2
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ashley nors ir neatsakė į pamokos teorinį klausimą, tačiau nepražiopsojo praktinės dalies. Kelionės laiku merginai labai patiko, nors ir nedaug kartų ji keliavus. Tiesą sakant tai buvo pirmas. Sugaudžiusi visus profesorės žodžius, Ashley pakėlė pieštuką nuo stalo paviršiaus ir patrynė kitu jo galu lapelį ties pirmu numeriu. Na ką, keliauj... Griufiukei nespėjus užmaigti sakinį, ji atsidūrė kažkokiame laive. Ši mintis jai kilo dėl to, nes aplink vien tik vandenys, bangos... Denyje šaukia tikriausiai laivo kapitonas, kyla sumaištis, suaugę ir vaikai klykia, visi pasimetę, bėga nuo vienos laivo pusės į kitą. Kas čia vyksta? Kur visi bėga? Netrukus vienas vyras kviečia moteris ir vaikus sėstis į valtis. Pasigirsta šaukmai: " Skęstame, skęstame! " Visur ašaros, aimanos. Tikras pragaras. Ashley blaškosi po denį visai pamiršusi apie užduotį. Ją priminė į mergaitę žvelgiantis kentauras. Netrukus pro grifiukę prabėga du jaunuoliai, pažįstamais veidais. Merginos plaukai raudonos spalvos, vaikinas trumpų, šviesių plaukų.
- Džekas ir Rosė... Titanikas. Titanikas. Taip, aš Titanike. O Dieve, aš titanike! - sušuko Ashley.
Ji bejėgiškai žvelgė į aplinkinius žmones. Jie visi žus, o mergina nieko negali padaryti. Ši stengėsi apie tai negalvoti ir greičiau iš rankinės išsitraukti pieštuką, bei lapelį. Pieštukas jau buvo Ashley rankose, tačiau šalia jos suklupusi maža mergaitė jį išmušė iš rankų.
- Ar tau viskas gerai? Kur tavo mama? - susirūpinusi ir ašarą nuo veido nusivaliusi mergaitei tarė grifiukė.
Ji buvo našlaitė. Plaukė pas tetą ir dėdę.
- Nusiramink, - dar kartą prakalbo Ashley ir nuo grindų pakėlusi pieštuką, mergytę įlaipdino į valtį, o pati tuoj pat patrynė lapelį ties antru numeriu.
Citata
Antras dešimtmetis, nes skęsta Titanikas, pro šalį prabėga Džekas ir Rosė.
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Mergaitė vis dar negalėjo nurimti. Bejėgiškumas, kaltės jausmas, skausmas, žinojimas. Tokie jausmai virė grifiukės širdyje. Baisiausia, kad ji žinojo, jog tūkstančiui žmonių tai buvo paskutinės minutės. Ašaros riedėjo grifės skruostais. Ji jau buvo pagalvojusi apie praktikos užbaigimą, nes jei ir toliau ši atsidurs tokių skaudžių įvykių sūkuryje - neištvers. Atsidūrusi antrame pasaulyje Ashley apsižvalgė. Kiek senamadiškos gatvės, bet pakenčiama. Žmonės skuba, lekia, skuodžia. Nesižvalgo. Tiesiog rūpinasi savo reikalais. Du, tikriausiai, iš rūbų spendžiant aukštuomenės vyrai kalbasi apie kažką iš k raidės. Kosamas? Koškamas? Komosas? Kas? Prieisiu arčiau. Kelis žingnius žengusi artyn vyrų ji apsimetusi, jog žvelgia visai į kitą pusę, slapčia klausėsi pokalbio. Pasigirdo žodžiai: " Taip, Jurijus Gagarinas tikrai dabar žymus žmogus. Ne kiekvienas yra pabūvojęs kosmose. Ir dar pirmas. " Tada mergaitė išvydo moters dalijamuose laikraščiuose kone didžiausiomis raidėmis suraitytą užrašą:
" Jurijus Gagarinas - Pirmasis žmogus įžengęs į kosmosą. " Taigi, esu tame laikotarpyje, kai žmogus pirmą kartą pakilo į kosmosą, tačiau neatsimenu kada tai įvyko. 
