1
5

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Nuo akių patraukus prietaisą, Saturną surasti buvo sunkiau. Prisidėjo mieguistumas ir žvaigždžių begalybė - Monikai liejosi akys ir jau norėjosi nutraukti tą darbą {tegul atima taškus, bet tai, kad galva nebesisuktų, man svarbiau, kai galiausiai mergina užtiko tas dulkeles. Vėl prieš ekraną žybtelėjo rausvai -  tačiau tik sekundę, kažkur pradingo. Švilpinukė toliau įvairiai sukiojo corusfendą, kol prieš akis sužibo rausva liepsnelė. Nieko nelaukdama Mėnesiena nuspaudė grublėtą paviršių. Net nepajuto, kaip prietaisas jos rankose įkaito - ji be galo norėjo miego ir vos laikėsi atsimerkus. O šiluma taip migdė.
Tada ji išvydo melsvą švieselę. Paskutinė dalelė. Kai pabaigsiu, iškart imsiu miegot čia pat, ant suolo. Monika įtempė akis ir, kol osferas nesujudėjo, spustelėjo mygtuką. Deja, nepavyko - akimirką ekranėlis nušvito {Švilpė pabandė užsimerkt, bet tai nesutrukdė šviesai akinti akių} ir šiluma, kaip pasirodė Lili, truputį išblėso. Ar gali osfero dalelės dingti iš corusfendo? - nusigando mergina ir pabandė susikaupti. Ar čia yra vieta, rodanti dalelių skaičių? Ar mokytoja sakė ar ne?
Po kelių minučių, kai Mėnesienos galva pamažu sviro prie stalo, corusfendas sugavo dar vienos rausvos dalelės spindesį. Juk nieko, kad visos dalelės vienos spalvos? Monika nemąstydama nuspaudė mygtuką ir, pajutusi malonią plūstančią šilumą, padėjo galvą ant stalo.
Ji laukė nesulaukė, kada galės grįžti į lovą.
The closer you look, the less you will see ♦

