0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Coraline

Knygų apie žiobarus skyrius
« Prieš 6 metus »
Biblioteka. Kažkur tarp knygų apie Hogvartsą ir neaišku kokių knygų skyriaus buvo Knygų apie žiobarus skyrius. Šioje vietoje buvo surinktos viso pasaulio knygos apie žiobarus ir žiobarotyra. Čia buvo įvairiausių knygų: senų, naujų, be viršelio, suplyšusiais kampais ir dar daugybe kitokių. Deja skyriuje jau gan ilgą laiką niekas nesilankė, tad čia netruko dulkių, vorų ir voratinklių...

Karolaina neturėdama veiklos, prisiminė, jog girdėjo kitus mokinius kalbant apie žiobarus ir žiobarotyrą. Mergaitė atėjo į biblioteką ir nutipeno į knygų apie žiobarus skyrių. Ji žinojo, kad čia būtinai ras atsakymą. Ji įžengė į skyrių. O, čia daug knygų pagalvojo ji, matydama pilnas lentynas knygų. Kurią knygą turėčiau perskaityti pirmiausia mergaitė įžengė į skyrių ir pradėjo skaityti knygų pavadinimus. Mergaitė pasiėmė kelias knygas. Dvi iš jų buvo gan naujos. Trečia atrodė lyg spausdinta prieš kokius 50 metų. Manau to pakaks, kad sužinočiau atsakymą į savo klausimą nutarė Laina ir atsisėdusi skyriaus gale, kamputyje, pradėjo skaityti. Taip ji praleido apie pusę valandos. Gaunasi kad aš pagal kitus purvakraujė. Visiškai neturiu giminaičių, kurie būtų burtininkai. Šiek tiek nuliūdo Karo. Tačiau mergaitė suprato, jeigu ji neišsiduos kad ji iš žiobarų šeimos, niekas net nesužinos, kad ji purvakraujė. Jai šiek tiek pakilo nuotaika. Laina atsistojo ir padėjusi knygas į vietas grįžo į Švilpynės bendrajį kambarį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Karolaina Davies »