- Prašyčiau laikraštį, - priėjusi prie moters dalijančios laikraščius tarė Ashley.
Kažkur turėtų būti data... Aha! 1961 m. balandžio 12 diena. Reiškiasi esu septintame dešimtmetyje. Išsitraukus lapelį ir tušinuką ši užrašė laikotarpį, kuriame dabar yra, bei patrynė lapelio vietą ties trečiu skaičiuku.
Citata
Septintas dešimtmetis, nes vyrai kalbasi apie Jurijų Gagariną ir kosmosą, bei apie tai rašo laikraščiai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Ashley Tonks »
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Trečias pasaulis. Ashley buvo labai pavargusi, išvargusi, išalkusi, tačiau nepaisant to ji apsižvalgė. Žiobarų pasaulis, kažkokia patalpa, daug uniformuotų vyrų, ant kiekvienos uniformos - policijos ženklelis, stalai, dokumentai, kentauras. Taip, kentauras nė minutei nepalikdavo ilgaplaukės - būdavo ištisą laiką. Šiek tiek susikaupusi ir susiėmusi ji stengėsi išsiaiškinti kokiame dabar pasaulyje viešisi. Tikriausiai esu policijos komisariate. Tikriausiai... Aišku, kad esu komisariate. Kas per " tikriausiai "? Jau vėl išsiblaškiusi ant savęs pyko Ashley. Du pareigūnai tempė atrankiais surakintą nusikaltėlį. Tikras pamišėlis. Kažkodėl kratėsi, murmėjo sau panosėj nesuprantamus žodžius, akis vartė taip pat pamišėliškai. Staiga uniformuotieji pareigūnai prakalbo apie DNR, identifikavimą... Grifiukei nepakliuvo labai jau nuo šiuolaikinio skiriantys pasauliai, ir šis toks nebuvo. Jis arčiausiai dabarties. Minutėlei virškinusi ji suvokė, kad šiame laikotarpyje policininkai naudoja identifikavimą pagal DNR, kad yra dešimtame dešimtmetyje. Tereikėjo susiieškoti tą nepaprastąjį pieštuką. Ashley jau buvo pasirengusi užrašyti savo atsakymą, kai praeidamas vienas vyras pagriebė pieštuką ir tarė, jog dėkoja ir tuoj grąžins.
- Palaukit, sustokit! Atiduokit! - sušuko mergina, net neišgirdusi žodžių apie grąžinimą ir pribėgusi išplėšė " pavogtą " daiktą.
Pareigūnas nebuvo sužavėtas tokiu jos poelgiu ir už tai, kad pašalinis žmogus užėjęs į komisariatą " įžeidinėja " policijos pareigūną ( nieko negalėdamas prikišti taip sugalvojo vyras ), pasodino mergaitę už grotų, pasak jo kelioms valandoms. Dar labiau įsiutusi ji patrynė langelį su Hogvartso pilimi ir akimirksniu grįžo į mokyklą, o tada užrašė paskutinio pasaulio dešimtmetį.
Citata
Dešimtas dešimtmetis, nes kriminalistikoje naudojamas identifikavimas pagal DNR.

//Negalima triplepostinti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Amelija Merlou »
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Per tą skubėjimą Mėnesiena visai pamiršo, kad apkeliauti liepė tik tris laikotarpius. Bet Švilpė nusprendė pabaigt ir šį.
Tačiau visų pirma ji nepasidairė, neieškojo naudingos informacijos ir nesuskubo žiūrėti, ar nepametė vertingojo lapelio. Iš pat  pradžių ji prisiminė tą košmarą, kurį ką tik išgyveno.
Nejaugi tai tikrai buvo? Aš vos nepanaudojau Mudikalus kerų ir netgi apsiverkiau? Monika sumišus nusivalė nuo veido ašaras. Nejaugi buvo taip baisu?
Dabar ta Rusijos revoliucija, jos siaubas ir išgąstis pasirodė tolimi, keisti, netgi iškraipyti. Ar taip būna keliaujant laiku? Vis dėlto Švilpinukė suprato, kad niekada nepamirš to dešimtmečio.