*

Neprisijungęs Kamique Lehmann

  • V kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • XD
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
     Sėdėdama ir klausydama mokinių atsakymų grifė buvo labai energinga, nes kaip ir ji pati buvo sakiusi kad naktis jei patinka labiau negu diena. Kamilės mintis nutraukė mokytojos balsas. Baigus mokytojai kalbėti Kamilė dar kelias minutes pastovėjo ir tik po to suprato jog jos laukia praktika. Prisiminus grifė mokytojos žodžius ji nuskubėjo pasiimti corusfendo. Pasiėmusi  ji jį apžiūrėjo ir pradėjo kalbėti su savim.
    - Na jis gerokai sunkesnis nė maniau, bet visai įdomus. Na ką gi, Kamile, einam prie praktikos,- pasakiusi ji pasiėmė jį ir pabandė pažiūrėti.
    - Nesupratau, ar jis taip ir turi blyškiai rodyti,- šiek tiek pagalvojusi ji pradėjo juoktis. - Na ir kvaila tu, Kamile, dėl savo užsisvajojimu pamiršo mokytojos žodžius, jog reikia susireguliuoti,- pasakiusi ji susireguliavo corusfendą ir pažiūrėjo dar kartą. Vauuuu vaizdas toks gražus, negaliu patikėti, kad aš matau žvaigždes ir kitas planetas. Mintyse pasakiusi ji dar kartą pažiūrėjo ir nusprendė dar kelias minutes pasigrožėti. Baigusi žiūrinėti ji nukreipė corusfendą į Saturną ir jo žiedą. Vaizdas grifei labai patiko. Be žiūrėdama ji pamatė mėlyną švysuliuką ji paspaudė mygtuką ir laikė corusfendą tol kol jo visai nebeliko. Na, nėra jau taip sunku pasakiusi Kamilė pažiūrėjo į kitus mokinius. Grifei jie atrodė kaip zombiai, ji manė taip dėl to, nes mokiniai matėsi, kad nori miego. Baigusi žiūrėti ji vėl corusfendą nukreipė į Saturno žiedą ir žiūrinėjo toliau.
   - Praktika nėra jau tokia sunki tik reikia pastabių akių, bet kam tos dulkės galėtų būti naudojamos? - pasakė antrakursė ir susimastė.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1188
  • Lytis: Vyras
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Šviesos blyksnis. Dar vienas šviesos blyksnis. Ir dar vienas. Tai buvo ką regėjo Edgar'as per prietaisą, skirtą rinkti osfero daleles, bandydamas paimti rausvąją dalelę. Visiškai nesuprato, kodėl taip nesiseka po pirmojo sėkmingo bandymo. Nors nelabai suprato, ką iš vis čia daro maigydamas mygtuką, reikalingą dalelės fiksavimui. Nors šiuo metu tai šeštakursiui tiko. Nereikalavo daug pastangų, nei protinio darbo. Dabar galėjo skendėti tarp savo minčių darydamas tą patį veiksmą. Jei būtų pasiklydęs kažkur savyje, vaikinas tikriausiai manytu, koks šios pamokos tikslas, kadangi prietaisu naudotis nėra sunku, juo gali naudoti lengvai ir pirmakursiai. Gal tikslas ir galėtų būti, kaip sėkmingai surinkti daleles, tačiau, kai pati profesorė nežino nesėkmingų bandymų priežasties, greičiausiai tikslas buvo tiesiog sužinoti, kaip naudotis Corusfendu. Bet dabar jokio skirtumo nebuvo, bent jau šešiolikmečiui. Jis darė tai kas pavesta ir dėl to mažiausiai dabar suko galvą.
Dar keli nesėkmingi bandymai ir Jeffter'is nustatė prietaisą, kad šis fiksuotųsi ties melsva dalele, ties ta, kurią jau turėjo. Netrukus kolekciją papildė ir ji. Matomai melsvosios buvo lengviau paimamos nei rausvosios. Na, tokią išvadą jau pats sau daryti burtininkas. Galvojo ar verta bandyti imti raudoną atspindį turinčią dalelę, nes su jomis jau nemaža sugaišta laiko. Tarp populiariausius blizgesius turinčių dalių matėsi ir kitos, kitokių spalvų, kurios rečiau sutinkamos. Bet viena auksinė patraukė Edgar'o akį. Taip, jis tą girdėjo, kad su rečiau aptinkamomis dalelėmis yra daugiau vargo, tačiau vargo turėjo ir su tariamai lengvai surenkama dalimi, todėl be didelio galvos sukimo, surizikavo paimti auksinę. Neišeis, tai neišeis.
Užfiksavęs prietaisą ties auksu žvilgančiu blizgučiu, stebėjo jį. Regėjo, kaip blizgėjimas blėsta. Tik kažkodėl prietaisas nekaito, bet moksleivis į tai nereagavo. Jis tik žiūrėjo į nykstantį objektą. Šiam beveik pranykstant prietaisas per sekundę įkaito. Įkaito karščiau, nei kad paprastai. Į tai juodaplaukis irgi neatkreipė dėmesio. Darbo įrankis, nors ir tapo karštesnis, nei su kitos spalvos osferu, jis nebuvo ant tiek karštas, kad nudegintų.
Na, va.. pavartė prietaisą dar prieš akis ir pasidėjo šalimais. Darbas jau buvo atliktas. Todėl grifas dabar tik užvertė galvą aukštyn į žvaigždėtą dangų irbe jokių vidinių emocijų stebėjo ne Saturno žiedų skleidžiamą spindesį.

