Renginiai
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Prieš 1 metus »
Aukštas lieknas juodaplaukis dairėsi po klasę kai iš niekur nieko už lango nugriaudėjo perkūnija. Vaikinas atsisuko ton pusėn, tačiau žaibą pamatyti, kaip žinia, jau per vėlu. Vėl nusigrįžęs į klasę iš nuobodulio grakščiais lazdelės mostais vis pastumdavo kurį nors suolą, kad šie išsirikiuotų kuo simetriškiau. Deja, turint aštrų vampyro žvilgsnį tai buvo be galo sudėtinga užduotis. Pirmos vyresnėlių pamokos laukė kaip nežinia ko, mat šie žmogeliukai jau formuojasi, renkasi puses. Nors ir pažadėjo duosiąs juodajai magijai ramybę jei gimtų sūnus, negalėjo, matyt jau tokia vargšelio prigimtis. Transfigūruotomis žalia spalva akimis vis vertino vieną dešimtąją milimetro tarp trečiojo ir ketvirtojo suolų antroje eilėje. Ech, sunku kai turi devyniasdešimt, jokios mokytojavimo baimės, jokio jaudulio dėl būsimos pamokos vedimo. Galų gale numetęs kukmedžio lazdelę ant suolo pasiražė, pamąstė kurioje pamokoje dabar jo žmona ir sūnus, greičiausiai birzalų. Dar sekundėlę kitą pasikankinęs pagaliau išgirdo skambutį ir griebęs lazdelę plačiausiai atvėrė duris, kad koks mokinukas nepabijotų jų atidaryti ir neprasėdėtų visi pamokos koridoriuje. Ėmus rinktis vyresniesiems ugdytiniams skaičiavo pažįstamus veidus, juk su dauguma iš jų metus mokėsi toje pačioje klasėje, nors kūnas papasakojo jam dar daugiau pažįstamų, su kuriais anas mokės nuo pat pirmo kurso. Ak, bėdelė turėti svetimų prisiminimų kaupą, po to dar gali sumaišyti juos su savaisiais ir išgąsdinti kokią vieną kitą dūšelę. Suv visais pasisveikinęs šilta šypsena ir galvos linktelėjimu iškalbingai atsikrenkštė reikalaudamas tylos pradėti. Nors tasai atsikrenkštimas nebuvo labai jau panašus į kadais Poteriui dėsčiusios Doloresos Ambridž, neiškentė iki ausų neišsiviepęs.
-Sveiki gyvi mano brangiausieji ugdytiniai. Šiais metais dėstysiu jums apsigynimą nuo juodosios magijos. Tikiuosi nebijosite manęs labai, nes su kai kuriais iš jūsų dar pernai lankėme tas pačias pamokas. – mirktelėjęs kaire akimi atliko tą patį judesį kaip ir jaunųjų pamokoje, užrašė ant lentos žodį: strategija, ir tęsė kalbą – na o dabar lentoje matote pamokos temą, jaunesniųjų grupei ji buvo tokia pati, tačiau jums viskas sunkiau, taigi ir klausimas: sakykite, koks pagrindinis reikalavimas, kad sukurtumėte tobulą strategiją? – šįkart laukdamas mokinių atsakymų pasiliko stovėti, lyg nekantraudamas, lyg vėl panirdamas į savo giliuosius apmąstymus bei baimes kreipė žvilgsnį lango pusėn, už kurio ryškiai sušvito žaibas. Taip, jam reikia atgaivinti savo kariauną, tačiau šįkart ne tam, kad žudytų ar grobstytų, o tam, kad išgelbėtų tai, ką taip neseniai įgijo, šeimą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Tom William Riddle »
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 330
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Gyvenimas yra vienas. Nugyvenkime jį taip, kad netektų gailėtis. Daug kartų Caroline girdėjo šiuos žodžius, dar daugiau kartų paprasčiausiai į juos numodavo ranka. Gyveni kaip gyveni, ar ne? Ką jau čia padarysi, kaip duota, taip duota. Tačiau per plauką nepraradus gyvenimo kartais imame labiau jį branginti. O kartais atvirkščiai - pasitaiko duobių, kai gyventi nebesinori. Vienoje jų Carol lindėjo ilgiau nei metus. Ir dabar ten tebebuvo, tačiau jau mažais žingsneliais judėjo pirmyn. Kartais gyvenimas ima rodytis truputėlytį gražesnis. Reikia džiaugtis ir tomis menkomis retomis prošvaistėmis.
Tačiau emocijų šydas gan plonas, jį virpina visi aplinkos veiksniai. Tarkime, šiandien lijo, griaudėjo, dangus svaidėsi žaibais. Ne itin palankios aplinkybės būti puikios nuotaikos. Tačiau mergina stengėsi. Kabinosi nagais, dantimis, viskuo. Nebenorėjo vaikščioti surūgusi, norėjo vėl džiaugtis gyvenimu. Nors šiandien buvo kiek irzloka - savaime naujas įvykis, nes šiaip Carol sėdi it ledinė statula, abejinga viskam aplinkui.
Pilies koridoriai audros metu atrodė dar šiurpesni nei šokią dieną. Šaltis nuo marmurinių sienų skverbėsi kiaurai per juodą suknelę, pasiekdamas kaulus. Caroline sušalo jau vos palikusi šiltą židinį Bendrajame kambaryje. O ir išėjo senu papratimu kiek per anksti - nemėgo įeiti į klasę, kai visi jau ten sėdi, nekęsdavo, kai daugumos žvilgsniai nukrypdavo į ją - nors tai visai nebuvo piktybiška, mokinukai tiesiog norėdavo pažiūrėti ar neatėjo tas jų ilgai laukiamas draugas ar priešas, su kuriuo ketinę po pamokos pasipešti. Vengdama tokio, kad ir visai nereiškmingo dėmesio, Carol į pamoką išeidavo (jei apskritai nelikdavo tūnoti kur kampe) gerokai anksčiau ir galinį suolą užsiimdavo vos mokytojui įleidus į klasę. Staiga nugriaudėjus griaustiniui mergina kiek krūptelėjo. Audra ji mėgavosi, bet tik tada, kai stovėdavo lauke. Tarp marmurinių sienų, apšviestų žvakėmis, šis garsas, švelniai tariant, šiurpino. Jaukumo nepridėjo ir aukštakulnių kaukšėjimas - šešiolikmetė jau keikė save, kam nepaliko jų kambaryje. Priėjusi klasę ji atsišliejo į vėsią sieną ir susimąstė. Tvarkaraštyje jau spėjo pastebėti naują vyrišką pavardę. Ilgokai (matuojant Hogvartso matais) šį dalyką išdėsčiusi profesorė Meyer pasitraukė, pernai dėstė kažin koks gražuoliukas, o šioji pavardė vėlgi buvo kažkur matyta ar girdėta.
Pagaliau durys plačiai atsilapojo ir Caroline lėtai įslinko vidun. Kaip visada, tyliai, stengdamasi susilieti su sienomis. Įsitaisiusi gale ji net krūptelėjo - naująjį profesorių ji pažinojo. Susitiko pernai, toje pačioje pamokoje, kai reikėjo kautis. Į porininkes jai kliuvo viena grifė, kurią šis vaikinas, regis, saugojo tarsi savo akį. Jis atrodė kažkaip... kitaip. Po praktikos Caroline šiek tiek išmoko permatyti žmones. Pasijutusi ne itin jaukiai mergina nuleido akis į suolą ir nepakėlė jų į mokytoją iki šis prabilo pats - pradėjo pamoką. Pirmą kartą šešiolikmetė pasiryžo atsakyti į teorijos klausimą - paprastai per jį svaigdavo nuo pirminio tablečių poveikio.
