1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Zelig Reiher

Pirmoji pamoka visiems kursams
« Prieš 2 metus »
Laukdamas pasirodančių mokiniụ profesorius idiliškai skrebeno atsisėdęs prie mokytojo stalo, kuris buvo skrupulingai švarus ir tvarkingas. Tiesą sakant, ir pats kabinetas atrodė, tarsi kažkas būtų ėmęs ir padaręs nuodugnią sterilizaciją jo grindims, sienoms ir luboms; iššveitęs visus kampučius nuo voratinklių, kurie galėjo susidaryti per vasarą. Nuvalęs visus medinius, kiek pernelyg tamsius mokinių suolus. Išblizginęs visus alei vieno didžiulius arkinius langus, kurie dabar buvo padengti plonyčiu lietaus sluoksniu; lijo. Tamsiai mėlynos patalpos sienos buvo kiek blankokos dėl prasto iš lauko sklindančio apšvietimo, tačiau įvairūs paveikslai su gamtos peizažais, natiurmortais arba paprašiausiai portretais su įžymiais, kerėjimui nusipelniusiems burtininkais ir raganomis, šiek tiek praskraidrino nykumą. O šiaip... Kabinetas nebuvo nei ekstravagantiškas, nei nieko, tiesiog paprasta erdvė mokytis.
Vyriškis suskambus varpui tvarkingai sutvarkė mažą dokumentų krūvelę, prie kurios dirbo, ir pastūmė ją į šalį, gražiai sulygindamas kampus. Mąstė, bent jau kurį laiką, apie grįžimą į Ministeriją, tačiau kol kas nustūmė tuos galvojimus į tolimą atminties kertelę ir skrupulingai užrakino juos rakčiuku, kaip ir visa kita. Atsistūmė nuo stalo vos tik pradėjo rinktis mokiniai ir iki kol visi neatsisėdo į savo vietas, kalbėti nepradėjo.
-Sveiki sugrįžę mokiniai, -tyliu, bet puikiai rezonuojančiu balsu prabilo Izaac ir tvarkingai sunėrė rankas nugaros. -Sveiki atvykę ir pirmakursiai. Tikiuosi pastarosios dienos jums buvo malonios, - silpnai šyptelėjo vyras, parodydamas šiek tiek šilumos, bent jau jo tirados pradžioje. Tačiau greitai jo veidas sugriežtėjo, purpurinės akys rimtai ir nepraleisdamos nė vieno nužvelgė mokinius klasėje, tarsi mintyse dėliodamas, kas yra ir ko nėra čia.
-Taigi, dar vieneri metai mokslų šiame kabinete. Jeigu neprisimenate, galite į mane kreiptis profesoriau arba profesoriau Reinher. Prieš klausdami ar atsakydami pakelkite ranką ir laikykitės tvarkos, - pakartojo kasmetinę litanijos dalį--  visą tą laiką stovėjo priešais klasę, retkarčiais sugestikuliuodamas rankomis-- ir tuomet dar kartą permetė akimis klasę. Įsitikinęs, kad šioji kuklias jojo taisykles suprato, vyriškis tęsė kalbėjimą toliau.
-Na, o dabar paprastas klausimas, -padarė trumputę pauzę, tarsi laikydamas įtampą. -Ką jūs darytumėte, jeigu norėtumėte priversti kažką sakyti tai, ko norite jūs?

//Sveiki atvykę ir parvykę, kaip visada, jeigu turite kokių neaiškumų, klausimų ar kitokių niuansų, galite permesti akimis kerėjimo pamokos lentą arba tiesiog susisiekti su manimi per AŽ.
Teorijos klausimai mano pamokoje yra paprasti, tiesiog rašykite, kas šaus į galvą. Žinoma, proto ribose. Vertinu originalumą, kruopštumą ir tvarkingumą- už padrikas žinutes arba pavėlavimą atimsiu taškus.
Sėkmės!

