0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nana Kannazuki

  • V kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Do I not live? Badly, I know, but I live.
I pamoka visiems kursams
« Prieš 6 metus »
Mergina nebūtų galėjusi patikėti tuo, kaip greitai bėgo laikas - nė nepastebėjo, kaip ruduo padarė apsisukimą 360 laipsnio kampu ir vėlei sugrįžo į pradinį tašką, iš kurio prieš metus išropojo. Dar labiau stebino tas, kad pasiliko pozicijoje toje pačioje antrus metus, o ir atsiliepimai apie ją, kaip savo dalyko žinovę, nebuvo tokie tragiški, kaip būtų Nana spėjusi ar tikėjusis.
Keista pagalvojus ir tai buvo, kad praėjusiais metais visos vestos pamokos buvo tarp kabineto sienų, kai Saulė būdavo savo aukščiausiame taške ir šildė kabinetą patenkančiais į vidų spinduliais - o dabar, tais velnio mylimais laiptais į klasę užsikeberiojus, ją pasitiko visą užgniaužianti tamsa, kuri tvindė ne tik lauką, bet ir klasės vidų.
Tikėjosi, kad mokiniai, užmatę, jog pamoka pirmoji vyks nakties metu, nepadarys tokios pragaištingos klaidos kaip ji - nors galėjo džiaugtis nepasirodžiusiu i viso nesugadinusiu lietumi, tačiau nakties vėsuma labiau panašėjo į nesibaigiančius šaltus ledukus, kuriais vis kažkas tau trina sprandą. Paprastai tariant - oras, net galėjęs būti prastesnis, buvo tikrai užtektinai nemalonus ir stingdančiai šaltas, o kartkartėmis prie jo prisidedąs ir agresyvus vėjo gūsis..
Mergina, dėvinti palyginus trumpa ir aptempta juoda suknele, aukštais ir su palyginus mandrais, aplink kulkšnis apsivejančiais dirželiais puoštus aukštakulnius sudrebėjo su pirmu žingsniu, kurį žengė vidun. Bent gerai, kad kabinete savame iš seno buvo pasilikusi baltą atvirą megztinuką, kurį galėjo užsimesti ant suknelės - net jei ir apsimetė tik, kad šis teikė bent dalelę šilumos.
Klasės interjero nekeitė - netgi kėdžių nesugrąžino, paliko tas pačias pagalvėles -, tik nepatenkintu lazdelės mostelėjimu išvalė dulkes, kurios nusėsti per kelias savaites čia nebūnant jai galėjo, tačiau viską paliko kaip buvo, vis klasėje jie šiąnakt neužsibus; tikrai spintoje pasiraususi ištraukė dėžes dvi, vieną sunkią it būtų akmenų pilna - patikrino šios turinį, įsitikino, kad niekas nesudužo. Vietoje to, kad tamsiu paros metu gadintų mokiniams akis su spiginančia šviesa, verčiau uždegė kelias žvakes, kad bent minimalus susigaudymas aplink būtų. Tačiau ir tos, gal keturios ar trys iš viso, nebuvo užtektinai, kad klasę pavadintumei apšviesta ar su regimais kontūrais.
Plaukų sruogą už ausies užsikišusi ir atsisėdusi ant savo stalo krašto pasitaisė aprangą, įsitikino, kad nėra jokių susiraukšlėjimų joje - teliko laukti mokinių, kurie neilgai ir trukus ėmė plūsti į klasę. Su vienais pasisveikino, kitus pasitiko su pusėtina šypsena, kuri net nežinia, ar per žvakių mestą šviesą matėsi - kadangi naktį varpai nedundėjo, užmetė akį į sieninį laikrodį, pradėdama pamoką pati.
-Taigi labas visiems, su kuriais susitinku po vasaros atostogų ir sveiki tie, kuriuos matau pirmą kartą. Esu Nana Kannazuki, antrus metus dėstau astronomiją. Tikriausiai akivaizdu, bet šiandienos pamokai kilsim į patį bokšto viršų, o kadangi oras nesiaubingiausiai šiluma apdovanojo mus, siūlau ateiti pasiimti po pledą ir pagrindinį šiandienos darbo įrankį,- ranką parodė tai į vieną, tai į kitą dėžes, sustatytas ant jos stalo,- Nemanau, kad turite tokias įspūdingas akis, kad galėtumėte įžiūrėti šiandieninio įrankio mažiausias daleles, tačiau vien lytėjimu ir tuo, ką gebate regėti - pagal jus, kas tai per daiktas ir kam jis skirtas?
Profesorė susisiautė savame megztinyje, bandydama įžiūrėti visų mokinių veido bruožus ir išraiškas apžiūrint šiandienos įrankį - kažką panašaus į monoklio ir teatro žiūronų palikuonį; daiktas, kurį ji ir pati pasiėmė į rankas turėjo vieną ilgą rankenėle, už kurios laikomas buvo ir vieną žiūroną, kurio ilgis buvo perpus mažesnis vien operos žiūrėjime naudojamus. Nežinia, ar mokiniai bus apie šį girdėję, dar labiau abejotina apie pavadinimą jo - tačiau net ir akli spėjimai dažnai buvo pusėtinai geri, o ankstyva nežinia privesdavo prie minties išvedžiojimų, kurie dar nebuvo sukurti.
I would like to forget everything, to forget myself and to forget the world

