0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mafalda Fullerton

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Underestimate me. That'll be fun. - Slytherin
Ši gigantiškų kvidičo aikštės tribūnų dalis visiems kėlė labai įvairius jausmus ir asociacijas - ir pasibjaurėjimą, ir begalinį susižavėjimą. Visgi visi turėjo pripažinti, jog ši tribūnų dalis buvo ypatinga. Kuo? Tuoj pat ir galėsit tai sužinoti.
Kad geriau suprastumėte, apie ką eina kalba, visų pirma vaizduotėje nusipieškite kėdes, sustatytas dešimčia eilių ir kiekvienoje eilėje po dešimt vietų. Sustatytos taip, kad kiekvienas iš bet kokios vietos galėtų puikiai stebėti vykstantį žaidimą ar palaikyti komandą.
Net nepatyrusiai ar apyžlibei akiai buvo išskart aišku, jog šių tribūnų kėdės pagamintos buvo tikrai ne šį šimtmetį, gal dar ir ne aną. Šen bei ten būdavo nulūžę atlošai, išbyrėję kėdžių pagrindai. Apsauginiai mediniai turėklai buvo nelabai seniai rekonatruoti, tačiau vietomis vis tiek matėsi nuotrupos ar mokinių išraižyti žodžiai.
Tai kuo gi jos žavėjo ar atstūmė? Iš čia vaizdas į aikštę buvo vienas geriausių, be to, sklido įvairūs kvidičininkų vaizduotę įaudrinantys gandai, bandantys atskleisti, kodėl gi tos tribūnos tokios apleistos. Į jas įsirėžė Haris Poteris, dalį jų aplaužė slibinas, neregėtai mėgęs kvidičą, jose su savo mergina (ar vaikinu?) sėdėjo Albas Dumbldoras, užkeikęs jas taip, jog jos daugiau niekada nebūtų atnaujintos - tai tik trys teorijos iš tūkstančių. Tik kibiras vandens juodajame Hogvartso ežere, tik vienos šluotos žabas visame kvidičo žaidime...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Ponas Svajoklis siunčia profesoriui Sneipui linkėjimų ir nuolankiai prašo nekišti savo nenormaliai ilgos nosies į svetimus reikalus.
Ponas Ragas pritaria ponui Svajokliui ir nori pridurti, kad profesorius Sneipas yra bjaurybė ir gvėra.
Ponas Kirmis linki profesoriui Sneipui geros dienos ir pataria šiam pašlemėkui nors kartą išsitrinkti galvą.
- Plėšiko Planas

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Į rytus nuo Hogvartso pilies puikavosi kvidičo aikštė, kuri buvo puiki vieta pabūti su savimi, kai nevykdavo rungtynės. Čia nebūdavo dažnai tvarkoma aplinka, dažomi apsauginiai mediniai turėklai. Viskas buvo palikta pasenti ir po kiek laiko vėl rekonstruoti.
Šviesiaplaukė mergaitė basomis pėdomis užbėgo į vidurinę eilę Varno nago koledžo tribūnose. Atsisėdo ant aplūžusios kėdės ir išsitraukusi iš apsiausto kišenės užrašinę ir pieštuką pradėjo toliau kurti savo muzikinį kūrinį, susibraukė penkias linijas ir pradėjo rašyti natas, vis niūniuodama melodiją, kurią nori užrašyti. Jai patiko klasikinė muzika, nemėgo šiuolaikinio, taip pat skambančio popso. Bethovenas, Vivaldis, Šopenas. Šie klasikos kūrėjai jai yra dievai, jos ausys visuomet mėgaujasi Vivaldžio Metų laikų simfonijomis, Bethoveno Mėnesienos sonata, o Šopeno - Naktimi.
Vėjui pavėlus šviesiaplaukės plaukus, o bitei dūzgusiai šalia jos ausies, iš rankų iškrito pieštukas, sukeldamas dar neįprastą garsą. Mergaitė užsimerkė ir jautė, girdėjo muzika aplink ją. Pakėlusi pieštuką, jį vėl numetė. Pakartojo šį veiksmą kelis kartus ir užrašė jos girdėtas natas, garsus. 
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Nepasidavusi žiemos šaltukui, Bethany vaikščiojo po apylinkes. Sijonukas kai visados siekė kelius, stori, trumpi zomšiniai bateliai neleido šalti pėdoms, o viršutinę kūno dalį šildė storų siūlų, kelių, pereinančių spalvų megztinis. Apsiaustas plėvesavo šiek tiek prasegtas - šis drabužis buvo vienas iš nedaugelio, kurį galėjo užsekti ar atsegti. Plona kepurytė dengė pakaušį bei saugojo ausis, palaidus plaukus taršė kartais pasirodantis žvarbus vėjelis. Kaklą, nuo gerklės skausmo gynė apviniotas, šiltas, šalikas, kurio spalvos atspindėjo mergaičiukės koledžą.