*

Neptunica Ameshville

Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Maria bevaikščiodama bibliotekoje, užklydo į šį knygų skyrių. Atrodo čia buvo knygos apie žiobarus. Žiobarai, žiobarai, žiobarai... 11 metų Marią Blackwood, dabar jau Klastūnyno pirmakursę, supo žiobarai. Ir ji pateko į knygų apie žiobarus skyrių. Sutapimas? Ne, greičiausia likimas. Panašu, kad žiobarai visada bus šalia. Tačiau merginai tai netrukdė. Jai patikdavo žiūrėti kaip žiobarams kas nors nesigauna ir jie svajoja būti burtininkais. Hahahah. Jei būdami 11-olikos negavo pakvietimo į Hogvartsą, tai gali pamiršti apie tapimą burtininkais. Ji nejautė neapykantos ar kažko panašaus žiobarams. Juk tai tiesiog žmonės, ir ne jie kalti, kad likimas jų neapdovanojo. Argi ne tiesa? Hm, ką čia nuveikus. Apie žiobarus manau žinau daugiau negu parašyta šiose knygose. Kokia aš protinga mintyse nusijuokė klastuolė. Na, bet niekam nepatrukdysiu juk, jeigu kokią nors knygą čia pavartysiu. Juk taip? svarstė Maria. Ji paėmė pirmą pasitaikiusią knygą. Ji buvo kietu beveik išblukusiu viršeliu. Tačiau vis dar matėsi pavadinimas "Žiobarai. Kas jie?" Hahah. Raskite man bent vieną burtininką pasaulyje, kuriam reiktų skaityti šią knygą. Net būdami vaikais burtininkai jau žino kas yra žiobarai mąstė mergina. Staiga ji išgirdo už savęs žingsnius. Atsisukusi ji pamatė merginą. Ji dėvėjo Klastūnyno uniformą. Atrodo, jai irgi buvo 11 metų. O gal 12? Nors labiau panaši buvo į 11 - metę. Jos plaukai buvo rožiniai ir trumpi, akys tamsios, lūpos putlios, o ūgiu... ūgiu ji buvo žemesnę už Marią vos ne visą galvą. Visiška mano priešingybė. toptelėjo Mariai, merginai kurios plaukai buvo melsvai žali ir ilgi, akys beveik žydros, o lūpų beveik nesimatė.
- Labas. - tarė klastuolė savo bendrakursei.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Po praeito nesėkmingo buvimo bibliotekoje, Emillia nusprendė nueiti ir pasiimti naujų knygų, nes praeitą knygą perskaitė,  kurią paėmė iš užburtos. Ta knygą vadinosi " Sukurti savo likimą ". Tai psichologinė knygą, joje aprašoma , vos ne visą psichologiją. Perskaičius , Emillia jau jautėsi kaip kokia nors profesorė.Ši knyga visgi nuostabi.Eidama klastuolė norėjo kažką panašaus rasti. Įėjus į biblioteką, ji pradėjo ieškoti knygų lentyną kur būtu kokia nors psichologija. Arba bent kažką panašaus. Priėjus rado tos pačios knygos autorės kitas knygas. Jos irgi buvo psichologinės. Emillia vos pradėjo ne šokinėti iš laimės tai , kad rado dar tą pačią autorę. Ten buvo septynios knygos. Dilaurentis pasiėmė pačią didžiausią knygą. Knyga vadinosi "Galia" . Viršelis buvo ugninės spalvos, ir nupiešti auksinės spalvos žiedai. Emillia laikiusi knygą buvo jau su kvaila šypseną ant veido . Perskaičius šia knygą , turbūt ir vėl jaučiausi kaip kokia nors profesorė, psichologė . Pagalvojus Emillia vos nesusijuokė. Eidama su knygą rankose , ji rado staliuką . Klastuolė buvo jau pasiruošus skaityti, bet atsisukus už staliuko, buvo knygų lentyną apie žiobarus. Emillia atsistojo ir apžiūrinėjo knygas. Jai buvo įdomu. Visgi jos tėvai žiobarai. Dėl to ir truputį nusiminė, nes Emillia purvakraujė. Dėl šito jį visą laiką kompleksuodavo ir drovėjosi. Ji net negalėjo patikėti, kad pateko į klastūnyną. Emillia susigalvojus buvo nusiminusi kokias keturias minutes. Visgi tai nepakeisi.Ir neturiu liūdėti dėl šito. Apžiūrinėdama knygas rado knygą , apie žiobarų šeimas ir kaip jų vaikai tampinėjo burtininkais. Ten buvo vos ne viskas aprašyta apie tai. Emilliai buvo įdomu , kodėl ji tapo burtininkė, o ne jos sesė, ar visą kita jos giminė. Padėjus knygą ant stalo, ji pažiūrėjo į knygą "Galia". Emilliai pasidarė geresnė nuotaiką ir norėjo ruoštis pradėti skaityti. Bet prie jos priėjo mokinė ir su ją pasisveikino. Emillia išsigando net, ji pasižiūrėjo , ten buvo mergaitė, visa galvą aukštesnė už ją . Įdomu, kaip aš jos nesugebėjau pastebėti.. Ji mane labai išgąsdino. Bet ko ji su manimi sveikinasi? Gal susipažinti nori? Nors prisiminus praeitą susipažinimą su Ren, ir kai tai viskas pasibaigė tai , kad aš patekau į ligoninę, mane nelabai džiugina. Nors ji tik pasisveikino. Emilliai kaip tik buvo keista nuotaiką, jai užsinorėjo pabūti kokiu nors protinguoliu. DiLaurentis atsistojo pozą , kažką panašaus kaip kritikuoją parodoj piešinius, ir pradėjo žiūrėti į tą mergaitė.
- Matau esi pirmakursė ir iš klastūnyno. Malonu susipažinti. Aš Emillia DiLaurentis.
Emillia pradėjo kalbėti su kažkokiu keistu akcentu. Ji ištiesė ranką , kad su ją pasisveikinti. Visgi keistą taip elgtis, tik tam , kad padaryti kažkokį kvailą įspūdį apie mane. Nors tai labai juokinga. Bet vistiek niekas ir niekada nesupras mane ir mano humoro jausmą. Emillia vos nenusijuokė, dėl savo elgesio. Tai buvo keista. Visgi tą knygą ant jos blogai paveikė. Emillia pradėjo keistai žiūrėti į tą klastuolę. Žalsvai mėlyni plaukai. Dar viena nenormali kuri pasidažius keistai plaukus.
 Nors tai keista , kad aš ją kritikuoju. Jai tinka. Nors jeigu ji iš klastūnyno kaip ir aš tai turbūt irgi kokia nors blogiukė. Nu pažiūrėsim.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Emillia DiLaurentis »

