[Coraline]

Kambaryje iki pareikalavimo jau gana seniai buvo tokia vietelė, kuri patinka visiems čia užėjusiems. Tai - unikalus kambariukas. Unikalus todėl, kad jeigu papasakoji kam nors kaip atrodo šis kambarys, jis atėjęs ras visai kitokį vaizdą, na retkarčiais panašų. Kodėl? Ogi todėl, kad kambariukas užburtas ir kiekvienas atėjęs patenka į tokį kambarį, koks patinka būtent jam. Jau net neįmanoma suskaičiuot kiek kartų keitėsi ši vieta. Vieniems mokiniams ši vieta tampa jaukiu kambariu su pastelinės (dažniausiai melsvos arba žalsvos) spalvos sienomis, didelę lovą ir knygų lentynom, kuriose galima rasti ir romanų ir enciklopedijų ir žinynų. Kitiems kambarys tampa niūriu, pilkom sienom ir su langu į lauką kur visad lyja. Priklauso viskas nuo žmogaus nuotaikos arba apskritai nuo jo gyvenimo būdo...

Karolaina norėdama pabūti viena, išlipo iš lovos ir praėjusi pro besišnekančias bendrakurses, išėjo iš mergaičių bendrabučio ir išėjusi iš Švilpynės bendrojo kambario nupėdino į 8 aukštą, kuriame kiek ji girdėjo yra kambarys iki pareikalavimo su unikaliu kambariuku. Mergaitė atėjo į 8 aukštą pavargusi, tačiau žinojo, kad jeigu jau nusprendė, privalo pasiekti savo tikslą. Ji pagaliau priėjo prie kambario iki pareikalavimo ir mintyse pasakiusi kad nori unikalaus kambariuko, atidarė duris ir pamatė savo svajonių kambarį. Mergaitė iš kambario išėjo tik prieš pat vakarienę.

[Monica Lilly Moonlight]

Monika dažnai girdėdavo apie tą "unikalų kambariuką" - mokiniai apie jį kalbėdavo, dažniausiai tyliai ir slaptai, nes nebuvo aišku, ar mokytojai pritartų tokioms vietoms. Švilpinukės nuomone, tai nebuvo nieko bloga, tačiau vis dėl to vietoj vakarienės ji pasirinko Kambario iki Pareikalavimo apžiūrėjimą - ir ketino būti būtent unikaliajame kambaryje. Ji netgi maisto nepasiėmė, nes pagal jos norus kambaryje visada turėtų būti šokolado ar šiaip kažko skanaus. Skeptiškoji Monika visai nesitikėjo, kad kambarys visai atspės jos norus, bet tokioje vietoje kaip Hogvartsas visko galėjo būti, su tuo sutiko netgi ši Švilpė.
Kai visa mokykla sugužėjo į Didžiąją salę, Monika užlipo į reikiamą aukštą {ji tikėjosi, kad į reikiamą} ir priėjo tą stebuklingąją sieną. Ji net nenumanė, apie ką reikia mąstyt, žygiuojant palei tą vietą. Ar reikia sakyti "Norėčiau Unikaliojo kambariuko - tai tikrai keistai skamba - ar kaip? Ir ar kai ten atsidursiu, pateksiu tiesiai į tą kambariuką ar ne?
Galiausiai Mėnesiena nusprendė mąstyti taip: "norėčiau atsidurti kambaryje, pilname įvairių skanėstų, o tada patekčiau į unikalųjį kambariuką". norėčiau atsidurti kambaryje, pilname įvairių skanėstų, o tada patekčiau į unikalųjį kambariuką.
Taip pagalvojus tris sykius, ji išvydo duris. Keisčiausia buvo tai, kad durys Monikai patiko ir kėlė pasitikėjimą - jos buvo aukštos, iš žvilgančio raudonmedžio, su išraižytomis šokančiomis poromis ir tarsi rėmeliais. Jeigu durys yra mano skonio, tai koks bus kambarys? Lili nepasitikėjimas tirpo.
Atvėrus duris, Monika išsižiojo ir panoro čia likti visą gyvenimą. Jaunoji smaližė atsidūrė dideliame, pilname lentynų ir statinių kambaryje. Lentynose buvo prigrūsta visokiausių šokoladų, vaflių, šaltų limonadų, uogų, įmantrių patiekalų su grietinėle... Didelėse statinėse buvo pridėta įvairių guminukų bei cukrinių plunksnų, o prie aukščiausių lentynų buvo pastatytos kopėčios - net jos buvo išraižytos piešinėliais!
Neįmanoma apsakyti, kaip jautėsi Monika. Dabar, kai ji pamatė, kaip Kambarys iki Pareikalavimo atkuria svajones, ji nekantravo išvysti ir unikalųjį kambariuką... Žinoma, pilna prisikimšus kišenes šokoladų.

