0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tu negali teisti žmogaus už akcentą. Tiesiog negali.
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #30 Prieš 8 mėnesius »
Ramiai praklausiusi ne itin malonaus baltaplaukės tono pagaliau prabilo taip pat ramiai:
-Gali laisvai sprogdint, degt, užliet, mirtinai apspjaudyt, suvalgyt, prakeikt, užkast, išraut ar kitaip suniokoti šį kambarį. Gali pradėt dabar. Gali pradėt vėliau. Kaip sau nori. Tavo veiksmų laisvės nevaržau, - kaip koks suaugęs pamintijo. Ir nustraksėjo. - Jei nori net man gali tą patį padaryt. Jei ministerijai reikės aiškintis, jau turi pasiteisinimą: aš tau leidau. - ir ne neatsigreždama toliau straksėjo. Neturėjo laiko ramiai eiti. Bėgti šuoliu bus beveik dvigubai greičiau, ypač būnant švilpės fizinės formos. Štai jau antras kelmelis lekia pro akis, trečias... ketvirtas... penktas. Ji dar kart pažiūrėjo į mažą nuotraukytę. Dar septyni tokie ir jos jau turėtų pasiekti kažkokį daiktą, iš viršaus atrodantį kaip keista akis. Štai jau pralėkė septintą kelmuką, kai po kojomis kažkas juodo sušmežavo. Laimei šmežuotojas nušliaužė toliau. Ir grįžo. Pasigirdo šnypštimas. Gyvatė... priešingai nei Šerė, Cherė beprotiškai bijojo gyvačių, vorų ir skorpionų. Ji pasleido bėgti, o gyvatė įkandin. Tuo metu kišenėse ji ėmė ieškoti lazdelės. Sugraibaliojusi iš citrinmedžio pagamintą lazdelę ji nusitaikė į gyvatę.
-Duro! - gyvatė sustingo. Šiek tiek lengviau atsidusus ji pamatė dar pulką tokių. - Mira, saugokis! - sušuko varnei ir šoktelėjo ant kelmo. Pulkas, kuris nenušliaužė iki Roanos, apspito ją ir po truputį šliaužė ant kelmo.