*

Neptunica Ameshville

Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Ji išsigando?! Žmonės kas leido šiai bailei tapti klastuolę? nusijuokė mintyse Maria. Na ir ko ji tyli? Nejaugi išsigando taip, kad net balsą prarado. Duh, keistuolė. Ji atsistojo į kritikės pozą? Wow.
Įdomu ką dabar ji pasakys? O gal pastovės ir pabėgs. Hm?

- Na ir keista tu, Emillia DiLaurentis. - nusijuokė klastuolė. Bendrakursės akcentas buvo keistas. Bet iš karto jautėsi, jog ji ne anglė. Maria žinojo visus anglų kalbos dialektus. Iš kur gi ši protinguolė? Netikėtai DiLaurentis ištiesė ranka. Maria ją paspaudė.
- Ką gi. Malonu ir man su tavim susipažinti. - tarė Blackwood ir pastebėjo keistą rožinplaukės žvilgsnį į jos plaukus. Heh. Man patinka kai visi stebisi mano plaukų spalva. Juoda spalva visada atrodė nuobodžiai ant mano plaukų.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Emillia ne pirmą kartą girdi žodžius , kad ji keista. Ji tai puikiai žino , ir kai kada specialiai taip elgėsi. Ji dažnai vaidina , kad tokia yra . Niekas nežino tikros jos . Ji yra uždara mergaitė , visada viska paslepia viduje savęs .
 - Man irgi malonu susipažinti. - pasakius Emilliai, Emillia pagalvojo , kad jai netgi ir nemalonu susipažint. Jai buvo vienodai. Ji pastebėjo, kad Maria į ją žiūri keistu žvilgsniu. Maria buvo pastebėjus , kad Emillia spokso į jos plaukus. DiLaurentis pasidarė nejauku, ir nustojo spoksot į plaukus.
- Tai, ką veiki šitam skyriuje apie žiobarus?
Emillia tiesiog bandė palaikyti dialogą . Visgi tiesiog nusisukti ir pradėt skaityt knygas, bus nemandagu.Nors uždavus klausimą, Emillia nusisuko ir norėjo paskaityt knygą. Bet iš tolaus pamatė kažkokią neoninės spalvos knygą. Tos knygos viršelis ją labai sudomino. Emillia atsistojo ir nuėjo prie tos knygos. Pasiėmus knygą priėjo prie Marios.
- Argi negražus viršelis? Įdomu apie ką ši knyga.
 Atvertus knygą, pradėjo sklisti skirtingi šešėliai. Emillia nesusigaudė kas vyksta ir knyga numetė. Dėl tos tamsumos, ji nepamatė kur metė knyga. Po minutės pastebėjo , kad knygą metė į Maria. Klastuolei pasidarė labai nemalonu,nejauku dėl savo tokio poelgio. Ji norėjo atsiprašyt, bet šešėliai iš knygos nenustojo sklisti. Tie šešėliai pradėdavo sklisti iš knygos ir jie išnykdavo viršuje . Emillia pabandė prieit prie Marios ir pamatė netoli tą knygą. Iš knygos nustojo sklisti šešėliai, bet knygoje pradėjo ryškiai auksiniai šviesti raidės. Emillia spoksodama į knygą , jau pamiršo ką norėjo pasakyt Mariai.  Žiobarų paslaptys prieš burtininkus. Perskaičius tai Emilliai kilo daug klausimų. Kas čia ką tik viskas įvyko? Kur dingo visi tie šešėliai? Kodėl knygos pavadinimas pasikeitė ir jis pradėjo šviesti? Kokios dar žiobarų paslaptys gali būti? Emilliai pažiūrėjus į Maria, suprato , kad ji irgi nustebusi. Emillia dar suprato tai, kad viskas tai įvyko dėl jos . Jai pasidarė nejauku. Ji pradėjo galvot, kad tuoj ateis mokytojai ir pradės ant jos rėkti. Bet niekas neateidavo.  Emilliai buvo smalsu kas gi ten knygoj.