 - Tikriausiai dabar kalbame apie kovos strategiją, tiesa?- dar pasitikslino ji.- Mano nuomone, norint sukurti gerą strategiją reikia kuo geriau pažinoti priešininką. Nes tai kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam,- Caroline balsas sudrebėjo prisiminus tą pamoką kai ji, nebežinodama kaip išblaškyti priešininkę, pradėjo vos flirtuoti (jei taip galima pavadinti) su čia pat stovinčiu vaikinu, prisiėmusiu mokytojo vaidmenį. Ech, prisiminimai. Kad ir kaip tai nepatiko Carol, jie buvo užvaldę visą jos gyvenimą.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 621
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Mergina, tik prieš kelias dienas čia įsikūrusi ir juolab atsiradusi nė nežinojo, kur reiktų įsitaisyti šioje mokykloje, kur galėtų būti paliktas antspaudas, kad vieta tikrai jos. Galbūt Celeste reikėjo kažko panašaus į karališkąjį sostą, kuris būtų įtaisytas bendrajame kambaryje? Galbūt. Bent jau mergina jautėsi ne mažiau tokio nusipelnius, kaip ne tik kilmingos giminės būsianti, tačiau ir galinti apšviesti visą šviesa ir aristokratiškumu, kuriuo tiesiog spinduliavo ne tik pati ji, bet ir auksiniai plaukai, pačioje apačioje surišti kaspinėliu.
Net ir vadinamajam rudens netolimajam įpusėjimui artėjant, net ir lėtai likusiai planetos daliai išleidžiant pyktį ant žmonijos stichijų pagalba, net ir visiems smulkiems augalams ir piktžolėms dabar būnant naikinamoms agresyviai šniokščiančio lietaus, oras aplink buvo perpildytas ne tik drėgmės, tačiau ir savotiškos dušnos, neleidžiančios ilgesnę akimirkos dalį būti užsidėjus per didelį kiekį dėvimų apdarų - tačiau tas pats dušnumas savotiškai prie žemės spaudė, tarsi būtų pripildyta kuo negeru.
Šiek tiek prie miego traukė ją - pamoka, į kurią traukė dabar nebuvo pats pirmas dalykas ryte, tačiau lietaus lašai, kartais ją pasieką per atvirą langą ar į lauką pravertą išėjimą mokyklos žemėse ją tik dar labiau traukė atgal į savo guolį Klastūnyno kambaryje; kaip keista, kad jų protarpiais skleistas šaltukas nebuvo kažkas, kas šviesiaplaukę gebėjo dar labiau išbudinti.
Atidarė duris, ant kurių esanti lentelė skelbė, kuri magiškųjų pamokų rūšis čia vyksta - kaip tik su lauke driokstelėjusiu perkūnu aiškiai pasisveikino, vos vos linktelėdama galvą žemyn ir patraukdama užsiimti vietą. Nebebuvo pirmoji, kuri atėjo ankščiau laiko, kurį nustatinėjo visiems kitiems varpo aidėjimai per šaltuku ir vietomis pelėsiais persismelkusius koridorius. Atsisėdo dešiniajame šone - netoli langų virtinės, palei sieną išsirikiavusių, tačiau dar vienai suolų eilei skiriančią Celestę nuo šių. Užsimerkė, giliai įkvėpė - pasitaisė šilto, iš namų atsivežto violetinio apsiausto kraštus, po kuriais slėpėsi paprasta nėriniais puošta palaidinė ir nykus mokyklinis sijonas.
- Pritariu pirmajai pasisakiusiai, tačiau priešininko pažinojimas nėra užtektinas dalykas - prie to reikia pridėti ir aplinką, kurioje gali vykti visa veiksmų eiga, ir oro sąlygas, ir kitus aspektus, kurie atsiranda priklausomai nuo aplinkybių. Priduriant dar - reikalinga logika, kuri apžvelgtų visus galimus variantus, išanalizuotų tikimybes, galimybes ir pajėgumus iš abiejų ar kelių tai pusių, pasirenkant tinkamiausią strateginį planą,- susidėjo abi rankas ant suolo, ištiesindama nugarą ir žvilgsniu smeigdama profesorių - aiškus, tačiau romiai dėstąs savus nusimanymus balselis paliko jos kūną vos mergina, pirmoji pasisakiusi ir į klasę atėjusi, baigė savo iškalbą.
Atvirai sakant, nė nežinojo, ko derėjo iš pamokos kaip tokios derėtis - saugumas buvo svarbus dalykas, pagrindus pravertė turėti visiems, tačiau ar tai turėjo būti privalomumas iki kursų baigimų? Ar kad ir kokia tvarka buvo mokykloje šioje su egzaminais - nematė prasmės, kodėl merginos turėtų teptis savo rankas ir teršti smegenis tokiomis žiniomis, kai pagrindinė apsauginė dalis, nuo šalies iki merginų ir kitų žmonių buvo vaikinų ir apskritai vyrų giminės pareiga.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 253
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Frankas pravėrė kabineto duris ir pasisveikindamas linktelėjo galvą profesoriaus pusėn. Jaunuolis užsimetė ant galvos tamsios vyšninės spalvos megztinio gobtuvą ir įsitaisė suole, stovinčiame prie lango. Netikėtai dienos dangų perskrodė ryškus žaibas, po akimirkos pasigirdo griaustinis. Frankas atsivertė naujutėlį vadovėlį ir atsigręžė į langą, tuo pačiu metu klausydamas mokinių atsakymų. Per langą švilpis matė mažą žemės lopinėlį, apsuptą pušų bei eglių. Netikėtai per pievą nutįso šešėlis. Jis prasidėjo pamiškėje. Ir tada iš miško, apaugusio pušimis ir eglėmis, išlindo jaunas stirninas su ką tik prasikalusiais ragais. Jis apžvelgė aplinką ir pasilenkęs krimstelėjo saulėje besikaitinančios žolės. Nieko nelaukdamas Frankas išsitraukė savąją eskizų knygą ir pradėjo eskizuoti tą vaizdą, kurį matė pro langą. Piešimas jį savotiškai ramino, suteikdavo jam jėgų ir jis galėdavo pasislėpti nuo visų savo bėdų ir problemų. Stigleris bandė piešinyje perteikti stirnino didingumą bei natūralimą ir jam gan gerai išėjo, bet tada kažkas pabaidė stirniną ir jis šmurkštelėjo į mišką. Tada Frankas sumanė ištarti kokį nors žodį. Jis nurijo seiles.
-Sutinku, kad gera strategija bus tada, kai pažinosi savo priešą, bet ji niekada nebus tobula, jei neturėsi atsarginio plano. Reikia apgalvoti visas įmanomas situacijas, kurios gali pamaišyti tavo planui, - dusliu bei tyliu balsu tarė jis.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1059
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Einantis vaikinas į apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką atrodė išsekęs. Nėra ko norėti, vos vakar jis dar kovojo dvikovoje, kuri pareikalavo daugybės jėgų. Taip pat ji dabar Edgar'ą kankino ir emociškai. Vis į galvą lindo tos pačios ir tos pačios mintys, ką galėjo padaryti kitaip, jog būtų išvengęs nužudymo.
Kūnas dalinai jau buvo atlėgęs nuo skausmo. Juodaplaukis galėjo daryti normalius judesius, tačiau vis tiek juto gėlimą. Visgi prieš jį buvo panaudoti nedovanotini kerai.
Su lig varpo dūžiais jis įslinko į kabinetą. Vengdamas bent kokio kontakto su bet kuo, nes dabar mažiausiai troško su kuo nors dalintis patirtais įspūdžiais, sėdo į galinį kampe stovintį suolą. Ant jo sunėręs rankas padėjo galvą, ja pasukdamas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas į sieną. Šiandien tikriausiai net priverstinai nebūtų galėjęs nusišypsoti, kas jam nebūdinga. Jis juk gebėdavo šypsotis ir blogiausiais momentais, tačiau dar vis negalėjo atsikvošėti, jog pamynė savo principus. Ne tik kažkam sukėlė skausmą, bet dar ir sunaikino. Suakmenėjęs žvilgsnis žiūrėjo į sieną, kurioje grifas regėjo savo mintis. Jis girdėjo kalbant kitus, bet nereagavo. Jam būtų pasirodę keista, kad naujasis profesorius nė neprisistatė, bet šiandien, tai buvo visiškai nė motais, nei kas tas profesorius, nei ką kitaip jis daro ir panašiai.