[Neptunica Ameshville]

Kaip nuostabu. Hogvartse daug vietų kur gali pabūti vienas ir žinoti kad tau niekas nesutrukdys. Žinoma unikalus kambariukas buvo viena iš tokių vietų. Maria išėjusi iš Klastūnyno bendrojo kambario atžygiavo prie kambario iki pareikalavimo. Noriu savo svajonių kambario mintyse užtikrintai tarė mergina ir atidarė duris. Woah, čia nuostabu ji buvo šokiruota. Kambarys buvo būtent toks apie kokį ji svajojo! Čia buvo 1 didelis langas ir durys į balkoną. Ant palangės ir balkone buvo įvairiausių augalų. O kambarys. Kambario sienos buvo išklijuotos mėlynos spalvos tapetais ant kurių buvo žalių,raudonų ir žydrų ornamentų. Va čia tai šaunumėlis. Vidury kambario stovėjo milžiniška lova, šalia stalas ir knygų lentyna padaryti iš raudonmedžio. Mergina laiminga krito ant lovos ir netyčia užmigo. Pabudo tik po kelių valandų. Būtinai čia sugrįšiu kada nors. toptelėjo klastuolei ir ji išėjusi iš kambario nubėgo į uždraustąjį mišką susitikti su naują pažįstamą.

[Ashley Shaw]

Ashley klaidžiojo po painius Hogvartso koridorius, ieškodama sau ramios vietelės, kurioje galėtų.. Prabėgant pro aštuntojo aukšto koridorių, kažkas šmėstelėjo antrakursės akyse. Pagrįžusi kelis žingsnius atbulomis,(keista, bet neapsivožusi) merginukė išvydo vijokliais apsiraizgiusias duris. Paklausiusi visur dominuojančio grifiško balselio, kuždančio kažkur giliai giliai, kaštonplaukė priėjo prie  jų. Ištiesusi ranką, ši sugriebė rankeną ir pradarė duris. Peržengusi slenkstį, skiriantį koridorių, nuo.. nuo kažkokios patalpos, rudaakė išvydo erdvų kambarį su katilu, bei įvairiais buteliukais, sudėtais į tam skirtą dėklą.
- Kambarys iki pareikalavimo. Aš papuoliau į kambarį iki pareikalavimo! - garsiai išsireiškė antrakursė.
Tyliai uždariusi duris, Ashli priėjo prie katilo. Ten buvo visi reikiami ingredientai, jog būtų galima išvirti Užmaršties eliksyro. Mergaitė visais būdais stengėsi pamiršti praeitį, palikti ją ten, kur šiai ir vieta, tačiau nepavyko. Ji prabusdavo naktį sukaustyta baimės, sapnavusi.. Tie laikai buvo labai sunkūs. Tiek skausmo kliuvo Ashley.. Paskutinis šansas - Užmaršties eliksyras. Jei merginukė gerai iškalė visą sudėtį ir gaminimą, turėjo pasisekt, tačiau ar ji pasiryž tokiam žingsniui? Staiga mergaičiukė prisiminė visas tas kalbas apie unikalų kambariuką. Taip, jau ne pirmą dieną šiai knietėjo ten apsilankyti, juolab sakoma, kad jo išvaizda priklauso nuo žmogaus. Tad garbanė pamiršo eliksyro virimą, stipriai užmerkė akeles ir panorėjo unikalaus kambariuko. Atsimerkusi ši išvydo visiškai priešingą vaizdinį, nei buvo prieš tai - sienos buvo išklijuotos senamadiškais tapetais, vidury kambario gulėjo sniego baltumo, apvalus kilimėlis, ant sienos Godriko Grifo portretas, kreminės spalvos foteliukas dengė vieną iš patalpėlės kampų. Priėjusi prie lango grifė išvydo ežeriuką. Tikriausiai esantį Uždraustajame miške.
- Viskas čia taip nuostabu! - vėl sušuko mergina ir krito į minkštutėlį fotelį.
Tik Ashley dėmesį patraukė tarpduryje stovintis tamsiaplaukis berniūkštis.

