0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1034
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #45 Prieš 2 metus »
Skausmo nebebuvo, teliko tik tamsa ir visiškas lengvumas. Jis nieko nebegirdėjo, atrodė, kad miega. Bet pamažu visi pojūčiai ėmė sugrįžti.
Jau ir numiriau tikriausiai. Šovė pirmoji mintis į galvą. Gerai, tėvas juk sakė dar vasarą, kai likome vienu du po laidotuvių, kad geriau būčiau aš, nei Frederika. Šito niekam, o niekam jis nepasakojo. Nes nenorėjo ištarti garsiai šių tėvo žodžių. Keista, maniau, kad mirus viskas bus matyti iš viršaus, bet ne. Štai Auris, su burtų lazdele rankoje. Ką jis čia daro? Dori verkia. Ar čia mano laidotuvės? Kažkas aimanuoja kažkur tolėliau. Nejau tai pragaras?
- Neverk Dori. - Pratarė.
- Auri, kas tavo veidui? Atrodai klaikiai. - Plepėjo toliau. Tikriausiai aš esu šmėkla, va kaip. Nutarė Alanas ir kilstelėjo rankas prie veido, norėdamas pažiūrėti ar tos dabar perregimos. Bet ne. Nieko panašaus. Atsisėsti neturėjo jėgų, todėl rankos vėl nugulė prie šonų.
Į galvą pamažu pradėjo grįžti visi šio vakaro nutikimai. Ne, tai ne pragaras ir aš ne vaiduoklis. Ir nenumiriau. Mes visi mokykloje, Auris atvedė čia kažkokį Juzefą, siekėjas, viskas blogai. Turiu atsisėsti ir viską išsiaiškinti. Bet kad tų jėgų taip nėra.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1818
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #46 Prieš 2 metus »
Na ir scenelė. Verta plunksnos velniai parautų. Kodėl aš amžinai patenku į tokias nesąmones? Ir kas galėjo pamanyti, kad siužeto linija pasidarys būtent tokia? Juzefas aimanavo kaip reikiant. Dievaži vargšelis. Auris ir nemanė, kad toji pamišėlė Mendel sugalvos šitaip smarkiai pasireikšti. Senkleris tik džiūgavo, kad nėra Levinso vietoje. O aš jam dar aiškinau kažką. Vos nenusikvatojo. Bet greitai vėl sutelkė mintis į tai, ką dabar veikė. Ir štai pasimatė pirmieji atgyjimo požymiai.
- Kas mano veidui? Tu dar klausi Alanai? Kai tu atsigausi visiškai pilnai, aš... Nežinau ką aš tau padarysiu. - Rėžė, bet širdin atslinko palengvėjimas.
- Pagulėk dabar ramiai. - Pasakė kur kas švelnesniu tonu. Tada nusivilko megztinį, kurį dabar vilkėjo, sulankstė ir atsargiai padėjo jam po galva. Tuomet atsisėdo šalia ir atsirėmė į sieną.
Žinodamas, kad Alanui nieko neatsitiko, Senkleris piktai nužvelgė Dori. Šitiek siautėjusi Ji dabar tylomis verkė. Po galais turi mat dėl ko? Štai Juzefui atrodo šį kartą pasisekė mažiausiai. Alanas pats kaltas, šitaip kvailai pasielgti. Ji pati irgi... Iš viso, kaip jie drįso čia atsivilkti?
Auris nutaikė lazdelę į draugužį ir pasinaudojo bežodžiais skausmą malšinančiais kerais. Tikėjosi, kad pravers.