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
   Mergina gerai nusiteikusi bėgo laiptais aukštyn. Gal todėl, kad tai buvo pirmoji Astronomijos pamoka, gal todėl, kad ji pagaliau turi tuos madingus, paplyšusius juodus džinsus, kuriais dabar ir dėvi, gal todėl, kad žino, jog saulė tikrai jos neves iš proto, o gal todėl, kad dabar yra naktis, metas, kada Bethany būna žvaliausia (nors ir reikia eiti miegoti, bent jau dažniausiai), o ne rytas, kai ji vos iššliaužia iš lovos ir vos ne vos nusvyruoja į pamokas.
   Įėjusi į klasę grifė linksmai pasisveikino su jau pažįstama profesore ir vos nepuolė jai ant kaklo už tai, kad nusprendė pamoką daryti naktį. Ketvirtakursė lėtai nuslinko prie sienos, apgraibomis susirado pagalvėlę ir šlumštelėjo ant jos. Vis dar su šypsena veide ji ėmė dairytis pažįstamų veidų, tačiau mažai ką įžiūrėjo. Vis gi, tokia prieblanda buvo kažkuo maloni ir jauki. Nors ne, truputėlį buvo šalta. Galėjau megztinį pasiimt. Kvailė. Dar kiek pasižvalgiusi ir pabandžiusi įžiūrėti bent kažkokius klasės, mokinių ar profesorės konturus, Keturiolikmetė nukreipė žvilgsnį į stalą klasės priekyje ir mokytoją bei ištempė ausis. Nors, ko gero, to net nereikėjo, nes klasėje buvo mirtina tyla. Keista, bet tuo pačiu ir ne. Dažniausiai per pamoką visi plepa ir kalbasi, tačiau dabar nieks neturėjo noro to daryti - turbūt buvo per daug mieguisti ar pavargę. Bet tik ne Bethany. Ji toli gražu neatrodė nuvargusi. Priešingai - pailsėjusi ir laiminga kaip niekad. Mergina atsistojo ir kliūvinėdama nutrepsėjo prie profesorės bei susirado pledą, papuoštą pasteliniais mėlynais bei pasteliniais rožiniais kvadratėliais. Na, bent jau kiek matė jos akys. Tada ėmė knistis kitoje dėžėje ir po kokių dviejų minučių išsitraukė visiškai niekuo nuo kitų nesiskiriantį daiktą. Grįžusi į vietą mokinė apsisiautė minkštučiu pledu ir ėmė apžiūrinėti atsineštą įrankį. Okey, kas čia per Š? Panašus į kažkokį žiūroną, tik kažkoks per trumpas. Taip, tikrai kažkoks žiūronas, bet kam ta... rankenėlė? Vis dar suraukusi antakius, ji garsiai prabilo, gal net kiek per garsiai:
   - Šis įrankis panašus į žiūroną. Geriau apžiūrėjus ir aplietus man pasirodė, kad tai kažkas panašaus į ''Operos Akinius", ar kaip jie ten vadinasi. Bet čia tik vienas žiūronas, o ne du. Tikrai nežinau, kam jis skirtas, bet spėju, kad susijęs su dangaus kūnų tyrinėjimu. Tarsi teleskopas. Bet gal tai ir yra teleskopas, tiksliau, nešiojama jo versija?
   Nutilusi Betė atsikvėpė ir vėl ėmė apžiūrinėti keistąjį daiktą. Jis jai tikrai priminė teleskopą, bet nežinia, ar tai tiesa. Belieka laukti kol profesorė vėl prabils, pranešdama teisingą atsakymą. Keturiolikmetė pasidėjo "žiūroną" ant žemės ir dar labiau apsigobė pledu. Atrodo, laukia šaltoka, tačiau tikrai įdomi naktis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Bethany Landworth »

*

Neprisijungęs Kamique Lehmann

  • V kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • XD
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
     Kamilei buvo keista kai sužinojo jog pamoka vyks naktį. Kaip keista dar taip niekada nebuvo pamoka turėtų būti labai įdomi, pasakiusi Kamilė įsidėjo kelis mėtinius saldainius kurie buvo ant jos stalo. Saldainių Kamilė įsidėdavo dažnai, nes jie buvo jos mėgstamiausi. Kamilė vadindavo save "Naktinę miško mergaitę" nes jai patikdavo naktį stebėti žvaigždes ir būti miške. Jai labai patikdavo astronomijos pamoka, nes profesorė buvo labai gera, pamokos būdavo labai įdomios, o dabar dar ir naktį bus pamoka, Kamilei atrodė jog geriau ir negali būti. Šypsodamasi ji nubėgo į kabinetą. Antrakursė įėjusi į kabinetą nustebo pamačiusi mokytoja kuri buvo ir praeitais metais. Pasisveikinusi su profesore ir kitais esančiais klasėje antrakursė laukė mokytojos žodžių, bet Kamilei visų pirmą norėjosi paklausti mokytojos dėl ko pamoka vyks tamsiu paros metu, bet nusprendė palaukit pamokos pradžios. Kamilė ne daug ką į žiūrėjo, bet matė profesorę ir mergaitę kurios veidą nelabai ėjo pamatyti. Staiga Kamilė išgirdo profesorės žodžius ir mintyse sakė.
   - Tai štai dėl ko, nes mes eisim tikriausiai stebėti žvaigždžių. Kokia  nuostabi pamoka turėtų būti,- šypsodamasi Kamilė klausėsi profesorės. Baigus profesorei kalbėti Kamilė puolė pasiimti pledą ir šiandienos darbo įrankį. Kamilė pažiūrėjo į jį ir tikėjosi, kad tikrai žinojo kas jis.
   - Tai tikriausiai teleskopas, spėju dėl, kad mes ant bokšto, o plius kam jis daugiau naudojamas. Tikriausiai mes stebėsime žvaigždes, nes su juo taip daroma, man taip atrodo, kad mes galime stebėti ir su juo planetas,- pasakiusi Kamilė nutilo ir laukė kitų mokinių ir profesorės atsakymo.