Vieta, kur ji atsidūrė, buvo šilta ir egzotiška: švelnutis smėlis, nulinkusios palmės, ryškus mėlynas dangus prie horizonto... Ji pirmąsyk buvo tokioje vietoje {neskaitant kelionės po Ispaniją, bet čia buvo kitaip}, todėl viską siurbė į save. Palmės ne tokios ir plonos. Tarsi kokie... Ananasai, ar kas... O smėlio tiek nedaug, jaučiu kietą paviršių po apačia, bet jis toks švelnus... Ir šviesus... Bet įdomiau apsidairius, Mėnesiena suprato, kad ne viskas taip tobula: kai kurios palmės ar medžių proskynos išlaužytojos, smėlis nelygiai supustytas ir sumišęs su dulkėmis, o trobelės toliau nuo jūros {taip, ten buvo ir jūra!} buvo suklypusios. Rusvą odą ir juodus garbanotus plaukus turintys žmonės susilenkę rinko šakalius ar jūroje rinko moliuskus {labai lėtai ir pavargę}, bet kartu laimingai šnekučiavosi. Hm, kas gi tokio įvyko? Monika perkratė žinomus įvykius egzotiškose šalyse. Gerai, nieko neprisimenu. O jų kalbos nemoku. Man su istorija tikrai prastai. Ji priėjo prie vieno senuko, nuo kurio ką tik pasitraukė linksmas šnekus berniukas, ir pabandžiau užkalbinti angliškai:
- Sorry, maybe you have any newspaper, or something like that? I'm lost in time, so to speak, and ... - Atsiprašau, gal turite kokį laikraštį, ar kažką panašaus? Aš pasimečiau, taip sakant, laike ir...
Bet senis tik nepatikliai pasitraukė ir ėmė burnoti, mosuodamas gumbuota lazda. Arba dėl mano aprangos, arba kalbos, arba nesąmoningo prašymo, arba dėl visos manęs. Todėl mergina nuslinko prie jūros ir, įbridus pakankamai, bet nesusišlapinus suknelės, apsidairė. Netoliese viena dirbo jauna, bet pavargus moteris be galo įdegusiomis rankomis nuo ilgo darbo. Prisislinkusi prie jos Lili pasakė tą patį, ką piktajam senukui. Ji Švilpinukės nenuvarė, o priešingai, jos veidas nušvito ir ji ėmė šnekėti laužyta anglų kalba. Moteriškė Mėnesienai pripasakojo apie laisvę, dėkingumą amerikiečiams, nevengdama, kaip vėliau sužinota, kubietiškų žodžių. O apie Kubą papasakojo ta pati moteris, ėmusi aiškinti apie  meilę Kubai. Tiksliai! Kubos krizė! Tikriausiai dabar ji pasibaigė!
 Ir, jei neklystu, prie to prisidėjo amerikiečiai...
Bet Švilpinukė net nenujautė, kelinti tai metai. Prijaučianti knygoms mergina dažnai paskaitydavo apie įvairius istorijos įvykius, bet tai buvo tik nuotrupos. O metų kaip tyčia Monika neatsiminė. Todėl pabandė susižinoti ir juos.
Tada moteriai lyg ir atsivėrė akys. Kokia mergina nė nežinotų metų? Bet, nors ir dvejodama, darbininkė Mėnesienai išdavė, kad dabar - 1962-ieji. Monika džiugiai padėkojo ir, kad netraumuotų moters savo išnykimu, pasitraukė tolyn.

Citata
Septintasis dešimtmetis. Nes žmonės kalba apie Kubos laisvę po krizės.

Patrynus Hogvartso pilį, Monika dar spėjo įkvėpti nuostabaus Kubos kvapo ir pasižadėjo kada nors grįžti, kad viską palygintų.