- Su tavim Alanai aš dar pasikalbėsiu. O tu Mendel... Tu atsimink, ką aš tau pasakiau. Dar kada išgirsiu apie kokias nors nesąmones... Ir nesvarbu, net jei nesugrįšiu kitais metais čia dėstyti, tu jau patekai man į akiratį. - Jis prisiminė dar ir durklą, kurį atėmė iš Dori šį vakarą. Bet kol kas apie jį nieko nesakė. Dar pagalvojo ir apie tai, kad ne kas kitas, o jis atvedė į mokyklą Juzefą. Kad atvėrė vartus, pro kuriuos dabar galėtų ateiti kas nors blogesnis. Auris norėjo apie tai pasikalbėti su Levinsu, bet tik tada, kai tie du dings iš akiračio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 529
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #47 Prieš 2 metus »
Kol Juzefas aimanavo susiėmęs už tarpukojo, netoliese vyko labai daug dalykų. Šiaip ne taip pakėlęs galvą jis pamatė, kaip Dori nubėgo prie to berniuko, o šis gulėjo ant grindų. Auris kažką įnirtingai būrė. Levinsas žinojo, kad turi stotis ir eiti padėti. Dėl Merlino barzdos, jeigu čia mirs vaikas... Tuomet viskas tikrai išaiškės, kaip plikis čia nusigavo. Ar Juzefas tokiu atveju pakliūtų į Azkabaną? Jis sulaužė krūvą magijos įstatymų. Naudojosi Magijos Ministerijos suteiktomis priemonėmis nešyklių gamybai, įsibrovė į burtų ir kerėjimo mokyklą ir vos jam ten nuvykus įvyko nelaimė... O jeigu dar kas nors pakuždės, jog mėlynakis turi problemų su psichine sveikata, kad kartais jį apninka paranojiniai priepuoliai... Visuomenei jis atrodys lyg nestabilios psichikos žudikas.
Tačiau, regis, vaikinukas atsigavo. Levinsas atsiduso. Bent jau neįvyks baisių dalykų. Kitą akimirką vyrukas pamatė, kad Auris be žodžių mestelėjo kažkokį burtą jo pusėn. Po sekundės tarpukojį aplankė neapsakoma ramuma. Vis dar skaudėjo, bet jau galėjai gyventi. Atrodė, kad ten nebėra blynų tešlos, lyg viskas būtų atsistatę į savas vietas.
Juzefas sugebėjo atsistoti. Šiek tiek prasiskėtęs nutipeno iki kitų. Iki laiko, kol galės keltis nešykle atgal, buvo dar visa amžinybė. O, kad dabar Levinsas galėtų imti ir pabėgti, tačiau tai - neįmanoma. Vis tik šita mintis, apsilankyti Hogvartse, nebuvo labai protinga. O ta isterikė, ta beširdė, bejausmė, ta sadistė Dori, na, ji protelio, pasirodo, nemenkai turėjo, jeigu Juzefui šiek tiek pasiklausinėjus apie šitą patalpą ji sugebėjo joje atsidurti būtent tuo metu, kai plikšius čia persikėlė. Juzefas nemanė, kad vaikai gali būti tokie gudrūs ir pavojingi. Daugiau gyvenime kojos nekels į šitą pilį. Ir neturės jokių reikalų su paaugliais. Repeticija buvo puiki, nešyklės apsaugas lengvai pralaužė, bet šitie vaikiščiai... Košmaras!
- Kas jam čia atsitiko? - vis dar pakankamai spigiai paklausė plikis žiūrėdamas į berniūkštį.
Tada jis pasisuko į Dori ir įsispoksojo į ją kaltinančiu žvilgsniu.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1791
  • Lytis: Moteris
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
Dori jau norėjo bėgti į ligoninę, tačiau Alanas atsigavo. Regis, jis žiūrėjo, ką daro mergaitė, ką daro pusbrolis. Galiausiai jis pasakė, kad Mendel neverktų, ėmė kalbėti apie Aurio veidą. Ak, koks akmuo nuo širdies nusirito! Jis gyvas ir gali kalbėti bei atpažįsta aplinkinius, o tai jau geras ženklas!
Giliai įkvėpusi Dori pradėjo verkti garsiai, tačiau šitos ašaros jau buvo iš laimės. Regis, grifas galvojo stotis, tačiau tikriausiai tam jautėsi per silpnas, nes liko gulėti.
Žaliaplaukė atsiklaupė prie Alano, apsikabino jį ir klūpėdama padėjo galvą jam ant peties. Nustojo verkti. Turėjo suprasti, kad gali draugą užgauti, tačiau tą akimirką apie tai nepagalvojo. Buvo apėmęs toks palengvėjimas, kad Alanui nenutiko nieko blogo.