*

Irish wolfhound

Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Apsimiegojusiomis ir nieko nematančiomis akimis, it koks zombis, sliūkino į bokštą. Jai niekad nepatiko pamokos vykstančios naktį. Tai sujaukė Kiros gyvybiškai svarbų miegą. Žinoma, ji galėjo sulaužyti dar vieną sau duotą pažadą lankyti pamokas ir dabar miegoti šiltoje lovoje, o ne drebėti iš šalčio.
Kad ir kaip ten bebūtų naktis buvo kur kas geresnis paros laikas. Tuomet į akis nespigindavo saulės spinduliai, pilyje buvo kur kas ramiau. Visas Hogvartsas buvo užklotas mėlyna, skylėta paklode. Jei tik galėtų miegotų dieną, o naktį lankytų pamokas. Tuomet tamsiaplaukė nenorėtų miego sutemus. Nes būtų pripratusi prie kitokio rėžimo.
Beeidama žvilgtelėjo pro langą. Nors lauke tvyrojo aklina tamsa, būtent šiandien puikiai matėsi žvaigždės. Nors ne itin išmanė astronomiją, tačiau pagrindiniai žvaigždynai puikiai matėsi. Ne veltui šiandien Astronomijos pamoka vyksta naktį.
Mokiniai pradėjo plūsti iš įvairių pilies kampelių. Tuoj prasidės pamoka. Kira pirštais bandė sušukuoti varnų lizdą ant galvos, tačiau nesėkmingai. Galų gale pasidavė ir nusivaliusi akinių stiklus užlipo į bokštą. Prasigrūdusi pro hogiečius, agresyviai besistumdydama, pasiėmė pledą. Toks poelgis nėra būdingas Mori, tačiau jai atrodė, jog pledų krūva nėra labai didelė, o mergina tirtėjo kaip epušės lapas. Pasiimti tų keistų daiktų, kuriuos ir turėjo naudoti pamokos metu klastuolė neskubėjo. Jie atrodė tikrai keisti. Priminė mutavusius žiūronus. Tad Kira net neįsivaizdavo kas čia per daiktai. Tiesiog klausėsi mokinių atsakymų ir paslapčia tyrinėjo prietaisą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Nakties tamsa apgaubtais koridoriais grifas judėjo į Astronomijos pamoką. Toks paros laikas jam patiko. Kai visi mieguisti, tai mažiau dėmesį gal kreips ir į jį. Kankinančios mintys jo dar nei kiek nebuvo apleidusios. Vis priminė, ko nenorėjo prisiminti. Nenorėjo, kad būtų pretekstas kilti joms, tačiau tai nebuvo įmanoma bent jau šiam momentui. Džiaugtis galėjo tik tuo, kad jį visiškai apleido skausmas sukeltas nedovanotinų kerų, bet ir to nedarė, o galbūt net ir nesugebėjo.
Įžengęs į klasę nesisveikino ir vėl patraukė, kur mažiau mokinių į galą, kur buvo aklinai tamsu. Į suolą, kurio kelių žvakių, esančių kabinete, šviesos negalėjo pasiekti. Atsisėdęs stebėjo klasės prieky ir laukė, kol prasidės pamoka.
Netrukus prasidėjus pamokai, vaikinas buvo priverstas pakilti iš suolo ir nueiti prie dėžės pasiimti pamokos objekto. Iš vienos iš dėžių Edgar'as pasičiupo daiktą, o kitos dėžės, kurioje buvo sudėti pledai, nė nejudino. Pats buvo apsigobęs savo juodu apsiaustu, nes numanė, kad teks eiti į lauką, nes dažniausiai naktinės pamokos ir būdavo lauke, todėl mokantis ne pirmus metus, šeštakursiui tai buvo ne itin sunku nuspėti.
Grįžęs į vietą atsilošė ir ėmė čiupinėti daiktą, tai buvo lyg kokie mini žiūronai. Nei galėdamas sukoncentruoti minti į efektyvų mąstymą, nei pernelyg pats to norėdamas, juodaplaukis nusprendė atsakyti labai paprastu spėjimu.
- Tai gal teleskopiniai žiūronai? Leidžiantys stebėti tolimiausius kūnus esančius galaktikoje?- niūriai nuskambėjus balsui, burtininkas sunėrė rankas, ant kurių parimo smakru ir žvelgė į profesorę, laukdamas savo atsakymo vertinimo ir pranešimo, kad jau metas traukti į bokštą, kur pagal idėją, tikriausiai turėtų vykti praktinė pamokos dalis.

