0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klarisa Horasija

  • VI kursas
  • *
  • 154
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • There are no winners. Only survivors.
Pavėsinė prie ežero
« Prieš 6 metus »
Medinė pavėsinė stovėjo vos už keletos metrų nuo ežero. Pavėsinė buvo kūgio formos, tačiau labai gražiai išpuošta. Sienos buvo išgraviruotos visokiais ornamentais, pavyzdžiui rožėmis, saulėmis, mėnuliais, o kai kur net burtų lazdelėmis, gražiai savo sparnus išskleistomis pelėdomis, o dešiniame kampe nuo įėjimo į pavėsinę viršuje buvo išgraviruota paskirstymo kepurė.
Pavėsinė buvo apaugusi aukšta iki kelių siekiančia žole, o kai kur net žydėjo viena kita gėlė.
O vidus buvo šiek apaugęs vijokliais, bet jie augo tik kairėje vidinės pavėsinės pusėje.Tačiau dar viduje buvo ir panašių ornamentų kaip ir išorinėje kūgio formos pavėsinėje. Viduje taip pat dar buvo pastatytas suoliukas pagal pavėsinės šonus.


Klarisa kaip visada po pamokų eidavo prie ežero atsipalaiduoti ir tiesiog pamąstyti. Ši popietė buvo neišmitis, tačiau šį kartą netyčia akį pasukusi šiek tiek į dešinę išvydo medinę pavėsinę, kurios iki šiol nematė. Gal dėl to, kad žiūrėdavo vien į ežerą ir jo nuo vos pūstelėjusio vėjelio bangas, o gal dėl to, kad varnanagė niekada neatkreipdavo dėmesio į menkutes smulkmemas, tačiau šį kartą ji pastebėjo vieną iš smulkmenų.
Iš karto pastebėjusi kūgio formą primenančią pavėsinę pašoko nuo jau saulės spėtos išgarinti žolės ir tiesiu taikymu, nulėkė link pavėsinės.
Kai jau Klarisa pateko prie "kūgio" iš karto jį apvaikščiojo ir pastebėjo, kad čia daugybė nenupjautos žolės ir daugybė gražių išraižytų ornamentų.
Įėjusi į vidų mergina pastebėjo vėl panašius išraižytus ornamentus. Oho!-pamanė ji ir iš nuostabos aiktelėjo.
Nuo to gražumo ketvirtakursė apžiūrėjo ar suoliukas švarus, ar nėra ant jo dulkių.Yra!
Nusivaliusi ant medinio suoliuko rastas nepageidaujamas dulkes, klestelėjo ant jo.
-Na, dabar bus įdomiau praleista popietė po pamokų. Ir dar ežeras matosi. Ak!
Taip Klarisa sėdėjo ant suoliuko ir stebėjo ežerą ir net menkučio vėjo sukeltas mėlynojo ežero sukeltas bangas.
"Your naked body should only belong to those who fall in love with your naked soul." -Charlie Chaplin

*

Neprisijungęs Justina Goooo

  • III kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I'm a wizard
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Kūgio formos pavėsinė buvo lygiai tokia pati kaip ir visada. Ornamentai gražiai atrodė saulės šviesoje, o aplink augo žolės, kurių niekas nesivargino nupjauti. Galbūt taip buvo todėl, kad retas mokinys žinojo apie šią vietelę ir nedaugelis joje lankėsi.

Justina ramiai, neskubėdama žingsniavo pavėsinės link. Saulės spinduliai maloniai glostė veidą, danguje beveik nebuvo matyti debesų. Varnanagė net nepajuto, kaip greitai priėjo prie savo mėgstamos vietelės. Čia ji visada ateidavo prasiblaškyti.
Justina pastebėjo, kad žolė yra šviežiai pravaikščiota visai kitoje vietoje, negu ji visada eina. Tikriausiai čia kažkas yra.
Hogietė tylut tylutėliai įslinko į pavėsinę. Tada pamatė, kad jos spėjimas pasitvirtino. Viduje buvo įsitaisiusi kita mergaitė iš Varno Nago.
-Sveika, ką čia veiki?- Justina draugiškai, bet kartu ir susirūpinusi paklausė. Dabar ji negalės daryti to, ko čia atėjo.
If I told you how this ends would you still jump?
Would you still fight?
Would you stil fall in love?