- Tobulai strategijai,- nurijęs skaudų seilių gumulą, šeštakursis ėmė kalbėti šaltu balsu, nė nepasijudindamas ir vis stebėdamas sieną, - Kaip ir minėjo reikia pažinoti priešininką,- kiek pritilo, dar ieškodamas protingesnių išvedžiojimų. Mintys pynėsi, bet sekundėlė, kita ir šis vėl prabilo:
- Kaip ir patį save,- kiek pikčiau tai nuskambėjo, - Gali žinoti, kaip gintis, kaip pulti, bet nežinojimas, kaip tiksliai tai panaudoti..,- žalios akys pagaliau kelis kart sumirksėjo, po ko sekė vos girdimi žodžiai, - ..gali prišaukti nelaimę.. Gal ne tau.. Bet kitam.. Ko neturėtų nutikti..,- šešiolikmetis žodžiais, pasigirstančiais kas kiek laiko, tarsi daužė save. Mėgino aiškintis savyje, ką galėjo daryti kitaip, kad nebūtų nutikę taip, kaip nutiko. Tačiau visa tai, šiai minutei buvo lyg klaidų kupinas rebusas, kurio neįmanoma išspręsti.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 330
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Pamoka tesėsi toliau, mokiniai vienas po kito tvarkingai atsakinėjo į mokytojo pateiktą klausimą. Skirtingai nei jaunesniųjų pamokose, čia nebuvo jokio šurmulio, pokalbių ar tylių susitarimų dėl veiklos po pamokų. Visi ramiai sėdėjo, daugiausia po vieną. Vyresnieji į pamokas ateina žinių. Nors irgi ne visi ir ne visada. Carol į pamokas ateidavo pasirodyti, jog ji dar gyva ir jokios pagalbos jai nereikia. Kartais manydavo, jog pamokose bus lengviau, nes turės apie ką galvoti. Tačiau ne. Prisiminimai persekiojo merginą visur ir tik ji pati sugebėjo atsitraukti. Ne, ji nebėgo. Ji juos priėmė. Caroline suvokė, jog jei bėgsi, jie tave vysis. Mergina tiesiog priimdavo prisiminimus, permąstydavo ir toliau stengėsi gyventi kaip įprasta. Matyt, praskelta galva buvo tarsi žadintuvo signalas, sugrąžinęs ją atgal į gyvenimą.
Caroline vėl pagalvojo apie Edgar'ą. Kažkaip senokai jį bematė, tačiau norėjo susitikti ir padėkoti. Už ką, nemokėjo pasakyti. Kartais mintyse mėgindavo susidėlioti žodžius, kuriuos pasakys, tačiau nesisekė. Gal už tai, kad nenusigręžė nuo Carol, padėjo, suprato. Bet tai atrodė per mažai.
Mokinių balsai Carol veik netrikdė, atsakymai daugiau mažiau kartojosi, tad mergina jau ruošėsi trumpam atsijungti, kai išgirdo balsą. Net neatpažino, kieno jis, tačiau suprato vieną - tą toną. Veik bejausmį, kaltinantį save, kenčiantį. Tai, ką ji pažinojo. Velniškai gerai pažinojo. Užsimerkė. Ne. Negali būti. Ne. Ne. Ne. NE! Suspaudusi suolo kraštą Carol mėgino save įtikinti suklydusi - tai negali būti Edgar'as. Gal koks kitas vaikinas. Visi balsai panašūs. Tačiau buvo aišku - tai šešiolikmetis grifas, vienintelis Caroline draugas. Ir palūžęs.
Mergina atsistojo iš savo vietos ir greitai apsisuko. Vaikinas sėdėjo klasės kampe, labiausiai į akis nekrentančiame suole. Carol net nesudvejojusi patraukė prie jo. Šią minutę jai buvo nusispjaut, ką pasakys profesorius, o šis tikrai nebus patenkintas. Šešiolikmetė prisiminė, kaip dar mokinys jis paniekinamai žiūrėjo į ją su Edgar'u Transfigūracijos pamokoje. Tik tada sunku buvo Carol. Net neatsiklaususi ar galima ji atsisėdo šalia vaikino. Nieko nesakė ir nieko neklausė. Žinojo, kad žodžiai "tu nekaltas" arba "kad ir kas atsitiko, viskas bus gerai" šią situaciją tik dar labiau pablogins. Grifė tiesiog susirado vaikino ranką po stalu ir suspaudė. Norėjo pasakyti "tu ne vienas", tačiau tylėjo. Buvo tikra, kad draugas ją supras ir be žodžių.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Ministro padėjėja
  • *
  • 635
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
I've got so much love for you, my frieeend, ride or die until the eeend. Vis nedingstant iš galvos įvairiausių dainų lyricsams, Rosemarie, gan gerai nusiteikusi ir maskatuodamasi į visas keturias puse, žingsniavo po truputį tuštėjančiais koridoriais. Kas pagalvojo, jog vasaros tarp žiobarų įneš šitiek daug naujovių į jos gyvenimą. Anksčiau greičiausiai galvoje būtų skambėję ne panašių dainų žodžiai, o kokio nors noktiurno melodija, kuriuos, šiaip ar taip, irgi atrado ne per seniausiai. Tikras stebuklas tas šiuolaikinis pasaulis, bet klasikos tikriausiai niekad pilnai neišsižadės.
Na, kad ir kaip bebūtų, jos puikios nuotaikos negalėjo sugadinti nė besiduodanti už lango audra. Žaibų išvagotas dangus, varnanagei, tiesa pasakius, netgi patiko. Šiokia tokia įvairovė, o ir vaizdas pasakiškas. Tiesa, šis reginys nebeatrodytų toks nuostabus, jei per liūtį tektų lindėtų ne sausoje ir palyginti šiltoje pilyje, o mirkti vidury kiemo. Bet, kaip sakoma, reikia džiaugtis šia akimirka, o kaip tik dabar, vis dar pilna galva tik jai vienai girdimų dainų ir besigrožėdama reginiu, Rose atidarė apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto duris.
Nulapsėjusi į savo įprastinę vietą prie lango, septintakursė nekantriai klestelėjo ant kėdės. Jos nuotaika tikrai netiko sėdėjimui vienoje vietoje ir dar bandymui susikaupti, tad ji, nė nemėgindama to daryti, susikėlė koją ant kojos. Viršutinė vis šokčiojo pirmyn aukštyn į niekam kitam negirdimą taktą bei tikriausiai kėlė gan erzinantį bumsėjimą. Gerai bent tiek, kad šiuo metu merginai ne itin rūpėjo, kas erzina kitus, o kas ne.
– Naaa, – išgirdusi naujojo profesoriaus klausimą paspaudė delnus po šlaunimis ir pabandė nusėdėti kiek ramiau, – pati būtiniausia sąlyga, mano manymu, yra protas. Ne vien protas, žinoma, bet ir sumanumas bei fantazija. Turint šiuos tris ingredientus galima sukurti tikriausiai bet ką. Pasitelkiant sumanumą iš bet kokių aplinkos veiksnių ar kitų sąlygų, net pačių nepalankiausių, bus galima išspausti naudos sau, o naudojantis fantazija – užklupti priešininką kuo netikėčiau. Nes juk visi gali iškalti iš vadovėlio pradmenis bei pagrindines, dažniausiai sutinkamas strategijas bei jomis vadovautis, o kurti savas, unikalias ir jomis nustebinti – tikrai ne kiek vienas.
