0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
Šaltą grindinį lietė basos kojos ir baltos suknelės apačia. Iš šono pasakytum, jog mergaitė vaiduoklis. Roana vilkdama koja už kojos vaikštinėjo gobelenų koridoriuje, viena ranka laikydama savo basutes, kita braukdama per gobeleną, vienas buvo švelnus, kitas šiurkštus, dar kitas buvo maišytas. Kiekvienas savaip žavėjo varniukę. Pilkaakės dėmesį patraukė tiesiai į ją skriejantis paukštelis, kuris net neketino sustoti. Lyg praleisdama, lyg gindamasi baltaplaukė pasitraukė į šalį. Turbūt koks aklas pasiuntinukas toptelėjo antrakursei. Kadangi anksčiau nebuvo mačiusi tokio Hogvartse, spėjo jog galėtų priklausyti vienam iš naujų profesorių. Ėjo savais keliais toliau, stebėdama vis dar link jos skriejantį paukštį. Galiausiai šiam "sustojus" prie jos, suprato jog ieškota būtent jos. Atsargiai ištiesė delną ir leido neaiškiam padarėliui nutūpti, iškarto apžvelgė kojytes ar nėra kokio raštelio gal jis kalbantis? arba čia gynėjas? Atšoko kai mažasis pradėjo degti, tačiau pasirodžius lapeliui tuojau jį sugavo ir pradėjo skaityti.
Citata
Miela/as burtininke/ragana, tu esi Dulkių kambario išrinktoji. Turi visas teises į šią patalpą. Gali čia ateiti kada nori, bet negali nieko atsivesti, nebent tai būtų kita išrinktoji. Tikiuosi šis kambarys tau palinks didelį įspūdį.
Kambario įkūrėjas - A.K.F.
Ar tai kokia nors išd... pamatė gobelene išryškėjant duris ...aiga? Greit apsiavusi batelius priėjo arčiau durų ir jas atvėrė. Už durų nieko nesimatė, lyg būtų kažkokia neaiški erdvė, vis tik Mirabetė rizikuodama įžengė į patalpą ir nosį palietė nemalonus dulkių kvapas, sukėlęs čiaudulį. Prisidengusi nosį ir burną paėjo kelis žingsnius ir išgirdo užsidarant duris nuostabu aš spąstuose atsiduso Eimešvilė ir priėjo prie kolonos. Lėkštutė kvepianti neaišku kuo ir buteliukai. Viename atrodė lyg sutalpintos džiunglės, antrame plytėjo ištisas vandenynas, trečiame matėsi savana, ketvirtame smėlio pustoma dykuma ir paskutiniame - penktame giria. Jau siekė ranka vieno iš buteliukų, apžiūrėt - gal instrukcija bus, kai išgirdo atsiveriant duris ir pasirodant nematytą veidą. Kita išrinktoji?
- Em, labas. - Pasistengė būti maloni. - Irgi gavai paukštelį su laiškeliu nuo A.K.F.? Gal, gal žinai ką visa tai galėtų reikštis? Ar teks pačioms išsiaiškinti? - Buvo sutrikusi, susijaudinusi. Taip niekad ankščiau nesijautė, tad pačiai buvo keista, kad ji tokia plepi dabar. Nužvelgė bėdos draugę. Švilpynės uniforma, keistos spalvos akys, kurios atrodo lyg sutalpinta galaktika ir šviesūs plaukai[?]. Prisiminė, kad neblogai būtų prisistatyti, lengviau bendrauti žinant vardą.