[Sem Interficio]

Vaikinukas ėjo į biblioteką, bet.... pasiklydo. Vaiksčiojo baugiais koridoriais, tačiau berniukas sukaupė drąsą ir ieškojo, į  kurią pusę eiti. Pirmi metai hogvartse buvo baugūs, milžiniškos patalpos, begalė praėjimų, laiptai keičiantys poziciją ir vis vedantys į kitas vietas. Tiek daug reikėjo įsiminti, o jam pirmosiomis dienomis buvo per sunku. " Kur aš esu? Lyg tais ten turėjo būti biblioteka, tačiau prieš penkias minutes buvau panašioje patalpoje, nejaugi pasiklydau?" berniukas apsižvalgė ar nepamatys draugiškų veidų, tačiau nematė nė vieno žmogaus, visi kažkur buvo išėję, beklaidžiodamas pamatė kažkokią tai mergaitę. Vaikinas jau norėjo ją pašaukti ir paklausti, kurioje pusėje biblioteka, prieš ją atsivėrė kažkokios milžiniškos durys "kas čia?" pagalvojo ir išsižiojo, nebuvo matęs iš niekur atsirandančių durų, kaip tas berniukas bendrajame kambaryje ir sakė, Sem tikriausiai pamatys daaaaug naujovių, nes šioje mokykloje yra daug paslapčių, ir visos tos paslaptys motyvavo berniuką, skatino ieškoti, domėtis ir stengtis viską sužinoti. Mergaitei įėjus į vidų, vaikinukas ėjo link tų didelių durų per ilgą koridorių, beeinant pasileido bėgti, pribėgęs prie dūrų šis sustojo atsikvėpti, sunkiai kvėpavo ir laikėsi atsirėmęs į duris.                                                                     
Viduje mergaitė buvo įkritusi į fotelį, ir staiga atsisuko į jį.
- Labas, ką čia veiki?- susimąsčiusiu veidu vaikinas nužvelgė merginą, kuri buvo labai graži, tad šis taip keistai šyptelėjo, o tada susigėdęs pasislėpė už durų sienos, mat nebuvo įėjęs į vidų.

[Ashley Shaw]

Taigi Ashley stebėjo nediduką berniūkštį, įsispraudusį tarpduryje. Jis nedrąsiai pasisveikino ir paklausė ką merginukė čia veikianti. Ką gi gali veikti, jei ne mėgautis visais kambario privalumais. Tikrai nuostabus dalykas. Ko panorėsi, tą tuoj pat ir gausi. Visai nieko čia apsigyventi. O ką? Kas blogo gerai gyventi?
Dvylikametinukė kuo ramutėliausiai toliau sau gulėjo krėsle ir net nekrustelėjo, tik susidomėjo. Pirmakursis.. Jau apsipratęs čia taip nekalbėtų, o juolab nesiteirautų kas ką veikia. Aišku, kad pirmakursis. Tačiau šis atrodė labai mielas, tad grifė tik šyptelėjo pamačiusi, jog jis nužvelgė ją, o tada tarytum mažutis, drovus šunytis pasislėpė už sienos.
- Na, užeik užeik, - dar kartą šyptelėjo garbanotų plaukų savininkė. - Sėskis, ko ten dabar pasislėpei? Neįkąsiu, - linktelėjo galvele link kito foteliuko ir dar labiau pakėlė lūpų kampučius. Įdomu, kaip čia dabar bus.. Turėtų persipinti dviejų žmogiukų nuotaikos, pomėgiai ir pasikeisti kambarys. Hmm.. Na pažiūrėsim. Ashley išsišiepusi laukė kol pirmakursis užeis. Jei užeis ir nepabėgs. Belaukdama merginukė užsinorėjo vandens stiklinės. Pažvelgusi į dešinį šoną, kaštonplaukė išvydo stalelį su vandens stikline. Ji ištiesė ranką, bei sučiupusi stiklinę, gurgštelėjo kambario temperatūros vandenėlio su citrina.

