[Mayra Llewellyn]

 ,,Edvardo" reakcija, o tiksliau, jos nebuvimas, visai pralinksmino Mayrą. Koks keistas padaras, garsiai neįvardinantis gyvenimo ir prisiminimų beprasmybės. Išties, kas tas žmogus, jei ne praeities įvykių kratinys, sumaltas, sukramtytas ir išspjautas aukščiau esančių būtybių?
 Mergina mirktelėjo dar tris kartus. Įkvėpė, iškvėpė.
-Skola nelygi skolai,-sušnabždėjo. Nežinojo, kaip vyriškis manė, kad ji apmokėjo skolą, bet nujautė, kad tai tikrai neprilygsta parodymui, kur artimiausias prieinamas židinys.-Neduosi žmogui penkiasdešimtinės už tai, kad jis tau paskolino žiebtuvėlį cigaretei prisidegt.
Dar sekundėlę paspoksojusi į pašnekovo veidą, mergina lėtai ištiesė rankas ir nuėmė gobtuvą. Dabar vyriškio veidas jai atrodė labai kažkur matytas, tik apkvaitę smegenys niekaip neatrinko kur.
-Taip slėpdamasis daugiau krenti į akis, ,,Edvardai",-Mayra nusišypsojo ir atsitraukė.-Tau netinka slėptis. Iš akių matau. Tavo žvilgsnis ne žmogaus, kuris atsigultų po akmeniu, bijodamas, kad skruzdėlė parodys kitiems kelią iki jo. Todėl tu išdrįstum ištrinti man atmintį. Tik ar tu nori, kad tave pamirščiau? Ar norėtum, kad neegzistuotum jokios kitos gyvos būtybės mintyse?

[Edgar Jeffter]

Atrodo Mayra nesuvokė, kad tas skolos netolygumas gali būti jos nenaudai, ir kad tai ji yra ta, kuri perka žiebtuvėlį už penkiasdešimt galeonų. Galbūt jos dėka Edgar'as šiąnakt galės sugrįžti į savo namus.
- Pirštu parodyti į vietą, kur stovi židinys, kažin ar vertas penkiasdešimtinės. Be to, jis galėjo ir neveikti,- tamsiaplaukis pabrėžė tai, jog jo pagalba galėjo būti niekinė.
Jeffter'is po truputėlį ėmė loštis atgal, kai magijos ministerijos darbuotoja ėmė tiesti rankas jo link.
- Ką tu darai?- susiraukdamas paklausė magas, tačiau nei klausimas, nei atsilošimas, nei susiraukimas neišlaikė gobtuvo ant jo juodų plaukų. Merginai vėl atsitraukus kiek atokiau, pats Edgar'as irgi grąžino kūną į prieš tai buvusią padėtį.
- Ir kieno dėmesį aš galiu atkreipti čia? Vabalų tūnančių čia?- šyptelėjo žaliaakis. Negi tos jo žalios akys tikrai tiek daug išdavė, kad Mayra sugebėjo pastebėti jo nenorą trinti jos atmintį.
- Aš tiesiog nenoriu, jog tu nukentėtum vien dėl to, jog šiandien priėjau prie tavęs,- šį sykį vaikinas tik nežymiai šyptelėjo žvelgdamas į savo pašnekovę.

[Mayra Llewellyn]

 Mayra palinksėjo galva.
-Tiesa. Bet sugedusį židinį galima pataisyt, o neprijungtą - prijungt. Nors tada reiktų brūkštelėt kolegoms žinutę. Hm... Tada gaunasi taip, kad tu man lieki skoloj,-juodaplaukė sau linktelėjo. Jos tamsios akys liko prie vyriškio veido. Jis tikrai atrodė kažkur matytas. Negi tik smegenų triukas?
-Ne vabalų. Jų,-mergina mostelėjo kažkur į šešėlius, kuriuose dažniausiai tupėdavo jos demoniškieji stebėtojai.-Taip pat... Tu atrodai per senas priklausyti kokioms subkultūroms, o ir žiobarai čia valkiojasi. Jiems pakanka tokių keistuolių kaip aš, kur parke ant žolės voliojasi.
Nuo sėdėjimo kažkaip susirangius, Mayros kojos nutirpo ir ji turėjo jas ištiesi, kankinamai lėtai braukdama per purvinas grindis. Batų šiurenimas pripildė tylą.
-Negi tau rūpiu?-nustebusi paklausė buvusi klastuolė ir nusijuokė,-Ir kuo jau esi toks super duper pavojingas, kad galėčiau nukentėti vien tau priėjus prie manęs?
Mintis, kad ji rūpi nepažįstamam žmogui, kurio net tikro vardo nežino, atrodė absurdiška. Ji nerūpėjo savo tėvams, su Luku santykiai keblesni nei transfigūracijos namų darbai ir ji turi... Tik save.