Deja, tik tiek ir sugebėjo išsėdėti ramiai. Vos jai nutilus, koja vėl ėmė nekantriai judėti, tarsi tieji žaibai perduotų jai savo energiją. O gal Rosemarie tiesiog nereikėjo valgyti tos trigubos porcijos šokoladinio pudingo – kas čia dabar atspės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

i wish i could hear your silence

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1059
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Pamoka, kurioje dabar sėdėjo grifas, buvo mokoma apsiginti nuo juodosios magijos. Apsiginti ir nepulti. Juk gynyba reiškia apginti tiek save tiek kitą. Taip bent jau įsivaizdavo juodaplaukis iki vakar dienos, per kurią įsitikino, kad ginantis gali sukelti pavojų ir kitiems. Ne tik šiaip sau pavojų, bet labai rimtą. Bet vis gi svėrė viską į tą pusę, kad taip nutiko, nes nenumatė galimo sprogimo, o tai reiškė, kad gerai gynybai yra svarbus kiekvienos detalės, o ne tik mokėjimas panaudoti burtą.
Šešiolikmečiui besvarstant, jis pajuto, kaip kažkas klestelėjo į suolą, kuriame sėdėjo jis. Būtinai dabar? Nelabai patenkintas buvo kažkieno prisigretinimu šalia jo.
Žalios akys žvelgiančios į klasės sieną staiga išsiplėtė. Kas čia dabar? nustebo kai nežinia kas prisilietė prie jo rankos. Sekundei perkreipė veidą iš nemalonumo, kurį pajuto, kai jo ranka buvo spustelėta. Nemalonus, buvo ne prisilietimas ar tas rankos suspaudimas, nemalonus buvo momentui suaštrėjęs skausmas, kuris dar vis buvo keliamas nedovanotinų kerų.
Iš lėto Edgar'as kilstelėjo galvą ir atsigręžė pasižiūrėti kas gi sudrumstė jo mintis. Prieš paraudusias akis išvydo Carol. Savo draugę. Nė nežinojo ką sakyti. Ji irgi nekalbėjo. Iškart buvo apimtas dviprasmiškų minčių. Jis mąstė, kad merginai greičiausiai nesaugau būti su juo, bet atstūmimas ją juk tikriausiai įžeistų.
Galiu žvilgsniu, nukreiptu į rudas akis, vaikinas norėjo atsakyti šypsena. Jam buvo malonu jausti šalia savęs žmogų, kuris rodosi jį supranta. Bet nežinojo ar tas supratimas būtų toks pat, jei žinotų ką jis padarė. Dėl to labai bijojo. Norėjo pasisakyti, norėjo pasipasakoti, bet tam tikrai nebuvo pasiruošęs.
Šiaip ne taip išspaudė dirbtiną šypseną. Tik šioji jau buvo pernelyg dirbtina, kad nebūtų jos galima atskirti. Linktelėjęs lengvai galva, lyg padėkojo už tai, kad bendrakursė priėjo. Jeffter'is giliai įkvėpdamas irgi sugniaužė grifės ranką. Tartum norėjo kažką sakyti. Net pačiam jam atrodė, kad nori kažką pasakyti, tačiau tik atsiduso. Galvoje tą akimirką buvo per tuščia. Kažkoks pasimetimas buvo užgožęs jaunuolį. Pasimetusios akys nežinodamos, kur dingti, tebestebėjo juodaplaukę.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 330
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Kartais gali sau leisti vos vos slystelėti. Kad ir sunkią minutę nors trumpam pasiduoti. Ir viskas. Tiesus kelias į dugną. Depresiją galima įsivaizduoti kaip duobę stačiais kraštais. Jei leisi sau per arti jos prieiti, paslysti - įkrisi tiesiai į dugną. O iš ten išlipti pačiam yra labai, labai, labai LABAI sunku. Reikia kito pagalbos, tačiau žmonės linkę duobę apeiti, saugodamiesi, kad neįkristų. Ir negali jų kaltinti - reikia saugotis. Dažnai mėgindamas padėti kitam žmogui, paduodamas jam ranką pats gali įkristi į tą duobę. Įkritusysis gali netyčiomis, pats to nenorėdamas įsitempti ir tave. Todėl depresija ir laikoma sunkia liga. Carol išsikapstyti padėjo Edgar'as. Tačiau jam dabar buvo blogai. Tikrai blogai. Caroline nežinojo, ar čia ji kalta, ar kas kitas. Šiuo metu tai buvo nesvarbu. Žalios Edgar'o akys, paprastai spindinčios džiaugsmu net sunkiausią minutę, dabar buvo paraudusios. Tarsi vaikinas visą naktį būtų nemiegojęs. Arba verkęs. Arba ir tai, ir tai. Grifui dirbtinai nusišypsojus Caroline atsakė šiltu žvilgsniu (su atgijusiais žiburiukais). Jis sugeba nusišypsti, kad ir dirbtinai, net ir tada, kai labai sunku. Carol nemokėjo būti tokia mandagi. Jis išsikapstys, yra stiprus. Mergina norėjo tikėti tuo, ką sakė mintyse. Tačiau juodoji duobė kartais nusitempia ir stipriausius. Vienus dėl savigraužos, kitus dėl liūdesio, trečius dar kitaip. Tai itin individualus dalykas.
Nepaleisdama draugo rankos Caroline išsitraukė lazdelę ir mintyse ištarė Muffliato. Kerus nukreipė į profesorių, nors žinojo, jog elgiasi kvailai. Šis, kaip ir jo draugė Tričė tikriausiai naudojosi legilimantija, o ir buvo gerokai galingesnis už šešiolikmetę. Kas, kad su neeiline patirtimi. Mergina juo nepasitikėjo. Dėl kitų merginų ir vaikinų, sėdinčių klasėje, Carol buvo rami - niekam neįdomu.
 - Aš neakla ir nekurčia, matau, kad kažkas atsitiko. Suprantu, kad galbūt nenori nieko niekam pasakoti,- Carol pašnibždomis greitai bėrė žodžius Edgar'ui. Žinojo, jog geriausiu atveju, jei profesorius bus itin susidomėjęs kokia musele ar panašiu dalyku, ji turi apie dešimt sekundžių. Muffliato atnaujino ji ketus ir tęsė toliau:
 - Tačiau kai būsi pasiruošęs, aš išklausysiu. Manau, suprasiu,- užbaigė Caroline ir lyg niekur nieko atsisuko į profesorių.
Nebuvo tikra ar pavyko, ar Edgar'as sugebėjo nors žodelį suprasti toje visoje makalynėje, kurią jam susakė mergina, tačiau vylėsi, jog viskas bus gerai, kad ir kaip beprasmiškai tai skambėtų.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • ***
  • 194
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Girdėjo gandus- visokius- pradedant naujuoju Apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriumi, baigiant kitokiomis smulkmėmis kaip kitų atgamtikų atsiradimu, nors, kita vertus, anokia čia jau smulkmė, kai galimybė išskersti Hogvartsą padidėjo keliais kartais. Tačiau, arba protas pernelyg užsispyręs tuo patikėti, arba dar bala kas, netikėjo iki tol kol pats tuo įsitikins. To dar betrūko, kad ilgai išsvajota ir išsapnuota Apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojo kėdė atiteko pačiam Tamsos valdovui? Paistalai, negi šios pilies valdžia nesugebėjo įžvelgti koks nusenęs šmikis bando čia susukti savo vampyro dvoku prasmirdusį lizdelį? Na, turbūt tai tiesa, jei jau leido Tomui "pabaigti" septintakursio paskutiniuosius metus. O gal čia tik planas leisti jam jausis saugiai, o po to demaskuoti atgimusios Fenikso brolijos? Skamba kaip pasaka, bet kas žino.
