2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • III kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Monica Lilly Moonlight, knygomanė ir filmomanė ♥
Tai didžiulė menė pietinėje Hogvartso dalyje, požemyje. Čia pilna įvairių keturių koledžų įkūrėjų - Rovenos Varnanagės, Helgos Švilpynės, Godriko Grifo ir Salazaro Klastuolio - daiktų, nuo pirmųjų batukų iki papuošalų, nuo dienoraščių iki ilgiausių referatų. Čia pilna paveikslų, knygų, rūbų, iškamšų, skulptūrų, net plaukų sruogų.......

Monika atėjo į šią menę, nes dievino Roveną Varnanagę ir Helgą Švilpynę. Ją domino tokie dalykai, mergina norėjo sužinoti Varnanagės vaikystės augintinį ar mėgstamiausią Švilpynės spalvą. Ji atidarė menės duris ir išsižiojo.
Menė buvo didžiulė, jos sienos buvo nukabinėtos plakatais, drobėmis, apsiaustais, laikrodžiais, prie sienų stovėjo spintelės, spintos, taurės, įstiklinti pakabučiai, batai, rašikliai, dienoraščiai...
Ilgokai čia pasivaikščiojus Mėnesiena rado netgi nuostabią Varnanagės pokylio suknelę ir tos dienos jos pačios rašytą aprašymą su daugybe įdomių smulkmenų. Monika suprato, kad ši menė kartais gali padėti daug labiau nei biblioteka...
Aš tikrai čia sugrįšiu.
The closer you look, the less you will see ♦

*

Prisijungęs Neptunica Ameshville

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 207
  • Lytis: Moteris
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Hogvartsas Čarliui buvo tikras rojaus kampelis. Tačiau net ir šis rojaus kampelis turėjo savų "minusų". Vaikinukas ieškodamas bibliotekos, netyčia nuklydo į požemius ir pats to nesuprato. Pamatęs gan dideles duris jis apsidžiaugė. Durys gan didelės. Esu įsitikinęs, kad ten biblioteka, arba koks kitas svarbus Hogvartso kambarys, kuriame tikrai bus žmonių. Pirmakursis nekantraudamas atidarė duris o jos sunkios, deja pamatytas vaizdas jį nuvylė. Jis nepateko į biblioteką. Čia buvo kažkokia menė, kurioje Čarlis buvo vienas. Vaikis įžengė į menę. Patalpa buvo gan didelė, Čarlis apžvelgė patalpą. Pastebėjo, kad čia yra simbolių susijusių su koledžais. Atidžiau juos apžvelgęs, bei paskaitęs jų aprašymus sužinojo, kad pateko į Hogvartso įkūrėjų atminimų menę. Šiek tiek pavaikščiojęs Yardenas išėjo iš menės ir grįžo į Klastūnyno bendrąjį kambarį sekdamas paskui kitą klastuolį.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
  Nėra burtininko, kurio nežavėtų Hogvartso atmosfera. Ne išimtis buvo ir Vintė, dar prieš atvykdama į mokyklą nusprendusi išnaudoti kiekvieną progą pajusti magišką pilies aurą. Būtent todėl saulėtos dienos popietę, kuomet, žinojo, koridoriai bus tušti, taškuota suknute pasidabinusi pirmakursė šokavo Hogvartso įkūrėjų atminimų menės link. Buvo atsargi - nenorėjo sutikti personalo, nes, nors ir nenusikalto, suvokė būsianti paklausta, kodėl nesišildo lauke. Blogiausia, kad atsakymo ir pati nežinojo. Tiesiog šiandien jos viduje kirbėjo pažinimo noras, o svilinantis karštis neatrodė viliojamai.
  Didelė patalpa, kaip varniukė ir tikėjosi, dvelkė vėsa. Mergaitė įkvėpė šalto oro. Ramybė. Pirmiausia nusprendė apžiūrėti savo koledžo įkūrėjos - Rovenos Varnanagės - palikimą. Moters sekcija buvo pilna dailių suknelių bei aksesuarų, jos parašytų vadovėlių ir slapto dienoraščio puslapių. Mėlynos akys nespėjo klaidžioti tokia artifaktų daugybe. Ji visuomet mėgo muziejus, tačiau ši menė... Ši menė buvo kai kas daugiau. Joje sudėti daiktai, priešingai nei muziejuose, neatrodė mirę. Akimirką Vintei net pasirodė, kad išgirdo vieną jų kažką sakant, tačiau atsigręžusi nieko neišvydo.
  Be abejonių, vieta buvo nuostabi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vintė Adamson »