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 157
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
  Šiais metais Elna prisiekinėjo, kad stengsis. Stengsis būti gera mokinė. Daryti namų darbus, vaikščioti į pamokas ir visus kitus dalykus, kuriuos daro kas netingi, nors ir kas tingi. Žingsniuojanti varnė buvo puikus pavyzdys. Beprotiškai norėjo raitytis bendrajame kambaryje ant  minkštos sofkutės ir dejuoti kodėl namų darbeliai patys nepasidaro. Sunkus tas moksleivių gyvenimas, ar ne?
  Atsibaladojus kabinetan varnanagė pasvarstė kokia šiandien nori būti. Žvilgsnis į profesorių, į suolus ir apžvelgimas visos aplinkos. Sprendimas kaipmat priimtas.
-Laba diena, profesoriau Reinher, - nusišypsojusi mandagiausia šypsena, kokią galėjo išspausti, ir garsiai pasisiveikinus, atsisėdo. Sunku patikėti, bet atsisėdo pačiam pirmam suole, vidurinėje eilėje. Kruopščiai išsitraukė daiktus, susidėliojo, pasiruošė pergamento lapą, į ranką pagriebė plunksną. Stipriai sugniaužusi rašymo priemonę laukė nuostabiųjų varpo garsų. Taip taip, nuostabiųjų.
  Be jokių grimasų, užsimiegojimų, klausinėjimų mintyse kokia gyvenimo prasmė, Klumpar išklausė prakalbos ir net pradėjo mintyse dėliotis atsakymą. Kažką, įsivaizduokim, kad ji tikrai negalvojo apie šiltą lovą, sumąsčiusi, šovė ranką į orą.
-Jei tai būtų beprotiškai svarbu, gyvybės ar mirties klausimas, galbūt pavartočiau Nedovanotinus kerus arba bandyčiau pagrasinti, - lūžinėjančiu balsu atsakė varniukė, nes tokius dalykus pasakoti bet kokiam profesoriui yra nemalonu. Nes ką gi žinai? Primąstys kažką ir į Azkabaną nugrūs.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elna Klumpar »
Buvo: Blogio pusė
Dabar: Neutrali

Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • ****
  • 262
  • Lytis: Moteris
  • Hello, friends, welcome to ma crib
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Anabetė, kaip reta, lėtai žingsniavo Kerėjimo pamokos kabineto link.
Dažniausiai susivėlę rusvi plaukai dabar buvo surišti į kasą, o ant liauno kaklo ilsėjosi dryžuotas, žalias kaklaraištis.
Mergaičiukė šiandien buvo gerai nusiteikusi, matyt ta koja iš lovos išlipo.
Įžengusi į kabinetą, kvepiantį gaiviu vasaros vėju (nors abejoju ar vėjas kvepia), klastuolė linktelėjo profesoriui ir krestelėjo į suolą, stūksantį kažkur erdvios klasės vidury.
Suvirškinusi visą dėstytojo pateiktą informaciją ir uždavus teorinį klausimuką, Ana šyptelėjo.
Atrodo laukia linksma pamoka.. Pamintijo strazdanosė bei kilstelėjo ranką.
- Jei norėčiau, kad kažkas sakytų ar darytų ko aš noriu rinkčiausi iš trijų variantų. Pirmasis - prašymas. Pabandyčiau su žmogumi pasikalbėti taikiai ir paprašyti to ko man reikia, tačiau nepavykus imčiausi antro varianto. Turbūt jis man labiausiai patinka, tai - šantažas. Juk visi žinom kaip puikiai veikia šantažavimas.
Na, o trečiasis, žinoma, kerų pagalba, - Betė baigė savo neilgą kalbą ir nuleido ranką.
Galbūt Liz vėl šovė pro šalį, bet ji ir neturėjo šautuvo.
Helė lėtai pasisukiojo suole ir ėmė klausyti kitų mokinių atsakymų bei lyginti juos su savo.

*

Neprisijungęs Kamique Lehmann

  • V kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • XD
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
     Rytas buvo gražus ir saulėtas. Kamilę pažadino saulės spinduliai kurie jai spigino į veidą. Antrakursė atsikėlusi nuėjo nusiprausti, grįžusi Kamilė atsisėdo ant lovos ir įsižiūrėjo į mėtinius saldainius esančius ant jos spintelės. Ilgai negalvojusi ji pasiėmė kelis saldainius ir suvalgė atsisėdusi. Be valgydama Kamilė prisiminė, kad šiandien bus Kerėjimo pamoka ir pasakė:
   - Na šiemet reikia stengtis su Kerėjimo pamoka, praeitais metais puikiai prisimenu, kad nelabai sekėsi, tikriausiai taip buvo dėl to, kad buvau pirmakursė ir neturėjau draugų, šiemet bus kitaip! - pasakiusi antrakursė puolė pasiimti vadovėlį ir nuėjo į Kerėjimo kabinetą. Eidama pirmakursė galvojo, ar šiemet bus tas pats profesorius? Viską sužinosiu kabinete. Pravėrusi kabineto duris antrakursė pamatė ta patį profesorių ir labai apsidžiaugė. Kaip džiaugiuosi, kad bus tas pats profesorius.  Kamilė nuėjo į tą patį suolą kuriame sėdėjo praeitais metais. Po kiek laiko profesorius prakalbo ir pasakė klausimą ir Kamilė pabandė į jį atsakyti.
    - Na manau pulčiau naudoti kokius kerus, kad jį išgązdinčiau, o išsigandęs  žmogus iš išgasčio tai pasakytų,- antrakursė pasakiusi atsisėdo į suolą ir toliau klausėsi ką kiti gali pasakyti.