Varniukė dėliojo pėdas pirmyn bei svajodama ir žvelgdama į dangaus platybes, žingsniavo tiesiai, negalvodama apie artėjantį tikslą ar kokią vietą. Vienas, du... Ties trejetu mergaičiukė ėmė lengvai dėlioti kojas bei rankas savo nuosavais šokių žingsneliais, tačiau greitai sustojo. Bethany sustabdė savo judėjimą pirmyn prie pat kvidičo aikštės vejos, kurią dengė sniego sluoksnis. Tribūnos neatrodė naujos, lankai milžiniški, o jausmas, kad ji tokia mažytė, privertė pasijusti ramiai. Žengusi dar vieną žingsnelį, mergaičiukė slystelėjo ant sniego, gulėjusio ant vejos. Išlaikusiusi pusiausvyrą, Bethany pasisuko link artimiausių tribūnų - norėjosi prisėsti, nesvarbu, jog šalta. Arčiausiai buvusios tribūnos žymėjo Klastūnyno koledžą, tačiau jai tai buvo nė motais. Besisagstydama, o galop ir užsisagsčiusi pilnai apsiaustą, varniukė debtelėjo į pirmą pasitaikiusią tribūnų kėdę. Ši išleido nemalonų garsą ausiai, bet visgi, kėdės čia ne naujos.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Kažkur tribūnose mėtėsi šeštakursis Zwei. Šiandien jis buvo apsirengęs juodas kaip pati mirtis, negalėjai pasakyti iš kokio koledžo šis jaunuolis. Tačiau jo niekas daug ir nepažinojo - vos keletas mokinių turėjo garbės ar nelaimės susipažinti su šiuo buvusiu Dumštrango mokiniu. Vokietukas išgirdo, kažkokius garsus ir iš patogios gulėjimo pozicijos šoko ant kojų. Mat mėtytis tiesiog tribūnose lyg ir galima, lyg ir ne, bet jam keista buvo, kad čia dar kažkas be jo žiemą gali ateiti.
Klausimas gal ir keistas būtų - visgi ką veikė Zwei atsigulęs vidury baltos žiemos? Šaldėsi. Kaip kai kurie žmonės šildosi, yra toks burtininkų porūšis kurie tiesiog šaldosi.
Žalios akys atidžiai peržvelgė visą teritoriją ir galiausiai akys užkliuvo už artimo objekto - mažos merginos, kuri velniai žino ką veikė tribūnose.
- Nepasiklydai? Galiu palydėti į pilį - šyptelėjo klastuolis.
Klastuolis užsimaukšlino žalią kepurę ant galvos, kuri buvo papuošta Klastūnyno atributika. Vokietukas atidžiai žiūrėjo, ar šis išsigąs to fakto, kad jaunuolis yra iš šio koledžo. Juk paprastai užtenka tik atributikos tam, kad burtininkas būtų įbaugintas.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Bethany atrėmė nugarą į atgyvenusį atlošą bei užkėlė rankas ant kelių. Iškvėpus orą pro menkai pravertas lūpas, priešais iškilo balto, šilto oro debesėlis, tačiau apgaubtas šalto žiemos oro greitai pranyko. Mergaičiukė netikėjo, jog čia kas galėjo belstis. Visgi, žvarbus oras neturėjo kviesti pasivaikščioti, bent jau taip manė ji. Galbūt kažko tikėjosi, kažką tolėliau išgirdo - tylą vis kas nors pertraukdavo, tokie jau tie gamtos dėsniai. Tikriausiai todėl Bethany nepasimetė išgirdusi balsą. Balsą, kuris atrodė vyresnis bei dar negirdėtas. Varniukė pasisuko tos pusės link bei po kelių minučių bandymo įžiūrėti ir beprotiško spoksojimo, ji sugebėjo pamatyti juodai apsirengusį vaikiną, bent taip suprato. Vylėsi, kad akys nemelavo.
- Mhm, kaip čia pasakius, - net nežinojo kaip paaiškinti ką čia veikė, nors tiesą pasakius, sėdėjo, - tenorėjau pasivaikščioti. Ir besekdama takelį, atsidūriau čia. Nelabai jaučiu, kad būčiau paklydusi.