[Sem Interficio]

Berniukas paragintas išlindo iš už sienos ir įėjo į vidų. Priėjo arčiau prie gražios mergaitės, kuri sužavėjo berniuką iš pirmo žvilgsnio. Jai paliepus prisėdo, apsižvalgė.
- Kas čia per kambarys?- akiniuotas berniukas sėdėjo ir jaukėsi šiek tiek nepatogiai, pasiklydo, o pirmas išvystas žmogus yra mergaitė iš jo koledžo, su kaštoniniais banguotais plaukais. Vaikinukas apsižvalgė, šiek tiek ir pats buvo ištroškęs, mat nuo streso jam buvo išdžiuvusi gerklė, bet nenorėjo gerti svetimo vandes, o kas, jei čia tos mergaitės vanduo? Būtų nemandagu pasiimti ir gert ikažkieno kito vandenį net neatsiklausus. Tad tik sėdėjo ir žiūrėjo, kaip mergaitė gurkšnoja vandenuką.
- A... aš pasiklydau, ieškojau bibliotekos, bet nuėjau kažkur ne ten, ir nebežinau kaip grįžt- berniukas  pažiūrėjo merginai į akis ir greitai nusuko žvilgnį tolyn. "Dabar ji galvos, kad aš koks nevykėlis" keikė save berniukas, rankutės uždėjęs ant savo kelėnų. Kambarys nepasikeitė, nes berniukas netroško kambario pabėgimui, jis šiuo metu tenorėjo būti šiame konkrečiame kambaryje su šia mergaite, net nežinojo, jog kambarys gali keistis pagal žmogaus norus.

[Ashley Shaw]

Pagaliau pirmakursis išlindo iš už kampo, užėjo ir dar vis nedrąsiai sėstelėjo ant gretimo fotelio.
- Tai kambarys iki pareikalavimo. Tiksliau jame esanti nuostabi vietelė - unikalus kambariukas. Visas dizainas keičiasi pagal žmogaus pageidavimus, gyvenimo būdą, pomėgius. Čia rasi viską ko užsigeisi. Netgi vandens stiklinę, - užmačiusi, kad grifiuks ištroškęs, šyptelėjo ir nukreipė žvilgsnį į iš netikėtai ant stalelio išdygusią antrą stiklinę vandens.
Grifė paėmė ją ir ištiesė vaikinukui.
- Nusiramink. Viskas suprantama. Naujai iškeptas, tad pirmos dienos bus sunkiausios, o poto apsiprasi, - pro ūsą kalbėjo drąsuolė. - Tu aštuntame aukšte. Reikės gerokai nusileisti. Įdomu, kaip čia taip aukštai užsiropštei, a? - nusijuokė antrakursė ir prisiminė ko pati atėjo, bet tuoj pat išmetė tai iš galvos. - Jei norėsi, galėsiu palydėti. Žinau ką reiškia klaidžioti po pilį. O tu kaip suprantu pirmakursis. Grifas ar ne? - nuskaitė nuo mantijos Grifų Gūžtos emblemą, vėl nukreipė akis į bernioko, o tada pakėlė vieną vešlų antakį.
Padėjusi saviškę, pustuštę stiklinaitę ant stalelio, mergiotė pažvelgė į žaliaakį.
- Aš Ashley. Grifė. Antrakursė. O kuo tu vardu? - klustelėjo ši.