*

Irish wolfhound

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Klastuolė ,turbūt, pirmą kart pasiėmė knygą iš bibliotekos. Taip save tikindama, jog jei skaitys nuobodžią literatūrą gal bent per pamokas į profesorių užduotus klausimus sugebės atsakyti.
Nugvelbė pirmą pasitaikiusią knygą, kuri pasakojo kažkokio burtininko nuotykius. Ačiū Dievui, tai buvo ne mokslinė literatūra, nes tokias knygas beskaitant ir nusižudyti galima. Knygiūkštė buvo tokia nerealistiška, jog ir idijotas suprastų, kad tokie dalykai burtininkų pasaulyje nevyksta. Nors didelėmis raidėmis ant viršelio buvo parašyta, kad istorija paremta tikrais faktais. Ir kažkas tokias rašliavas dar skaito?
Kira norėjo kuo greičiau ją įveikti ir taip ištesėti sau duotą pažadą. Tad eidama į Kerėjimo pamoką bandė nuryti knygos žodžius. Žinoma, vienu metu skaityti ir eiti nebuvo gera mintis.
- Atsiprašau... - trečiakursė vis atsiprašinėjo atsitrenkdama į kokį hogietį.
Vos nubeldusi akis į knygą būtinai turėdavo pražiopsoti kokį posūkį, atsitrenkti į sieną ar į mokinius. Šie pasipiktinusiais žvilgsniais nulydėdavo klastuolę, kuri net nepakeldavo akių, tik burbteldavo atsiprašymą.
Ji taip apsidžiaugė pamačiusi Kerėjimo kabinetą. Dabar tamsiaplaukė turėjo pretekstą palikti klaikią rašliavą.
Merginai buvo taip gera išsivaduoti nuo skaitymo. Net nuotaika pagerėjo. Praklausiusi profesoriaus monologą išgirdo klausimą ir suprato, kad jos skaitymas visiškai neveiksmingas.
- Manau, panaudočiau kerus, kurių pagalba galėčiau priversti kitą kalbėti tik tai, ką norėčiau, kad šis kalbėtų.
Taip, Kira turbūt niekad neišmoks tiksliai atsakyti į klausimą. Visi jos atsakymai būna migloti ir netikslūs. Tai veikiau bandymas išsisukti nuo tikslaus atsakymo.

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 260
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
   Grifė apsimiegojusi įsliūkino į Kerėjimo kabinetą, vangiai linktelėjo profesoriui ir galiausiai sukrito į suolą pačiam gale prie sienos. Ji slapta tikėjosi, kad galės bent kiek nusnūsti, pasislėpusi už kitų mokinių nugarų. Nors per pirmąją kažkokio mokomojo dalyko pamoką reiktų būti žvaliai, energingai ir susikaupusiai, bet Bethany tiesiog neturėjo tam nuotaikos. Be to, ne taip jau ir blogai jai sekėsi Kerėjimas, kaip kad ji visiems kalė į galvą, nenorėdama išsišokti. Taigi, kas čia blogo, jei per pamoką šiek tiek pasnaus? Juk ji yra visiškai neišsimiegojusi, o dar tas niūrus oras, verčiantis visą dieną pasilikti lovoje... Ketvirtakursė išsitraukė mažą atsineštą pagalvėlę, ją pasidėjo ant stalo, įsitikino, kad profesorius nemato ir pasinėrė į miego karalystę.
   Betė sunkiai pravėrė akis, o tada pakėlė galvą. Profesorius Reinher jau, ko gero, buvo įpusėjęs savo kasmetinę (nors ne, jis tai kartoja kiekvieną pamoką) kalbą, kurią mergina vis dar atsiminė iš praeitų mokslo metų pamokų, tad, galima sakyti, nieko svarbaus nepraleido (ir beveik nepamiegojo...). Bet gal geriau ji nebūtų miegojusi, nes dabar pagalvėlė visa šlapia nuo jos seilių. Fe. Ir kur man dabar tokią dėt? Ant stalo nepaliksiu, nes profesorius dar pamatys, o jei įdėsiu į kuprinę, tai ir ji sušlaps. Staiga rudaplaukei toptelėjo, jog gali pagalvę išdžiovinti kerų pagalba. Ji išsitraukė lazdelę, sumurmėjo reikiamą burtažodį ir įkišo į kuprinę švarią bei sausą (ir netgi kažkiek minkštesnę) pagalvėlę.
Galiausiai keturiolikmetė susikaupė ties mokytojo žodžiais. Spėjo išgirsti tik ,,...paprastas klausimas. Ką jūs darytumėte, jeigu norėtumėte priversti kažką sakyti tai, ko norite jūs?'' ir nė nenutuokė, ar atsakyti reikia dabar, ar šio klausimo reikės vėliau, tačiau vistiek iškėlė ranką ir prabilo:
   - Aš pasinaudočiau burtais, nes esu tikra, kad yra koks nors burtažodis, priverčiantis žmogų pasakyti tai, ko noriu aš. Tai pats greičiausias būdas, nes kol jį įtikinsi arba priversi kankindamas, praeis visa amžinybė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Bethany Landworth »