- Tikiuosi niekam nesakysi, kas čia ką tik buvo. Prašau tavęs. Bet ar tau neįdomu, kas parašyta šioj knygoj? Gal norėtum ją paskaityti kartu? Visgi įdomu, kas per paslaptys čia. Bet nežinau, man kažkaip baisu , kad skaitant šia knygą, dar kažkas gali nutikti. Atrodo, kad ši knygą yra pavojinga. Bet pavojus mane visada domina. Nesitikėjau, kad čia bus kažkokie nuotykiai. Taigi ką galvoji?
Emilliai buvo įdomu kas ten. O kartu su Maria bus gal dar ir linksmiau Emilliai. Tikiuosi ji sutiks su mano pasiūlymu. Nors pagal jos veido išraišką jai irgi įdomu. O gal aš klystu? Gal tai pavojinga ir tikrai nereikia skaityt šios knygos, ir pranešt tai mokytojams? Nors ne nesamonė, aš paskaitysiu ją, visgi dar pavadinimas vilioja. Staiga knygos viršelis pradėjo keistis į raudoną spalvą. Puslapiai irgi. Jie pradėjo lyg senėti. Knyga ankščiau atrodė, gan nauja, bet pasikeitus jį atrodė labai sena. Raidės vis dar švietėsi. Pas Emillia atsirado šypsena. Visgi šią knygą aš tikrai perskaitysiu.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Ką aš veikiu šiame skyriuje apie žiobarus? Geras klausimas! Aš tiesiog kaip kažkokia kvaiša čionai užklydau, o juk ieškojau tos kaip ten, ah tiksliai užburtos lentynos. Norėjau surasti kokia nors knyga apie Blackwood giminę. Girdėjau čia yra knygų apie įvairias burtininkų šeimas, o man įdomi maniškė kurios nepažįstu. Oh ir dar labai norėjau paskaityti knygų apie magiškus augalus. Mano kambarys Londone tikra oranžerija. Beveik visą kambarį ir balkoną užima gėlės. Ir dar jų yra visas šiltnamis. Bet žinoma man to nepakanka ir aš labai labai norėčiau turėti kokių nors magiškų augalų. Maria mintis nutraukė Emillia. Ta mergina kažką jai sakė. Ji paėmė kažkokia knygą ir viskas įvyko lyg pagreitintame filme. Galiausiai Blackwood ir DiLaurentis žiūrėjo į knygą neoniniu viršeliu.
- Griebk tą knygą ir dingstam iš čia. Nes tuoj bibliotekininkė ateis. -tarė ji Emilliai ir merginai pagriebus knyga jos abi dingo iš bibliotekos.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
Suzu lėtai pėdino link jam reikiamo knygų skyriaus. Nežinia, kokia musė jam įkando, bet jis panoro pažinti žiobarų pasaulį. Pamokos, kuriose buvo, berniukui ne per labiausiai patiko, bet visgi buvo įdomu, kaip žmonės geba gyventi be magijos. Aišku, berniukas pats nemėgsta visų būrimų ir burtų lazdelių, bet be jų neįsivaizduoja nieko. Namuose, kur nueisi, ten kažkas užburta ir savaip dirba. O žiobarai, pluša visur, neturi jokios magijos, bet vis tiek geba kažkaip linksmintis.
Išsitraukęs gražiu viršeliu knygą, kuris buvo tamsiai žalios spalvos su dideliomis raidėmis parašytų pavadinimu į kurį vaikis dėmesio nekreipė, berniukas atsisėdo ant žemės ir atsivertė pirmąjį puslapį. Tik jį daugiau traukė ne tekstas, o nuotraukos. Suzu kai kurie daiktai jose atrodė labai keisti. Atsivertęs puslapį, kuriame buvo žiobarų transportas, susiraukė nužvelgdamas visas nuotraukas. Lėktuvai? Kodėl jie tokiais griozdais skraido... Išvis, kas čia per pavadinimas "lėktuvas"... O kas čia dar? Nužvelgęs dviratį jis ėmė įsivaizduoti, kaip su juo reiktų važiuoti. Bet nelabai suvokė, ar atsisėdus jis ima pats riedėti, ar dar kažką daryti reiktų. Atsidusęs, kad nieko nesuvokia Suzu atsivertė naują puslapį, bet jo neskaitė, nes pakėlė galvą apsidairyti. Jam buvo kiek keista sėdėti tyloje, o dar kai jis ne gamtoje, o pilyje...
kuso kurae