[Sem Interficio]

Berniukas jautėsi kiek nedrąsiai, šalia jo gi sėdėjo mergaitė. O šis su mergaitėmis dažnai nekalbėdavo. Šiai pasiūlius juodaplaukiui atsigerti, šis pažvelgė mergaitei į akis.
- Ačiū- tyliai pasakė, ir paėmęs stiklinę atsigėrė, vanduo praplovė jam gerklę, ir atgaivino, suteikė energijos.
- O tu eisi į pamokas?- vaikinukas buvo šiek tiek persigandęs, kad nepasiklystų, o tai dar užpyks koks mokytojas, ypač tads baisus.... Apsigynimo nuo juodosios magyjos mokytojas- Ar nenorėtum su manim nueiti? Aš.. nežinau kur jas rasti... - berniukas tyliai sušnibždėjo, net verkt norėjosi, pirma diena, pasiklydo, dabar sėdi prie mergaitės, ir nežino kur eiti, o kas bus, jei atstums? Akiniuotasis berniukas padėjo stiklinę ant stalo ir rankomis prispaudė kelėnus prie savęs.
- Mano vardas Sem... grifas.. pirmakursis..- su pauzėmis tyliai atsakė berniukas, kuris dabar atrodė labai nedrąsus.

[Ashley Shaw]

Vis dar išsišiepėlė Ashley įkritusi gulėjo foteliuky. Buvo taip linksma žiūrėti į baisiausiai nedrąsų bernužėlį. Merginai net teko nežymiai įsikąsti į lūpą, jog galėtų pasakyti nors žodelį. Grifiokė suprato, kad taip negražu, tačiau ką galėjai padaryti, kai mažutis, mielutis, nedrąsutis pirmokėlis sėdėjo susigūžęs tarytum pamuštas kačiukas.
- Nope, aš ruošiuosi praleisti visą savo laisvą laiką šitame kambarėlį, tarp keturių sienų. Visvien man liko nedaug, tad kodėl gi nepraleidus gyvenimo nuostabiam kambariukyje, kuriame gali gauti viską, ko tik panorėsk. Na, o tu tikriausiai tapai mano įkaitu. Paversiu tave savo tarnaite, - nustačiusi rimtą miną kalbėjo Ashley, o tada lazdelės pagalba, užtrenkė duris.
Neištvėrusi tikriausiai nei dviejų minučių, ji susijuokė.
- Nusiramink, aišku, kad eisiu. Ir tikrai palydėsiu tave į pamokas, tad nėra ko nerimauti, - toliau tęsė antrakursė, žvelgdama į nusigandusias pirmakursėlio akeles.
- Tik čia dabar nepravirk. Juk grifas esi, - kiek nerimavo, jog teks raminti berniūkštį. - Beje, dar pamokos nevyksta, tad galim pasėdėt čia, na žinoma jei jau nori keliaut, tai galiu nuvest, - jau kiek numalšinusi šypsenėlė nuo veidelio, tarė garbanė.
Stalelis su stikline dingo, o rudų akelių savininkė atsistojo, bei priėjo prie lango. Susinėrusi rankas, ši žvelgė į kelis mokinius, kurie vaikščiojo po ežero pakrantę.

[Sem Interficio]