Auris ir vėl moralizavo, tačiau tai kažkodėl ir vėl sukėlė Dori teigiamus jausmus, todėl ji tik įžūliai pasižiūrėjo į profesorių ir nejučiom jos lūpose ir vėl radosi nedidelis šypsnis. Tuomet Mendel išgirdo Juzefą. Šis atrodė ne ką geriau nei Auris. Vienas buvo su sužeistu veidu, o kitas su sužalotu... na, patys suprantate. Regis, plikis buvo siaubingai įsižeidęs, jis žudikišku žvilgsniu žiūrėjo į Dori.
- Jau tik nereikia, - dabar jau be jokių isterijų pasakė klastuolė. - Jau tik nereikia, Juzefai. Galėjai bent pasakyti, kad tau viskas gerai, kad su Levanda nieko nebelauktume. Bet gal... bet gal dar yra kažkas? - ji metė žvilgsnį į Aurį. - Juk jūs kažką rezgate, ar ne? - paklausė vyresniojo Senklerio. - O tu geras aktorius, - vis dar kalbėjo žiūrėdama į profesorių. - Dar užvakar vaidinai, kad tikrini siekėją nuo juodosios magijos, o iš tikrųjų. Galbūt pats jį ir sukūrei? O aš tavim tikėjau, - žiūrėjo į Aurį nusivylusiom akim. - Tai kas tas siekėjas, mielieji? - pašaipiai paklausė ir vėl žvilgtelėjo į Juzefą.
Tada vėl grįžo prie Alano.
- Kaip tu, Alanai? - švelniai paėmė draugą už rankos.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1034
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
Alanas ir nemanė,  kad kietos grindys gali tapti tokia patogia lova. Jautėsi mieguistas, bet pradžiai turėjo išsiaiškinti viską iki pabaigos. Jis praleido visus Aurio žodžius pro ausis. Nes tie tiesiog buvo nesvarbūs. Atsirado matai moralizatorius. Mintijo Grifas.
Tiesa pasakius pusbrolis ir Juzefas trumpam išvis nustojo dominti Senklerį. Nors jautėsi be galo pavargęs, norėjo tik miegoti iki begalybės, bet buvo taip gera. Dori buvo čia pat, apkabinusi jį. O tai atnešė kitokią ramybę, nei miego suteikiama. Ir šitaip būti jis galėjo ilgai ilgai.
- Man viskas gerai. Tikrai. - Pasakė jai, tik jai. Auris su savo draugu galėjo nykti kur nors, kad ir į pasaulio kraštą. Na, bet tam nebuvo lemta išsipildyti. O Alanas žinojo, kad turi viską išsiaiškinti. Dori pradėjo klausinėti pusbrolio apie siekėją ir taip toliau. Tegul dabar paaiškina. Galvojo Alanas. Kaip gera laikyti Dori už rankos. Niekada apie tai nė nepagalvojau. Pynėsi mintys jo galvoje.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1818
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #50 Prieš 2 metus »
Dori nustojo ašaroti. Ir pagaliau. Juzefui regis irgi pagerėjo. Na, o žvelgiant į pusbrolį... Atrodo, kad jis dabar jaučiasi kuo puikiausiai. Reikės jo kada paklausti šio bei to. Vyptelėjo Auris, bet tada atsiminė, kad kažin ar jie pasikalbės su pusbroliu taip, kaip kadaise. Ypač dabar, po šio nuotykio.
- Nieko jam nėra. Nenumirs. Sugalvojo pasinaudoti šitokio lygio magija. Proto bokštas... Pamiegos ir praeis. - Atsakė Juzefui.
- Juk jam dvylika žmogau. O jis ką dirba? Tai ir išvargino jį šie kerai. Išvis keista, kad jie suveikė. - Toliau kalbėjo.
