irgi. Tik aš gavau du amžinus randus. Jų neįveikia nei magija, nei žiobariška medicina. Kokiu daiktu tiksliai juos padarė nežinau. Taip pat nežinau kas tai padarė. Nespėjau pamatyti, bet jei kada sužinosiu tikrai atkeršysiu.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Patricijaa

Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #84 Prieš 1 metus »
Ta pavasario dieną Patricija leido laiką kartu su Dori. Kuriai mokytis liko labai mažai. Dabar Simoneti tiesiog pragariškai gailėjosi, kad praeitais metais nesistengė ir nepavyko pereiti į kitą kursą. Užtai dabar jau jautėsi užtikrinta, kad šeštasis kursas greit atsiras praeityje.
Šiuo metu stovėjo labai įdomioje vietoje. Akys rijo visokių visokiausius daiktus.
- Ir ką mes čia darysim? Kas čia? Mokyklos senienų sandėliukas? Čia tiek visokio šlamšto... Įdomu kiek metų visa tai kaupėsi? - Ji paėjėjo kiek toliau ir ėmė apžiūrinėti visokius dalykus. Pradedant statulėlėmis. Baigiant kažkokiais indeliais. O paskui pastebėjo apdulkėjusių senų pergamento ritinių krūvą. Paėmė vieną. Ten buvo parašyta, kad tai yra mokyklos įkūrėjų dienoraščių serija. Perkelta ant pergamento, kad būtų galima skaityti. Visą tai perrašė kažkokie Samuelis ir Ofelija Valtbergai.
- Klausyk Dori, čia yra ir seni dienoraščiai. Oho. Tu tik pažiūrėk kiek jiems metų kaip manai? Aišku pergamentai ne tokie ir seni. Čia tik perrašyta versija. Įdomu kur tikrieji dienoraščiai.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #85 Prieš 1 metus »
Dori kartu su Patricija slampinėjo po pilį. Jokio tikslo merginos neturėjo, tiesiog leido laisvą laiką. Lauke oras buvo gražus, tačiau trintis ten nesinorėjo, mat visas kiemas - prisigrūdęs mokinių. Žinoma, jos galėjo nueiti kur nors atokiau, pavyzdžiui, prie ežero ar į mišką. Tačiau po to įvykio su Rensa Dori kiek vengė atokesnių vietų. Na, nebent būtų su Alanu. Su juo bet kur eidama jausdavosi drąsiai.
- Čia ne sandėliukas, čia yra Hogvartso įkūrėjų atminimų menė, - pasakė tamsiaplaukė draugei. - Tačiau šita vieta tikrai nesutvarkyta, ar ne? Nes viskas tikrai atrodo kaip šlamštas, - prunkštelėjo, nors žinojo, kad čia esantys daiktai yra su istorija, vertingi. Bent jau didžioji jų dauguma.
Netrukus Patricija rado kažkokius dienoraščius ir tai sudomino klastuolę. Ji atėjo pasižiūrėti.
- Ar tik čia ne Varno Nagui priklauso šitas? - susiraukė laikydama vieną jų. - Nekenčiu Varno Nago, - ir Mendel metė dienoraštį į viršų bei suplėšė rašliavą kerais į skutelius.
Šią akimirką ant žemės lėtai krito tie skuteliai, o klastuolė galvojo apie tai, ar išdrįstų taip pasielgti ir su originalu.

*

Patricijaa

Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #86 Prieš 1 metus »
- Na gerai ne sandėliukas. Bet menė per pagarbiai skamba tokiai šlamšto krūvai.  - Pasakė. Neatrodė, kad kas brangintų ar globotų šiuos daiktus. Gal tie įkūrėjai buvo gauja niekšų, todėl niekam jie dabar neįdomūs ir niekas nenori prižiūrėti šitos vietos. Bet tokioms mintims prieštaravo skaityta šios mokyklos istorija. Nors... Vaikus jie skirstė pagal ženklus, kurie kiekvienam atrodė svarbūs. Taip štai net po daugybės metų įsigaliojo kažkokia atskirtis.
- O aš maniau, kad Klastuoliai ir Grifai nesueina. Kas blogai su Varnais? - Pasiteiravo. Ant jos krintant suplėšytų dienoraščio lapų skutams. Atrodė kaip popiergalių lietus.
Patricija išsiėmė lazdelę. Reikėjo kažkaip pasipraktikuoti, juk artėjo egzaminai. Mostelėjus lazdele Grifo dienoraštis pakilo į orą, norėjo jį į kažką transfiguruoti. Bet garsiai pokštelėjęs pergamentas ėmė ir kažkur pradingo.
- Taip jam ir reikia. Negaliu pakęsti Grifų Gūžtos. Tu žinai ką man kartą pasakė tas Senkleris? Patricija, darai tikrą negarbę savo koledžui. Dar nebuvo mokinio per daugybę metų, kuris būtų likęs antriems metams. Tu įsivaizduoji? O pats tai mokėsi net ne šitam koledže. Atsirado mat pamokslininkas. - Dviejų kopijų neliko. Bet buvo labai įdomu kur tikros.
- Paieškom tikrų dienoraščių? Kaip tau atrodo kur jie turėjo būti surašyti? Juk juos rašė prieš galybę metų.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #87 Prieš 1 metus »
- Šiaip tai jo, nesueina klastuoliai su grifais. Bet, matai, aš esu Klastūnyno išdavikė, - pajuokavo. - Mano vaikinas grifas ir draugų grifų turiu. Tiesa, šiaip jau neblogai sutariu ir su klastuoliais. Turėjau čia porą priešių, bet su viena iš jų, Sofi, dabar jau net esame draugės, - šyptelėjo. - O su Varno Nagu... - Mendel prisiminė pirmąsias savo kvidičo rungtynes. - Antrame kurse, kai pirmą kartą žaidžiau kvidičą, varniai bandė mane pažeminti. Bet jiems nepavyko, - didžiuodamasi tarė. - Daviau jiems į kaulus. Nuo to karto nekenčiu to koledžo. Ir šiaip teko turėti konfliktų su varnanagiais, jie mane tikrai užknisa. Tik Gruodė, ta mergaitė, tikrai visai nieko. Ir kažkokiu būdu sugebėjau susidraugauti su ta keistuole, kuri anksčiau vaikščiojo basomis. Sakura. Žinojai, kad ji Levinso dukterėčia? Senkleris rimtai taip pasakė? - perklausė Dori žiūrėdama, kaip dingo Grifų Gūžtos dienoraštis. - Ai, nekreipk tu į jį dėmesio. Jis labai spontaniškas. Niekada negali žinoti, kas jam užeis. Kartais būna pamokslaujantis, griežtas, o kartais viską praleidžia pro pirštus. Pameni, kaip tada, kai mus paleido prigavęs, - nusijuokė. - Šiaip jis yra geros širdies. Tik kad gal ne visada pats tai nori pripažinti, - gūžtelėjo pečiais. - Abejoju, kad čia rasime tikrus dienoraščius, - prikando lūpą. - Negi šiame jovale jie galėtų būti? Accio tikruosius dienoraščius, - pabandė klastuolė, bet nieko neįvyko. - Gal pabandyk tu?