Berniukas sėdėjo, ir nerodė jokių drąsos požymių, tai nebūvo dėl to, jog jis buvo bailys, tai buvo dėl to, jog jis nebuvo pratęs bendrauti su gražiomis mergaitėmis. Ši pati to nesupratusi berniukui iškėlė ultimatumą, lyg sakytų "ginkis arba būsi mano tarnaitė", berniukas staigiai pakilo ir išsitraukė lazdelę.
- Nė už ką! Aš.. Aš ginsiuos!- berniukas ištiesė savo lazdelę į mergaitę ir atrodė pasiruošęs gintis, nesvarbu, jog nemokėjo nė vieno burtažodžio, tuo labiau kovinio, iki kokio ketvirto kurso, kovinių burtažodžių net nemoko, tai iš kur jis žinos. Mergaitei pasakius, jog juokauja, šis įsikišo lazdelę atgal į tam skirtą kišenėlę švarkelio viduje.
- Aaa, juokauji, na gerai. Tai sakai šiame kambariuke yra viskas ko galiu panorėti?- vaikinukas apie kažką pagalvojo, ir ant stalo atsirado pergamentas, berniukas priėjo prie jo ir išvyniojo- manau rasiu kelią, panorėjau šios mokyklos žemėlapio, su instrukcijomis, kaip nueiti į kiekvieną kabinetą- vaikinas nusišypsojo.
- Gerai, pabūkime čia, iki pamokos dar daug laiko- vaikinas nusijuokė ir priėjęs atsisėdo į fotelį, jau jautėsi drąsesnis, galbūt mergaitės juokelis sukaupė jo visą drąsą, ir šis dabar ja tiesiog spinduliuoja.

[Ashley Shaw]

Atsisukusi į tamsiaplaukį, mergiotė nužvelgė jį nuo galvos iki kojų.
- Tai tarnaite būt nenori, a? - įsmeigė akis į Sem ir šyptelėjo.
Antrakursė buvo priėdus velnių ir tiesiog nesugebėjo atsispirti minčiai, netikėtai šovusiai į galvelę. Staiga bernioko rūbeliai persimainė į trumputį, juodą sijonėlį su balta prijuostėle ir juodą palaidinukę su baltais nėrinėliais ant rankovėlių.
- Vis dar nenori? O tau tinka, - iš paskutiniųjų laikėsi nesusijuokusi.
Prieš pirmakursį išdygo didelis veidrodis, kuriame jis galėjo matyti save visu ūgiu. Dvylikametinukė pastebėjo, kad dingo mielas, nedrąsus kačiukas, o vietoj to prieš ją stovėjo nediduks, ką tik iš kiaušinio išsiritęs paukštukas, norintis įkirsti. Tada velnys viduje vėl sukirbėjo ir pakišo jai mintį, tačiau gal vis dėl to šįkart teks susivaldyt. Juk tai tik pirmakursis, tad geriau jo nebaugyt. Vietoj to, ši grįžo fotelin. Staiga kambario dizainas pasikeitė. Sienos pasidarė kiek tamsesnė, šviesos kambaryje kiek sumažėjo.. Tikriausiai tai dėl pasikeitusios Ashley nuotaikos.

[Sem Interficio]

Berniuko drabužėliams pasikeitus, berniukas šiek tiek susiraukė, nusprendė atkeršyti tuo pačiu. Mergaitei ant galvos atsirado lankelis su katytės ausytėm, o drabužėliai pavirto į tarnaitės drabužėlius. Berniukas priėjo prie pačios mergaitės.
- O tu, būsi mano katytė padėjėja?- uždėjo ranką mergaitei ant galvos ir paglostė- galėtum man miaukti kiauras dienas- berniukas nusijuokė, vienas kitą pavertė į tarnaites, o mergaitės katės ausytės atrodė labai mielai.
- Žinai? Tau tinka tos ausytės- sukikeno berniukas- paėmė mergaitę už liemens, kita ranka paėmė mergaitei už rankos ir nulenkė kaip per tango, įdėmiai stebėjo Ashley akis, jo veidas vis artėjo prie jos, o likus keliems centimetrams berniukas sustojo, normaliai atsistojo ir paleido merginą.
- O būtum mačius savo veidą- oj juokės berniukas, net susiėmęs už pilvo. O tada kaip susitarus, abiejų vaikų drabužiai sugrįžo į jų pradinę formą, o ir pačio kambario išvaizda pasikeitė.
- Oho, nejaugi užpykai? Kambarys pasikeitė- berniukas žvalgėsi aplink, kaip kambario tapetai keitė spalvą, keitėsi ir kai kurie daiktai arba keitėsi jų forma. Kambarys labai patamsėjo, tad berniukas net persigando "Nejaugi rimtai supyko? Aš tik pajuokauti norėjau" .