Šešiolikmetis sėdėjo pamokoje ir sunkiai virškino mintį, kad pats apsižioplino. Taip, Voldemortas- Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, o gal greičiau Neapsigynimo nuo juodosios magijos. Ir taip, didelė tikimybė, kad gali tarp jų abiejų kilti fiasko, arba profesorius Riddlis bandyti sukirsti grifą šioje pamokoje. Negalėjo patikėti, kad privačioj, ligoninės sparno, palatoje, vienam kitam akėję snukius, dabar turės apsimesti mokiniu ir mokytoju, kai priešiškumas ko gero pasiekė maksimumą. Prisiminė, kad vos įžengė klasėn pro atvertas duris griaudint perkūnijai, stabtelėjo ir senį persmeigė nepatenkintu žvilgsniu. Sumurmėjęs pasisveikimą, dabar gailėjosi tai padaręs- galėjo iš vis nieko nesakyti, nusliūkino į priešpaskutinį suolą, kadangi šį, Džeimso nuostabai, jau buvo užėmęs palūžęs Edgaras. Vėliau ten atskubėjo Caroline, dar viena pažįstama grifė. Ūmiai išgirdo tylą, sklindančią iš anapus nugaros. Netikėjo, kad Wilding atsibeldusi pas Jeffterį tiesiog tylės tokios bendraamžio būsenos metu. Kerai? Gal. Kas jiems abiems nutiko? Kas nutiko visam pasauliui, nusprendusiam paauglius mesti į tokią šūdmalystę, už ką? Prieš akis užkilo jo ir grifės dvikova kieme, ketvirto kurso pamoką šiame kabinete šalia sėdint Beatričei.
- Tobulą strategiją? Tobulos strategijos nebūna, visada kažkas kažkam nutinka ir viskas griūna. Tas pats su pagrindiniu reikalavimu- negali būti vienas, be to jis ir skirtingas visiems,- nemanė, kad prabils, bet še tau, kalba. Sudėjo rankas ant stalo, patogiau atsilošdamas suole. Ramiu, pakankamai garsiu, lyg iššūkį mesdamas balsu tęsė toliau,- bet mano manymu, reikėtų nebijoti, valdyti emocijas, bei karts nuo karto veikti intuityviai, pasikliauti savimi, o ne kažkokiu planu. Emocijų "dėka" gali griūti net ir genialiausia strategija, kad ir kokią patirtį ši turėtų kituose atvejuose.
Keista, bet kai kurie iš čia susirinkusiųjų vos pajėgė išstenėti žodžius garsiai ir nenutildami. Kiek iš prašnekusiųjų prieš jį, suskaičiavo du, abidvi merginas- pirmąkart matomą šviesaplaukę klastuolę ir raudonmedžio spalvos plaukais varnanagę, kurios gan padoriai išreiškė savo mintis be trikdžių. Negi to štukamečio aura anuos baugino? Kas tiesa, pats vos galėjo išsėdėti vietoje kaip ta varna septintakursė, bet tai slėpė. Domino ir nerimavo kas gali vykti toliau, kaip viskas pasisuks. Girdėjo, kad jaunėlių pamokoje Tomas naudojo legilimantiją, dėl to, bandė mintis išvalyti, idant profesorius Voldemortas Tomas Viljamas Marvolas Ridlis išgirstų skraidžiojant musę arba bent jau bandyti nemąstyti pavojingomis temomis. Bet visgi neaplenkė klausimo "o kas bus vyresnėlių?".
Šeštakursis juodaplaukis pasirėmė smakrą kumščiu kiek susikūprindamas. Šviesiai mėlynos akis su smalsumo priemaišomis tarsi sakė, o kas toliau, vampyre? Randuotas veidas liko be emocijų, bei jei tik mokėjai peržvelgti kiaurai žmones, laisvai galėjai suprasti, kad buvusiam Ilvermoniečiui ši lietinga diena, šioje prasmirdusioje klasėje su šiuo nemėgstamu profesoriumi visgi buvo įdomi.
 Ką Marvolas sugalvojo?
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Tomas Viljamas Ridlis klausėsi mokinių atsakymų vis kraipydamas galvą, tik ties vienu ilgėliau sustojo, įsmeigė žalių akių žvilgsnį ir išsitiesino plaukus. Taip. Turėjo paveldėjęs šiokių tokių galių iš jį pervertusios vampyrės, kurios vis kito, o tiksliau galima buvo teigti – silpo. Anksčiau dar galėjo pašviesinti plaukus iki tamsiai rudų, kaštoninio atspalvio, dabar nebe. Plaukai liko juodi ir daugiau nei iš vietos, nebent buvo galima juos ištiesinti ir sutvirtinti, kad atrodytų sunkūs. Taigi susitvarkęs poilgius, kaklą siekiančius plaukus vaikinas pagaliau prabilo.
-taip, visi atsakėte iš dalies teisingai, bet kokia strategija yra tobula, atsakė tik vienas iš jūsų. Įmanoma sukurti tobulą strategiją ponaiti Greywindai – gudriai prisimerkė – kaip ir minėjo ponaitis Stikleris, tereikia turėti kelias atsargines jos kopijas. Tikriausiai sutiksite, kad tašką duosiu tik teisingai atsakiusiam žmogui, juk nesate mažiukai, gal išgyvensite. Jums ne tik klausimai sunkesni, bet ir vertinimas griežtesnis. Taigi, per daug netampęs jūsų nervų pasakysiu, jog teisus buvo ponaitis Jeffter. Sveikinu. Ką tik jaunesniųjų grupei mėginau išaiškinti, jog norint sukurti tobulą strategiją, reikia pirmiausiai pažinoti save, o tik tada mėginti kreipti dėmesį į priešininką. Tikiuosi, jums nereiks pažindintis su savimi, mat esu parengęs sunkesnio, įdomesnio darbelio. Kilkim brangieji ir keliaukim paskui mane. – išėjęs pro duris palaukė kol paskui išseks mokiniai, tada užrakinęs kabinetą pasuko žemyn, pro laukujas duris... galų gale visi atsidūrė prie pat uždraustojo miško. Kol Viljamas vedėsi mokinius iš pilies, kiekvieną jų viduje apmąstė. Į akis krito tik keturi, tiedu grifai, nesumaniai sumanę papliurpti už Mufliato kerų uždangos, Greywindas, kurį teko pažinti artimiau, netgi gerokai artimiau, ir šviesiaplaukė klastuolė, primenanti aristokratę panelytę. Grifai atrodė gana pažeidžiami, su Džeimsu ir taip buvo viskas aišku, o auksaplaukė per daug išlepinta, kad būtų sunku susitvarkyti. Pasiekęs miško pradžią sustojo, atsisuko į mokinius ir klastingai prisimerkė.
-tikiuosi vilkų nebijot. – viena akimi mirktelėjo Džeimsui – nes teks praktiką atlikti uždraustajame miške. Dirbsite porose, tuoj visus suskirstysiu, kad nereiktų droviai mindžiukuoti ieškantis partnerio, sutaupysime laiką. Kiekviena pora turės išlupti vieną mirties relikvijų juodiesiems magams iš nagų. Mirties relikvijos netikros, tik kopijos, tiesa veiksinčios visą pamokos laiką, o juodieji magai, tai tik projekcijos, sukurtos prisikėlimo akmens pagalba. Tai visi kadais buvę tamsos valdovo Voldemorto šalininkai. Deja, pačio Voldemorto ten nesutiksit, negalėjau sukurti jo projekcijos, nes sielos nėra. Kai paimsite relikviją, galėsite ja pasinaudoti grįždami atgal, tiksliau, taip ir privalėsite padaryti, paversti juodąją magiją skydu, juk pripažinkim, visi dalykai turi tiek pliusų, tiek minusų. – baigęs aiškinti praktinę užduotį giliai atsikvėpė ir mostelėjęs eiti nusivedė mokinius trupučiuką giliau, kur stungsojo didžiulis, sulig keliais akmuo, ant jo puikavosi trys rodyklės, siūlančios eiti trim skirtingais keliais: į dešinę, į kairę ir pirmyn.