*

Irish wolfhound

Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Staiga prietaisas pradėjo šilti. Iš pradžių vos vos juntama šiluma palietė šaltas juodaplaukės rankas. Kira net nesusimąstė, jog šią šilumą skleidžia būtent prietaisas. Tačiau kuo labiau ji akimis varstė Saturno žiedus tuo labiau jis darėsi šiltesnis. Nors profesorė minėjo, kad corusfendas neįkais tiek, kad sužalotų, tačiau Mori jį vos galėjo nulaikyti rankose.
Ji laukė tos akinančios šviesos blyksnio ar velniai žino kokio ženklo, kuris parodytų, jog mergina surado osfero dalelę. Tačiau nieko panašaus neįvyko. Gal šis prietaisas sugedo? Atsargiai, vis dar laikydama jį toje pačioje vietoje, kad nepamestų Saturno žiedų, pradėjo vogčiomis žiūrėti į kitų hogiečių corusfendus ir juos lyginti su savo prietaisu. Jokių akivaizdžių skirtumų nepastebėjo. Na, ko ir tikėtis, jei šitas daiktas sugedo, tai tikrai ne iš išorės.
Prietaisas ne juokais įšilo. Staiga klastuolė jį išmetė iš rankų ir šis dusliai atsitrenkė į grindis. Velnias, jei jis buvo nesugedęs, tai dabar tikrai sulūžo. Apsidairiusi pakėlė tą velnio neštą ir pamestą daiktą. Stiklas pro kurį reikėjo žiūrėti atrodė sveikas, tačiau prietaisas jau nebebuvo karštas. Nei menkiausios šilumos pajusti negalėjai. Dar kartą pavarčiusi rankose pamatė tik menką įbrėžimą. Na, tikėkimės šis daiktas pakankamai patvarus...
Suirzusi trečiakursė jau ketino eiti pas profesorę ir pasakyti, jog subraižė corusfendą, bet persigalvojo. Visų pirma, dėl to, jog neturėjo daug laiko, mat daugelis buvo suradę bent dvi daleles, o tie, kurie nieko nesurado, jau buvo pastebėję Saturno žiedus. O antroji priežastis buvo laibai paprasta, merginai buvo šiek tiek gėda ir ši nenorėjo, jog visos klasės akivaizdoje profesorė ją apšauktų. Na, jei prietaisas neveiks tuomet viską papasakosiu profesorei...
Šį kart atrasti Saturno žiedus sekėsi daug lengviau. Gal dėl to, jog jau nutuokė kaip jie atrodė ir greitai išnaršiusi visą dangų ,kiek tik akys aprėpė, juos pastebėjo. Vos tik žiedų fragmentas palietė corusfendą šis pradėjo šilti. Iš pradžių, kaip ir pirmą kart, vos vos nežymiai kaito, tačiau artėjant Saturno link jis buvo karštut karštutėlis, kaip ką tik užplikytos arbatos puodelis. Dabar laukė sunkiausia dalis, surasti tas prakeiktas daleles ir neišmesti įkaitusio prietaiso.
Atvirkščiai negu praeitą kartą rasti pirmą osfero dalelę buvo visai lengva. Nepaisant karšto prietaiso, kurį dviem pirštais laikė Kira, stengėsi vis artėti link Saturno. Ir štai, jos žalias akis apakino trumpas staigus šviesos blyksnis. Mori vos vos atitraukė prietaisą ir tankiai sumirkčiojo. Tamsiaplaukės akis kurį laiką dengė juodos spalvos šydas, tartum naktį kas staigiai būtų išjungęs šviesą. Po kelių minučių akys apsiprato ir ši vėl naršė Saturno žiedus.
Antra ir trečia dalelės buvo šalia viena kitos. Tas pats šviesos blyksnis du kartus persismelkė pro corusfendą. Kaip ir profesorė minėjo, jausmas ne itin malonus. Gal šiek tiek priminė jausmą, kurį jautė kuomet staigiai pažiūrėdavo į saulę. Smilkinius švelniai mausdavo, tačiau vos nusukus žvilgsnį praeidavo.
Turbūt, derėjo profesorei pranešti apie užbaigtą užduotį. Kira vis dar gniauždama prietaisą įsistebeilijo į tamsų dangų. Giedrą naktį skrodė kelios ryškesnės žvaigždės ir mėnulis, kurio kraterius galėjai ir plika akimi pastebėti. Visus hogiečius apgaubė tyla. Ne ta, nejauki tyla, kuri užklysdavo tuomet, kai visi hogiečiai norėdavo ką nors pasakyti, bet neturėjo ką. O maloni, rami tyla, kurios niekas nenorėjo sudrumsti. Net jei koks mokinys ko nors paklausdavo ar sušnarėdavo, tyla niekur nedingdavo, gal trumpam atsitraukdavo užleisdama vietą, tam, kuris kalbėjo. Tačiau visą laiką skrajodavo kažkur netoliese.