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *
  • 680
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Septintakursė ganėtinai žvaliai besijausdama, pamažu yrėsi kerėjimo kabineto link. „Yrėsi“ tiesiogine ta žodžio prasme, kadangi tokiu laiku dauguma koridorių buvo virtę gyva, iš jaunųjų burtininkų sudaryta jūra. Tik retkarčiais šiuose, iš kūno ir kraujo sudarytuose, vandenyse it kokio ryklio pelekas pasirodydavo vieno kito profesoriaus galva. Vis dėlto ilgai jie neužsibūdavo bei pranykdavo už kabineto durų.
Patyliukais nusijuokusi iš savo palyginimo, Rosemarie kaip tik peržengė vieno iš kabinetų tarpdurį. Įsliuogusi į savo pamėgtą vietą prie lango, atsilošė ant užpakalinių kėdės kojų bei nužvelgė klasę. Ji nebuvo pilna, tačiau kita vertus, nė karto tokios per visus savo metus ir nebuvo mačiusi. Visuomet likdavo laisvos vietos, tad, jos laimei, visuomet galėjo sėdėti niekieno netrukdoma. Na, beveik visuomet, bet taip buvo tik nenumatytais atvejais, tad dabar Rose ir vėl džiaugėsi aplinkine erdve.
Šiaip ar taip, pamoka netrukus prasidėjo ir mokiniai, buvę kabinete, ėmė pateikti atsakymus į profesoriaus užduotą klausimą. Mergina, savo ruožtu, iš pradžių kiek susilaikė bei paniro į apmąstymus. Nedaug žinojo būdų, galinčių priversti iš kito lupų sklisti jai reikiamus žodžius, tačiau visgi keletą savo atminties kloduose atkapstė.
- Na, - kilstelėjusi ranką, prabilo, - kaip ir minėjo anksčiau, galima pasitelkti užvaldymo užkeikimą. Bet tai būtų visiškas kraštutinumas. Šiaip, teko girdėti, kad yra tam tikras eliksyras, kurio sugirdžius žmogus kalbės tai, ką nori tu, o paskiau nė neprisimins. Tačiau kadangi dabar sėdime ne požemyje, greičiausiai bandyčiau naudoti suklaidinimo kerus. Žinoma, jo paveiktas, man regis, negalėsi parinkti, ką jam sakyti, bet, jei jo nuomonė visiškai priešinga, tuomet bet kokiu atveju jis kalbės kažką tavo naudai, - trumpam nutilusi Rose pasikasė antakį ir galiausiai gūžtelėjo vienu pečiu. – Bet galbūt yra ir geresnis burtas, priversiantis kalbėti konkrečiai tai, ko nori.
Varnanagė kiek per daug loštelėjo atgal ir vos nenuvirto aukštielninka, tad galiausiai, sukeldama silpnutį bumbtelėjimą, nuleido savo kėdę ant keturių. Skambiai apsivožti ant nugaros nebuvo tai, ko ji tikėjosi iš šio ryto.

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Mila Rozan

  • III kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Itin lėtai sukdama savo plaukus, Mila užsimerkusi snūduriavo savo mintyse. Ši diena, o gal geriau pasakius, niūrus ir ūkanotas rytas, vertė mergaitę snausti kitokiu būdu(užmerkus akis ir galvojant apie karštas spurgas, bet tuo pačiu ir iš tikro sapnuojant įkyrius sapnus).  Tokios dienos kaip ši, dvylikametei patikdavo, ir ne vien tik, todėl, kad galėdavo miegoti į valias ir tas miegas ,,neišsiblaškydavo'', bet ir, todėl, kad būdavo malonu įsikniaubti į šiltą pledą ir skaityti knygas. Įėjusi į Kerėjimo pamoką ji krestelėjo į gale pasitaikiusį suolą ir toliau ,,miegojo''. Rudaplaukę pabudino profesoriaus žodžiai. Kad ir kaip būtų keista, ji buvo nusiteikusi šią dieną pabūti pilka pelyte, bet matyt protas to neleido ir atmerkęs akis davė kalbėjimo dovaną, kuo apsimiegojusi antrakursė nepasinaudojo. Mila tik pasirąžė ir žiovaudama įkišo savo ranką į kišenę, kurioje buvo daug, tikrai daug nereikalingų smulkmenų. Ten radusi mėgstamą saldainį, mergaitė nesidrovėjo jo išsiimti iš kišenės, bet suvalgyti nedrįso. Gniauždama kumštyje saldainį ji pakėlė ranką ir suprato, kad laikas kalbėti:
- Jei žmogus silpnas, turbūt tik pagrasinčiau,-atsidusdama padarė trumpą pertraukėlę.- Na, o jei stiprus psichologiškai, tuomet pasitelkčiau kerus, kurie manau jį priverstų sakyti tai ko noriu aš. Turėtų gi būti tokie kerai,-ištarus paskutinį sakinį, mergaitė susimąstė. Pirmą kartą per jos gyvenimą ji norėjo kažką duoti kitam žmogui nemokamai(taip, taip ji mėgsta pasipelnyti). Atskleidusi delną su saldainiu Bethany(vardą buvo išgirdusi kažkur koridoriuje),Mila pradėjo murmėti, kad tik profesorius neišgirstų, nors buvo tikėtina, kad gali išgirsti.
-Labas, aš Mila,-šyptelėjusi skaisčia šypsena tęsė toliau.-O tu Bethany, tiesa? Gal norėtai saldainio?-nežinia kodėl pas rudaplaukę atplaukė tokia draugiškumo banga, bet jai tai kėlė malonumą, kad bent kartą pasielgė spontaniškai ir gan draugiškai.
Pelenų plunksna raižo mano skruostus, amžinybė leidžia juoktis, tik nieko gero nesako skausmas veriantis man širdį...