-panele Wilding – kreipėsi į neišmanėlę grifę, laikas buvo jai atsimokėti – veskitės jums taip patinkantį vaikiną kairėn, ana ten, kur žymi žalia rodyklė. – puikiai žinojo, kad frazelė „veskis kairėn“ turi nevieną prasmę, o būtent šįkart aukštaūgis ir norėjo tokio efekto. – Edgar ir Caroline, keliaukite laikydamiesi žalių rodyklių, visą šią pamoką tai bus jūsų spalva, nepasimeskite. Sukurkite strategiją ir atimkite iš mirties valgytojų grupelės neregimąjį apsiaustą. – davęs nurodymus šiems dviems nusisuko į kitus. – panele Mortimer, judu su ponaičiu Stikleriu keliaukite dešinėn, sekdami mėlynas rodykles – bakstelėjo pirštu į tą pusę rodančią mėlyną rodyklytę – ir parneškite man prisikėlimo akmenį. O judu, Greywindai ir Lavenza, eikite tiesiai pirmyn, štai ten, kur kelią žymi tamsiai violetinės rodyklės – vėl parodė pirštu – jūsų užduotis, išsikovoti šeivamedžio lazdelę, kone kruopščiausiai saugomą. – baigęs diktuoti nurodymus dar pridūrė – aš jus visus matysiu, jei prireiks mano pagalbos, leiskite dangun raudonas žiežirbas, tuojau pat prisistatysiu. Visai savo užduočiai atlikti turite pusvalandį, už geriausią strategiją pora gaus papildomų taškų. Taip kad pėdinkit, sėkmės!

((mažiausiai 5 postai iš kiekvieno, už praktiką galit gauti 7 taškus, už posto įdomumą ir originalumą, 1 tašką ir dar 1 taškas bus skiriamas porai, sukūrusiai geriausią strategiją. Galima susižeisti, nukentėti nuo priešų... žodžiu tesilieja fantazija! Sėkmės!))
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 330
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Kuo ilgiau ji stebėjo profesorių, tuo labiau jis Carol nepatiko. Panašu, jog "ponaitis visažinis" (taip jį mergina praminė mintyse) pražiopsojo vieną dalyką - nežinojo, jog mergina paprastai būna pusiau sąmoninga, kai kiti jau keliauja Rojaus vartų link pas šventą Petrą. Geras treniruotes turėjo, oi kokias geras. Tik kad jų net tam puošeivai profesoriui nelinkėtų. Pastarasis, šiuo metu besitaisantis savo išpuoselėtą šukuoseną, tikriausiai nenutuokė, jog Carol girdėjo jo malonų pokalbį su Ateities būrimo profesore Lordess. Kad ir kokiais tikslais jam prireikė tos oro dvasios, priemonės jam pasiekti tikrai nebuvo pačios geriausios. Mintyse putojo Carol, nebežinodama kur dėti savo nervų. Viskas susiliejo į vieną vietą - traumos, Edgar'as, ji pati... ir kodėl žmonėms šalia jos nuolat kažkas atsitinka? Neliko nieko kito, kaip savo įsiūtį išlieti ant profesoriaus. Kaip tik baigęs mokyklą, jis įtartinai savimi pasitiki... pamintijo Carol. Tokia jau jos prigimtis - ieškoti priekabių. Mintyse ji palygino naująjį mokytoją su profesorėmis Lordess, Terel. Kažkodėl vaikinas nelabai įsipaišė jų gretas.
Pagaliau, susitvarkęs savo nepriekaištinguosius plaukučius (net Carol šukuosenai neskyrė tiek dėmesio) mokytojas Riddle teikėsi tęsti pamoką. Šešiolikmetė numojo ranka į jo postringavimus apie teisingus/klaidingus atsakymus. Užkliuvo tik draugo vardas tarp teisingai atsakiusiųjų.
Uždraustasis miškas? Kažkas naujo... Ironiškai pamanė Caroline. Giliai dzin, kaip sako žiobarai, buvo jai ant to miško. Matė ir tokių, ir dar ne tokių. Šią akimirką buvo svarbus tik paniekinantis profesoriaus žvilgsnis. Verdamas akimis ją su Edgar'u mokytojas tiesiog sakyte sakė "vargšeliai, palūžę, toks lengvas grobis". Kaži kam tik. Į profesoriaus repliką apie vilkus ji tik atsakė vos girdimu purkštelėjimu - ką jau čia. Gal kam Carol pasirodys akiplėša pasikėlusi paauglė, tačiau jai tikrai nebuvo įdomi nei pamoka, nei praktika. Galbūt kiek prablaškė užduotis - atsirado krislelis vilties išsilieti ir galimybė netrukdomai pasikalbėti su Edgar'u. O gal ir ne.
Tačiau čia laukė dar didesnė staigmena - akivaizdu, jog gerbiamasis profesorius sumanė pasilinksminti iš tikrai nejuokingos situacijos. Sulyg kiekvienu dviprasmišku profesoriaus žodžiu mergina vis labiau niaukėsi. Liežuvis niežėjo atsikirsti. Caroline užsimerkė, atsimerkė ir žvilgsniu davė draugui suprasti, jog jau nebesivaldo. Į kairę... pats kur eina įdomu. Bet kur tik jau ne dešinėn. Na lieva, kaip rusai sako... pro ausis Carol praleido beveik visą aiškinimą, atmintyje užsiliko tik svarbiausi dalykai. Randų nebijojo, jau turėjo užtektinai. Skausmo irgi ne.
 - Profesoriau, tik vienas klausimas,- gan akivaizdžiai vaidindama "paklusnią mokinukę" neva nedrąsiai ištarė Caroline.- Gal nesusįjęs su praktika, bet man labai įdomu ir manau, jog jūs tikrai pasakysite - ar elementų dvasios turi ką bendra su Apsigynimu nuo juodosios magijos? Jei taip, ką?- mergina buvo tikra, jog mokytojas supras apie ką ji. Gana subtili užuomina apie flirtą su profesore Lordess tikrai neprasprūs pro Tomo Vilijamo ausis, kurios taip įsigudrinusios klausytis ne joms skirtų pokalbių.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • ***
  • 194
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Įmanoma? Tai kaip depresyviai nepažiūrėjęs visų galų pralaimėjai Poteriui ir tik Tričės dėka, tavo snukį čia matau? Čia tau ir tavo "tobulo plano" didžioji klaida. Neapsvarstei visų galimybių, seni, tik atsitiktinumas ir sutapimas tave išgelbėjo.- mąstė klausydamas pliurpiančio profesoriaus, ah, kaip tas žodis nelimpa prie liežuvio. Už jį geriau skamba senis, vampyras, Voldis, šmikis ir dar daugiau žodelių, tik deja, jais galės pasinaudoti nebent kokiam atokesniam užkampį ar už šio kabineto sienų. O jis ir mėgsta kalbėti. Dar čia mane apšaukė sentimentaliu ir plepiu,- pakeldamas antakius ir ištiesdamas nugarą pamintijo. Prisiminė Antrojo Hogvartso mūšio susitikimą su Delphine, benkarte Tomo dukra, tada Uždraustajame miške, kai basiliskinė vampyriokė (taip ir neišsiaiškino kaip ta rupūžė išmoko tokius cirkus krėsti) pablogino šeštakursio regą. Va tada ir gavo tuos apibūdinimus.
Toliau nebeklausė Ridlio išvedžiojimų ir vatos vėlimo. Tegu velia sau į sveikatą, o jis jau girtas nuo to. Įsiklausė į vos girdimą jo ausiai Edgar ir Carol širdžių plakimus. Kartais būdavo totalus savanaudis atstumdamas kitų problemas kaip tos varnangės Sirėjos Valin ar grifiukės Caroline Wilding, bet tik dėl to, kad anie nesiterliotų su jo. Ir gerai, dar buvo priežastis. Tingėjo knaisiotis dar vienam siūlų kamuolį. Mėlynakiui užteko ir savų. Bet visgi bendrakursiams linkėjo, kad viskas gerai pasibaigtų. Neapkentė matyti šalia savęs kenčiančius žmones, nes net neįsivaizdavo kaip juos guosti, o ignoravimui, kad ir nebyliam negalėjo, tektų akis išsiplėšti, ausis užsikišti, o burną užsisiūti. Greičiausiai šaltakraujiškai pasakytų, kad negailėkit to kas nutiko, gyvenkit toliau. Gyvenimo istorija nesibaigia vieno žūtimi. Kad pasibaigtų, visi turi mirti. Bet tikriausiai tokiais žodžiais viską tik pablogintų.