- Dori Mendel, aš tau paskutinį karta aiškinu. Aš nežinau kas tie siekėjai ir pirmą kartą išvydau šį daiktą tavo rankose aišku? O mudu su Juzefu čia paprasčiausiai gurkšnojom. Judu bastotės po pilį ir darot nesąmones. Daugiau ko pasakyti šia tema neturiu. - Greičiau Reiktų juos iškrapštyti iš čia, tada šnektelėti su Juzefu. Bet kaip juos išvaryti? Duosiu Alanui daugiausia dvidešimt minučių ramybės, tada tegu stojasi ir nyksta iš čia.
- Dabar taip. Pabūnat čia dar kokias dvidešimt minučių, tada einat miegoti aišku? Jeigu ne, tada aš skirsiu areštą abiems iki metų galo ir parašysiu laiškus jūsų abiejų tėvams supratot?

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 529
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #51 Prieš 2 metus »
- Jis nieko nežino, - pasakė Levinsas tai mergiūkštei. - Mes čia visiškai ne to susirinkom. Esam tiesiog draugai, mėgstantys po gramą padaryti, aišku? Merline, jeigu aš turėčiau praleisti tiek laiko su tokiais vaikiščiais kaip jūs, - pažiūrėjo į Dori ir berniuką, - tai turbūt būčiau arba girtuoklis, arba beprotnamyje.
Tikrai, Juzefas pagalvojo, kurių galų Auris įsidarbino į šitą mokyklą? Paaugliai yra siaubingi, plikis tuo įsitikino vos per kelias akimirkas. Ar jie visi tokie? O gal šiti dar ne tokie baisūs? Galbūt šitoje pilyje slepiasi tikri monstrai?
Praeinant skausmui vyruką ėmė kamuoti kitos mintys. Kas dabar bus? Kai šitie mažvaikiai išeis, Senkleris tikrai susidomės, kas yra tas siekėjas. Dar pagalvos, jog Juzefas draugelį mausto ir į mokyklą atsibeldė kokiais nors kitais reikalais. Ar jis patikės, kad tas rutuliukas čia niekuo dėtas? Nes jis tikrai buvo niekuo dėtas. Gal pradžioj ir buvo kažkokių kitokių minčių, bet juk tada plikšius net nežinojo, kad Auris čia dirba. Tiksliau, tada jis net ir nedirbo čia.
- Dori, siekėjas yra mano mažas projektas. Turiu mintį kurti tokį žaislą paaugliams. Jie per siekėją galės pasikalbėti, nusiųsti kokią širdutę vienas kitam iš kerų ir panašiai. Siekėjas ir šitas vakaras yra tarpusavyje visiškai nesusiję. Tik nepradėk vėl muštis, gerai? - Levinsas tvirtai sugniaužė burtų lazdelę.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1791
  • Lytis: Moteris
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »
Alanas buvo lyg susimąstęs, tačiau neatrodė baisiai blogai. Šią akimirką jo veide galėjai įžvelgti net kažkokią savotišką ramumą. Tai nuramino ir Dori. Ji vis dar laikė raudonplaukį už rankos.
- Pamiegos ir praeis? - perklausė žaliaplaukė vyresniojo Senklerio. - Bet... bet ar jam nereikės į ligoninę? - sunerimo.
Kai Auris pasakė apie arešto skyrimą ir apie tai, kad jis parašys laiškus draugų tėvams, trečiakursę suėmė juokas.
- Jau matau, kaip tu nori leisti laiką su mumis iki pat mokslo metų pabaigos, - ėmė vaipytis. - O tėvams, prašom, gali rašyti. Vis tiek tuos suknistus idiotus žiobarus pamatysiu tik birželį.
Kai prakalbo Juzefas, Dori vėl ėmė nervuotis. Jis čia kalbėjo lyg niekur nieko, tačiau kiek streso sukėlė ir jai, o ypač - Levandai. Nejaugi šitas vyras visai neturi sąžinės?
- Tu nesupranti, - rimtai pasakė Juzefui žiūrėdama į akis. - Tu tikrai nesupranti. Tavo mažas projektas, žaislas paaugliams? Skirtas nusiųsti širdutę iš kerų? Gal jau pamiršai, kad per jį mirė mano voras? - klastuolės balsas ėmė garsėti. - O ar žinojai, kad tu nepataisomai sugadinai ir Levandos lagaminą? Bet žinoma, kas tau darbo. Išvis, kas tu toks esi? Kažkoks nusikaltėlis!