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Monika seniai ketino užsukti į pavėsinę, tačiau per pamokas ir egzaminus taip ir nenuėjo. Užtat dabar, ką tik pasibaigus sunkiausiems darbams, mergina pasiėmė tamsiai mėlyną krepšį su knyga, užrašine ir užkandžiais ir patraukė prie ežero. Pavėsinė buvo stebuklinga ir įdomi... Tokia magiška... Visa bėda, apaugus aukšta žole ir vijokliais, ir nors tai buvo gražu, vis dėlto kažkaip neprižiūrėta.
Mėnesiena nuėjo į vidų ir atsisėdo dešiniau, peržvelgdama ornamentus ir susipynusius vijoklius. Švilpinukė atsisėdo tiesiai po sužmogintu žvaigždės raižiniu, rodos, net spinduliuojančiu. Monika išsitraukė užrašinę ir ėmė paišalioti - akis, rūbus, paslaptingas mažytes pilis... Šalia tuoj pat atsirado ir šokoladinių varlių dėžutė, ir Lili, neskubėdama ir mėgaudamasi, valgė šokoladą, kūrė kažkokias sukneles ir mėgavosi geru oru bei vėsiu, nestipriu vėjeliu. Koks geras oras... Kokia nuostabi diena...
Po kokių penkiolikos minučių mergina išgirdo, kaip kažkas eina pavėsinės link per aukštas žoles,s netrukus sušmėžavo ir šešėlis. Monika tikėjosi, kad žmogus praeis, bet rodos, jis norėjo būtent į pavėsinę. Netrukus išvydo ir atklydėlę - žemaūgę merginą Klastūnyno uniforma ir trumpučiais rausvais plaukais.
- Sveika, tu į pavėsinę? Aš Monika, - nusišypsojo Švilpė ir pasislinko, nors pavėsinėje dar buvo daug vietos. Na, juk taip tikrai mandagiau... Ar ne?