- Aš esu Roana Mirabetė Eimešvilė, Varno Nago antrakursė. Gali mane vadinti Roana arba Mira, kaip pačiai patogiau. O tu kuo vardu? - Išspaudė nuoširdžią šypsenėlę, mat šypsotis nelabai mokėjo.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Rudi, su mini kasele priekyje surišta kasele garbanoti plaukai plaikstėsi vėjuje, paskui šeimininkę, kuri bėgo kolidoriais ir ieškojo visiškai identiško ūgiu, svoriu, rūbais, veidu, tik kitos spalvos plaukais žmogaus. Ir ne del to, kad sumušt, o, kad surast. Taip, šiandien buvo ta reta taikos diena, kai sesės sutarė. O ta proga, kaip nuo pirmokų suolo nulipus, nusprendė pažaist slėpynių. Vaikščiojimams buvo per mažai laiko šitokioje teritorijoje, tad ji bėgo. Bėgo ir nematė šalia skraidančio paukštuko, kuris įskrido (o tiksliau ji įbėgo) tiesiai snapu Cherei į kaktą.
-Žmonės, susirinkit savo gyvūnus, - burbtelėjo ir pasileido toliau skrieti, tačiau pasigirdo pleškėjimo garsas. Atsisukusi ji rado tik popieriuką su užrašu.
Citata
Miela/as burtininke/ragana, tu esi Dulkių kambario išrinktoji. Turi visas teises į šią patalpą. Gali čia ateiti kada nori, bet negali nieko atsivesti, nebent tai būtų kita išrinktoji. Tikiuosi šis kambarys tau palinks didelį įspūdį.
Kambario įkūrėjas - A.K.F.   
matyt ne man. pasvarčiusi pakeitė kryptį link skelbimų lentos. Staiga gobelenas, į kurį ji ne neatkreipė dėmėsio atsidarė. Ten pamačiusi žmogišką figūrą, įėjo ir apsidairė. Ten stovėjo mergaitė.
-Labas... aha, irgi gavau ir nežinau kas jis. Esu Cherė Bridon, kaip matai, - turėjo omenyje šaliką, - iš Švilpynės, - nusišypsojo, - Hm.. Ką daro šie, - parodė į buteliukus ir dubenį vandens.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Cherė Bridon »
for the ones who dream of stranger worlds

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
- Malonu susipažinti, Chere. Tiesa sakant net neįsivaizduoju. Pati čia atėjau vos prieš kelias minutes. Nesu ankščiau nei mačiusi šio kambario nei girdėjusi apie jį ką nors. Pagalvojau, kad galbūt ant buteliukų bus kokia instrukcija, bet tada atsivėrė durys ir įėjai tu. Jeigu abi esam išrinktosios, tai siūlau visus buteliukus apžiūrėti. - Padavė bendrakursei buteliukus su džiunglėmis, savana ir giria, o pati apžiūrėjo vandenyno, dykumos buteliukus ir pačią lėkštę. Nei ant vieno iš buteliukų nerado instrukcijos ir suprato, jog ant kitų nebus taip pat. Lėkštės apžiūrėjimas irgi jokių rezultatų nedavė. - Hm... Žinai, pabandykim kai ką rizikingo. Vis vien abejoju ar pavyks iš čia išeiti, tai gal bent išsiaiškinti tai padės ką daryti. Siūlau supilti vieno iš buteliukų turinį į šią lėkštę.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
Tik dabar ji susmąstė, kodėl ji čia užėjo. Permąščiusi savo mintis prisiminė, jog ji užėjo, nes... Nes pagalvojo, jog maloni mergytė Roana yra kokia dvasia (iš ten matėsi tik šešėlis), kuri nubaus jaunają Švilpę, jei neateis. Paslėpusi tai paslaptyje, ne nespėjo susigaudyt, kai gavo tris buteliukus. Jie atrodė įdomiai. Cherė iš eilės atkimšo, pauostė, giria kvepėjo skaniai, džiunglės - tiesą sakant nelabai, savana - keistokai, bet kažką labai priminė. Tuomet juos papurtė, paplakė, vos vos atlupo etiketes, ar nieks neparašyta už jų - nieko.
-Aha, ir aš tą manau, - nors iš tiesų čia melavo, - tik pilkim girią. Ką gali žinoti, kas atsitiks, jei čia bus nešyklės, tai aš ne per labiausiai norėčiau pasiklysti dykumoje. Nors kaip tu nori... - tarė. Roanos balti, trumpi plaukai raganaitei pasirodė nepaprastai gražūs. - Um, gražūs plaukai.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Miročka svarstė, jei jau pilti kažkurio turinį, tai kurio? Tai atrodė tikrai sunkus pasirinkimas, nes Roro traukė ir vandenynas ir giria. Abu dalykai buvo savai nuostabūs ir įdomūs.