Dar Dori norėjo išrėkti, kad Juzefas privertė merginas vogti. Tačiau kažkas viduje neleido to padaryti. Nežinia dėl ko, tačiau Mendel nenorėjo pridaryti tam plikiui bėdų, jeigu Auris tikrai nieko nežino. O ir tas vakaras, kai ji ir Levanda paėmė kramebliją, buvo vienas iš geresnių Dori nuotykių.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1034
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
Kol kas jis tiesiog gulėjo ir tylėjo. Klausė pokalbio. Labai norėjo tikėti, kad yra taip, kaip aiškina pusbrolis ir Juzefas. Na, bent jau norėjo tikėti, kad Auris nežinojo apie siekėją ir kad tada, kai rado jį pas Dori tikrai neturėjo blogų ketinimų jai jį sugražindamas.
- Auri, tu jį seniai pažįsti? Bet pasakyk, kodėl tu gražinai Siekėją Dori? Juk tu jį tikrinai, kai jūs susitikot dviese. - Išgirdęs, kad pusbrolis gali parašyti tėvams nusišypsojo. Nemanė, kad taip galėtų būti. Jis jau greičiau pats su mumis aiškintųsi. Galvojo. O tada mintys nukeliavo prie to, ką jis šiandien iškrėtė. O jeigu būtų nutikę kas nors labai nepataisomo? Na tarkim, kad tikrai šis vakaras niekuo nesusijęs su siekėjais. O jei tos statulos būtų juos sužeidusios dar žiauriau? Na ir prisiviriau košės.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1818
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
Tardymas vyko toliau. Senkleris norėjo viską mesti, palikti tuos du landūnus čia ir su Juzefu išeiti kitur. O tada jau šnektelėti su juo.
- Po galais... Alanai, aš sakau aštuoniasdešimt aštuntą kartą. Siekėjai ir aš nesusiję pirma. O atidaviau todėl, kad galvojau, jog šitą projektą valdo žmogus, kuris galėtų pakenkti Dori ir kitai mokinei, kuri čia įsivėlusi. Galvojau, kad per tą daiktą jis gali susekti, kad aptikau tą siekėją. Būčiau nepalikęs to reikalo. Galvoji į mokyklą atėjau prasukti kokio reikaliuko? Ne. O Juzefą aš pažįstu seniai. Ir mes jums aiškinam, kad susitikom ir tiek. Į ligoninę jam nereikės Dori. Nieko jam neatsitiko. Nualpo ir viskas. Nenumirs sakau gi. - Smagus vakarėlis pasitaikė.
- Nori dar po vieną Juzefai? - Užklausė jis paimdamas butelį, kuris per stebuklą išliko sveikas. Siekėjai. Įdomus daiktas. Kaip jis tai sugalvojo? Ar tikrai tik paaugliams? Kai pagalvoji, toks daiktas gali tapti tikrai pavojingu, jei patektų į stipraus burtininko rankas. Įdomu ar jis gali pernešti stiprius kerus ar tik paprastus?
Tada susimąstė apie Dori. Kai ji kalbėjo apie savo tėvus jis pagalvojo,  kad mergaitė net dabar bando surasti kažkokį ryšį su Juzefu. Ar ji bando surasti kokį suaugusį žmogų, kuris galėtų paremti, padėti? Po galais. Man reikės su ja pasikalbėti. Kada nors. Nutarė.
Galvojo ir apie Alaną. Tame miške prieš kelerius metus sugriuvo visa jų draugystė. Dabar jis taip nepasitiki manimi, kad prisigalvoja visokių dalykų. O ar jis neteisus? Juk Juzefas čia, atvyko su nelegalia nešykle.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 529
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
Juzefas stovėjo ir išplėtęs akis klausėsi Dori kaltinimų. Jis? Nusikaltėlis? Dėl Merlino barzdos, kuo ta mažvaikė save laiko!
- Koks aš tau nusikaltėlis? - piktai tarė plikis. - Šiaip tai jau, mergaite, aš dirbu ne kur kitur, o Magijos Ministerijoje, ir užimu pakankamai neblogas pareigas.