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Emillia ne kartą galvojo užsukti į pavėsinę. Bet jai trukdė ten nueiti egzaminai , namų darbai ir pamokos. Ji neturėjo laisvo laiko , nes visą jos laiką ji išleido mokslams. Na egzaminus dar ne visus padariau. Bet ar ne pailsėti man? Visgi ne visą laiką turiu tik mokytis. Klastuolė nusprendė pailsėti ir nueiti į pavėsinę, kur ji taip norėjo nueiti. Ji padėjo visas savo knygas , nusiprausė veidą , pasiėmė tamsiai rudą pintinė , kur ji sudėjo visus pyragaičius , kuriuos atvežė jai mama. Emillia pradėjo galvoti ką jai apsirengti, bet daug drabužių ji neturėjo , todėl nusprendė užsidėti klastūnyno uniformą. Jau klastuolei susiruošus , Emillia į pintinę įdėjo dar astronomijos knygą. Gal truputi pasimokysiu , nieko tokio gi nebus. DiLaurentis pasiėmė pintinę ir išėjo iš Hogvartso pilies. Emillia per penkias minutes jau buvo prie ežero. Oras tada buvo labai geras. Šilta, saulėta. Emillia tai nudžiugino , nes pasirinko tinkamą laiką nueiti į pavėsinę. Emillia neateinant dar į pavėsinę, jai užsinorėjo paragauti vieną pyragaitį. Ji pasiėmė viena iš mažesnių ir atsikando. Kokie.... Neskanūs. Tiesiog fu. Nejaugi juos gamino mama? Ne išmest dabar gi juos. Ir kaip aš tai suvalgysiu? Klastuolė nesitikėjo, kad tokie gražiai atrodantys pyragaičiai bus tokie šlykštus.
 Na reikės juos kaip nors suvalgyt.
Emillia jau buvo šalia pavėsines. , ji buvo apaugusi visokiais vijokliais. Klastuolei net patiko, kad ji taip apaugusi. Nes jai tai atrodė labai gražu ir netgi truputi mistiška. Įėjus į pavėsinę , ten buvo jau dar viena mergaitė. Na nieko tokio. Jeigu čia kažkas dar bus.  Emillia atpažino mergaitę. Tai buvo Monika. Klastuolė labai dažnai matė ją per pamokas. Tada Monika kažką piešė ir valgė šokoladą. Netrukus Monika pastebėjo klastuolę ir paklausė ar ji į pavėsinę.
- Taip. Aš Emillia . - Atsakė klastuolė, ir nusišypsojo Monikai atgal. Monika pasislinko , nors buvo dar daug vietos. Emillia atsisėdo į vietą kur sėdėjo Monika.
- Tai , ką čia veiki?
Laukiant Monikos atsakymo, Emillia pasiėmė viena pyragaitį ir jį valgė. Emillia vos susilaikė , kad ne išspjauti pyragaitį kurį ji valgė, nes pyragaitis , kaip ir praeitas buvo siaubingas. Ir kaip aš visus juos suvalgysiu? Gal Monika padėtu? Bet turbūt aš pasirodysiu ne mandagi, kai jai siūlau suvalgyti šitą "pyragaitį" .
- Gal nenorėtum man padėti juos suvalgyt? Tik perspėju, kad skonis yra siaubingas. Tiesiog reikia juos suvalgyt, o išmesti juos gaila. - susijuokusi pasakė.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
Monikai Emillios klausimas, ką ji veikia toje pavėsinėje, merginai pasirodė kvailokas, bet kiekvienas paklaustų pirmą kartą sutikto žmogaus. Juk ji tiesiog bando būti mandagi. O be to, mano žodžiai "tu į pavėsinę?" taip pat idiotiški.
- Ai, piešiu kažkokias nesąmones, pasiėmiau knygų... Ir, aišku, valgau šokoladą, - šyptelėjo Švilpinukė ir instinktyviai pakreipė užrašinę nuo Klastuolės. Ji nebuvo pratusi rodyti savo keverzones, nors žinojo, kad baisios jos nėra. Bet ir iki Picaso toli.
Tada Emillia pasiūlė kažkokių pyragaičių, esą jie yra bjaurūs, bet išmesti gaila. Monikai, kaip užkietėjusiai smagurei, neatrodė labai baisūs, gal tik neįprasto skonio, tad mielai paėmė vieną ir atsikando. Ir labai pasigailėjo!
Pyragaitis buvo labai keisto, karčiai saldaus skonio. Lyg avietės su vištiena, - nejaukiai pagalvojo Lili ir jau norėjo viską išspjauti, bet suprato, kad bus baisiai nemalonu. O gal jį padarė pati Emillia. Tada bus rimtai gėda abiem. O gal jos mama ar močiutė, o varge, aš pasirodyčiau tokia neišauklėta... Ta, kuri spjaudo atsiunčiamus naminius užkandžius! Bet ir pasibjaurėjimo nuslėpti nepavyko - veidas užraudonijo ir Švilpė šiaip ne taip nurijo kąsnį.
- Na, tai labai... Įdomus skonis, - kuo gražiai nusišypsojo ir pakėlė užkandį antram kąsniui. Tiesa, kiti gabalėliai jau buvo geresni, tačiau vis vien keisti.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Kai Monika pasakė , kad pyragaičiai įdomaus skonio, Emillia nusijuokė.
- Žinai, gal geriau juos padėkim kuo toliau nuo mūsų . Man jų gaila išmest, nes juos man pagamino mano mama, bet gal sumaitinsiu kokiems nors magiškiems gyvūnams.
Po Emillios pasakytų žodžių , pokalbis baigėsi. Emillia nemokėjo tylėti, todėl galvojo ką pasakyti. Hm , gal man jos paklausti ką ji čia veikia? Bet kartoti tą pati klausimą bus kvaila, ji pagalvos , kad aš kurčia arba kvailė.
- Kaip egzaminai tau sekasi? Nes jie man tai visą galvą susuko. - su šypsena atsakė, klastuolė. - Man tai labai sunki buvo astronomija, kiek mokausi, vistiek lyg nieko nesuprantu . Turbūt tai ne mano pamoka . - nusijuokus pasakė. - Be to ką galvoji , apie profesorių atranka? Man tarkim labai patiko šitie profesoriai, ir kažkaip lyg nesinori , kad kai kurie profesoriai išeitų . O ką pati manai? -susidomėjusi pasakė. Emillia kai pradėjo kalbėti, ji negalėjo sustoti. Gal per daug aš kalbu? Nelabai būtu malonu, jeigu ji pagalvos, kad aš plepė. Nors aš gi tokia ir esu.. Ji gi čia atėjo tiesiog pabūti viena ar ten papiešti. Na gal nieko tokio .