Bethany norėjo klausti ką jis čia veikė, tačiau mergaičiukė nemėgo kištis į svetimus reikalus, tad laikė liežuvį už dantų. Varniukė menkai šyptelėjo lyg taip norėdama atsakyti nepažįstamajam. Akelių nuo jo Bethany nepatraukė, o jam užsimaukšlinus kepurę, parodžiusią jo koledžą, žiūrėjo tuo pačiu žvilgsniu. Varniukė nebijojo klastuolių. Ji žinojo, kokie jie draugiški gali būti.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Zwei šiek tiek kostelėjo nuo viso įkvėpto šalčio - toks jausmas, kad visas buvęs vanduo gerklėje ėmė ir sušalo. Šaltas oras vis skverbėsi į plaukius, į bronchus, smelkėsi į kraują. Visam kūnui darėsi šaltą, todėl teliko trys pasirikimai: arba keliauti atgal į pilį, arba pradėti judėti, arba tiesiog susikurti laužą. Žinoma, laužui galimybių buvo mažokai, nors kėdžiu padegimas visgi perskrodė vaikino mintis. Toliau sekė keliavimo atgal į pilį variantas, tačiau jo nedžiugino ši mintis vien todėl, kad ten tikriausiai bus krūvos burtininkų kiekviename kampe. Galiausiai Zwei nusprendė, kad tikriausiai teks šiek tiek pajudėti, todėl klastuolis priėjo prie Bethany.
Zwei šiek tiek šyptelėjo, kad mergaičiukės nepavyko taip lengvai išgąsdinti, nes pagal jį, tai jau buvo neblogas ženklas ir su tuo burtininku jau buvo galima regzti kažkokią kalbą.
- Na, šiandien gali prašyti ko tik nori, tik žinoma, proto ribose. - Šyptelėjo klastuolis. - Gali prašyti pradedant  karštu šokoladu, baigiant... Nežinau, pati sugalvosi.
Jaunuolis šiandien buvo ganėtinai kvailos nuotaikos, nes lyg ir norėjo sujaukti burtininkų protus, tačiau tuo pačiu padaryti kažką gero. Matyt neseniai paūžusios Kalėdos ir Naujieji metai dar buvo sujaukę vokietuko protą savotiška gerumo straiste.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Kėdė, ant kurios nudribo mergaičiukė nepasižymėjo nuostabiu patogumu, bet to jai ir nereikėjo. Viena ranka perbraukusi per vieną veido šoną ir taip nubraukdama nepaklusnių, į akis lendančių, šviesių plaukų sruogą, varniukė akimis nukeliavo iki visos aikštės, tiksliau - neblogai matomo centro bei lankų. Ji išgirdo artėjančius žingsnius. Bethany puikiai suprato, jog tai tas pats vaikinas, apsirengęs it mirtis bei pabandęs išgąsdinti parodydamas savo koledžą.
Pajutusi šypsnį - varniukė jo nematė, kadangi vis dar žiūrėjo į sniegą, užklojusį aikštės dangą, pati menkai kilstelėjo lūpų kampelius, nenorėdama pasirodyti surūgėle, kokia, šiuo metu Bethany praktiškai ir buvo.
- Tiesą pasakius, karšto šokolado neatsisakyčiau, - galop pakėlė akeles bei nukreipė link draugiškai atrodžiusio nepažįstamo, - iš tiesų, kiekvienas turi norų, kurie prilygsta svajonėms, - šaltas oras bekalbant sunkėsi į kūno vidų, - ir ne visoms svajonėms kartais lemta pavirsti tikrove.
Pabaigusi savo nedidelę prakalbėlę, Bethany keletą kartų kostelėjo. Šaltas oras sunkėsi visur, atrodė, jog gerklė rengiasi išstumti šaltį, priversdama kosėti. Neseniai praūžusios šventės varniukei atnešė nemenką džiaugsmą, tačiau vienoje savo sielos dalelėje ji jautė tą pačią tuštumą, kurią jausdavo nuo pat motinos mirties, atėjus kiekvienos šventės metui.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Rytinė pavasario saulė šildė kvidičo aikštės tribūnas link kurių šiuo metu žygiavo garbanė. Šaltas vėjas plūstelėjo į akis nuo žemės žvyrą ir privertė merginą prisimerkti. Raudonplaukė nusprendė prisėsti, bet šįkart ne Varno Nago koledžo tribūnose, o Klastūnyno. Papūtus vėjui stipriau ryškiai raudonos, plačios Melisos kelnės suplevėsavo į šalis, o plaukai sukrito ant veido, uždengdami smaragdines akis. Juodi marškinėliai gražiai gludo prie merginos kūno, o rankų, deja, niekas nepuošė, išskyrus nuo šalčio pamėlusi oda. Mergina lėtai lipo Klatūnyno tribūnų link. Jai nepatiko būti ten, kur būtų laikoma vienoda, kaip visi, ši visuomet norėjo būti išskirtinė, bet niekieno nepastebima. Prisėdusi ant jau nublukusios buvusios ryškios žalios kėdės, kuri dabar jau yra žalsva, nusibraukė plaukus nuo veido. Užsikėlė kojas ant priešais esančios kėdės ir atsiduso. Rytinė pavasario saulė dabar šildė ne tik tribūnas, bet ir strazdanas, besimėtančias ant Melisos veido. Įdomu, ar kas nors dar ateis, ar ir vėl čia būsiu viena, atskirta..?