Na, taip, kad nesu departamento vadovas, tai mažei nereikia žinoti.
- Aš atsiprašau dėl tavo voro. Tai buvo nesusipratimas. Vis dėlto pati jį nesaugiai laikei, ar ne? - bandė nusikratyti kaltės. - Aš tau nupirksiu naują vorą.
Netikėtai Auris paklausė, ar Juzefas norėtų po dar vieną gurkšnelį. Šie žodžiai buvo tartum šviesa aklinoje tamsoje. Ar jis norėtų? Žinoma, kad norėtų! Ir ar tai reiškė, kad Auris vis dėlto nenorėjo duoti Juzefui į snukį? Būtų buvę neblogai, mat draugelis buvo tikras plačiapetis ir šiaip, ne koks bailys, kaip kad Levinsas.
- Neatsisakyčiau, - linktelėjo Senkleriui.
Tačiau mėlynakis šiek tiek stebėjosi šių mokinių ir Aurio santykiais. Kodėl tie vaikai kalbėjo su Auriu ne oficialiai? Kodėl Auris kaip niekur nieko prie jų paėmė butelį? O gal jį ir šituos vaikus sieja kažkas daugiau nei mokymas?
- Kodėl šitie mažvaikiai tokie įžūlūs? - paklausė draugo. - Ar visi mokiniai šioje mokykloje tiek daug sau leidžia? - griežtu žvilgsniu pažiūrėjo į abu vaikus.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1791
  • Lytis: Moteris
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
Dori atsistojo ir sukryžiavusi rankas vėpsojo į tą plikį.
- Ak, tu dirbi Magijos Ministerijoje, - pašaipiu tonu tarė ji. - Noriu tau pranešti, kad ir tavo Ministerijoje yra nusikaltėlių. Ir vienas jų esi tu! Guldau galvą, kad iš ten ką nors kniauki ar šiaip naudojiesi aplinkybėmis.
Išgirdusi apie vorą Mendel pamanė, kad vėl pasius.
- Nereikia man naujo voro! - suspigo. - Nenoriu! Man nebepatinka vorai!
Galvoti apie Džo nebuvo taip jau lengva. Dar dabar, kai jo mirties kaltininkas kaip niekur nieko stovėjo šalia ir nesijautė kaltas dėl to, ką pridirbo. Tačiau šį kartą Dori pavyko suvaldyti savo pyktį. Jau ir taip tasai vyriškis gavo į skūrą.
- Žinai, Juzefai. Tu esi suknistas savanaudis, - dabar jau labai ramiai tarė klastuolė, o jos balse galėjai išgirsti nusivylimą. - Turbūt todėl tave paliko ir žmona, ar ne?

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1034
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #57 Prieš 2 metus »
Neramios mintys toliau blaškėsi po Alano galvą. O Jeigu statula būtų užmušusi Aurį? O jeigu prismaugtų Juzefą iki galo? Juzefas jam nieko nereiškė, jis net nepatiko berniukui. Nė truputėlio. Nors ir jo nepažinojo, bet susidarė įspūdį, kad šis žmogus vienas iš tokių, kurių geriau privengti. Bet koks skirtumas? Alanas vis tiek niekada negalėtų susigyventi su mintimi, kad jo paleisti kerai padarė taip, kad kažkas mirė. Ką tada aš sau galvojau? Kaip aš taip galėjau pasielgti? O jeigu Auris būtų užtrankytas tos statulos? Pastaraisiais metais jis vengė pusbrolio, nebepasakojo jam visko kaip seniau, bet žinojo jog jis yra. Nors užsiėminėjantis neaiškiais darbais jis ateitų pas Alaną bet kada ir bet kokiomis aplinkybėmis, Alanas tai žinojo ir jautė. Gal todėl, kad tiesiog labai norėjo tikėti, kad vyresnėlis nesusijęs bent jau su siekėju jis juo patikėjo.
Nebegalėjo apsikęsti tos kvailos silpnos pozicijos, kurioje dabar atsidūrė, todėl pabandė dar kartą atsisėsti. Gavosi nelengvai, bet jis dabar jau sėdėjo atsišliejęs į sieną.