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
 Šeštakursė jau nebe pirmus metus leido mokyklos pilyje, o normaliai kerėti taip ir neišmoko. Nebuvo tikra, kad kada nors ir išmoks, tačiau bandyti visada verta, tad atsliūkino į pamoką. Kita vertus, ir taip nelabai beturėjo ką veikti, o per pamokas bent jau matė žmones ir kartais turėjo šiokią tokią galimybę su jais pabendrauti.
 Sėdėjo viena suole dar prieš suskambant varpui. Ant stalviršio tvarkingai gulėjo vadovėlis, šalia jo rašalinė, pergamentas ir plunksna. Atrodytų, pavyzdinga mokinė, tačiau tik atrodytų. Mat šešiolikmetės mintys buvo toli nuo šalto kabineto.
 Jos buvo taip toli, kad nepastebėjo varpo ir besirenkančių mokinių, jų keliamo šurmulio. Iš gilių apmąstymų ją prikėlė tik jau įprastas jos ausims profesoriaus balsas.
 Pakėlė ranką.
 - Na, iš tikrųjų sugirdyčiau eliksyro, kurio dėka galėčiau valdyti mano ,,aukos" kalbą, - bejausmiu balsu pratarė, - Dar yra visiems žinomi ,,Imperius" kerai, tačiau greičiausiai man jie nepavyktų. O šiaip esu tikra, kad esti tam skirti kerai, paveikiantys būtent kalbėjimą, o ne šiaip veiksmus ar protą, kaip kad minėti Nedovanotinieji kerai. - sausai išbėrė savo mintis.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 621
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Po tokios sugadintos pirmos pamokos patirties, kurią įgijo apsigynime nuo juodosios magijos - kai realiai, tikriausiai derėjo pamoką pravesti apie tai, kaip apsiginti nuo sadistiškų tendencijų turinčių ir nieko edukacine prasme neišmanančių profesorių, nesugebančių tiksliai perteikti magijos sritį be papildomų pagiežų, sutiktų iš visų pusių. Žinoma, nebuvo galima tikėtis nieko daugiau iš mokyklos, kurios dauguma mokytojų buvo visai neseniai užbaigę paskutinįjį kursą.
Tačiau, žinoma, tokia minčių gija niekur neatveda, o ankščiau susidaryta nuomonė gali būti lengvai paneigta ir persukta į kitą emocinį taktą - todėl ir vėl mergina išdidžiai žingsniavo koridoriumi link kerėjimo pamokos, tikėdamasi, kad tos menkos viltys, laikomos viduje, nenueis perniek. Ir vėl lijo - todėl tos viltys sustiprėjo dar labiau.
Gerai bent tas, kad buvo šiek tiek šilčiau, negu per apsigynimo pamoką - tikėjosi, kad profesorius Reinher, kaip skelbė lentelė ant durų, rodanti profesorių ir mokomąjį dalyką, nebus toks pasiutęs kaip praeitas, liepsiąs eiti į mišką, juolab uždraustąjį, per tokią audrą. Tikriausiai dar kartą pasikartotų tas, ir ji tuojaus pat išeitų iš pamokos - galų gale, viršiau už profesorius esanti administracija jai nebūtų galėjusi nieko padaryti, nes rizikuotų prarasti jos brangiųjų tėvelių finansavimą; vien ta proga ji pametė apsiaustą, vis dar džiūstantį nuo tokių lietaus kiekio, ir apsivilko prašmatnaus ryškią raudoną šilko suknelę, kurios apačią puošė sutraukta į raukinukus medžiaga, o per kaklą ėjo atplaišos, kurios susiriša į kaspinėlį nugaroje, paliekant taip mažą, kiek ovalią iškirpte, kuri vis vien nieko neatskleidžia. Šilta, pridengianti - dabar teliko tikėtis, kad apsaugota ir nuo nekompetetingų edukatorių tikslų.
Pasisveikino vos įėjus, užsiėmė suolą, į kurio poziciją nelabai kreipė dėmesio - kabinetas bent jau atspindėjo, kokiems tikslams buvo skirtas, o tas jai patiko. Kokia prasmė viską prašmatniai dekoruoti, kai pagrindinis tikslas čia susirinkus - tiesiog mokytis ir įgyti žinių? Toks apgaulingas jaukumas, kuris suteikiamas būna, tik atsispindi tingume. Celeste išklausė prisistatymo kalbą, vos vos pritariamai linktelėjo galva pati sau - su amžiumi ateina ir patirtis, ji tuo šventai tikėjo, tačiau tos patirties panaudojimas nusako patį žmogų. Net malonu širdžiai pasidarė, kaip profesorius Reinher priminė jos seną mokytoją, senjorą mylimą jos, kuris pranoko visus jos nusistatymus apie žmones, senesnius už ją - tik jo pagalbą ėmė iš tikrųjų juos gerbti, dėl žinių ir jų perteikimo, atmetant viską, kas buvo nereikalinga.
