0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Ichiro Donovan

  • V kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
Ats: Balkonas
« Atsakymas #390 Prieš 2 metus »
Naudingi buvo visgi tėvo ir senelio Donovanų pamokymai; jog jei vaikinukas nori ką nors pasiekti - turi per daug nesigirti ir veikti tylumoje, pasitelkęs valią bei discipliną. O kur dar ir patys Luko charakterio bruožai - tylumas, užsisklendimas, darbštumas, atkaklumas, ambicingumas, nepasotinamas žinių troškimas. Kaip bebūtų keista - šie dalykai puikiai derėjo tarpusavyje ir sudarė vientisą harmoniją, leidžiančią veikti ir nuveikti daug didesnius dalykus. Klastuolis stovėjo iš aukšto žvelgdamas į mergaičiukę, vardu Dori, kiek per daug susimąstydamas ir svarstydamas ar verta prasidėti su ja:
- O turėtum bijoti, čia tau ne koks žaidimas su kauliukais. Vis tiek prasidedi su juodąja magija, nesvarbu kokia šaka... Ak, aš ne švilpis, jog man rūpėtų ar atrodau patikimas kitiems, - vyptelėjo ir jis pats, apnuogindamas iš dalies baltai švytinčius dantukus, o iškvėptas oras kaipmat virto dar vienu garų kamuoliu. - Lukas. Labai gerai, nes skundalių nemėgstu.
Galiausiai jis atsitraukė nuo mergaičiukės pusės, o tada nugara atsirėmė vėlei į balkono turėklus, vis dar nenuleisdamas žvilgsnio nuo jos:
- Tai sakai, su juodąja magija sieki įgyti daugiau galios?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Balkonas
« Atsakymas #391 Prieš 2 metus »
- Ne, - susiraukusi atsakė. - Aš... aš nieko neketinu su ta juodąja magija! Tik šiaip pasakiau, bet tau, žiūriu, ji labai patinka, - įsispoksojo į bendrakoledžį. - Turiu nuvilti, bet jeigu siūlysi kartu atlikti kokius nors juodus darbelius, aš atsisakysiu, - tvirtai kalbėjo.
Mendel jautėsi išties pasimetusi. Tartum įsprausta į kampą. Turėjo mintį patraukti tą akiniuotį per dantį, o dabar įkliuvo pati. Ji to nesitikėjo.
Norėdama apraminti nervus trečiakursė ir vėl į rankas pasiėmė Džo. Voriukas ją ramino. Ji leido šiam ropinėti ant delno, stengėsi koncentruotis į gyvūnėlio judesius. Tačiau netrukus Dori žvilgsnis įsmigo į išėjimą. Galbūt metas nešti kudašių? Su tom mintim Džo straktelėjo žemyn ir jo nebesimatė.
- Oi! Mano voras! - sušuko. - Atsargiai! Nesutraiškyk! Kur jis, po velnių, - ėmė dairytis po žemę.

*

Neprisijungęs Lukas Ichiro Donovan

  • V kursas
  • *
  • 82
  • Taškai:
Ats: Balkonas
« Atsakymas #392 Prieš 2 metus »
- Tai kam tuščiai gyreisi? Jei giriesi, tai ir daryk kažką su tuo, - kiek suirzęs tarstelėjo ketvirtakursis, skenuodamas ją akimis kaip kokiu rentgenu. Labai jau lengva buvo perprasti mergaičiukę, bandančią išsisukti nuo esamos situacijos. Na, jis ir negalėjo jos kaltinti dėl to. Jaunesni visada bando primesti esantys kietais ar šauniais, kad tik įtiktų kitiems. Na, o pats klastuolis buvo kiek kitoks ir tuo galbūt didžiavosi, galėjo labiau į save ir savo tikslus koncentruotis. - Kaip tik nori.
Gūžtelėjęs pečiais kiek kilstelėjo lūpų kampučius po tokios pergalės, o tada rankomis vėl atsirėmė į turėklus, protarpiais dirstelėdamas į mergaičiukę. Netrukus susidomėjo esančiu gyviu jos delniukuose ir gan vikriai judančio. Puikiai susiliejo su tamsa, nes po kelių minučių to gyvio nebesimatė:
- Miklus... luktelėk. Lumos, - jo rankoje atsirado burtų lazdelė, kuri iššaukė šviesą, o jos spinduliai palietė kiekvieną balkono užkampį ir apšvietė, taip leisdama paaugliams dairytis Džo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Balkonas
« Atsakymas #393 Prieš 2 metus »
- Aš nesigyriau! - ėmė prieštarauti. - Na, žinai, o tu ne iš kelmo spirtas, - vis tik pasakė.
Kai Džo iškrito iš mergaitės rankų, kažkokiu stebuklingu būdu racionalioji ir gerai kerinti Mendel nesugalvojo net įžiebti burtų lazdelės gale šviesos. Ji jautėsi kaip ne savo kailyje, tartum prarandanti viską, kuo didžiavosi: įžūlumą, drąsą, išeičių ieškojimą ir problemų sprendimą, net burtų naudojimą visose įmanomose situacijose...
Tačiau Lukas, regis, buvo sumanesnis ir įžiebė savo lazdelę.
- Ačiū, - tarstelėjo klastuolė ir toliau žiūrinėjo balkono kampelius, tik šį kartą tai jau nebuvo beprasmiška, nes bent kažkas matėsi.
Tačiau įžiebti savo burtų lazdelės kažkodėl mergaitei taip ir neatėjo į galvą.
- Jo niekur nesimato! - nervuodamasi sušuko Dori. - Džo, dėl Merlino meilės, kur tu?