*

Nihal Eris

Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
Nihal mažais žingsneliais tipeno į biblioteką, ką ten veiks ji net nenumanė.. Tačiau apsidairyti ji vis tiek norėjo.. Skaityti grifė nemėgo, netgi labai, tačiau jai buvo įdomu apžvelgti senas, niekam nereikalingas knygas, tiksliau jai patiko stebėti paveiksliukus, o skaitymas buvo tik antraeilis dalykas. Atžingsniavus į biblioteką mergina nežinojo kur dėtis, nes ši buvo pilna, kaip niekad, sunku buvo prasmukti pro vaikus ir ką šie čia veikia... Nežinodama kur pasislėpti Nihal nupėdino į žiobarų skyrių, šis gal ir nebuvo itin įdomus, tačiau apsidairyti ir bandyti suprasti, ką žiobarai skaito buvo gal šiek tiek ir smalsu.. Juk jie irgi kažkuo tai domisi, negi tik dirba ir miega.. Priėjusi prie knygų lentynos mergina nustvėrė pirmą pasitaikiusią knygą.. "Laimingo gyvenimo raktas". Kaip čia ją suprasti, kaip raktas, gali būti laimingas gyvenimas.. Atsivertusi pirmus puslapius mėlynplaukė išvydo daug teksto ir daugiau nieko.. Ačiū, bet gal aš ką nors kitą pabandysiu,padėjusi šią psichologinę knygą, mergina nutrepsėjo palei skyrius, grifė nustvėrė dar vieną pavadinimu "Pavojingiausi gyvūnai".. na čia gal bus įdomiau, svarstė mergina vartydama knygą, kurioje buvo daug iliustracijų, kurios vaizdavo įvairius individus.. Pasiėmusi šią knygutę, violetinių akių savininkė ieškojo laisvos vietos prisėsti.. Kai netrukus priėjo vaikiną, tą patį su kuriuo dirbo per dvejas Žiobarotyros pamokas.. Šis sedėjo ant žemės ir vartė kažkokią tai ten knygą..
- Labas, - nedrąsiai išlemeno Nihal, - gal galiu prisėsti? - ir nesulaukusi atsakymo tuptelėjo ant žemės truputį toliau vaikino ir atsivertė pirmus knygos puslapius..