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Monikai tikrai palengvėjo, kai Emillia pasiūlė palikti "skanumynus", tačiau nerodė didžiulio palengvėjimo - tiesiog šyptelėjo ir tylėdama ėmė braukyti nelygias linijas knygelėje. Po kelių minučių tylos Klastuolė pasidomėjo, kaip Mėnesienai ėjosi egzaminai. Ši nusijuokė ir pritarė merginai:
- O varge, tikrai, su astronomija susimoviau. Nieko neprisiminiau. Bet herbologija sekėsi puikiai, nors su sodininkyste neturiu nieko bendra. - Monika atsiduso. - Magiškų gyvūnų priežiūros mokytoja atrodo maloni, tačiau jos beveik nebuvo, tad parašiau, kad norėčiau užimti jos vietą... - droviai sumurmėjo Lili ir pagalvojo, ar ne per daug įsiplepėjo. Monika, patylėk... Vis dėlto dar pridėjo: - o ateities būrimo ir žiobarotyros, nors šių dalykų ir nemėgstu, profesorės tiesiog puikios.
Truputį sutrikusi Švilpė ėmė braižyti smėlio laikrodžio formos suknelę. Galėjau patylėti. Gal ji tiesiog dievina Margaretą Givens. Taip kvailai atrodau...
Monika pabandė nusišypsoti ir pagyvėjusi pasidomėjo:
- Bandei tapti profesore? Gal įvertinai mokytojus? Kaip tau šie mokslo metai?
O varge, kokią aš nesąmonę sumaliau! Bandei tapti profesore, įvertinai mokytojus ir kaip šie mokslo metai? Aš pradėjau rimtai malti sakinius...

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
- Žinai , aš sutinku su tavo nuomonę apie profesorius, bet man labai patiko Margareta Givens. - su šypsena atsakė. Po klastuolės atsakymo, Monika kažką pradėjo ir vėl piešti. Emillia pradėjo galvoti apie tai , kad labai gailisi , kad ji dalyvavo retai pamokose. Vietoj to ji skaitė knygas, vaikštinėjo po Hogvartso aplinkybėmis , arba tiesiog voliojosi lovoje. Po kai kurio laiko, Monika paklausė , ar Emillia bandė tapti profesorė , įvertino mokytojus, kaip jai šitie mokslo metai. Hm, netgi nežinau kaip į šį klausimą atsakyti. Aš netgi negalvojau apie tai, kad tapti profesorė. Bet kodėl? Netgi tokių minčių nebuvo. Nors kokia iš manęs profesorė.
- Ne nebandžiau, tai tikrai ne man. Aš ne savarankiška, ir gal netgi drovi. Jeigu rimtai ,aš netgi negalvojau apie tai. Tai turbūt keista jo? - nusijuokus pasakė. - Be to taip aš įvertinau mokytojus. Na aš įvertinau geriausiai nuodų ir vaistų mokytoją , ir apsigynimą nuo juodosios magijos profesorių. Norėtusi, kad jis atstovautu klastūnynuj. Dar puikiai įvertinau Margareta Givens, bet ją blogai pažinojau. O kokia tavo nuomonė apie pačius mokytojus? - pasakė klastuolė. Ir kaip man atsakyti jai? Aš netgi pati nežinau, kaip man šitie mokslo metai. Aš beveik nedalyvavau pamokose,
 ne puikiausiai dariau namų darbus, ir dažnai buvau ligoninės sparne. Bet gi ir ne taip viskas blogai, aš susiradau draugų, patyriau ir nuotykių. Sužinojau daug įdomiu dalykų, o aš gi tik pirmakursė.

- Na tai mano pirmieji mokslo metai, aš sugebėjau labai daug visko sužinoti. Ankščiau aš netgi nežinojau apie magijos pasaulį, nes pati esu žiobarė. Todėl tai leido man pasigaut daug naujų įspūdžiu , kuriu niekada neturėjau. Nors pirmus mokslo metus aš ir tinginiavau , neėjau į pamokas, retai dariau namų darbus , bet sugebėjau surinkti labai daug taškų. Gal kas nors kitas ir pagalvos , kad tokie mokslo metai būtu siaubingi, bet pas mane lyg kitoks požiūris į gyvenimą. - užsisvajojusiai pasakė. Emillia tik po penkių minučių suprato ką pasakė ir labai stipriai susidrovėjo. Aš per daug kalbėjau, užsisvajojau ir prisikalbėjau. Turbūt ji dar mane ne taip supras.. Emillia  pasidarė gan gėda, todėl ji paklausė atgal to paties Monikos ir dar savų klausimų pridėjo.
- O tau? Be to , kaip tau Hogvartas? Visa šitą magija, magiški gyvūnai, burtažodžiai? Ar jie tau pažįstami? Jeigu taip tai iš kur? - pasakė Emillia. Klastuolė vos sustojo klausinėdama, nes ji galėtu kalbėti nesustojus. Na laukiam atsakymo..          