Vos Apsigynimo nuo juodosios magijos didysis žinovas pakilo visus susirinkusiuosius kviesdamas šlepsėti link Uždraustojo miško, nenoriai pakilo. Ką jau ką, bet tikrai nenorėjo. Negi tas nori, kad jie ne tik pasiklystų toj velnio pažasty, bet ir sušlaptų, pasigautų kokį virusioką ir kentėtų Mis Sarkastiškosios Natalie pašonėje? Na jau ne. Atsidarius kabineto durims, vienas iš pirmųjų šmurkštelėjo laukan ir nieko nelaukęs patraukė miško pusėn, nelaukdamas kol štukametis užrakins duris. Kišenėje neramiai tūnojo vandeniui atsparus gyvas, neseniai išlankstytas- dar prieš pamoką, sakalo origamis. Uždraustąjį mišką ir kelią iki jo pažinojo kaip savo dešimt rankų pirštų, vedlio vaikinui nereikėjo, nors miške oficialiai lankėsi tik du kartus: per Hogvartso mūšį, ketvirtame kurse, ir penktame, kai Sorenas von Sjuardas pričiupo mėginant nužudyti Solveigą Silvia von Sjuard.
Lietus, visai neseniai pliaupęs kaip išprotėjęs, dabar kiek nutyko, taigi- diskomforto jau mažiau, o ypač lakstant miškais. Nejučiomis įsisupo į mokyklinį apsiaustą, vėjas įkyriai košė ir šiaušė plaukus, bei viską kas plazdeno. Turėjo pripažinti, gerai, kad buvo lytą, viskas aprūgę, o ne spigina ta vasaros saulė. Ir žymiai geriau nei žiemos šaltis. Purvui žliugsint po batais pagaliau priėjo miško pakraštį. O taip, linksmybės prasideda. Susikišo rankas į kišenes, akies krašteliu stebėdamas besinervuojančią Caroline. Nereikėjo būti aklam, kurčiam ar nejudančiam, kad suprastų- visiems nervų prireiks, o dabar ne metas juos kankinti taip iš anksto. Vaikinas išgirdęs vilko minėjimą pusę lūpų šyptelėjo, vos susilaikė neprunkštelėjęs.
- Manau, jūs turėtumėte labiau pasisaugoti vilkų,- sudėdamas rankas už nugaros pratarė pabrėždamas tą šlykščiai mandagų jūs kreipinį. Klausydamas tolimesnių reikalavimų svarstė iš kokio molio išdrėbta ta Lavenza. Panašėjo į pasipūtusią kilmingąją, bet ar tai tikras jos veidas? Štai kur klausimas. Rodyklės pirmyn, tamsiai violetinė spalva, šeivamedžio lazdelė. Kruopščiausiai saugoma. Reiškiasi sunkiausia. Klastuolė, kuri rodos ne itin nusiteikusi kažkam snukius ravėti ir aš. Purvas, tamsa. Pusvalandis. Na, gal išeisim sveiki,- dėliojosi mintyse,- Gal.
- Vilkai, rimtai? Tu ką, ir blaivų protą užkasei? Nuostabu, tada ir auluose grėsmės paieškok,- nei garsus, nei tylus balsas turėjo pasiekti profesoriaus ausis. Dėbtelėjęs į Riddlį, vis nesugebantį normaliai ištarti švilpio pavardės vietą g sakantį t, praėjo pro šalį ir movė tiesiai ten kur tamsios rodyklės vedė. - Lavenza, ateini? - trumpam atsisuko į blondinę tikėdamasis, kad naujokė ims sekti. Tik toliau paėjęs kol dingo kitiems mokiniams iš akių, sustojo atsiremdamas į vieną šalia augantį storakamienį medį, berods ąžuolą, taip ir nesužinojęs kam reikalingos Voldžiui elemetų dvasios. Juto kaip kojas pakirto, viena iš jų ėmė tirpti. Netoliese praskrido popierinis sakalėlis, netrukus vėjo nublokštas aukštyn ir vėliau į kairę. Vos grifai dings kitiems mokiniams iš akių, Džeimsas žinojo, origamis išsiskleis vienam iš šešiolikmečių rankose, jei tik šie susiprotės popierėliui iškelti ranką, atstojančią tūpimo tašką.

"Negailėkit padarytų ir nepadarytų klaidų. Negailėkit kas nutiko ar nutiks. Kiekvienas gyvenime eina už save. Nepasitikėkit viskuo ką sutiksite šią pamoką. Net kitais mokiniais ar manimi. Net ir pačiu Marvolu, atskubėjusiu vos paleisite žiežirbas. Taip saugiau."

Štai kas buvo ten parašyta, be parašo, leidžiančio suprasti kas siuntė. Be galimybės svetimam paliesti, kūrinėlis iškart sudegs.
Deja, pačio Voldemorto ten nesutiksit.- prisiminė. O kaip gi, kai pats dėsto pamoką.
- Turi kokią idėją ir ar bent kažko tikiesi?
Virš galvų krankdamos praskrido kelios violetinaakės varnos. Kažkur netoliese sugriaudėjo perkūnija ir dangų nušvietė žaibas.

Tom: 1 papildomas taškas už ilgą ir pilną komplimentų postą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Tom William Riddle »
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1059
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Išklausęs grifas savo bendrasuolės šnabždesių susimąstė. Galvojo ar yra pasiruošęs pasipasakoti, atskleisti kas nutiko vakar. Ne, vis gi ne. Toli gražu. Bijojo prisipažinti, nes bijojo išsyk netekti savo draugės, o taip galimai ir susigadinti visus planus. Aišku, tylėjimas irgi negeras bruožas. Juk draugai tam ir yra, kad galėtų tau padėti ir nuo draugų juk nieko neslėpsi. Bet juk ir problemų užkrovimas draugui nėra gerai. Žodžiu viena mintis vis kitą dengė vaikino galvoje ir visos jam atrodė teisingos.
Lyg jau norėjo kažką, net pats tiksliai nežino ką, sakyti, bet tą neaiškų galėjusį pasirodyti atsakymą nutraukė profesorius. Pagaliau sužinojau.. šaltos akys pažvelgė į profesorių, kai šis paminėjo, jog Edgar'o atsakymas buvo teisingas. Kažin ar būtų sakęs tokį atsakymą, jei nebūtų vakar apturėjęs jam labai nemalonių įvykių, kurie ir leido suformuluoti, tai ką neseniai sakė. Bet ar tai svarbu? Ar svarbu turėti teisingą atsakymą, kai už tai paaukojai žmogų? Žinoma ne. Aišku, viskas kas nutiko, nutiko ne dėl to atsakymo. Į mišką? Uždraustąjį? žalios akys vėl stingo. Vylėsi ten kurį laiką nebesilankyti, bet to, kad teks ten eiti iškart sekančią dieną tikrai nesitikėjo.
Atsidūrus pamiškėje, kurią tik pamatęs šeštakursis stebėjo, jis žengė arčiau įėjimo į ją stodamas atokiau nuo visos grupelės. Jam nejučia susigniaužė jo kumštis, o sustingęs žvilgsnis buvo nukreiptas tiesiai miško gilumą. Vaikinas žiūrėjo taip, tarsi kažką matytų, nors priešais jį apart medžių nieko nebuvo. Tačiau jis matė. Matė save bėgantį mišku, besivejantį merginą.
Pažvelgė vėl atgal į grupelę ir grįžo iš jį užplūdusių vaizdų į realybę, kai išgirdo draugės pavardę. Profesorius davė užduoti. Atrodo jis buvo kandus. Tačiau į jį neragavo, neturėjo noro ginčytis ar kažką sakyti, priešingai nei tai mėgino daryti Caroline.