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
Nieko įdomaus nepastebėjęs berniukas vėl susikaupė ties knyga. Jis atsivertė puslapį, kuriame buvo žiobariškos profesijos. O gal man nebūti burtininku... Gal pritapti žiobarų pasauly? Taip savęs klausdamas jis tyrinėjo profesijas. Labiausiai jam į akis krito gydytojo, chirurgo, bet daugiau pasiskaitęs nusipurtė. Jie operuoja žmones? Kad sutvarkytų sulaužytus kaulus? O Dieve... Pasibaisėjęs tokiu dalykų Suzu pakėlė galvą ir prieš save išvydo mėlynplaukę mergaitę. Jis buvo taip susikaupęs į skaitymą, kad net nepastebėjo, kaip ji atsidūrė prieš jį. Nu va... Ir vėl žiobarai ir vėl matau ją... Nihal atsisėdo prie jo, o vaikis nieko kito negalėjo daryti, kaip nusišypsoti. Mat negirdėjo, ką ji sakė. Gal ji tik pasisveikino?
-Sveika,-po trumputės pauzės pasisveikino šis. Berniukas pasijautė kaip kvailys. Visiškas kvailys, kuris nieko nesupranta ir nemoka bendrauti. Iš tikrųjų, dėl kerėjimo jis toks ir jautėsi, bet ne tokiose situacijose. Vaikiui merginos atrodė kiek nesuprantamas sutvėrimas, juolab, jis buvo dar mažas vaikėzas, jo manymu, būtent dėl to ir bijojo bendrauti su jomis. Nors, kas iš tos baimės, jei amžinai sutinka mergiotes ir turi praleisti kurį laiką su jomis... Aišku, Suzu po truputį įprato ir nebe taip skundžiasi tuo, bet vis tiek nesupranta jų. Kiek pastebėjo iš savo mamos, mergiotėms labai rūpi išvaizda, o rengiasi jos visą amžinybę ir dar tai, kad joms būtina sakyti malonius žodžius jį erzino. Mat vaikis nematė esmės, jam linksmiau pajuokauti, galbūt netgi įžeisti, kaip savo draugą Hayato.
-Na, tai, ką čia veiki? Kokie vėjai atpūtė?-draugiškai paklausęs iš niekur iškilusio klausimo berniukas vėl žvilgtelėjo į knygą. Joje buvo daktaro nuotrauka, kuri jo nesužavėjo, tad vaikis užvertė knygą ir pakėlęs galvą dar kartą nusišypsojo draugei.
kuso kurae

*

Nihal Eris

Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
Atsivertusi pirmus knygos puslapius Nihal žvilgčiojo į nuotraukas ir mažai ką suprato, kuo tie gyviai pavojingi, nors ji gyvūnų ir nelabai mylėjo, tačiau jie buvo labai mieli ir gražūs.. Tačiau keistoki, nes dar keistesnių individų ji tikrai nebuvo mačiusi, na gal kelis, bet tie buvo magiški.. žiobariškus ji mato pirmą kartą, o dar ir nepaprastus, o pačius pavojingiausius pasaulyje. Kro - krokodilas, kas čia per vienas, šitas baisus prisiekiu, nieko šlykštesnio nemačiau, fee.. - mąstė mergina žiūrėdama į didelį padarą, primenantį padidintą, dvigubai padidintą driežą.. Nihal buvo tiek įsigilinusi į šią pabaisą, kad pamiršo, kad čia su ja sėdi ir kitas grifas.. Šiam pasisveikinus mėlynplaukė dar kartą linktelėjo galva ir vartė tą didžiulė, apiplyšusią, nutriušusią knygą.. Kas čia per padaras, hipo - hipopo - ta - mas.. na ir pavadinimai, o šlykštus, Jezus.. gal man šiandien jau užteks šitų nesąmonių, - užversdama knygą mįslijo grifė, nes tie individai ją purtė..  Pasidėjusi knygą šalia savęs Eris žvilgtelėjo į vaikiną ir jau ji buvo pasiruošusi klausti ką jis čia veikia, kai šis prabilo...
- Aš ėjau šiaip ne į šitą skyrių, - nutęsė mergiotė, - bet ten tiek daug vaikų, kad norėjosi šiek tiek ramiau pabūti... - besitvarkydama savo plaukus tarė violetinių akių savininkė ir atsakė vaikinui šypsena..