*

Neprisijungęs Eleonora Maikelson

  • II kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Vidinis žmogaus gerumas - tai saulė.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Ir vėl velniškai diegė tą randą .Skausmas toks aštrus ,lyg ,atrodo,tau pjaustytų kas venas ,o po to ir užbertų druskos ir prispaustų.Grifiukė čiuptelėjo iš spintos iki kelių,neriniuotą suknelę ir pasiėmusi kitus būtinus daiktus išbėgo į pamoką.Jau po 2 minučių kelio Elė suprato ,kad padarė didžiulę klaidą:Brrrr ,kaip šalta. Pirmakursė taip užsigalvojo apie astronomijos pamoką ,kad net nepastebėjo ,kaip atsidūrė kabinete.Ten buvo ganėtinai tamsu ,tačiau mergina įdėmiai klausėsi kiekvieno profesorės žodžio.Ji jau žinojo ,kad ši pamoka jai bus pati įdomiausia,nes žvaigždynas ir planetomis teko domėtis ir ankščiau ,taip pat čia buvo nuostabi profesorė ,kuri galėjo tapti bet kurio čia esančio mokinio autoritetu .Išgirdusi užduotį Eleonora griebėsi darbo .Grifiukė drąsiai ,tačiau tuo pačiu metu kruopščiai ir švelniai ,lyg kokią trapią būtybę čiupinėjo tą daiktą.Ji ,atrodo,jautė paslaptingo daikto amžių,jo istoriją,lyg ji būtų jis.
-Tai teleskopas,pasakė Eleonora šaltu balsu.
Nors ir širdyje kažkas kuždėjo ,jog tai gali būti ir klaidingas atsakymas.Tada profesorė paskatino pasiimti po pledą ir eit į ,turbūt,kitą vietą ,kurioje vyks antra pamokos dalis.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Naktį apsiblausiusiomis akimis Alisa žingsniavo pilies koridoriais. Ją galėjo paguosti tik tai, kad buvo bent kiek išsimiegojusi. Ji nemėgo eiti miegoti anksti, tačiau šią dieną teko. Švilpiukė užmigo apie 9 valandą vakaro. Atsigulė 8 tačiau ne itin sekėsi užmigti. Atsibudusi iš karto pagriebė suruoštą kuprinę ir išėjo. Ji buvo apsirengusi dviem megztiniais ir šiltomis kelnėmis. Kai mergina atsibudo buvo vėsu tačiau jai skubant per mokyklą pasidarė labai šilta. Pasiekusi kabinetą Alisa nusiėmė vieną iš megztinių ir užsirišo aplink liemenį. Ji atsisėdo į vietą netoli lango. Netrukus prasidėjo pamoka. Mokytoja prisistatė ir pranešė, kad šią dieną mokiniai keliaus į bokšto viršų. Jai visados labai ten patikdavo. Ji pasijausdavo lyg būtų kokioje nors didybėje, pajusdavo šalia savęs dangų, žvaigždes. Mintimis grįžusi į klasę ji atsistojo iš patogios savo vietos ir nuėjusi prie mokytojos stalo į rankas paėmė šiandienos darbo įrankį. Profesorė uždavė klausimą. Alisai tikrai atrodė jog žino atsakymą. Ji įtempė visas savo smegenų ląsteles, kad prisimintų šio daikto pavadinimą. Į galva lyg per daug elektros laidų atėjo informacija iš visokių smegenų užkampių ir švilpiukė pakėlė savo ranką:
- Aš manau, kad čia yra prietaisas pavadinimu Omnibinoklis. Jis gali pakartoti norimą vaizdą, jį sulėtinti. Jį dažnai naudoja stebint kvidičo varžybas. Manau, kad galima juo stebėti ir dangų.
Baigusi šnekėti Alisa klausėsi kitų mokinių atsakymų. Ji tikėjosi, kad atsakė teisingai. Tačiau yra daug visokiausių panašių prietaisų. Gal su kuo nors sumaišiau? - pagalvojo Faun. Dabar ji jau nenustygo vietoje, nes laukė kol galės keliauti į patį bokšto viršų.