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • V kursas
  • *
  • 114
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Prasidėjo antrieji Sebastiano metai Hogvartse. Jis buvo gan patenkintas grįžimu čia, nors ir nelabai mylėjo šios mokyklos. Nuolatinis šurmulys visuose kampeliuose tikrai įkyrėdavo, bet vis geriau nei leisti laiką gimtuosiuose namuose. Vasara, kaip visada, buvo pragariška. Na, bet juk tris mėnesius lengviau ištverti nei vienuoliką metų, ar ne? Namuose visada tvyrodavo įtampa, pykčiai ir nieko nebestebinantis smurtas. Ir vis dėlto, išgyvenus vasarą, berniukas vėl klaidžiojo apsiblaususiais koridoriais. Nenorėjo eiti į lauką, nes jam labiau patiko būti tamsoje, kur niekas negalėtų jo pastebėti. Gal čia ir nebuvo visai tamsu, bet vis tiek tamsiau nei saulės apšviestame kieme.
Sebastianas pasiekė dar vieną, anksčiau neaplankytą, pilies vietą. Kaip suprato, čia tūnojo Hogvartso įkūrėjų daiktai ir visoks kitas velnias. Žinoma, pastabiam berniukui pro akis nepraslydo šviesiaplaukė figūrų, kuri dabar stovėjo atsukusi jam nugarą. Kodėl jam taip sekasi? Kodėl būtinai turi ką nors sutikti, kai tiesiog nori vienas paslankioti po pilį? Jis net nenutuokė ką daryti. Išeiti? Apsimesti nematomu? Kurčiu? Dėtis draugišku? Na, paskutinis variantas jam sekėsi prasčiausiai, bet, kad ir kaip bebūtų keista, pasirinko būtent jį.
  - Ammm... Labas,- pasikasęs pakaušį pratarė. Nežinojo ką daugiau pasakyti.
And I might never be the one who brings you flowers, but I can be the one, be the one tonight

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Hogvartso įkūrėjų atminimų menė
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
  Vandenyno spalvos akys atidžiai apžiūrinėjo manomos mergaitės koledžo įkūrėjos Rovenos Varnanagės lazdelės atitikmenį. Vintę visuomet traukė geriausios burtininkų bendražygės bei jų ypatumai, tiesą sakant, jos net svajonių profesija buvo lazdelių gamintojos. Pati turėjo tokią iš šermukšnio, viduje slepiančią vienaragio plauką, o jos keturiolika inčų medienos buvo dabinti smulkiais drožiniais. Pirmakursei patiko kerėjimas, ir ji su nerimu laukė vasaros atostogų, kai negalės juo naudotis.
  Šviesiaplaukės kūnas nuėjo pagaugais, kai iš užnugario išgirdo nelauktą pasisveikinimą. Manėsi esanti viena. Mikliai atsigręžusi, išvydo panašaus amžiaus berniuką, su kuriuo keliskart buvo prasilenkusi koledžo bendrajame kambaryje. Tokia netikėta jo apraiška panelę Adamson kiek išgąsdino, bet ji stengėsi to neparodyti. Tieisog nemėgo būti užklupta iš pasalų.
  - Ee, na, labas turbūt, - negarsiai išlemeno. Jos žodžiai atsimušė aidu. - Tu taip pat mokaisi Varno Nage, tiesa? - mandagiai pasiteiravo. - Lyg ir esu mačiusi. Tik vardo, deja, nepamenu.
  Šiandien dieną Vintė tikėjosi praleisti viena, tad bendramokslio pasirodymas iš pradžių ją kiek nuvylė. Visgi geriau pamąsčiusi nutarė, jog naujos pažintys tik į gera. Ypač dabar, pirmaisiais jos metais Hogvartse, kai kartais pasimesdavo nepažįstamų žuvelių jūroje. Ne taip jau retai joje jautėsi kaip skęstantis paukštis su nulūžusiu sparnu.
  Įsitvyrojus nejaukiai tylai, vienuolikmetė panūdo ją išsklaidyti:
  - Ką čia veiki tokią gražią popietę? Ar neturėtum būti lauke?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vintė Adamson »

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019