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
Iš pradžių pamanęs, kad ji neturi jokio noro su juo bendrauti, nustūmė tą mintį šalin. Nužvelgęs, kaip ji tvarkosi savo plaukus Suzu kiek sudvejojo. Kodėl jos visada taip daro? Kuo ta išvaizda svarbi... Pasikasęs pakaušį, kadangi mąstė, ką jai pasakyti, kad nebūtų tylą jis tik giliai įkvėpė.
-Hm... Aš tai sumąsčiau pasidomėti žiobarų gyvenimu... Žinai, kad jie turi tokius dalykus, kaip dviratis?-atvertęs knygoje seniau žiūrėtą puslapį jis parodė merginai dviračio nuotrauką.-Aš nelabai suvokiu, kaip su juo reiktų važiuoti... Na, yra du ratai, sėdynė... Bet kaip be magijos jis juda?-kiek susimąstęs jis vėl nužvelgė nuotrauką ir pamatė, kad kiek žemiau buvo nuotrauka su žiobaru, kuris sėdėjo ant to dviračio. tik tada berniukas pamatė pedalus, nors vis tiek puikiai nesuprato, kaip tas dalykas važiuoja. Pakėlęs galvą Suzu atsiduso. Jam tikrai atrodė, kad mėlynplaukė nenori su juo bendrauti. Jis manė, kad būtent dėl to neįdomu su mergiotėm kalbėtis, nenori nieko sakyti, kalbink jas... Daug pastangų reikalauja.
-Klausyk, tau nuotaikos nėra, ar šiaip nenori su manim kalbėtis?-atvirai paklausęs jis nužvelgė Nihal ir šyptelėjo, nors nežinojo, ar gerai padarė.
kuso kurae

*

Nihal Eris

Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Suzu šiandien atrodė, kiek keistokai. Atrodė kažkuo nepatenkintas ir sunerimęs, tačiau Nihal tas netrukdė, juk ji mato vaikiną trečią kartą ir jie vis susitinka, kažkur ten, kur egzistuoja žodis "Žiobarai". Jis dažnai atrodydavo susimąstęs.. O kai šis prabilo mėlynplaukė greit sureagavo į tai ką šis pasakė..
- Dviratis? - truputį susimąsčiusi mergina žvelgė į tai ką jai rodė vaikinas, - na taip, sudėtinga, tačiau yra pedalai, štai nuotraukos apačioje yra, - tačiau kai ši jau prabilo, vaikis buvo pamatęs tą nuotrauką, - bet manau išlaikyti pusiausvyrą vis tiek reiktu pastangų.. na tiksliau išmokti važiuoti dviračiu, - mergina kiek jaudinosi, nes šnekėti ir bendrauti su vaikinais ji buvo nepratusi.. visą laiką ji šnekėjo tik su merginomis, su jomis bendravo, tad sunkiai suprato, kaip reikia su jais bendrauti, nes dauguma sako, kad vaikinai turi rodyti merginoms dėmesį, o ne merginos, tačiau Nihal tai laikė tik mitu, tad liežuvio už dantų nelaikė..
- Kelintame kurse esi? Mes matomės jau trečią kartą, tačiau normaliai dar neteko pabendrauti išskyrus pamokų metu, - šyptelėjo grifė vaikinui, - kodėl sakai, kad nenoriu kalbėtis? - kiek su nerimu balse kažką ten suburbėjo Eris, - tiesiog pirmai buvau susitelkusi į knygą.. kuri iš ties truputį šiurpoką, na manęs negąsdina, tačiau tie padarai yra baisūs.. - prisiminusi tą didelį žalią driežą Nihal kiek nusipurtė..

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Jam jau supratus mergina parodė į nuotrauką apačioje. Eh... Čia aš vienas toks nepastabus?
-A... Čia pusiausvyrą reikia laikyti? Siaubas, kaip jie neužsimuša...-tada vaikis perskaitė pastraipa žemiau, kad žiobarai labai dažnai susižeidžia su čia transporto priemone. Ui... Nu... Gal man patylėti.
-Aš... Kol kas pirmame, o tu?-šyptelėjęs atsakė šis. Berniukas tikėjosi, kad mergina nebus keliais metais vyresnė, nors ji vienuolikmetės nelabai priminė.
-O... Tu taip, atsakinėji... Nerodydama susidomėjimo,-rinkdamas žodžius atsakė šis ir patraukė pečiais.- Aaa... Kuo ji tokia baisi?-nusijuokęs paklausė grifiukas ir žvilgtelėjo į viršelį. Ji ką, gyvūnų bijo? Ar jai viskas gerai... Nužvelgęs mėlynplaukę jis dar kartą žvilgtelėjo į knygą ir ėmė juoktis.
-Tu bijai tų gyvūnų? Tu ką magiškų nemačius?-jam tai atrodė labai juokinga, berniukas žiobariškus gyvūnus žinojo, bent dauguma ir jie jam ne taip jau ir skyrėsi nuo magiškų. Daugelis jų buvo net labai gražus, nesvarbu, kad agresyvus.
-Aš va... Labai norėčiau drakoną auginti, bet daug priežiūros ir šiaip negalima... Kiek žinau ir mama užmuštu,-vyptelėjęs pareiškė vaikis.-Tu juk kažką norėtum auginti?
kuso kurae