*

Ema Filch

Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Buvo žvarbi naktis. Net ir pro visiškai uždarą langą galėjai puikiai išgirsti vėjo kaukimą, stambių lietaus lašų barbenimą į palangę. Nukreipus savo žvilgsnį į langą medžiai lingavo tarytum kertami ir kiekvienam kirčiui skirta pertrauka, o jos metu medeliai išdidžiai atsitiesia, nusišluosto kieta medžio žieve riedančią ašarą.Tamsa ir už lango, ir mergaičių kambaryje nesiskyrė. Tokia pati anglies juodumo su tartum televizorio trikdžiais. Klastuolės laukė dar viena
pamoka - Astronomija. Nors ši pamoka vyko ne tokiu laiku kaip įprasta, tačiau Emai tai netrukdė. Net priešingai - pats mylimiausias paros metas mergaitei buvo naktis. Ji galėdavo kiaurą naktį nesudėti akių ir atsibudusi atrodyti žvalesnė už tą, kuris visą naktį sapnavo, kol Ema lunatikavo.
Taigi ši apsivilko jau vakare suruoštus rūbus - šiltą, savo koledžo spalvų megztinuką, juodas, taip pat šiltas timpes, užsimovė riešines ir apsimūturiavo šaliku. Tada apsisiautė savo švelniu pledu ir skubiu žingsniu nuskubėjo į paskutinę pamoką. Klasės viduryje stovėjo Astronomijos profesorė. Luktelėjusi kelias minutes ji prisistatė ir pasveikino visus sugrįžusius. Netrukus Ema išgirdo, jog reikės keliauti į lauką. Nebereikalo tiek prisirengiau. Kaip ir kiti ji stojo į eilę prie dviejų dėžių. Iš vienos dėžės ši išsitraukė tokį patį prietaisą, kurį ir rodė profesorė, o kitos, kurioje buvo pledai ji net nepajudino, kadangi jau buvo juo apsisiautusi. Kas per prietaisas? Gal tai koks nors teleskopas? Tikriausiai teleskopas, antraip kokio velnio jo mums reikėtų naktį, lauke?
Savo minčių mergaitė nepaviešino, nes nebuvo įsitikinusi. Ji telaukė kol galės užlipti į patį bokšto viršų ir sužinos kas tai per prietaisas, bei kodėl mums jo reikia.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Monikai nepatikdavo eiti miegoti vėlai, taigi dabar jai lipo akys. Mano pavardė galėtų būti lemtingesnė.Užkopus į šiaurinį bokštą, mergina pasidėjo knygas ir mieguistai pasirėmė ranka galvą. Po kelių minučių Mėnesienos akys užsimerkė ir ji vos neparvirto ant kitų pagalvėlių, tačiau laiku susigriebė ir atsisėdusi tiesiai ėmė vartyti vadovėlį. Apie ką kalbėsim šiandien? Gal apie žvaigždžių lietus? Arba pavienių kometų gaudymą? Būtų įdomu... Tiesą sakant, Švilpinukei nebuvo įdomios visos tos žvaigždės ir jų pavadinimai, mergina dievino jų paslaptingumą, bet su tokiomis mintimis ji stengėsi nuvyti miegą. Ji, aišku, galėjo pasinaudoti žvalumo kerais Meganua, bet ant savęs kerų "dėtis" ji nemėgo - visada susimaudavo ir padarydavo klaidą, nesvarbu, kad šiaip kerėjimas bei tranfigūracija jai puikiai sekėsi. Nagi, kur tas skambutis?..
Galų gale, kai susirinko visa klasė ir nuskambėjo skambutis, profesorė Kannazuki atsistojo ir pradėjo pamoką. Jos rankose buvo keistas, žiūronus ar teatro binoklius primenantis daiktas. Mokytoja uždavė klausimą kaip tik apie jį; Monika išklausė kitų mokinių aiškinimų ir pabandė pati {tiesa, jos aiškinimas buvo labai miglotas, nes Lili net neįsivaizdavo, kas ten per daiktas}:
- Tai labai panašu į žiūronus, manyčiau, tai koks nors kišeninis teleskopas, na, kaip paprastas teleskopas, tik patogesnis. Tiesą sakant, tai labai panašu ir Omnbinoklį, tačiau kam jis astronomijos pamokai? Tikriausiai tai daug įdomesnis prietaisas.

*

Neprisijungęs Seidė Kopas

  • IV kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Žvarbi naktis Sadie negąsdino. Sunegalavusi, ji savaitę praleido ligoninėje, gerdama tik žalią, kartaus skonio viralą, kuris leido sprogstančius burbulus ir paslapčiomis, kai gydytoja nepastebėdavo, į burną įsimesdama vieną kitą guminį šliužą. Taip nutiko dėl jos nepavykusio bandymo pasigaminti sudėtingą eliksyrą, bet mergaitė nebenorėjo prisiminti dienų, praleistų gulint lovoje ir stebint lubas. Sadie žinojo esanti atsilikusi ir norėjo atsigriebti už visas praleistas pamokas. Taigi, grifiukė buvo pasiruošusi ir šalčiui, ir lietui ir bemiegei nakčiai. Mergaitė klestelėjo ant minkštos pagalvėlės kuo toliau nuo visų kitų mokinių. Ji nenorėjo, kad kas nors jai trukdytų, prisižadėjo, kad sutelks visą dėmesį tik į mokytoją, jos tariamus žodžius ir užduotis, kurias privalės atlikti geriausiai. Sadie užsikišo už ausų iškritusias plaukų sruogas ir apsižvalgė. Buvo sunku matyti, nes vienintelės šviesą teikiančios buvo šen bei ten pastatytos žvakės. Jų žaižaruojanti liepsna lengvai šokčiojo, sukurdama nežymius šešėlius aplink susėdusius mokinius. Staiga Sadie išgirdo mokytojos balsą ir suklususi atsistojo. Drauge su kitais nužingsniavo prie dėžių ir iš vienos išsitraukė ploną pledą, papuoštą įvairiaspalviais raštais. Mergaitei nebuvo labai šalta, bet ji nusprendė, kad užklotas nepamaišytų. Grifiukė užsitempė jį ant pečių ir nuskubėjo prie kitos dėžės. Iš jo ištraukė keistą daiktą. Suraukusi antakius ji grįžo į savo vietą ant pagalvėlių ir atsisėdusi geriau į jį įsižiūrėjo. Sadie dešinėje spragsėjo žvakė, dėl to jai nebuvo sunku apžiūrėti įrankį kuo atidžiau, nors ir žvakės šviesoje buvo neįmanoma pamatyti kiekvienos detalės. Sadie kažkada buvo regėjusi panašų daiktą – kvidičo čempionate dažnai tokiais prekiaujama, ar bent jau panašiais į tokius. Tai buvo įrankis, sudarytas iš ilgos rankenėlės ir žiūronų. Mergaitė iš arti apžiūrėjo įrankį. Omnibinoklis?.. Ji buvo nepaprastai susidomėjusi, juk daiktas nebuvo kuo nors labai ypatingas, ką jis galėtų reikšti astronomijai? Nebent tai visai ne Omnibinoklis...
- Na... Prietaisas tikrai panašus į Omnibinoklį, kuriuo žmonės dažnai stebi kvidičo rungtynes, bet... Abejoju tuo, nes juk jis nėra susijęs su astronomija... Tikriausiai... Galbūt tai kažkas panašaus į teleskopą, įrankis, skirtas dangaus kūnams stebėti, bet juo taip pat galima atpažinti, pavyzdžiui, ar žvaigždė yra sukurta burtų pagalba?.. Gal juo galima pamatyti daug toliau nei paprastu teleskopu...
Sadie nuleido ranką ir įsitaisė ant pagalvėlių, laukdama kol profesorė paskelbs teisingą atsakymą. Nebuvo labai patenkinta savuoju, bet negalėjo nieko pakeisti, prietaisas galėjo būti skirtas daugeliui dalykų ir ji nebuvo įsitikinusi, kuris yra tinkamas.