Šiandien tiek stiprių jausmų pralėkė jo širdyje. Nuo jaudulio iki begalinio pykčio. Nuo ramybės  ir lengvumo iki dabartinio, kaltės jausmo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1818
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #58 Prieš 2 metus »
Auris sklidinai pripylė du stiklelius ir vieną padavė Juzefui. Be ceremonijų išgėręs saviškį prisipylė dar.
Dori Mendel toliau išsidirbinėjo. Auris ėmė piktai į ją šnairuoti. O išgirdęs paskutiniuosius jos žodžius nebegalėjo tylėti.
- Klausyk mergaite, Tu valdykis truputėlį. Gana, jausk bent kažkokias ribas. - Visa padėtis kaip tik labai tiko ir į Juzefo klausimą atsakyti.
- Visokių mokinių yra. - Trumpai tarė.
- Įdomus darbas, niekada nežinai kas paaugliams gali ateiti į galvą. - Pridūrė ir tęsė toliau.
- Tarkim šiedu. Alanas yra mano pusbrolis, aš tau apie jį pasakojau Kiaurame katile. O Mendel... - O kaip yra su Dori? Jų bendravimas neprimena mokytojo ir mokinės. Veikiau jau panašesnis į tarp giminaičių pasitaikančius ginčus.
- Taip va susiklostė ir viskas. - Pasakė. Bet gal ir negalėtų būti kitaip? Toje varpinėje Ji priminė Senkleriui jo paties gyvenimo etapą. Gal todėl taip ir klostėsi jų bendravimas. Bet apie tai kol kas jis nieko neaiškino nei Dori, nei Juzefui. Su Dori ketino pasikalbėti, bet ne dabar žinoma.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 529
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #59 Prieš 2 metus »
Juzefą žeidė, kad toji Dori vadino jį nusikaltėliu. Dėl Merlino barzdos, Juzefas tikrai tokiu nesijautė. Na, ne tik nesijautė. Jis toks ir nebuvo. Juk Juzefas geras žmogus. Juk taip?
Kai žalios galvos savininkė ir vėl buvo netoli isterijos, plikis jau buvo pasiruošęs bet kam, tačiau, regis, mažė susivaldė. O vėliau ir vėl kirto žemiau juosmens, tik šį kartą ne fiziškai, o psichologiškai, ir tai buvo netikėta bei skaudu. Ji pasakė, kad vyras yra savaudis ir kad tikriausiai dėl to jį ir paliko žmona.
Tą pačią akimirką Levinsas užsimerkė. Žmona jį paliko ne dėl to, kad jis savanaudis, o todėl, kad ligonis. Paranojikas. Tačiau jis to negalėjo pasakyti nei mergiotei, nei Auriui, nei dar kokiam nors žmogui šitoje Žemėje. Po kelių sekundžių atsimerkęs plikis paėmė iš Aurio stikliuką ir užsivertė. Ir vėl pajuto kūną užliejančią šilumą. Nieko nesakęs įdavė draugeliui tuščią stikliuką taip tarsi nebyliai sakydamas, kad šis įpiltų dar. Pradėti diskutuoti su mergaite Juzefas neturėjo jėgų. Ką jis galėtų jai pasakyti? Pradėti meluoti? Teisintis?
- Ne tavo reikalas, snargle, kodėl aš išsiskyriau, - galiausiai iškošė plikšius, nes šita įkyruolė ėmė mėlynakiui labai nepatikti. Auris visiškai teisus. Ji nejautė ribų.
Kai Senkleris pasakė, kad tas berniūkštis, vardu Alanas, yra jo pusbrolis, Juzefą dar kartą persmelkė šiokia tokia kaltė. Žinoma, jis nesigailėjo nei vieno savo darbelio, tačiau sielojosi, kad siekėjas papuolė būtent į Dori, kuri yra ne tik nesveika, bet ir Aurio pusbrolio draugė, rankas. Kitą kartą turėtum būti atsargesnis, mintyse pagalvojo beplaukis. Ir, žinoma, neprasidėti su snargliais, galvoje užbaigė mintį.