-Priklausyto nuo to, ar norėčiau, kad sakytų žodis žodin tai, ko noriu ar savaip perteiktų mintį, kurią noriu, jog išreikštų - einant su pastaruoju variantu, aš, asmeniškai, tiesiog papirkčiau arba šantažuočiau, kad žmogus priklausytų nuo manęs. Jeigu būtų tokia didelė būtinybė, paprasčiausiai nusipirkčiau žmogų ir paversčiau vergu, kuris turėtų rinktis tinkamus žodžius priešais mane, tačiau tai siaubingai neetiška. Pirmuoju variantu, naudočiau kerus, tačiau logiškai žiūrint, Imperius kerai nėra gera išeitis tokiu atveju, tad tektų susirasti kerus, kurių pagalba būtų trumpam užvaldyti žmogų - profesoriau, ar tokie išviso egzistuoja? -, kad galėčiau visą žodis žodin perteikti kito žmogaus lūpomis, arba, kaip ir buvo kelių kitų minėta, pasinaudočiau tiesos eliksyru,- savai eilei atėjus, mergina prabilo - vėl taip pat tyliai, vėl taip pat rankas susidėjusi ant suolo, o žvilgsnį laikydama įsmeigtą į profesorių, esantį priešais.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Monika skubėjo koridoriumi į pirmąją šių mokslo metų kerėjimo pamoką, ir baiminosi, kad pavėluos. Mergina nenorėjo, kad vienos mėgstamiausių pamokų mokytojas susidarytų tokį pirmą įspūdį - nepunktualiosios įspūdį. Mėnesiena susivėlino todėl, nes ją užlaikė kambario draugė; dabar ir ji, ir Monika skubėjo į savo pamokas, tiesa, skirtingas.
Kai švilpinukė atidarė klasės duris, tenai susirinkę buvo beveik visi. Ji pamatė ir mokytoją, kuris iš pažiūros atrodė griežtas, bet teisingas. Prašau, tegul pirmas įspūdis būtų neapgaulingas...
Monika susirado vietą maždaug per vidurį - tenai stovėjo vienintelis tuščias suolas. Nuskambėjo skambutis. Pačiu laiku.
Atsistojęs profesorius trumpai susakė taisykles, protarpiais plačiai mostelėdamas rankomis. Kai pradėjo kalbėti, M. L. Mėnesiena suprato {ir tikėjosi neklystanti}, kad vyras yra ramus ir pasitikintis savimi.
Jis uždavė klausimą. Šis neatrodė labai sunkus, tačiau pakartojus jį mintyse Monika suvokė, kad daug atsakymų nėra. Bendramoksliai vienas po kito bandė atsakyti, ir jų žodžiai švilpei atrodė pagrįsti. Ką galiu pasakyti aš?
Galiausiai ir Mėnesiena pakėlė ranką. Ji stengėsi sudėlioti į vietas savo atsakymą, nes jis buvo ilgas ir painus, ir galiausiai prabilo kuo ramiau:
- Manau, kad yra keli variantai. Svarbiausias - Nedovanotini kerai, kuriuos aš panaudočiau tik kraštutiniu atveju, nes juk tai - Nedovanotini kerai, - Monika šyptelėjo. - Kaip sakė kiti, galima prašyti prašymu ir šantažu, bet jeigu tai tikrai Juodosios magijos šalininkas, pirmasis atvejis nepadės, lieka tik šantažas. Ir, - švilpinukė įkvėpė giliau, - dar yra Tiesos eliksyras, ar ne? Tai gal ne visai kerėjimo forma, bet šantažas taip pat toks nėra...
Monika jau ketino nutilti, bet prisiminė dar kai ką:
- Atsiprašau, bet prie prašymo ir šantažavimo pridėčiau dar vieną - blefas tinka, tiesa? Tu gali apsimesti, kad kažką žinai apie tą žmogų, ar parodyti savo galingumą, net jei toks nesi...
Dabar Lili tikrai baigė. Ji tikėjosi, kad josios paskubomis pridėtas variantas tiks, kaip ir tikriausiai kiti...
The closer you look, the less you will see ♦