*

Neprisijungęs Kamique Lehmann

  • V kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • XD
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
     Šiek tiek pagalvojusi ji pasakė.
     - Nėra laiko svajoti, susikaupk, Kamile, liko surasti tik 2,- pasakiusi ji nukreipė prietaisą į dangų ir pradėjo žiūrinėti. Saturno žiede buvo visokių spalvų osfero dalelių, bet ji labiausiai mėgo mėlyną spalvą tad nusprendė ieškoti mėlynos spalvos osfero dalelių. Mėlyną spalvą Kamilė miego nuo vaikystės kaip ir naktį, naktis ir mėlyna spalva Kamilė galvojo, kad yra laibai artimi du dalykai, nes naktsi yra mėlyną. Kamilei norėjosi visą naktį žiūrinėti dangų, bet laikas ieškoti osferos dalelių. Ilgai nežiūrinėjusi ji pamatė dar vieną mėlyną dalelę, ji buvo netokia ryški, bet labai graži. Antrakursė paspaudė mygtuką ir laikė corusfendą tiesiai nukreiptą į ją. Osfero dalelė pamažu blėso, blėso ir ji visai pradingo.
    - Na ką gi jau turiu dvi osfero daleles,- pasakiusi ji pajuto šilumą prietaise. Kamilei nesinorėjo miego. Ji nusprendė biški pailsėti ir pasigrožėti giedru dangumi kuris buvo pilnas ryškių ir nevienodo dydžio žvaigždžių kurios buvo tarp didelio ryškaus mėnulio. Trumpam pailsėjusi ji atsistojo ir pasiėmė šiltą corusfendą. Na ką, Kamile, liko tik vienas. Ji nukreipė corusfendą į Saturną ir jo žiedą ir pradėjo ieškoti. Po 15 minučių Kamilė rado dar vieną ir nukreipusi prietaisą jis pradingo. Prietaisas buvo gerokai įkaitęs. Kamilė nuėjo prie profesorės ir pasakė.
    -  Profesore, praktiką atlikau, surinkau tris mėlynas osferos daleles,- baigus kalbėti ji laukė profesorės atsakymo.