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Grayson Cameron Bladehorn

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Keista ar ne, čia atklydo ir Grayson. Jis galvojo, kad vėl bus vienas, nieko kito ir nesitikėjo. Gal todėl klastuolis ir išsitraukė mirtingą pagaliuką - cigaretę, kurią buvo nušvilpęs iš dėdės. Nesitikėjo ko nors čia išvysti, tad atsisėdo ant pasenusios kėdės ir prisidegė cigaretę, kurios nuodų įtraukė, o tuomet išpūtė. Noriu namo. Ten bent jau buvo įkyrus dėdė, kuris neleido jaustis vienišam. Neleido stačia galva nerti į depresiją, kaip aš dabar darau.
Grayson stebėjo aplinką ir net nenutuokė, jog čia kažkas taip pat yra. Ir tas kažkas gali mielai nubėgti pas kokią nors profesorę ir paskųsti berniuką. Taip, jis buvo jaunas. Bet ne veltui klastuolis. Jis žinojo, kad nuodija save, bet dabar jam tai buvo nė motais. Kas iš to?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Grayson Cameron Bladehorn »
Oh no, honey, I'm an angel, I swear. The horns are only there to hold up the halo.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Melisa akimis sekė jauną berniuką, kuris taip pat atklydo į Klastūnyno tribūnas. Šis prisidegė cigaretę ir Melisa prabilo:
-Galbūt malonėtum ir mane pavaišinti?- nusišypsojo vaikiui. - Nagi, juk niekas nesužinos.
Garbanė užtilo ir laukė berniuko, kuris atrodė trylikos, o gal keturiolikos, atsakymo. Jeigu dabar mergina turėtų tabako ir filtrų, mielai susisuktų čia pat ir užtrauktų dūmelį. Kiek jam metų? Atrodo vyresnis nei dvylikos, bet niekada jo nesu mačiusi čia, Hogvartse. Raudonplaukės akys įdėmiai stebėjo vaikiną, kai šis išpūtė dūmus iš plaučių gilumos. Lėtai priėjo prie jo ir paėmusi iš jo pirštų cigaretę, pridėjo prie savo lupų. Įtraukė vieną vienintelį kartą ir atidavė vaikinukui išpūsdama tuos sveikatai kenkiančius dūmus tiesiai į jo veidą.
-Melisa,- šyptelėjo smaragdinių akių savininkė tamsiaplaukiui.
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Grayson Cameron Bladehorn

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Iš tiesų, klastuolis liko sužavėtas tokiu nepažįstamos poelgiu. Bet taip, ji jam jau patiko.
-Kol kas galime pasidalinti ir šia,- žaviai nusišypsojo. Jam reikėjo žmogaus, kuris taip pat elgiasi taip pačiai nerūpestingai kaip ir jis. Grayson atrodė vyresnis nei iš tiesų buvo ir tai jam teikė naudos. Jau giliai viduje žinojo, kad tuo naudosis viliojant merginas, kas šiuo metu ne per daugiausiai rūpėjo jaunajam burtininkui.
-Grayson,- prisistatė ir jis, be užuolankų. Paėmė iš Melisos rankų cigaretę ir vėl stipriai įtraukė, o palaikęs, po kelių minučių išpūtė dūmus laukan. Iškart pasidarė lengviau, atrodė, kad savo problemas išpučia laukan su nuodais. -Galvojau, pas jus mokykloje pilna tik nevykėlių. Ir nieko daugiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Grayson Cameron Bladehorn »
Oh no, honey, I'm an angel, I swear. The horns are only there to hold up the halo.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Merginai žūtbūt reikėjo ištiesti kojas, todėl ši atsigulė per dvi su puse (taip, Melisa buvo tokia žema, kad jai užteko dviejų su puse kėdžių) kėdės, galvą padėdama šalia vaikino kelių, bet ne ant jų.
-Šaunu, dėkoju,- nusišypsojo Melisa vaikinui.