*

Patricijaa

Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #88 Prieš 1 metus »
- Kažkokia nesąmonė. Kam išvis reikia koledžų? Visi galėtų mokytis bendrai ir tiek. Kas čia pasakė, kad esu Grifė? Jei būtų mano valia, tai turbūt eičiau į Klastūnyną. Bet apskritai, tai išvis nesuprantu kam reikia išsiskirstyti. - Pradėjo dėstyti savo pažiūras.
- Gruodė... Visai neseniai susikirtau su ja. - Ji dar atsiims. Pagalvojo. Bet to taip ir nepasakė. Aišku smilgtelėjo, kad juk tą vakarą ji erzino tą mažių Eion. Štai koks jo vardas. Kad gal ir gavo ko nusipelnė. Bet kita pusė sakė, kad Gruodė už viską dar atsiims. Kad daugiau nedrįstų stoti Patricijai skersai kelio.
- Ne, nežinojau. - Su ta mergina kalbėtis niekada neteko.
- Čia daug giminaičių kaip matau. - Pridūrė.
- Kada nors Auriui nusibos skaittyti man moralus. - Nusijuokė.
- Ir kam to reikia? Jam kartais atrodo, kad gali viską pakeisti. Praeitais metais nesimokiau, nenorėjau ir tiek. Dabar ėmiausi mokslų tikrai ne dėl to, kad jis man aiškina. Tiesiog tėvai užsispyrė, kad turiu pabaigti šitą mokyklą. O aš noriu mokytis kitur. - Dori pabandė prikviesti dienoraščius, bet nesėkmingai.
- Gal tu ir teisi. Kažin ar jie čia. Accio tikruosius dienoraščius. - Bet nieko nenutiko.
- Matyt jų čia tikrai nėra. - Pasakė paspirdama ant žemės gulinčius popierius. Ir nuėjo apžiūrėti į akį kritusios gražios Rovenos statulėlės.
- Klausyk, čia Varno Nago steigėja? Reiktų ją pataisyti ar ne? - Ir Ji vėl ėmėsi kerų. Graži moters statulėlė pakito. Dabar ji vaizdavo susiraukšlėjusią senę. Ant jos galvos priaugo žilų plaukų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Patricija Simoneti »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #89 Prieš 1 metus »
Alanas planavo eiti į lauką. Norėjo pasivaikščioti. Nueiti į mišką ir ten aplankyti vieną kentaurą, su kuriuo sutarė. Per ilgas savo klajones miške ne kartą paklydo. Ir anas kentauras jam padėjo. Be to pavedžiojo visokiais takeliais ir Alanas kur kas geriau pažino mišką. Paskui jį skriejo Horas. Su sakalu dar sunkiai atrasdavo bendrą kalbą. Jo negalėjo glostyti. Bet dažnai paukštis sekdavo paskui ir spoksodavo į jį savo piktomis akutėmis.
Kai Alanas praeidinėjo menės duris Horas ėmė ir įplasnojo vidun pro praviras duris.
- Ne. - Šūktelėjo Alanas ir įžengė vidun. Paukštis jau tupėjo didelei Švilpynės statulai ant galvos ir Kai Alanas prie jo prisiartino grėsmingai kaukštelėjo snapu.
Menėje jis buvo ne vienas. Ten rado Dori ir Patricija. Po kojomis traškėjo kažkokie lapai.
- Ką čia veikiat? - Paklausė. Jis pasilenkė ir pakėlė lapą. Paskaitė ir suprato ką turi rankoje.
- Ar po galais neturite ko veikti? - Piktokai pasiteiravo. Galvoje išryškėjo jo paties taip brangintas eskizų sąsiuvinis, kurį rado išdraikytą ryte po visą Grifų kambarį.
- Juk kažkas dirbo prie šio dienoraščio. Ar jums patiktų, jei kas sudraskytų kažką, kam atidavėt daug laiko ar pastangų? Rimtai net pirmakursiams tokios nesąmonės nešautų į galvą.