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Monika visiškai sutiko su Emillios nuomone apie kai kuriuos profesorius, tačiau dėl Margaretos sutriko - kažin, ar Emillia dabar nėra susierzinus? Juk jau aišku, kad Givens jai labai patinka... Bet Švilpė tuoj pat save nuramino. Juk ji pati nelabai lankė pamokų. Neturi ko nervintis, juk pasakei savo nuomonę.
Tada Monika sužinojo, kad Klastuolė - žiobarė. Mergina norėjo pasidomėti apie tą žiobarų pasaulį, nes pati beveik nieko apie tai nežinojo {o jai nelabai ir rūpėjo: Lili buvo absoliuti burtininkė iki kaulų smegenų}. Tada save sulaikė - rimtai, juk neužsipulsiu jos tokiais klausimais pirmą pažinties dieną.
Monika tikrai nudžiugo, kai išgirdo klausimą "kaip tau Hogvartsas", nes turėjo ką papasakoti. Ji mylėjo Hogvartsą, visą jo magija, burtus, nenuspėjamumą, galią, paslaptingumą... Tiek daug minčių zujo Švilpinukės galvoje ir ji gailėjosi negalinti jų išsakyti.
- Dievinu Hogvartsą. Tai antrieji mano namai, gal net pirmieji, - nusijuokė mergina ir nejučiomis užvertė užrašinę. - Kaip sakiau, myliu visus magiškus gyvunus, burtažodžius, o herbologija, nors nelabai, tačiau vis vien įdomi. Man tai nenauja, ypač nuodai ir vaistai ar magiški gyvūnai, nes mano mama yra tikra eliksyrų specė ir netgi rašo knygas, o mes gyvename prie magiško miško. Jis prie Korko, žiobarų miesto, tačiau užslėptas burtais. Dažnai einu ir į miestelį, nes... - Mėnesiena nusprendė neieškoti kitų atsakymų, nes tik vienas buvo akivaizdžiausias: - aš tiesiog dievinu žiobarišką šokoladą. - Ir nusijuokė.
Kaip lengva su ja bendrauti. Monika tikėjosi, kad ir Emillia mano tą patį, ir dar paklausė:
- Truputį papasakok apie savo senesnį gyvenimą. Nors aš gyveno prie pat žiobarų, apie juos mažai ką žinau... - droviai pridūrė.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Reiškia, ji iš magų šeimos. Įdomu, koks tas jausmas gyvenant nuo pat gimimo magų šeimoje. Turbūt netgi gyvenimas, tiesiog paprastesnis. Kai Monika papasakojo, kad netoli gyvena žiobariško miesto, Emillia truputi netgi apsidžiaugė, o kai sužinojo , kodėl Monika ten eina, Emillia nusijuokė. Monika susidomėjo Emillios apie jos praeitį ir tiesiog apie žiobarus. Keista, taigi žiobarų gyvenimas,ne toks įdomus kaip burtininkų. Na, bet gal tiesiog, jai tas pats kaip ir man. Jai gal neįdomus burtininkų gyvenimas, nes jai tai įprasta, tas pats kaip ir man su žiobarais.