- Kaip tik svarsčiau girią ar vandenyną, bet tu teisi, jei tai yra kažkokios nešyklės bus nemalonu atsidurti vandenyje arba dykumoje. - Nusišypsojo ir pastatė į vietą 4 nereikalingus buteliukus. - Oh, ačiū. - Tarstelėjo; visiškai nesitikėjo gauti komplimento, o ypač dėl plaukų. Gal ji vis dėlto ne veltui gyvena? Sugeba susirasti draugų, būt laiminga.
Baltaplaukė atkimšo buteliuką ir įpylė buteliuko turinį į lėkštę. Atrodo nieko nevyko, na beveik nieko. Lėkštėje buvęs skystis tapo tokiu pačiu koks buvo buteliuke - giria.
- Panašu, jog tai ne nešyklė. - Ištarė Roana ir suprato norinti atsiimti žodžius atgal. Grindys pradėjo šiek tiek drebėti ir dvi antrakursės per kelias akimirkas atsidūrė girioje.
- Taip, tai ne nešyklė. Girioje būna šalčiau, o čia tvankoka. - Tarė pilkaakė.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
Švilpė susidomėjusi stebėjo pilamą skystį. Į bendrakursės žodžius tik tarselėdavo kažką panašaus į ,,mh" ir tylėdavo. Tuojau pat ji atsirado girioje. Aplinkui augo didingi aukšti medžiai, kurie savo lapų karūnomis užstojo dangų. Nors rodos keletas prasprūdusių pro žalią lapų sluoksnį saulės spindulėlių apšvietė minkštą samanų paklotę, ir drėgnas medžių nuvirtusias šakas bei kamienus. Giria niekuo neatrodė rudeniška, juo labiau dėl klimato. Maloniai čežantys lapai po kojomis, ausims suteikė malonės, atrodo, Cherė pamatė ir keletą užsislėpusių grybukų, bet per daug neatkreipė dėmėsio. Medžių žievė, maloniai masažavo pirštų galiukus. Bet žievė buvo kitokia. Kažkas netokio. Iš susidomėjimo Vyšnia perėjo keletą medžių liesdama jų drėgnus kamienus, vėliau dar keletą... kamienai buvo skirtingi, vienas maloniau badė pirštukus, kitas juos glostė. Trečias iš vis jautėsi lyg lygaus stalo paviršius. Taip apeidama, bet per daug nenutoldama nuo varnės ji užkliuvo už atsikišusios šaknies ir krito nugara į minkštą, drėgną samanų paklotę, pakeliui kakta atsitrenkusi į žemą šaką.
-Au. - pasičiupinėjo guzą, - man viskas gerai. Ką dabar darysime? - paklausė jau sėdėdama ir valydama baltą megztinį.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
Nekalbi...švilpė...Šie du žodžiai tokie nesuderinami. Mira ir matė ir girdėjo, švilpiai triukšmingiausi ir daugiausia bendraujantys koledžiečiai. Ana apsižvalgė. Tankiai augantys medžiai, vešli samanų paklodė, kur ne kur krūmelis. Oras buvo vienintelis rodiklis, kad ši giria nėra tikra. Iš akių pametė kiek žemesnę bičiulę ir atsisuko į tą pusę, kur išgirdo Cherės balsas. Vyšnė, keistas vardas. Šiek tiek kerėpla ir jautri susižeidžiant. Puiki partnerė... Pastaruosius žodžius mintyse ištarė su sarkazmo gaidele. Ir ištiesusi ranką Bridon, padėjo atsistot.