*

Neprisijungęs Nana Kannazuki

  • V kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Do I not live? Badly, I know, but I live.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Teko tik kraipyti galvą į tai, ant kiek visi vaikai buvo kietakraujai burtininkų ir magijos pasaulio mylėtojai - tarkim, ji, kaip ir bet kuris paprastas žmogus, čia regėtų tik keistus operos žiūronus, tačiau visiems kitiems tai tebuvo įrankis, skirtas stebėti kvidičą. Nors - tai tiko ir taip tik keliems.
Nanai norėjosi giliai atsidusti vien dėl to, kad mokinių - ypač tųjų burtininkų, matančių keistenybes kasdieniškume - fantazija, regis, buvo kažkurioje vietoje pristigusi. Teleskopas, teleskopas..
Profesorė dar smarkiai įsisupo į ne tokį ir storą megztuką, gindamasi nuo šalčio, kuris, regis, ne visus veikė - ak, kokie laiminguoliai šie turėjo būti! - atsiplėšdama nuo stalo krašto, į kurį atsirėmus buvo, ir patraukdama prie pusiau kopėčių, pusiau laiptų, vedančių ant bokšto viršaus.
-Žinau, kad ne visų jūsų pripratę ilgais vakarais užsisėdėti, tad jeigu kam reikės, turiu termosą šiltos arbatos, tačiau pasistenkite neužmigti ir patys - o dabar kylam viršun,- užleisdama visus mokinius pirmiau savęs, mergina pasigriebė vieną iš kelių atlikusių pledų, apsisiausdama šiuo pečius ir pakildama viršun kartu su kitais.
Pasitiko merginą nakties dangus - ryškiai spindinčios žvaigždės, aiškiai pastebimi žvaigždynų išsidėstymai, ir, žinoma, dar šaltesnis oras.
-Dėl teorijos, na,- akimirką net suabejojo, kaip derėtų viską išdėstyti,- Omnbinoklis yra kvidičo žiūronai, kaip jau ir patys sakėte - tai, kad jis vaizdą sulėtina ar priartina nėra itin tikslu astronomijos mastais, vis norimi matyti dalykai yra ne metrų, bet ne retai ir šviesmečių atstumu nuo mūsų. Teleskopas, jeigu naudotumėmės juo, būtų įprastinis modelis, o ne keista modifikacija.
-Daiktas, kurį ir aš, ir jūs laikote rankose - corusfendas. Tikiuosi, kad visi žinote žvaigždžių dulkes - jos naudojamos eliksyruose ir kartais net medicinoje ar herbologijoje, tačiau visata neturi vieno šio įspūdingo daikto, kurį galima panaudoti visur - tiesiog pasidarė taip, kad žvaigždžių dulkės tapo vienintelės populiarios, palikdamos kitus visatos kurtus produktus užnugary. Corusfendas skirtas surinkti kitas gaminamas medžiagas - osferų daleles, susikaupiančias aplink Saturno žiedus. Kadangi netikiu, jog jūsų visų rega yra tobula, ant rankenėlės yra toks grublėtas juodas žiedelis, kurį sukiojant nusistatyti galimą ryškumą, pasireguliuokite pagal save,- iškėlė prieš mokinius rankenėlę, už kurios paprastais atvejais derėtų daiktą laikyti - nagu kelis kart bakstelėjo į ploną žiedelį, jog visi pastebėtų jo buvimo vietą..
- Jūsų užduotis - surinkti po tris osferų daleles - vis į šį prietaisą daugiau penkių netelpa. Paprasčiausiai susiraskite per corusfendą Saturno žiedus, ir turėtumėte šalimais pamatyti plūduriuojančius blizgesius. Patarčiau rinkti tik mėlynai ir rausvai spindinčius, juos lengviausia surinkti ir yra dažniausiai sutinkami. Ah, kai su prietaisu užfiksuosite osfero dalelę, tuomet ant žiūrovo šono, rankelės pusėje, yra nedidelis iškilimas - paspauskite ant jo ir laikykite tol, kol spinduliavimas, matomas pro corusfendą, išnyks. Jokių burtažodžių, jokių siaubingų mandrumų - kaip pirmai pamokai, kartu ir naktinei, parinkau šį tą lengvesnio per užduotį.
-Ai, tiesa - žinosite, kad dalelę surinkote tuomet, kai prietaisas pradės šilti, tačiau jis neįkais ant tiek, kad jus kaip nors sužalotų. Jeigu osfero dalelės surinkti nepavyks - neklauskite manęs, čia burtininkų sugalvotas prietaisas, turiu limituotą suvokimą apie jo veikimo principus ir įvairius funkcionavimus - tuomet jus akimirką apakins ryški šviesa, tačiau tai truks akimirką ir neturėtų niekaip sugadinti regos, bus tiesiog nemalonu. Jeigu yra tolimesnių klausimų - drąsiai laukiui, jei ne, pradėkite dirbti.
Nana dunkstelėjo ant žemės, aplink save apsivyniodama pledą - galvą užvertė į žvaigždėtą dangų, semdamasi jo ramumą.
-Nors kol ieškote Saturno ir prie jo žiedų išsidėliojusių šviesulių, turiu dar vieną klausimą - kur, pagal jus, naudojamos yra šios osfero dalelės? Bandykite neriboti vaizduotės atsakant, kitu atveju realus atsakymas jus nustebins labiau, negu turėtų.