- Na mano praeitis ne tokia įdomi, aš mokiausi įprastoj mokykloj, bet vėliau turėjau išeiti iš mokyklos, kad padėčiau tėvui darbe. Jis turi nuosavą knygyną. Aš dirbau apytiksliai keturis mėnesius, bet po to tiesiog pasilikau pas jį, nes darbas man su knygomis tiesiog labai artimas. O apie žiobarų gyvenimą netgi nežinau apie ką papasakoti. - pasakius Emilliai ji nusijuokė. - Tiesiog įsivaizduok gyvenimą be magijos. Kur nėra tų magiškų gyvūnu, burtažodžių, magiškų daiktų. Labai sunku paaiškinti, galėčiau lengvai atsakyti, jeigu uždavinėtum tikslius klausimus, ką nori išgirsti. - atsakė susidrovėjus. Ar aš ne pasirodžiau grubi? Nenorėčiau, kad ji manęs nesuprastu. - Nors žinai, galiu kai ką papasakoti apie žiobarus, tarkim žiobarai nesinaudoja magiją, jie netgi nežino apie jos egzistavimą, bet jie sugebėjo palengvinti gyvenimą savaip, kartu su savo išradimais. Tarkim ten elektrą, ir visi kiti tie elektros prietaisai. - pasakius Emillia, ji greitai nutilo. Ir ką man jai toliau pasakoti? Toks jausmas, kad aš žiobarė , bet nieko apie save nežinau. Truputi gėda.. Emillia pradėjo galvoti, ką jai dar papasakoti, ar ką nors paklausti atgal. Labai keista, aš beveik nieko nežinau apie burtininkus ir pačius žiobarus. Gal aš tiesiog nemoku pasakoti? Labai nejauku, reikia ką nors pasakyti arba paklausti. Emilliai laukiant Monikos klausimų, klastuolė uždavė dar porą klausimų.
- O kaip tau patys žiobarai? Jų miestai, pats maistas? - nusijuokusi pasakė. - Ar negalėtum papasakoti irgi apie savo praeitį , ir daugiau papasakoti apie magiją, burtininkus. Na mano pasakojimas ne toks įdomus, tiesiog nemoku pasakoti, bet man atrodo, kad pasakojimas apie magiją,burtininkus bus tikrai įdomesnis. - nusijuokusi pasakė. Visgi rimtai įdomus, koks tas burtininkų gyvenimas, iš mago lupų. Man atrodo, kad pasakojimai labai skirsis tarp Monikos ir tai ką pasakoją knygose. Visgi knygose rašomi tik faktai.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Emillia ėmė pasakoti apie žiobarų pasaulį. Monika visada manė, kad jis yra dirbtinas, tačiau susipažinusi su Emillia pakeitė nuomonę. Na, beveik pakeitė. Vis vien magija geriau. Švilpinukė nesutiko su Klastuole, kad "tau tikriausiai labiau patinka žiobarai", tačiau neketino to sakyti. Tiesiog šyptelėjo ir pradėjo pasakoti:
- Na, burtininkų pasaulis man tiesiog... įprastas, bet aš vis vien jį myliu. Man patinka burtai, magiški gyvūnai, augalai, įvairios būtybės, kurių pilna miške... Gal tik žiobariškas maistas geresnis, - išsišiepė Lili ir dar toliau pastūmė užrašinę. - Juk tu jau irgi burtininkė, ar ne? Esi Hogvartse, turi burtų lazdelę, galų gale, gavai laišką...
Moniika nesugalvojo, ką dar pridurti. Tada žvilgtelėjo į mažą laikroduką ir pamatė, kad jau beveik trys. O ne! Juk manęs laukia! Švilpė skubiai susimetė daiktus į krepšį ir apgailestaujamai pažvelgė į Emillią.
- Atleisk, bet manęs laukia draugė. Daniela, taip pat Klastuolė... Gal susitiksim kada visos trys. Iki!