The closer you look, the less you will see ♦

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
,,Įdomesnės pamokos tikriausiai sugalvoti neįmanoma" pagalvojo šarlotė ir nusprendusi nepersirengti iškeliavo. Mergaitė pakilo nuo žemės ir ėmė suktis tarp laiko ir erdvės. Po sekundės jos kojos jau lietė kažkokią plokštumą, dar akimirka ir ji atsirado visai apčiuopemoje erdvėje, tačiau kažkas ne taip pasaulis atrodo svyravo. Ji pramerkė akis ir sustingo iš išgąstčio ką tik nuaidėjas sprogimas buvo toks stiprus, kad jo griaudėjimas viską griovė net ir čia du kilometrai nuo jo centro. Aplink visur bėgiojo žmonės išsigandę ir sutrikę. Vieni šūkavo giminaičius kiti stengėsi padėti visiems ką sutinka, treti tiesiog bandė iš nuolaužų ištraukti savo turtą ir pinigus. Ir tada Šarlotė susivokė ,,penktas dešimtmrtis, liepos 16, pirmą kartą išbandyta branduolinė bomba" greit pasižymėjusi lapuke šią informaciją ji nuskubėjo padėti mažai berniukui įstrigusiam tarp nuolaužų. Atkapstčius keletą lentų nepažystamasis pasirodė sužeista, todėl Šarlotė nors ir puikiai suprasdama kad tai draudžia slaptumo įstatymas panaudojo žaizdų gydimo burtą, bet užmaršinimo kerai jai nepavyko, todėl paprašiusi berniuką niekam neprasitarti su ašaromis ir siaubu akyse Šarlotė padėjo susirasti jam savo tėvus šaukiančioje minioje. Padariusi tai mergaitė prisiminė kentaurą ir nėkiek nenustebo pamačiusi jį vos už kelių žingsnių. Todėl bakstelėjo antrą numerį mintyse prašydama, kad kita vieta būtu daug gražesnė arba bent nedrebėtų žemė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Šarlotė Vill »

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
,,Įdomesnės pamokos tikriausiai sugalvoti neįmanoma" pagalvojo Šarlotė ir nusprendusi nepersirengti iškeliavo. Mergaitė pakilo nuo žemės ir ėmė suktis tarp laiko ir erdvės. Po sekundės jos kojos jau lietė kažkokią plokštumą, dar akimirka ir ji atsirado visai apčiuopemoje erdvėje, tačiau kažkas ne taip pasaulis atrodo svyravo. Ji pramerkė akis ir sustingo iš išgąstčio ką tik nuaidėjas sprogimas buvo toks stiprus, kad jo griaudėjimas viską griovė net ir čia du kilometrai nuo jo centro. Aplink visur bėgiojo žmonės išsigandę ir sutrikę. Vieni šūkavo giminaičius kiti stengėsi padėti visiems ką sutinka, treti tiesiog bandė iš nuolaužų ištraukti savo turtą ir pinigus. Ir tada Šarlotė susivokė ,,penktas dešimtmetis, liepos 16, pirmą kartą išbandyta branduolinė bomba" greit pasižymėjusi lapuke šią informaciją ji nuskubėjo padėti mažam berniukui įstrigusiam tarp nuolaužų. Atkapstčius keletą lentų nepažystamasis pasirodė sužeista, todėl Šarlotė nors ir puikiai suprasdama kad tai draudžia slaptumo įstatymas panaudojo žaizdų gydimo burtą, bet užmaršinimo kerai jai nepavyko, todėl paprašiusi mergaitę niekam neprasitarti su ašaromis ir siaubu akyse Šarlotė padėjo susirasti jam savo tėvus šaukiančioje minioje. Padariusi tai mergaitė prisiminė kentaurą ir nėkiek nenustebo pamačiusi jį vos už kelių žingsnių. Todėl bakstelėjo pieštuku į antrą numerį mintyse prašydama, kad kita vieta būtu daug gražesnė arba bent nedrebėtų žemė.