*

Neprisijungęs Roana Amneta

  • V kursas
  • *
  • 222
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
  • I thought you won't break my heart, that was my mistake. Sorry, dear.
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #31 Prieš 8 mėnesius »
Dar geriau. Švilpė atskaitė jai moralą ir nustriksėjo. Tiesiogine to žodžio prasme. Roanai beliko pavartyti akis ir nuskubėti paskui vaiką. Net pasijuto lyg būtų Cherės motina, ne esmė jog jos vienametės. Neturėdama kito pasirinkimo, Eimešvilė bėgo paskui ją. Pastebėjusi gyvates, turėjo pasiskubinti. Matydama švilpės reakciją suvokė, kad Bridon bijo gyvačių.
- Stok. Nu sustok sakau. Kvaiša. - Šaukė pavijimui, bet bičiulė jos, matyt, negirdėjo. Stebėjo, kaip ji sustingdė vieną gyvatę ir užsilipo ant kelmo. Aha. Ir be tavęs žinau, kad reiktų saugotis. Tik turiu kitų minčių dėl gyvačių. Pribėgo prie kelmo, ant kurio stovėjo vargšė rudaplaukė.
Aguamenti. Aguamenti. Aguamenti. - Apšlakstė visas gyvates vandeniu ir artėjo prie jų. Šios traukėsi - noras juk visam gyvenimui. Miročka atsargiai užlipo ant kelmo. - Pamačiusi gyvates nebėk nuo jų, o prieik prie manęs. Jos prie manęs nesiartins.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tu negali teisti žmogaus už akcentą. Tiesiog negali.
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #32 Prieš 8 mėnesius »
Tiesą sakant ji girdėjo Roanos žodžius. Bet net ir jei būtų žinojusi, kad varnė nebijo gyvačių, vistiek būtų lėkusi. Juk jei sustotų bent sekundėlei, gyvatės per tą pačią akimirką jau būtų savo aštriais ir greičiausiai nuodingais dantimis įsikibusios į Cherės šlaunis ar pėdas ir sėkmingai leidusios nuodus, kurie dar nesuaugusią ir ne taip atsparią viskam Švilpukę per penkias akimirkas būtų nužudę. Dar nesustojo dėl tos kvaišos. Jei tai būtų mokytojas, tėtis, mama ar dar kuris nors suaugęs, ji paklausytų, bet vienmetės merginos, kuri dar drįsta ją įžeidinėti - na jau ne. Liko apsimesti, jog varnė per silpnai šaukia, kas jai visai pavyko. Tai kas, kad ji protingesnė, tai kas, kad ji... nežinau. Suaugiškesnė už mane - nieks neturi teisės mane įžeidinėti. Juk pagal vaikų gėrovės įstatymus... ai. Jie pas burtininkus negalioja... vistiek. mintyse dėliojo Vyšnia. Kai mergaitė atbėgo ir nubaidė gyvates, švilpei dingtelėjo, jog ji galėtų būti juodoji magė. Am. Manau, kad tu būsi pikta, net labiau nei dabar, kai atostogaudama per atostogas kažkur pamačiusi terariume gyvatę siųsčiau tau pelėdą su užrašu ,,Matau gyvatę. Sakei nebėgti, o kviesti tave. Tai va kviečiu. Skubiai. O tai tuoj nueisim prie kito eksponato" mintijo ji.
-Na ką. Tu vadas. - nepatenkintai su atodusiu pasakė. Bet nepatenkinta ne dėl to, kad bijojo, jog varnė nuves savais keliais. O dėl to, kad jau užkniso čia nieko neveikti ir pyktis. Tik vieno nesuprato. Kam tas vanduo? Nejau ji, su savo naujais sportbačiais turės kapstytis per purvyną?

*

Neprisijungęs Roana Amneta

  • V kursas
  • *
  • 222
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
  • I thought you won't break my heart, that was my mistake. Sorry, dear.
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #33 Prieš 8 mėnesius »
- Incendio. - Išdžiovino sušlapintą žemę. - Nesuprantu ko šis prakeiktas kambarys išvis mus pasirinko. - Garsiai išsakė nuomonę ir nuėjo tolyn, paskui tuos pačius kelmus, kartkartėmis stebėdama ar Cherė šalia. Jei gyvatės pasirodys, prie Roanos nesiartins - tas pats noras iš astronomijos pamokų. Galų gale dvi antrakursės priėjo reikiamą vietą. Tai buvo dar viena laukymė tik čia nebuvo statulos. Čia buvo tiesiog aikštė greičiausiai iš baltojo akmens kaip ir statulos. Visos baltos plytelės buvo išraižytos kažkokiais neaiškiais ženklais, o vidury, vidury buvo dvi vietos.
Roana palikusi Cherę toje aikštėje apžiūrėjo apylinkes, o švilpiukei nurodė su jos užburtuoju dronu dar sykį nufotografuoti vietą iš paukščio skrydžio. Grįžusi pasiėmė nuotrauka ir pamatė jog ši miškas kaip koks kvadratas ir kiekvienam kampe yra statulos, o aikštė yra vidury miško. Prie kiekvienos statulos buvo tie patys kelmai. Miročka nusitempė bendrakursę į aikštės vidury ir pastačiusi ją į vieną vietą, pati atsistojo į kitą. Žemė sudrebėjo ir iš 4 pusių, 4 statulų į jas "atskriejo" spindulis, kuris lyg atsitrenkė į apsauginį šydą. Tada mergaitė pasijuto lyg būtų palietusi nešyklę ir persikėlė į tą patį gobelenų koridorių. Nė neatsisveikinusi su švilpe, nuėjo savais keliais.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017