- Ką darysime? Ieškosime išėjimo. Reikia rasti ką nors neįprasto giriai, žinoma, išskyrus orą. - Tarė pilkaakė. - Tokiose situacijose žmonės dažniausiai eina į skirtingas puses, bet bijau, kad paslysi, pasiklysi arba dar ką nors, tad eisime ten. - Parodė kryptį. Išsitraukusi lazdelę iš kišenėlės(visose suknelėse mama jai įsiuvo stebuklingas kišenėles, kurios sutalpina visiškai viską kas įdedama ir nuo to nesunkėja ir nedidėja) atsiklaupė ant žemės ir padėjusi suknelės, kuri kiek per ilga tokiai vietai tyrinėti, apačią nukreipė į ją lazdelę.
- Incendio. - Nudegino reikiamą kiekį suknelės. - Aguamenti. - Užgesino ugnį ir atsistojo. Suknelė siekusi čiurnas, dabar vos vos siekė kelius. Tada Roana atsistojo. Netikėtai prisiminė vieną burtažodį. - Hm, pabandykim. Rodyk. - Tarė Mira padėjusi lazdelę ant delno, ši pradėjo beprotiškai greitai suktis, tada pakilo ir nukrito įsmigdama į žemę. Buvo aišku, kad burtažodis čia nieko vertas. Atsidususi varnė pasiėmė lazdelę ir patraukė anksčiau nurodytos krypties link. - Na gi, einam. - Paskatino bendraamžę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Roana Mirabetė Ameshville »

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
-Ačiū, - tarė, kai nors nereikalinga, bet vistiek pagalba buvo padedant atsistoti. paslysi, pasiklysi... ane? šiek tiek įsižeidusi, beveik nepastebimai pakėlė antakius ir pakeitė veido išraišką. o kas iš to, kad pastebėsime kažką kitokio? kol varnė kažką darė su savaja suknele ir kažką kalbėjo, ji iš nuobodulio pradėjo mindyti samanas. Jas sukioti padu, trypčioti ir t.t. kai suknelė buvo užgesinta, ji jau buvo vien batu išrovusi samanos dalelę. Ėmė trypčioti žemę. Ji buvo daug kietesnė nei įprastą tokiu laikotarpiu.
-Kažkas kitokio? Nežinau kas iš to, bet žemė po samanomis yra kietesnė, nei įprastą gamtoje tokiu metų laikotarpiu. - pasistengė maloniai viską išsakyti. Cherė nusėkė paskui Roaną ir be paraginimų. Sekdama paskui Vyšnia tiesiog nebegalvodama žingsniavo ir kiaurai žiūrėjo į merginos pečius. Tuomet dar įsimetė kišenėse visada turimų žiobariškų ,,Tic tac" žirniukų. Giria atrodė beribė. Bekraštė. Ji dar nepavargo eit, bet už mintelę sustot nebūtų prieš. Jos ėjo, o vaizdai nesikeitė.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
- Prašom. - Kiek atmestinai mandagiai tarė. Jai dabar rūpėjo visai kiti dalykai, tad draugiškumas būtų ne vietoje ir ne laiku. Tuo lab matant, kad čia yra žalčių. Jų kaip ir gyvačių nemėgo po patirties astronomijos praktikoje. Ignoruodama bičiulės kalbas, traukė gylin į girią. Svajojo greičiau dingti iš čia. Geriau būtų parinkusi savaną arba džiungles. Arba išvis ieškojusi išėjimo iš dulkių kambario kitu būdu. Atsiduso.
Netrukus priėjo laukymę, laukymę su statula. - Pagaliau neįprastas dalykas. - Priėjo arčiau statulos ir apžiūrėjusi ją palietė. Nieko nevyko. Atsisėdusi ant žemės pradėjo mąstyti ką daryti dabar. Kai nieko negalėjo sugalvoti, pažiūrėjo į Bridon. - Gal turi minčių ką mums dabar daryti, Chere?