[Darbą atlikti per 2-3 postus; kadangi tik dviejų teoriją galiu 1 tašku įvertinti, pagal atsakymą į šį antrinį teorijos klausimą bus taipogi skiriami taškai pagal teorijos vertinimus.
Jeigu yra klausimų - į mano arba mano pirminės veikėjos až rašykite juos arba klauskite savo veikėjos poste, tuomet aš pasistengiu kaip įmanoma greičiau atrašyti]
I would like to forget everything, to forget myself and to forget the world

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
Kai išgirdo mokytojos atsakymą, Monika iš pradžių nustebo - bet nedaug, o tada viskas pasidarė aišku ir logiška. Viskas susiję su astronomija, tikslu, naudinga...
Kur naudojamos osfero dalelės? Po profesorės Kannazuki aiškinimo apie corusfendą Švilpinukė suprato, kad atsakymas į šį klausimą bus truputį neįprastas, bet pagrįstas. Okei, pagalvokim... Nors astronomija, kaip ir ateities būrimas, Monikai nebuvo įdomiausios pamokos, vis dėl to ji mėgo vadovėlius, kurie buvo įdomūs ir informatyvūs, kas aistringai skaitytojai tikrai patinka. Iš astronomijos knygos Mėnesiena jau žinojo, kad Saturno ir panašių planetų žiedų dulkės labai naudingos vandens gyvūnų gydymui bei tyrinėjimui. Ir dar kažkam... Lyg ir burtininkų geologams, bet ji labai abejojo, o be to, prof. Nana sakė, kad atsakymas mokinius nustebins. Argi akivaizdūs žodžiai vadovėly gali ką nors nustebinti? Nebent tuos, kurie jo neskaitė... O gal bandyti spėti? Ne, vėl susimausi, ir profesorė sugėdins prie klasę, nors vardo ir nepaminės... Lili nusprendė išvardinti tai, ką žino.
- Osfero dalelės, jei neklystu, naudojamos vandens gyvūnų tyrinėjimui bei gydymui, be abejo magiškų, nes paprastoms žuvimis bei ruoniams jos nuodingos. Ši medžiaga itin tinka gydyti žuvų vidaus ligas ir su tam tikru burtažodžiu padeda ieškoti naujų žuvų rūšių vandnenynų gilumose. Manau, su tomis dalelėmis dirba geologai ar brangiųjų akmenų tyrinėtojai. Gal su kažkokiu burtažodžiu osferas padeda sumažinti brangakmenių ląstelių skaičių ir taip juos šlifuoja?
Kai viską susakė, Mėnesiena suabejojo, ar tik vėl nesusimaus, todėl kuo greičiau pasiėmė savąjį corusfendą ir, kaip kai kurie nusprendę neatsakinėti bendraklasiai, atsisuko į žvaigždėtą dangų ieškoti Saturno.