*

Neprisijungęs Nana Kannazuki

  • V kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Do I not live? Badly, I know, but I live.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Nanos dėmesį pasigavo neblėstančių žvaigždžių srautai ir žvaigždynų kontūrai, per kuriuos ėjo tarsi jos vos regimas raudonas siūlas, rodantis jų formą. Jai patiko nakties dangus, ir, žinoma, nieko keisto tame nebuvo - jai patiko, kaip jame galėjai jausti piktus kėslus ir neišsakytus verksmus, bergždžias viltis ir neįvykusius stebuklus. Patiko, kaip žmonės į žvaigždes kreipėsi kaip į kurį iš savų Dievų, net juo netikėdami - tarsi jos turėtų stebuklingos galios vykdyti norus ir nebūtų už šimtmečių nutolę negyvi šilumos kamuoliai. Jai patiko mokslas, kuris sukosi aplink astronomija, jai patiko sudėtinga teorija ir tyrinėjimai, net vieni ar kiti burtažodžiai, palengvinantys jos astronomišką kasdienybę.
Viena akimi prižiūrėjo mokinius - aišku, tai tebuvo meniškas išsireiškimas, vis profesorės tamsios rainelės ir dar tamsesni vyzdžiai laikėsi nukreipti į nesibaigiančios tamsos ir beribių šviesulių nusėtą dangų, tačiau nematė, kaip mokiniai negalėjo susidoroti su tokia užduotimi; parinko, galų gale, ne tik pačią lengviausią ir greičiausią, tačiau ir nereikalaujančią nė menkiausių sugebėjimų. Vis dėlto, pamoka buvo pirma, juolab ir nakties metu - būtų tikėjusi, kad šioji karta buvo naktinėtojai, tačiau jeigu pamokos nuobodumas susimaišo su nakties tinguliu, nenustebtų, jog jei ir ištvermingiausi imtų snūduriuoti.
-Turėčiau pasakyti, kad tai labai įdomūs spėjimai, judviejų abiejų. Panele Mėnesiena, jūsų atsakymas būtų teisingas, tačiau jis yra apie kitas dulkes, randamas prie Neptūno palydovų, ponaiti Jeffter - jūs kiek teisingiau pataikėte, tačiau irgi ne taikliai. Osferų daleles yra labai dažnai naudojamos ten, kas yra susiję su skoniu - tarkime, burtininkų vaisvandeniai, juose yra po gramą du osforo dalelės, kuri skonį pritaiko jį geriančiam žmogui, tačiau taip minimaliai, jog mano tai esą įprasta. Tarkime, geriant kokį tai vandenį su citrinos skoniu, pagal vartotojo skonį yra citrinos ekstraktas primažinimas ar padidinamas. Realiai, burtininkai osferų daleles naudoja savo įprastiniems suaugusių reikalams, kurie sukasi vien apie pinigus ir pripažinimą pasaulyje. Arba dedant didesnį kiekį, gali pakeisti skonį daug labiau - kaip Jeffter'is ir paminėjo, tai gerina organizmą, tačiau tai yra labiau dėl pačių dalelių maistingų ir vertingų medžiagų, o kad pagerėtų organizmas regimai reiktų kaip nors osfero daleles naudoti kasdienoje ir po didesnį kiekį nei gramas ar du.
-Jeigu norėsite, kitą kartą galėsiu pasakoti dar plačiau, tačiau dabar,- apsidairė aplink, greitomis permesdama kiekvieną mokinį,- pamoka baigta, kiek spėjote tiek, o jeigu viską - šaunuoliai. Dabar marš į klasę, jog neperšaltumėte, o pledus ir corusfendus sudėkite į tas pačias dėžes. Viso gero, ir susimatysime kitoje pamokoje.
Šyptelėjusi ji stebėjo, kaip vieni jaunėliai, kiti į paauglystę įpusėję mokiniai leidžiasi laiptais ir pranyksta nuo stogo, girdėjo, kaip prasiveria ir užsiveria žemiau esančios klasės durys. Vos kelių akimirkų laikotarpiu viską užgožė spengianti tyla, ir profesorė giliai įkvėpė. Vėjas toliau šaldė jos ir taip smulkų  kūną, tačiau tas nelabai rūpėjo - atsukusi veidą į žvaigždes, ilgai stebėjo vieną jų; tol, kol veide atsirado susitaikęs šypsnis, kuris netrukus pranyko. Ką gi.
-Viso gero, žvaigždžių mergele,- leidžiantis žemyn žodžiai patys išsprūdo iš Nanos lūpų - nesutvarkiusi darbo įrankių ir viską nusimetus į šalį, mergina patraukė tiesiai į savo darbo kabinetą, pakely užrakindama klasės duris. Jautėsi pavargusi nuo visko - vos įžengus vidun krito ant mažos sofutės, panirdama į gilų miegą.

[[Taškus surašysiu kelių dienų tarpe, ir ačiū visiems dalyvavusiems!]]
I would like to forget everything, to forget myself and to forget the world

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019