*

Zelig Reiher

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
Klausydamas mokinių atsakymų vyriškis lėtai vaikščiojo pro suolus, retkarčiais linktelėdamas išgirdęs tinkamą atsakymą, retkarčiais pusę lūpų šyptelėdamas, kuomet kalbėdami vaikai užlipdavo ant metaforinių "minų" t.y atsakymų į klausimą, kurie lyg ir buvo teisingi, tačiau buvo it pelkė, kuri sugriebdavo ir traukdavo vis gilyn ir gilyn, it sirena, kuri priviliojus jūreivį sava daina išsyk pasikeisdavo ir parodydavo savo piraniškus, negailestingus nasrus. Tačiau staiga profesoriaus delnas su pakankamai garsiu, bet tikrai ne siaubingai gąsdinančiu pliaukštelėjimu nusileido ant vienos iš mokinės suolų.
-Panele Landworth, jūsų atsakymas teoriškai yra teisingas, tačiau jeigu kitą kartą sumanysite užmigti mano pamokoje, - įkvėpė vyras ir primerkė akis. -Tiesiu taikiniu būsite išspirta iš pamokos ir galėsite grįžti po arešto. Netoleruoju tinginystės, - užbaigė ir atsitraukė nuo mokinės, šiek tiek greitesniu žingsniu eidamas link klasės priekio.
-Eliksyrai, mano manymu, yra itin nepraktiškas dalykas, -po akimirkos prabilo, iškeldamas tris pirštus į orą, stovėdamas prieš mokinius ir retkarčiais nužvelgdamas jų veidus. - Gerbiu tuos, kurie yra šio dalyko meistrai, tačiau tokie gėralai kaip Tiesos eliksyras yra pernelyg tiesmukiška ir paprasčiausiai ne itin subtilu, nes juos norint sugirdyti reikia arba labai daug pasiruošimo ir progų, arba jėgos, kas sugadina visą reikalą, - profesorius nulenkė vidurinį pirštą ir nusuko akis nuo merginos, kuri tą Tiesos eliksyrą ir siūlė. Liežuviu perbraukė dantis ir tęsė toliau.
-Žinoma, visados galima tiesiog paprašyti ar kitais verbaliniais būdais prašyti žmogaus sakyti kažką, tačiau mes esame Kerėjimo pamokoje ir jos metu aš nemokau kalbėjimo meno, todėl net neužskaitysiu šito kaip pilno atsakymo, - žinoma, su tiek daug šnekos per pamokas Izaac laisvai galėjo mokyti oratorystės. Visai nebloga karjeros kryptis.
-Taigi, jeigu kalbant apie Nedovanotinus kerus, - vyras išsyk nulenkė nykštį ir vėlei primerkė akis; purpuras jose patamsėjo, tarsi apsiniaukė. -Juos naudoti galima tik visiškai kraštutiniu atveju. Nesiūlyčiau jums naudoti Valdymo kerų tik tam, kad nuramintumėte savo ego, - klaktelėjo liežuviu ir tuomet savo kūno kalba paskelbė, kad šneka apie tai yra baigta.
-Taigi, lieka tik vienintelis, šiai pamokai tinkantis atsakymas, - parodė vienintelį iškeltą pirštą. -Proxymus užkeikimas yra tas burtas, kurie tuos žodžius, kuriuos ištaria užkeikėjas, perkelia ant užkeiktojo žmogaus lūpų-- kalbant labai specifiškai, - nebuvo tikras, ar mokiniai išties suprato, ką pasakė, todėl mostelėjo kažkurio mokinio link ir pakvietė jį prieš klasę.
-Praktika yra geriausia mokytoja, todėl parodysiu jums, kaip veikia kerai išbandydamas juos ant jūsų