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Pastebėjusi, jog bendrakursė labai sėkmingai ją ignoruoja, Švilpė tik išskleidė garsą 'hm' ir toliau ėjo. Kojos dėl minkštos samanų paklotės neskaudėjo ir nepavargo. Kai merginos priėjo laukymę su statula, Vyšnia iškart sustojo ir ėmė ją apžiūrinėti. Tai buvo kažkoks barzdotas vyras. Ėmė skulptūrą apžiūrinėti. Apėjo, buvo užsiropštus ant viršaus, dar kart apėjo. Apėjo ir eilinį kartą užkliuvo už kažkokios kūno dalies ir išsitėškė ant žemės. Greitom atsisėdo. Iš apačios statulos vaizdas buvo kitoks. Pasimatė vėl tos pačios raidės ,,A.K.F". Ji nekreipdama dėmėsio į varnę dar kart išsitraukė popieriuką su kvietimu ir jį pavartė. Kitoje pusėje irgi kažkas buvo parašyta
Citata
P.S. iš kiekvienos patalpos galima ištrūkti, bet tik reikia prikelti Dulkių kambario dvasią, kuri miega patalpos centre. Tai padarius, ji juos išves iš kambario.
dar vis sedėdama su nuostaba atsakė:
-Mes ieškosime dvasios. Atversk kitą popieriuko, kurį gavai pusę. - dar vis maloniai paaiškino.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Uhhh pagalvojo, kai pamatė jog toji švilpė vėl išsitiesė ant žemės na ir kerėpla, Šventoji Kakava... atsiduso Ro.
- Dvasios? Ką? Ar tu supranti kaip kvailai tai skamba? Taip tai magijos pasaulis, bet ir čia negali būti dvasių. - Pažvelgė į kitą lapelio pusę. - Mes čia įstrigom amžiams, nuostabu. - Pavartė akis ir žvelgė į beveik priešais sėdinčią bendraamžę. Matėsi jog gyvenimas jos pagailėjo. Ji tikrai nežinojo tų gyvenimiškų problemų su kuriomis kasdien susidurdavo mergaitė, laikyta nevertėle. Cherei tikrai neteko mokytis pačiai naudotis žiobariškais daiktais, išmokti bendrauti su žiobarais, suvokti daiktų materialinę vertę, švilpė neturėjo pati mokytis rašyti, skaityti, skaičiuoti...Taip gal Roana tėvai šiek tiek ir rūpinosi, bet gyvenimas nebuvo rožėm klotas.
- Uh, kelkis. Einam ieškot tos prakeiktos dvasios. - Suvokusi jog tuoj apsiverks, jei toliau galvos apie praeitį, atsistojo.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
na neskamba taip jau ir kvailai... lengvai atsiduso ji. Ji mielu noru grįžtų į Hogvartsą, bet mielai dar valandėlę pabūtų čia. Minkšta samanų paklotė, aukšti medžiai į kuriuos švilpukė būtų jau užsikorusi jei ne bendrakeleivė. Cherė spinduliavo optimizmu, vaikiškumu, naivumu ir rūpestingumu. O iš kol kas patirtų įspudžių mergina šalia neparodė savo pozityvo, ji atrodė daug labiau subrendusi. Na tiesa - Cherė tik trylikametis vaikas, tiksinti juoko bomba kitaip.
-Eime. - pabandė prisiderinti prie Ameshville'ės nuotaikos.- Palauk. Juk neisim bet kur. - pasakiusi išleido vasaros draugo padovanotą išradimą - žiobarišką mini droną su fotoaparatu, kuris naudojasi saulės energija. Žaisliukas valdomas mini pultelio kišenėje, kad Roana to nepastebėtų pagalba nuskriejo į padanges ir nufotografavo. Žinoma, įprastas dronas to nesugebėtų, jis buvo apkerėtas. Nuotraukos tuoj pat kūrėsi ten, tad atskridęs mažylis turėjo atspausdintą nuotrauką. - Va. Mes esame čia prie šios skulptūros. Žodžiu apžiūrėk pati. - atidavė piešinėlį. Tuomet šiek tiek susigėdo - juk tokie dalykai čia uždrausti... na bet nieko. Gal tai atleistina.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Jei būtų pasidariusi kokį žiobarišką tekstą apie psichologinį amžių, dvylikametė neabejotinai pamatytų skaičiuką 30+. Visas vaikiškas naivumas pradingo, kai iš jos pradėjo tyčiotis Penelopė. Neabejotinai, dvynė vis vien yra lepinama šeimos net jei yra nevertėlė. Roanai neberūpėjo. Jie jos išsižadėjo, ji jų. Išvykimas iš tų prakeiktų namų buvo geriausia diena jauniausiajai Ameshville giminės atstovei.