- Eime..- tyliai sukuždėjo, net neaišku ar Carol, tai girdėjo. Bet pats grifas pasuko paskui mokytojaus nurodytas žaliąsias rodykles. Moksleivis neskubėjo ėjo iš lėto. Miškas slėgė, pernelyg slėgė. Nenorėjo čia būti šiuo momentu, tad tokia Riddle užduotis buvo itin stiprus smūgis, sustiprinęs dar labiau visus apmąstymus apie tai kas nutiko. Visos mintys tiesiog liejosi iš naujo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 621
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Pirma ANJM pamoka V-VII kursams
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Būtų apsimelavusi, jeigu pradėtų teigti, kad klasėje netūnojo keista atmosfera. Tarsi įtampa, persimaišiusi su pagieža - o galbūt ir ne, gal nebuvo tokia stipri emocijų liūtis nutaikyta, kaip ji galėjo tik spėti, į profesorių, grąžinantį tą patį atgalios. Tačiau melas būtų slėpti tai, jog kažkas tiesiog nenatūraliai tvyrojo ore ir skėlė kibirkštis tarp pusių abiejų.
Dieve švenčiausias, negi visos pamokos bus tokios keistos? Žinoma, mergina suprato, kad Hogvartsas nėra prestižas, nei gerų manierų, nei džentelmeniškumo didžio nesitikėti reikia, tačiau tikėjosi bent profesorius, savą dalyką išmanyti turinčius, būti visiškai kitame lygyje nei mokiniai.
Tyliai atsiduso, klausydamasi kitų prakalbų - ar tikrai gera idėja tokius jaunučius kvailius, besimokiusius tik čia, kur nėra elegancijos nė lašo, buvo gerai skirti į mokytojų vietas? Atsiprašant, pagal ją, tai tebuvo kvailystė. Jie neturėjo nei patirties, nei užtektinos savivaldos, kad galėtų atlikinėti tokį darbą. Netgi senieji mokytojai, mokę Vaduce ją, buvo į šeštą dešimtmetį geriausiai įpusėją - jie buvo savo sričių žinovai, meistrai, netgi! Negalėjo patikėti, ant kokios smulkios linijos bankrutavimo Hogvartsas buvo, kad gebėjo samdyti tik jaunėlius, tikriausiai pusėtinai egzaminus baigusius prie du metus kokius - šie nežinojo mokytojo kančios vadinamojoje valstybinėje burtų mokykloje ir nereikalavo per didelės algos.
Net krūptelėjo su profesoriaus atsaku ir perdėtu žaismingumu, tarsi bandančiu rodyti, jog esą geresnis - jau galėjo jausti, kokį pasibjaurėjimą išreikštų senjoras Rheinserghris, kaip tik dėtų su lazda per pakaušį šiam, liepdamas elgtis ne kaip nusmugusiam vaikėzui!
Celeste sulaikė kandžią pastabą viduje, dar labiau ištiesino nugarą, ranka persibraukė per ir taip tvarkingą kuoduką, tarsi tikrintų, ar nelemtas plaukelis koks nesugalvojo išsprūsti. Pažinti save, koks absurdas! Žmogus niekad per gyvenimą savęs taip gerai nepažintų tuomet, kad sukurtų kažką panašaus į nuveipusią tobuląją strategiją, apie kurią bando aiškinti neišmanėlis savame dalyke - toks pažinojimas giliame lygyje tik privestų prie psichinių priepuolių, dėl kurių tą patį akimirksnį būtumei palaikytas bepročiu. Sutrūkčiojo kairioji akis, mergina vos susilaikė tiesiog neišėjusi iš pamokos - jeigu taip ir toliau, ji daug verčiau pati prieštaraus motinai ir reikalaus senųjų mokytojų sugrąžinimo konsultuoti daug platesnėmis temomis.
Netrukus dar labiau pasipiktino - išeiti iš klasės išėjo, gal net buvo pradėjusi tikėtis praktikai atskiros patalpos, tačiau vietoje to, mokiniai per siautėjančią audrą buvo it šunys už pavadėlio nusitempti į lauką, kuriame agresyviau už įpykusią motiną siautė audra, prie kurios kartkarčiais prisijungdavo dar pikčiau atrodantys žaibai.
Išklausė instrukcijas visas ramiu veidu, tačiau jautė, kaip viduje vis labiau kunkuliuoja pykčiu - pirmoji pamoka, kurioje nusprendžia apsireikšti, ir gauna tokį elgimąsi? Pasibjaurėtina, šlykštu, neleistina!
- Kas visi jums čia meta pastabas,- akimirką prisimerkė, ranką pakeldama prie veido - ryškias žalias akis įsmeigė į profesorių, tarsi jo atsakas kažką galėtų pakeisti - nekalbant apie tai, kad mokinių leidimas į Uždraustąjį Mišką yra savotiškas stūmimas prie panikos, kuri visiškai naikina natūralų grožį, jis dar ir verčia eiti ten merginas! Ar galite vadintis vyru taip, pabaisa miela?,- tačiau ar už kiekvieną tokį susirgimo atvejį, kuris nutiks iš miško grįžus permirkus iš visų galūnių turimų, kaip jums gali mokėti algą, ar juolab leisti į mokytojų poziciją? Nekalbant apie tai, kad tai yra neleistinai sadistiškas elgesys, į kurį vieni mokinių, turintys reikiamus išteklius ir pažįstamus, galėtų paduoti jus teisman už sugadintą sveikatą.
Suplazdėjo blakstienomis, žiūrėdama tiesiai į profesoriaujančio akis - tačiau atsakymo pilno nesulaukusi išgirdo savą pavardę, tikriausiai iš to mokinio, su kuriuo suporuota buvo, į ką sureagavo iškarto patraukdama paskui. Net ir būnant geresnei tąją prasme už visus likusius čia, tačiau mintis pasiklysti miške jos nė per aukso gniužulėlį neviliojo - tad net ir taip padrikai į ją besikreipusį reikėjusį sekti, merginai tereikėjo susitaikyti ir eiti paskuivaikiną, mišką tikriausiai pažįstantį jau.
-Kadangi mūsų užduotis sunkiausia, galima kaip faktą sakyti, kad net ir projekcijos būsiančios sielos žmonių mums teko arba stipriausios, arba didžiausios numeriais. Pažįsti šį mišką, tiesa?- sustojo ir pati, svarbiai žiūrėdama į mokinį priešais. Nesitikėjo, kad prie tokio vedančiojo pamoką nekompetentingumo prisidės ir darbas su kitu žmogumi, juolab sunkiausia užduotis,- Jeigu reikės naudoti strategiją, kuri, nebeldžiant į medį atsiklausus sakant, nebus naudojama ar juolab kuriama taip, kaip profesorius sakąs reikia, tikriausiai lazdelė nebus kur užslėpta, tačiau, mhh. Jeigu keliu, vedančiu tiesiai reiktų eiti, kur, pagal tave, būtų tobuliausia vieta dvikovoms vykti? Kokia laisva vietelė, o galbūt kaip tik medžių tankuma, kurios atrodo, kad tam tikslui kurtos buvo?
Šiek tiek krūptelėjo į žaibą, plykstelėjusį atrodo, taip arti - kad ir kaip stengėsi plaukus slėpti po gobtuvu, šis vis nukrisdavo nuo vėjo pasipriešinimo, taip permirkydamas merginą iš naujo ir naujo.
-Nors turinti laiko limitą, mums tikriausiai daug geriau būtų nestoviniuoti vietoje,- tarsi atsainiai tarstelėjo, mesdama tarsi paliepiantį žvilgsnį į Greywindą, kaip girdėjo pirmai, laukdama pati, kol šis pradės rodyti kelią.

Tom: 1 papildomas taškas už ilgą bei tikro, beveik išnykusio aristokratiško elgesio kupiną postą!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Tom William Riddle »
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017