Citata
Penktas dešimtmetis, nes pirmą kartą panaudota branduolinė bomba
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Šarlotė Vill »

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
Šarlotė antrą kartą ėmė suktis ir po sekundės vėl atsidūrė ant žemės. Spalvų ir garsų mišinys susiliejo į apčiuopiamus objektus, o pati mergaitė bijojo net prasimerkti, švilpynukė baiminosi to ką gali išvysti, tačiau neišgirdusi jokių  grėsmingų garsų atsistojo. Jai norėjosi stovėti taip visą dieną, nieko nematant ir nejaučiant, girdėti tik tylą ir daugiau nieko, tačiau užduotį reikia atlikti ir kuo greičiau, tuo geriau. Šarlotė atsiduso apmaudo kupinu atodūsiu ir pravėrė akis.
 Aplinka buvo gan keista, didelė, plati salė visa pilna įvairiausios aparatūros ir kompiuterinės įrangos, sienas puošė statistikų brėžiniai ir daugybė kitų mergaitei nematytų dokumentų, langai buvo nedideli ir užtraukti paprastute, pilkšva užuolaida, stalai nė šiokie, nė tokie apkrauti tokia gausybe popierių ir daiktų, kad galėjai pamanyti juos esant skudurėliais apsikarstčiusiais ežiukais, o pasuolėsie tingiai pūpsojo nepavykusių brėžinių sklidinos šiukšiadėžės kurios veikiau priminė prisivalgiusias rūpužes, nei šiukšlines, tačiau keistčiausias daiktas kambaryje mergaitei pasirodė lyg lėktuvo, lyg mašinos modelis stovintis kampe. Geriau į jį įsižiūrėjusi pirmakursė suprato, jog tai sumažinta raketos kopija, tačiau, nė vietovės, nė dešimtmečio mergaitė dar nežinojo, o juk laiko liko visai nedaug ir kentauras jau netoligalvojo Šarlotė. Kitos išeities nebuvo, tik paklausti, todėl Švilpinukė užkalbino vieną iš vyrų, dirbančiu kabinete, tačiau raganaitės nelaimei jis buvo svetimšalis ir nesuprato nė vieno jos žodžio, visi tame kambaryje šnekėjo švelnios tarties kalba, kurios Šarlotė nebuvo girdėjusi, o galbūt buvo, tik užmiršo kur? pasvarstė mergaitė Tačiau tokios mintys niekuo nepadėjo, todėl ji išlėkė į lauką apsidairyti, tačiau vistiek nieko nepešė visur aplink tebuvo platūs tyrlaukiai apaugia viržiais ir rugiagėlėmis. Dar kiek pasiblaškiusi po apylinkias, pastate ir nieko naudingo neradusi netekusi visos vilties ir nusiminusi Šarlotė įėjo į paskutinį netikrintą kambary atokiausiame kampe, tai tikriausiai buvo poilsio kambarys, nes jame stovėjo minkšti krėslai, nedidelė virtuvytė, taip pat lentynos su knygomis ir mažytis, raudonmedžios staliukas išmargintas kadaise išsipylusios kavos dėmėmis. Kambarys atrodė jau kurį laiką nenaudojamas, todėl pamaniusi, kad čia jos niekas neužtiks pirmakursė įsitaisė ant krėslo ir ėmė vartyti seną, nepažystama kalba išspausdintą laikraštį. Staiga Šarlotė prisiminė, jai atmintyje iškilo vaizdas kaip dar penkiarių metukų su tėvais atostogavo Maskvoje, ten ji ir matė tuos keistus simbolius – tai jų raidės. Po akimirkos Šarlotė išsiaiškino ir metus, 1961.m pirmas žmogaus skrydis į kosmosą!. Mergaitė taip entuzijastingai ir karštligiškai mąstė, kad užmiršo net kentaurą, ir nepastebėjo kaip suplėšė laikraštį į mažyčius skutelius. Kai pagaliau nusiramino, ir viską pažymėjo lapuke, pakėlusi galvą krūptelėjo, nes vos už kelių žingsnių stovėjo didelis pusiau žmogus, pusiau žirgas ir grėsmingai mosavo rankomis,  todėl mergaitė skubiai bakstelėjo į trečią numerį lapuke ir išnyko.
Citata
Septintas dešimtmetis, nes į kosmosą nuskrido pirmas žmogus.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019