*

Irish wolfhound

Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Iš dalies gerai, jog Kira nebandė atspėti, kas tai per daiktas laikomas jos rankoje. Nors kaip ir daugelis ji manė, jog tai kažkas panašaus į miniatiūrinį teleskopą. Tamsiaplaukė nemėgo atsakinėti į klausimus, kai tiksliai nežinodavo atsakymo. Kalbėdavo tik tuomet, kai buvo įsitikinusi savo nuomone ir atsakymas būdavo aiškus kaip du kart du. Klysti klastuolei vis dar atrodydavo šiek tiek gėdinga, ypač, kai jos spėlionės būdavo visiškai ne į temą. Mori jausdavosi...Kvaila. Ir, žinoma, vadovavosi sena indėnų patarle " Kalbėk tuomet, kai žodžiai geresni už tylą". Bent jau stengėsi ja vadovautis. Nebuvo tokia išmintinga, jog žinotų kada tyla geresnė už žodžius.
Kur po galais tie Saturno žiedai? Trečiakursė iš vis neįsivaizdavo kaip tie žiedai atrodė, tačiau kreiptis į profesorę tikrai neketino. Kapstėsi savo mintyse ir bandė prisiminti, bent ką nors, kas galėtų padėti. Gerai, jei nieko neprisimenu reikia mąstyti logiškai. Saturnas - milžiniška planeta, kiek pamenu, bent jau paveikslėlyje atrodė neaiškios balkšvai rudos spalvos. Tai matyt, tie žiedai, bus tokios pačios spalvos netoli planetos.
Taip spėliodama atrodė it kokia pirmakursė pirmą kart užklydusi į Astronomijos pamoką. Iš tiesų panašiai ir buvo. Astronomijos pamokose ji lankėsi retai, labai retai. Gal ir dalyvaudavo vienoje pamokoje per metus, geriausiu atveju - dvejose. Tad net neįsivaizdavo į kuria pusę žiūrėti pro tą keistą daiktą. Tiesiog blaškėsi tamsiame ramiame danguje ir ieškojo kažko, kas būtų panašu į Saturno žeidus.
Taip, pagaliau... Žiūrėdama per corusfendą pastebėjo Saturno žiedų fragmentą. Neaiškios spalvos puslankį, kuris turėjo padėti atrasti daleles.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Tai buvo sunkiau, nei atrodo. Žvaigždžių buvo daug, Saturno - nė ženklo. Monikos akys net raibo nuo margumyno, o be to, tas corusfendas pasirodė esantis įdomus prietaisas: kartais ekranas sumirguliuodavo auksiniais žiburėliais, kartais žalsvais, bet Mėnesiena nežinojo, ar tai "saturniški" osferai, ar ne, tad nerizikavo. Vaizdas toliau plaukė per žvaigždžių mirgumyną, o mieguistai Švilpinukei viskas sukosi. Dieve, aš net vieno osfero nesurinksiu, ką kalbėti apie tris ar net penkis.
Galų gale ji išvydo kažkokias gelsvas dulkeles ir žybsinčias rausvas dėmeles. Tai tikrai osfero dalelės. Mergina susirado gruoblėtą paviršių ir nuspaudė jį. Švytėjimas ėmė blėsti, ir corusfendas truputį įkaito. Negali būti! Ne taip ir sunku. Vis dėlto Monikos akys ėmė pamažu merktis, užvaldė snaudulys. Tik neužmik, prašau... Tokios gėdos ji nepakeltų. Ta astronomija...
Monikos akys užsimerkė, vėl atsimerkė, tada vėl... Susitelk. Lili prie akių prisidėjo aparatą ir susikaupus prisimerkė. Vėl išvydo blankią rausvą šviesą ir spustelėjo mygtuką. Tik šįkart kažkas nepavyko, ir ekranėlį nušvietė ryški šviesa - tik akimirką, bet ta šviesa buvo nemaloni ir trikdanti. Po blyksnio Monika sekundėlę ėmė mirksėti ir visaip mankštinti akis - ji nelabai pasitikėjo prof. Nanos teigimu, kad ta šviesa negadina akių. Po kiek laiko Švilpė vėl prisidėjo corusfendą prie akių.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Prieš sužinant mokiniams kas per daiktas jųjų rankose yra laikomas, šie pirma buvo išsiųsti į bokštą, kur turėjo vykti pagrindinė pamokos dalis. Edgar'as apsigaubęs savo apsiaustu nelabai noromis užsirioglino į jį ir vėl susiradęs atokesnį kampą nuo visų, įsitaisė jame. Po kelių akimirkų jis ir visi klasės draugai sužinojo kas tai per daiktas. Jis buvo skirtas rinkti osferų daleles. Neturėjo jokio supratimo juodaplaukis kas jos per daiktas, nepaisant to, jog ir sužinojo kur jos naudojamos. Aišku, tai buvo ne vien tos sritys, kur naudojamos buvo, nes mokiniai sulaukė dar ir teorinio klausimo, kur gi jos naudojamos daugiau. Šešiolikmetis to nežinojo. Net nežinojo, kaip išmąstyti atsakymą, kadangi negalėjo remtis logika, kaip dažniausiai, o to priežastis buvo, jog profesorė minėjo, kad tai neturėtų būti standartinis variantas. Vienintelis būdas buvo atsakyti, tai tik visiškai aklas spėjimas ir fantazija. Nors ir tai būtų minimalus procentas atsakyti teisingai, vis gi grifų atstovas pabandė kažką pasakyti.
- Gal tai maistas? Galbūt dalelėmis kažkas minta? O galbūt tai galėtų būti kažkas, kas galėtų sustiprinti tam tikrus objektus? Tarkim, kad ir sienas, tvoras ar kitus statinius. Gal net žmonių organizmą,- ties paskutiniu teiginiu sustojo, nes jau pamanė linkstantis labiau į medicinos pusę, kas tikrai pagal idėja neturėtų rištis su tikrąją dalelių reikšme.
Po atsakymų pasiėmė prietaisą ir pasukinėjo rankenėlę, kaip kad rodė mokytoja. Nusistatęs reikiamus parametrus, jog galėtų matyti Saturno žiedus, pažvelgė per prietaisą, su pačiam jaunuoliui ganėtinu pavadinimu. Buvo matyti daugybė žiburėlių. Jie buvo įvairiausių spalvų, tačiau šiandienai reikalingi buvo tik rausvi bei melsvi. Arčiausiai akies buvo melsva dalelė, todėl ją pirmiausiai nutarė paimti. Užfiksavęs ją pakankamai nuspaudė iškilimą žiūronuose ir laikė. Atrodė niekas nesikeičia. Dalelė švyti, kaip švytėjusi. Matomai buvo turinti daug energijos. Būtent tuo momentu, kai jau norėjo atleisti piršta nuo mygtuko ar bent kažko panašaus į jį, ir kai galvojo, kad prietaisas visgi ne visiškai gerai veikia, dalelės švies po truputėlį ėmė blėsti. Prietaisas savo ruožtu ėmė šilti. Jis neperkepė, kaip ir minėjo profesorė, pasiekė tik drungno vandens šilumą. Dalelei išblėsus jos vietoje buvo tuščia ir į regos zonoje vėl atsirado daugiau atspindžių, sklindančių nuo kitų dalelių. Taigi, buvo galima daryti išvadą, jog pirmoji dalelė surinkta sėkmingai - aparatas įkaito, jokių ryškių šviesos blyksnių nebuvo matyti.