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
Kai mokytojas pasakė, ką ketina daryti, Monika, labai nustebo, ir tikėjosi, kad tai bus užduotis, per kurią mokytojas neišsirinks kas antro mokytojo, kad parodytų Proxymus veikimą. Gal pasirinks vieną, o visos klasė vienu metu užburti nepavyktų - bent jau kiek Mėnesiena suprato, Proxymus buvo burtas, kuris priversdavo kažką ištarti, ar kažkas panašaus. Šiap Švilpinukė nelabai suprato, ir apsidžiaugė, kad profesorius Izaac pasirinko kitą mokinį. Ji nelabai norėjo pajusti tų kerų galios.
Rodos, keli mokiniai norėjo pabandyti. Lili nustebino tai, kad savanoriai buvo vien merginos, ir kad kažkas norėjo, kad prieš visą klasę ant jo išbandytų keistus, nežinomus kerus. Gal tai reiškia, kad aš bailė?.. paklausė savęs mergina. Ar tai tiesiog užsispyrimas? Tikiuosi, kad mokytojas nepamanys  apie mane nieko blogo... Bet pati Švilpė turėjo pripažinti, kad kerėjimas jai - nelabai prie širdies.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Monika Lili Mėnesiena »
The closer you look, the less you will see ♦

*

Irish wolfhound

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Mori tikrąja ta žodžio prasme įsižiojo. Profesoriaus monologo ne itin klausėsi, bet paskutinis sakinys ją ne tik, kad nustebino, o pribloškė. Nuo kada profesoriai bando kerus ant mokinių?Mintyse greitai prisiminė visas pamokas, na gal tokių ir buvo...? Reikėjo mokslo metų pradžioje dažniau lankytis pamokose, gal pasikeitė kokie mokymo metodai?
Jai nepatiko jaustis bejėgei, o būtent taip turėtų jaustis, kai matant visai klasei mokytojas naudos kerus prieš klastuolę. Kai Kira suvokdavo, jog ji tiesiog nieko negali padaryti, o tik jaudintis... Tas jausmas blogesnis už baimę, jis it koks kirminas graužia iš vidaus, erzina.
Gerai tai, jog Mori sėdi pačiame klasės gale. Per daug neišsišoka ir neišsiskiria. Tamsūs juodi plaukai susilieja su mantija ir sudaro tamsią skraistę, kuri paslepia sunerimusias ryškias žalias akis. Atvirkščiai negu kai kurie hogiečiai, ji nemiegojo ant suolo ar nesėdėjo ranka pasirėmusi galvą. Vadinasi - nenuobodžiauja, tad atrodo it pavyzdinga mokinė. Per daug neišsišoka atsakinėdama į klausimus ir norėdama parodyti savo žinias. Nėra per daug aktyvi ir nenustygstanti vietoje. Atrodo rami, tad niekas nesupras, jog viduje miršta iš baimės. Jei profesorius kerus bandys ant visų mokinių, ji bus tikrai ne pirma ir turės laiko suvokti kaip viskas vyksta. Pasiruošti ar suregzti kokį planą kaip išeiti iš pamokos.
Žinoma, ir dabar galėtų pasiskųsti galvos skausmu ar tiesiog, pasiprašyti į tualetą, bet jai buvo per daug smalsu. Nedažnai mokytojai išbando kerus ant mokinių, tad tai - kažkas naujo. Be to, buvo įdomu, kas bus tas laimingasis, kuriam reikės pirmam visa tai patirti. Gal tai ir yra šiek tiek savanaudiška. Ir Kira atrodo viena tų paskalų nešiotojų lepūnėlių, bet ji nei už ką nepraleis tokios progos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Kira Mori »

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
 Kaip tai eliksyrai nepatikimi? Nejuokinkit. Jie bent jau sekėsi žaliaakei, ne taip kaip kerėjimas. Ji buvo šimtu (na, beveik) procentų tikra, kad jai labiau pasisektų sugirdyti/įkalbėti/priversti kažką išgerti eliksyro, nesvarbu kokiu būdu, nei užkerėti žmogų. Net jei reikėtų greitai reaguoti. Žymiai labiau pasitikėjo savo gebėjimais taisyti eliksyrus. O kerėjimas... na, švelniai tariant, tai nebuvo jos stiprioji pusė. Maža to, eliksyrai ją žavėjo (dėl tam tikrų priežasčių, kurių nebūtina visiems žinoti). Jie padėdavo lengvai pabėgti nuo kasdienybės, užmiršti tai, ką reikia užmiršti, ją žavėjo jų galia žmogaus protui. Tad taip, prireikus, ji būtent jais pasinaudotų.
 Be abejo, sakyti viso šito profesoriui nesiruošė. Ji tik atrodo nelabai protinga... Na, gerai, ji tokia ir yra, tačiau net jai pakako proto tai nutylėti.
 Atsiduso. Kol kas niekas nesiruošė eit prie profesoriaus, o jai buvo be galo, be krašto nuobodu; nedegė noru visą pamoką prasėdėti šiaip sau. Jai norėjosi veiksmo, be to, ją šie kerai sudomino - naujiena, ar ne?
 Todėl bejausmiu veidu pakilo iš savo vietos ir žengtelėjo kelis žingsnius profesoriaus link.
 - Aš galiu būti jūsų bandomuoju triušiu, profesoriau, - ir išsiviepė.
credo solo in te grande amore

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019