*

Nihal Eris

Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
- Aha reikia, nesu važiavusi šiuo transportu, tačiau, kiek esu girdėjusi, kad reikia laikyti pusiausvyrą, jis juk ant dviejų ratų.. - nusišypsojo mėlynplaukė. Bet gal kada ir norėčiau pabandyti, tik svarbu sprando nenusisukti, dar gal truputį jauna?
- Aš taip pat pirmame, - šyptelėjo mergina.. - O kaip man susidomėjimą rodyti, tau? - mergina šiek tiek susigėdo, bet vis tiek tai pasakė, - na tu simpatiškas, - dabar jau sėdėjo išpilta raudonio, nori susidomėjo, gausi.. ir net tokį, kokio nesitiki..
- Ne, aš jų nebijau, jie man negražus.. pažiūrėk, - rodydama į hipopotamą tarė mergina.. - Tiesa sakant drakonai daug gražesni, o jis didelis, storas o apie snukį jau nebekalbu.. - ir iš kur jie tokie? - O dėl magiškų tai tikrai, kad mačiusi, - su šypsena veide kalbėjo grifė.... Jis nori laikyti drakoną?
- Na gal kada svajonė taps realybe.. - jau šįkart noriai bendravo mergina.. - Aš tai gal norėčiau visai auginti gyvatę ar slibiną, iš tikrųjų nežinau, sunku pasakyti.. dabar dar apie tai negalvojau.. - nusišypsojo Nihal.. - O kodėl būtent drakoną? - na taip gražus ir įspūdingas individas..

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Knygų apie žiobarus skyrius
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Vis dar žiūrėdamas į dviratį berniukas nejučia atsiduso. Kažkurią dieną... Jis mąstė, kad būtų labai įdomu išsiburti dviratį ir išmokti su juo važiuoti, bet neturėjo galimybių tam.
-Nežinau...-patraukęs pečiais berniukas sustingo ir kiek išraudo. Ką atsakyti, jis nebežinojo ir pasimetė. Suzu jautė, kaip jį išmušė karštis, turbūt ir kaip burokas liko. Atrodo paprasti žodžiai, bet taip viską sumaišė.
-Eee...-nieko neturėdamas atsakyti berniukas tik ėmė juoktis.-Aš irgi manau, kad esu simpatiškas,-jis dar kartą nusijuokė, nors vis tiek dėl to buvo pasimetęs. Grifiukas bandė suvokti, ką tai reiškia, bet nelabai jam gavosi. Keista mergiotė... Išvis čia yra normalių mergiočių? Savęs klausdamas berniukas nužvelgė mėlynplaukę.
-Negražus? Tu ką gyvūnų nemėgsti?-vaikis nužvelgė rodomą gyvūną, kuris jam niekuo nesiskyrė nuo kitų, buvo lygiai toks pat savotiškas ir gražus.-Tai taip pat ir apie žmones galvotum? Va tas storas ir baisiu snukiu? Juk gyvūnai net gi nuostabesni už žmones...-taip pasakęs jis geriau įsižiūrėjo į tą paprastutį gyvūną.
-Na... Įsivaizduok, kaip nuostabu, tu sėdi ant drakono, jis skrenda padangėmis... Vėjas stiprus, bet toks malonus, o koks vaizdas!-su ugnelėmis akyse ėmė kalbėti vaikis.-Įsivaizduok, koks tobulas jausmas... Kaip gera būtų, o dar tas drakonas... Juk tai draugas visam gyvenimui ir net daugiau, nejau tu tokio nenorėtum?
kuso kurae