Atsistojo eiti kartu su Bridon. - Aha. Daryk ką nori. Gal tu ištrauksi mus iš čia su savomis idėjomis. - Tarė baltaplaukė ir pažvelgė į droną. Žiobariškas užburtas daikčiukas. Dabar visi mėgsta tokias smulkmenėles, lyg jos atneša kokio nors džiaugsmo.
Gavusi nuotrauką pasižiūrėjo. - Ir kas? Kur mums dabar eiti?

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Gal ir ištrauksiu. Negali žinot.
Mintyse atsakė mergaitė. Žmogau, mes turėtume eiti ten... taip ir būtų atsakiusi, bet išlaikė Švilpišką pozityvą ir nusprendė dar pabūti maloni. Juk yra neveiksminga patarlė: elkis su kitais taip, kaip nori, kad pasielgtų su tavimi.
- Na žiūrėk. Ta dvasia yra patalpos viduryje. Mes esame prie šito kreivo balto taško, kuris reiškia statulą ir yra pakraštyje. - įkvepė, - taigi mes turėtume iki centro eiti orientujantis šiais kelmais. -  parodė į pirmajį kelmą ir paslepė savajį žaisliuką milžiniškoje megztinio kišenėje, prieš tai sušnabždėjus jam 'ačiū'. - nors jeigu nori, gali eiti savais metodais link išėjimo atskirai, - šiek tiek rimčiau pridūrė. Pridūrė ir patraukė link tolumoje matomo kelmo. Nebuvo atsisukusi ar varnanagė eina paskui ją, bet vos, vos susitvardė nepradėti šuoliuoti. Juk rimtuolė Roana jau ir taip nebuvo tokia draugiška kaip susitikimo pradžioje, kas gali atsitikt vėliau? Kas jau kas, bet Cherė tyliai tikėjosi, jog jos nepradės viena ant kitos rėkti.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Anmeya

Ats: Dulkių kambarys
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Antrakursė žvelgė į Bridon. Norėtų paleist į ją stupefy kerus ir susprogdint viską aplinkui. Kiekviena minutė buvimo čia vis labiau ir labiau gadino varnei nuotaiką. Ji nenorėjo būti nei maloni, nei draugiška su rudaplauke.
- Iš kur gali žinoti, kad ta prakeikta dvasia patalpos vidury? Gal vidurys išvis kitoj pusei arba jo neegzistuoja? - Pašaipiai tarė Roana. Nebeslėpė savo susierzinimo ir klastuoliškos nuotaikos ir mostelėjo ranka. - Pabandysim tavo metodą, jei nepavyks už savo veiksmus neatsakau. Susprogdinsiu šį prakeiktą kambarį su Bombardo arba dar geriau, su Confringo. - Atsakė švilpei ir nusekė paskui ją, takeliu tarp kelmų. Stengėsi nepradėti rėkti, ant jos manymu, labai naivaus vaiko. Tačiau žinojo, net jei nepasieks tikslo, bent jau bus išnaršiusi didesnę miško teritoriją. Gal pakeliui pamatys tai ko ieško - išėjimo iš tikrai prakeiktos vietos. Ką tas A.K.F. išvis sau galvojo sukurdamas tokį kambarį ir kviesdamas į jį 2 antrakurses. Tai taip nelogiška ir neteisinga. Mąstė eidama ir žiūrėdama Cherei į nugarą. Nuo bendrakursės sklido aura, tokia pati aura, kokią Roana jautė būdama šalia Penelopės. Cherė savo elgesiu priminė dvynę. Štai kodėl iš pat pirmo žvilgsnio Eimešvilė jos nepamėgo.