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
Kai Monika pradėjo kalbėti, apie burtininkų pasaulį, Emilliai nespėjus klausyti, ji išėjo.
- Na gerai, iki . - pasakė truputi nuliūdus klastuolė. Reiškia, jai reikia jau eiti. Ji gi kažkur skuba. Visgi ji pasirodė, labai įdomi. Emillia nusprendė pabūti dar pavėsinėje, ji ten atėjo visgi pailsėti. Ji ištraukė astronomijos knyga ir pradėjo ją skaityti. Visgi aš neišlaikysiu egzaminus. Nieko nesuprantu, tai neįdomu ir neaišku..Klastuolė atsiduso, padėjo knygą, ir pradėjo valgyti tuos pyragaičius. Klastuolei net pačiai pasidarė keista, nes pyragaičiai jai pasidarė skanūs. Emillia sėdėjo pavėsinėj, ilgiau jau nei valandą , po Monikos išėjimo. Emillia sugebėjo pailsėti, nuo visu mokslų. Ir gerai praleisti laiką vienai pavėsinėje. Pas Emillia galvoje, buvo jau kitos mintys. Apie išvaizdą, tėvus, Simbą, pusbrolį Aleną. Emilliai suvalgius visus pyragaičius, pavėsinėje ji neturėjo ką veikti. Todėl nusprendė išeidinėti iš pavėsines ir eiti į Hogvartsą. Emilliai susiruošus ji išėjo. Pavėsinė buvo taip apaugusi, kad Emilliai užsinorėjo tą pavėsinę sutvarkyti. Tikiuosi nieko tokio nebus. Ji gi tokia neprižiūrėta. Su vijokliais gražu, bet netvarkinga. Emillia padėjo pintinę prie artimiausio akmens, ir pradėjo rauti su rankomis tuos vijoklius. Emilliai sekėsi ne puikiausiai, bet kai kur išrauti išėjo. Išrovus net truputį, jau kitoks vaizdas. Klastuolei patiko tvarkyti pavėsinę. Išrovus jai porą vijoklių, pavėsinę atrodė tvarkingesnė, ir vis dar turėjo tą savo magiškumą. Bet jai trukdė dar apaugę žolės aplink pavėsinės. Emillia pabandė rauti rankomis žolę. Tai buvo kvaila idėja. Nieko neišeis, bet vistiek , bent dabar gražiau atrodo. Man patinka, reikės čia grįžti, ir viską sutvarkyti iki galo. Reikės dar nuvalyti dulkes, nuo pavėsinės, vis gi jeigu tvarkysiu, tai tvarkysiu ir viduje. Ateisiu čia turbūt po egzaminų, arba iš karto kai bus atostogos. Emillia priėjo prie akmens, pasiėmė pintinę, ir nuėjo į Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Takelis miške pasibaigė ir Dawn ėmė skuosti link nežinomo objekto. Viltis atrasti bent vietelę pasislėpti nuo negailestingos saulės vis augo. Mergina visiškai pamiršo, jog į žygį ėjo ne viena, tad į galvą vieną sekundę atėjo mintis, jog reiktų palaukti Adelaidės, tačiau Strain tikėjosi, jog per visą tą laiką mažoji varniukė nepasimetė kažkur miške, ir ši vis dar yra gyva. Ketvirtakursė šnopuodama lėkė mišku matydama, kaip medžiai ėmė retėti. Toliau tyvuliavo vanduo.
-Merlino barzda...-nusivylusia gaidele nusikeikė Dawn. Regis, merginos grįžo atgal prie vandens. Dawn, norėdama sustoti, sugriebė medį, kad iš inercijos nenubėgtų į vandenį, tačiau prieš kojas pasitaikė ant žemės gulinti šaka. Kitą momentą Dawn jau raitėsi ant žemės iš skausmo. Nelygi žemė nėra gera vietelė gulėjimui, o ypač - kritimui. Nugarą badė įvairūs akmenėliai ir šiurkšti žolė. Dawn akyse ėmė šmėžuoti kažkas rudo, o pakėlusi galvą nuo žemės, staiga suprato, jog aptiko tai, ko ieškojo.
-Adelaide, žiūrėk,-sušuko ir bakstelėjo pirštu į pavėsinę. Pasirėmusi viena ranka Strain palengva ėmė stotis. Mergina ėmė gailėtis, jog šiandien nesusirišo plaukų, kadangi dabar juose buvo įsimaišęs žvyras ir žolės. Tačiau jai tai mažiausiai rūpėjo. Mostelėdama ranka šviesaplaukei, mergina pusiau bėgdama, pusiau eidama nukeliavo link medinės pavėsinės. Susiėmusi skaudantį šoną Dawn nekantravo atsisėsti ant vieno iš suoliukų ir pasimėgauti šešėlio vėsa.