[Ashley Shaw]

Staiga grifiukės drabužėliai persimainė į lygiai tokius, kokius dėvėjo ir Semas, tačiau vienas skyrėsi - ant Ashley viršugalvio stūksojo lankelis su katės ausimis. Na, neprastai jis čia.. Tikrai nesitikėjau, kad keršys. Netikėtumas sekė netikėtumą. Berniokas pasielgė tikrai kvailai. Šis apglėbė Ashley liemenį, o tada nulenkė taip, kaip šokių pabaigose nulenkdavo vaikinukai partneres. Tamsiaplaukio veidas artėjo link garbanės, o žalios jo akys buvo įsmeigtos į Ashli. Tada jis atsistojo ir paleido mergiotę. Iš jos veidelio dingo šypsenėlė. Pirmakursis plyšo juokais, tad grifė privalėjo atsiteisti. Na palauk, dabar tai klius tau. Kambario sienos dar labiau patamsėjo, kol galiausiai pasidarė anglies juodumo. Vienintelis apšvietimas buvo tik ant sienos iš kažkur išdygęs deglas.
- Kaip drįsti tu, menkas žemės kirmine!? - nustačiusi kuo piktesnė išraišką, bei pakėlusi toną, išrėžė kaštonplaukė.
Antrakursė išsitraukė lazdelę ir vėl ją nukreipė į duris.
- Colloportus, - užrakino kambarį. - Dabar pasigailėsi užėjęs pro šias duris! - grėsmingai pradėjo šaukti.
Mintyse merginukė panorėjo netikros lazdelės ir jau po akimirkos jos rankėlėj stūksojo pigi, guminė kopija.
- Reducto! - sušuko panelytė, tačiau nieko nenutiko.
Tada Ashley panoro savosios lazdelės ir pradėjusi kikenti įkrito į fotelį. Kambarys tuoj pat grįžo į pradinę formą.

[Sem Interficio]

Vaikinas jau būtų baigęs žaidimus su šia mergina. Žiūrėjo, į ją, nors ji ir atrodė tikra pokštininkė, dabar tikrai atrodė, jog supyko. Na, berniukas bent jau taip manė, kol nepamatė iš mergaitės rankos sekundėlei dingusios lazdelės, o po to vėl atsiradusios. "Pakeitė netikra? Įdomu ką dary-" nutraukė jo mintis mergaitė, kai pradėjo šūkauti, užtrenkė duris. "Jei puls, šoksiu į šoną" pagalvojo vaikinas, o merginai antrą kart ištiesiant lazdelę vaikinas šoko į kairę, kad 'pamėgintų išvengti' burto, kai žinojo, jog mergina apsimetinėja.
- Ką tu darai!?- atsistojęs, sušuko berniukas, apsimesdamas, jog pats supyko. Įsikišo ranką į vidinę kišenę, ir apkeitė savo burtų lazdelę netikra, kaip ir mergaitė, tačiau jis buvo protingesnis, mergaitė negalėjo matyti nei jo rankos, nei lazdelės, kol ši buvo jo vidinėje kišenėje. Staigiai ištraukė ir kaip mokėsi, apsuko ratą, o tada lyg pliaukštelėdamas su botagu staigiai ištiesė į mergaitę.
-Avada kedavra!- šaukė patį pirmą į galvą atėjusį burtažodį, kurį turėjo žinoti, kiekvienas kažką apie kovinius burtus girdėjęs burtininkas, jeigu pirmokas žino, antrakursė tikrai turėjo žinoti. O išvydęs mergaitės reakciją susiėmė už pilvo, taip stipriai juokėsi.
- Nejaugi manei, hahaha, kad mane apgausi? Hahaha- nesuvaldydamas juoko, paklausė mergaitės. Šiek tiek apsiraminęs berniukas pasikasė pakaušį.
- Gal jau baigiam? Kol nepadauginom- pasakė ir apkeitė guminę lazdelės kopiją į tikrą.