Vau, garbanė buvo sužavėta tuo, kad vaikinas visiškai laisvai elgėsi, nekompleksavo ir tiesiogine ta žodžio prasme nedavė Melisai į galvą už tai kaip ji įžūliai pagriebė iš jo cigaretę.
-Man patinka,- pakedeno savo plaukus išgirdusi vaikino vardą.- Tau tinka toks vardas.
Grayson metęs kandžią repliką privertė Melisą susimąstyti. Juk Hogvartse nėra nevykėlių, ar yra? Galbūt mergina tiesiog jų nepastebėdavo dėl to, kad su niekuo nebendravo?
-Nežinau net ką atsakyti, kažkaip niekada tokių nepastebėdavau, bet dabar gerai pagalvojus jie mėtosi ant kiekvieno kampo,- silpnai nusijuokė garbanė.
Ši kelnių kišenėje sukiojo tarp pirštų žiurkės uodegą, išėmė ją ir numetė tolyn, kažkur į aikštę. Nudelbė akis į savo basas pėdas, kurios mėlynavo dėl šalčio ir laukė kol vaikinas šalia jos galvos prabils.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Melisa Keyes »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Grayson Cameron Bladehorn

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Kad ir kaip ten būtų, Grayson drąsos stygiu nesiskundė, todėl netrukus pradėjo žaisti su Melisos raudonais plaukais.
-Tėvas išrinko,- gūžtelėjo pečiais atsainiai atsakydamas. Na, tai nebuvo melas. Dėdė dažnai jam sakydavo, kad jo brolis savo pirmam sūnui pats išrinks vardą, o ne jo žmona.
-Nežinau, yra ar nėra, bet mano atžvilgiu visi yra idiotai ir nevykėliai. Visi tie, kurie nesutaria su manim. O su manim, kol kas, nesutaria visi,- buvo keista kalbėti su tokiu pozityviu žmogumi. Jis buvo atpratęs nuo tokio linksmumo, vienatvė jį visai buvo pasiglemžusi pas save. Tad dabar klastuolis mintyse maldavo, kad mergina pasiūlys įdomios veiklos. Jam verkiant reikėjo draugų, o ši raudonplaukė, kol kas, į gretas jau buvo įtraukta. Nieko nepraras.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Grayson Cameron Bladehorn »
Oh no, honey, I'm an angel, I swear. The horns are only there to hold up the halo.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Melisa nemėgdavo, kai kažkas liesdavo jos plaukus, bet šįkart tai nutylėjo ir leido Grayson'ui mėgautis jos garbanomis.
-Nagi, aš nebūsiu nevykėlė ir idiotė, - nusišypsojo Melisa vaikinui, kai sugavo jo žvilgsnį.- Beje, aš nesu niekas,- žaismingai pavartė akis.
Staiga atsikėlusi nuo kėdžių suinkštė, kai prisiminė, jog jos garbanos buvo vaikino rankose, atrodo, kad kuokštas plaukų buvo išrautas, bet vaikino rankose nieko nebuvo, todėl Melisa lengviau atsiduso.
-Stokis, eime,- paragino Melisa ir pradėjo leistis žemyn link Švilpynės tribūnų.- Paskubėk!- šūktelėjo.
Prisiartinusi prie geltonų kėdžių, užlipo į trečią eilę ir silpnai kilstelėjo vieną iš kėdžių.
-Ką manai apie kai kurių kėdžių atnaujinimą?- paklausė laikydama rankoje grafiti flakonėlį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Melisa Keyes »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Grayson Cameron Bladehorn

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
-Bus matyt,- mirktelėjo merginai, kuomet ji kaip per kokį gaisrą pašoko iš vietoj.
-Kur tu eini?- pakėlęs antakius paklausė, o tuomet tik garsiai sudejavo, nes kur nors eiti jis išties tingėjo. Bet jis mėgavosi jos draugija, tad netrukus pakilo iš vietos ir sparčiu žingsniu nusekė paskui merginą.
-Manau, kad joms reikia skubaus atnaujinimo, nes jos atrodo niekam tikusiai,- pripažino žavingai nusišypsodamas, tuo pačiu savo šokoladinėmis akimis tyrinėdamas Melisos veido bruožus.
-Ir be to, tu visada taip visur skubi?- paklausė jos žiūrėdamas į ją, nuo galvos iki kojų. Jis jau buvo susidomėjęs Melisa. Jį žavėjo jos raudoni plaukai, taip pat ir akys. O ir iš charakterio bruožų buvo galima spręsti, kad mergina visai linksma ir įdomi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Grayson Cameron Bladehorn »
Oh no, honey, I'm an angel, I swear. The horns are only there to hold up the halo.