*

Neprisijungęs Adelaidė Kondwani

  • IV kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • frick frack
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Adė, aukštai kilnodama kojas, lyg grakščiai lyg stirna lėkė tiesiai už vyresnės draugės. Vėjas taršė plaukus, širdis pradėjo smarkiau plakti, o kažkur smilkinyje kažkas pradėjo lyg plaktuku kalt. Lengvai peršokdama visus kupstus, ji vis išsisukinėjo nuo lyg rankų besitiesiančių medžių šakų ir pavėjuj besidraikančių voratinklių.
Dawn parkritus, mergaitė nespėdama savęs sustabdyti liuoktelėjo tiesiai per draugę ir sulėtino žingsnį, sustodama už kelių metrų. Atsisuko luktelėdama. Dingtelėjo, kad būtų gražu paduoti parkritusiąjai ranką, kad būtų lengviau atsistoti, tačiau Adelaidę sudomino nedidelis pastatas, stovintis visai netoli nuo ežero, ramiai tyvuliuojančio kažkur už praretėjusių medžių.
Eidama link iš medžių suręstos pavėsinės, Adė, nenukreipdama nuo jos akių, tačiau kiek pasukdama galvą šonan, šūktelėjo vyresnei varnei:
  - Nesusižeidei?
Tai buvo labiau klausimas iš mandagumo, tad mergaitė nelabai laukdama atsakymo pajudėjo link pavėsinės.
Dailūs medžio raižiniai pavėsinės sienose buvo aiškiai padaryti ne žmogaus rankos. Galbūt čia paprasčiausiai padėjo magija. Bet labiau tikėtina, kad nuostabų darbą atliko Suomijos elfai. Ne, tai ne tokie padarai, kurie keliaklūpsčiauja savo šeimai ir yra engiami - tai garbinga rasė, garsėjanti savo medžio darbais visame pasaulyje.
Adė lėtai braukė pirštu per išraižytos rožės kraštus, užvertusi galvą į stogą apžiūrinėdama saulių ir mėnulių paveikslėlius. Viduj kvepėjo žaluma, mat visa vakarinė pavėsinės pusė buvo tankiai užžėlusi vijokliais. Kur ne kur skleidėsi nedideli balti vijoklio žiedeliai, kurių žiedadulkės sklandė po visą erdvę. Mergaitė klestelėjo ant sunkaus ąžuolinio suolo ir kiek lengviau atsikvėpė, į plaučius įtraukdama šviežią ir nepridvisusį nuo kaitros orą.
Adė užsimerkė, atlošė galvą ir atsirėmė į sieną, pravėrusi lūpas giliai kvėpavo.
 - Čia nuostabu, - net neįsivaizduodama, kokiu atstumu nuo jos yra Dawn, šūktelėjo ji. - Žinai, kartais gali magiją jausti, nes ji tiesiog tvyro ore. Man atrodo, čia vienas iš tų kartų. - Ji atmerkė akis ir pažvelgė į bendražygę.

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Pavėsinė prie ežero
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Praėjo vos minutė, kai skausmas šone visiškai dingo. Padėjusi rankas sau ant kelių, mergina ėmė apžiūrinėti pavėsinės vidų. Ne veltui "pavėsinė" taip yra pavadinta - mergina jautė malonią vėsą, kurio ilgėjosi jau ilgoką laiką. Sadistė saulė, kurios spinduliai nepasiekė pavėsinės vidaus, liko lauke kankinti kitų savo aukų. Dawn jautėsi nugalėtoja.
Ilsindama kojas, mergina kaupė energiją, kad vėliau galėtų su Adelaide grįžti atgal į pilį. Strain žvelgė į šviesaplaukę, kuri susidomėjusi žiūrinėjo ornamentus, išraižytus pavėsinėje. Ketvirtakursės šviesiai rudos akys nukrypo į medyje išgraviruotous mėnuliukus. Šalia jų plonomis raidėmis buvo parašyta "Carpe noctem". Strain nemokėjo nė vieno lotyniško žodžio, tad, gaila, niekaip negalėjo sužinoti užrašo reikšmės. Logiškai pagalvojus, tai turėtų būti susiję su mėnuliu. Naktimi? Dawn pasižadėjo sau tūnoti bibliotekoje, kol neišsiaiškins frazės reikšmės.
Iš apmąstymų pažadino Kondwani balsas.
-Taip, tikrai...-svajingai ištarė. -Negi nenorėtum sužinoti, kaip šitie raižiniai atsidūrė ant sienų? Kas juos išraižė? Kokia jų istorija?-užplūdo klausimais.
Siūbuodama kojas, rudaplaukė pajuto, jog ėmė pamažu vėsti. Ranka nusibraukė prakaito lašelius virš lūpos.
-Kaip manai, kiek mes laiko keliavome?-užklausė draugę, kadangi buvo visiškai praradusi laiko nuovoką,-Būtų šaunu, jeigu grįžtume iki rytojaus,-nežymiai nusišypsojo Adelaidei ir ėmė mintyti apie tai, kaip jos čia iš vis pateko, kadangi Dawn neįsiminė kelio, kuriuo ėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Dawn Strain »