[Edgar Jeffter]

- Matai kaip greitai viskas apsivertė aukštyn kojom?- eilinį kartą nežymiai šypteldamas paklausė Edgar'as ir nelaukdamas jokio atsakymo iškart pridėjo, - Tik nežinau kiek verta tavo pagalba,- nustojęs kalbėti išsyk susimąstė už ką jam Mayra priskyrė skolą, nes jis jai pasakė tik tiek, kad ji jam grąžino skolą.
- Ar tu legilimantė?- įtariai nužvelgdamas merginą pasiteiravo Jeffter'is. Jei tai pasitvirtintų, tuomet visiškai nestebintų, jog ji jį tik pamačius palaikė grifu. Taip pat nestebintų ir tas pareiškimas, jog magas išdrįstų jai ištrinti atmintį.
- Ko jų?- pasukęs galvą į tą pusę, kur pamojo ranka tamsiaplaukė, domėjosi Edgar'as, nes nieko neįprasto nematė, - Bet čia nei žiobarų, nei ko kito nėra..,- atsigręžęs atgal į Mayrą konstatavo vaikinas.
Edgar'o kojos nuo tupėjimo irgi šiek tiek spėjo pavargti, todėl jis atsistojo ir žengtelėjo porą žingsnių vieną pusę, po to į kitą.
- Manai, jog tas, kurio nepažįsti, negali rūpėti? Manai, kad nepažįstamą turi stumti į pavojų vien dėl to, nes jo nepažįsti?- lazdelę pakreipė į Mayros pusę, kad matytų jos veidą, - Geriau bus, jei galimų dalykų ir nesužinosi,- su Jeffter'io atskleidimu, kas galėtų nutikti ministerijos darbuotojai tikriausiai jai sukeltų daugiau klausimų, o ir atskleistų kitų kitų detalių. O, kad apie tas detales sužinotų apleistame name sėdinti mergina, burtininkas nenorėjo, nes tai ne tik dar labiau kenktų jos pačios saugumui, bet tai kenktų ir pačio juodaplaukio saugumui.

[Mayra Llewellyn]

 Mayra pakėlė akis į lubas. Sijos buvo tokios suėstos visokiausių padarų, kad, regis, tik ir taikėsi sulūžti ir užversti viską tau ant galvos. Su ta mintimi mergina pajuto spaudimą, tarsi visos tos luženos jau gulėtų ant jos smulkaus kūno, ir išsitiesė ant purvinų grindų.
-Jei pasakytum, kaip apmokėjau tau skolą, tai galėtume nuspręsti. Vis tiek vieną dieną svarstyklės išsilygins savaime ir mes susitiksime tada, kada Likimas panorės. O jis įnoringas. Kaip tos bjaurios bjaurios gėlės parke, kurios vis reikalauja vandens. O bitės, kaip ir pyragai, gražiau atrodo iškeptos.
Tai, kad ,,Edvardas" nematė demoniškų akių, iš šešėlių stebinčių kiekvieną jų vergės krustelėjimą, juodaplaukės nenustebino. Jos persekiojo ją.
-Jei būčiau legilimantė, tau toks klausimas nekiltų. Bet visi žmonės sujungti. Štai aš sujungta ir su Tamsa. O tu jų nematai, nes jie tau nereikalingi. Kam vilkui peilis, kai jis turi nasrus? Ir mes visi esame šiek tiek žiobarai, kad ir koks grynas mūsų kraujas mums gali atrodyti, vis tiek visi kilom iš tų pačių suknistų, bukų padarų, gavusių magijos dovaną. Hm, kodėl žiobarai nemato mūsų kaip kokių dievų? Palyginus su burtininkais, jie - purvinos skruzdėlės. Ir mes galėtume juos visus valdyti, o nesislėpti kaip žiurkės kanalizacijoje.
Kiekvienas vyriškio žingsnis kuo puikiausiai jausdavosi per grindis. Galiausiai Mayrai viskas susiliejo į tuksenimą, kuris priminė širdies plakimą.
-Tu nieko iš to negausi, jei apsaugosi mane. Ar girdi? Namas kruta. Jei ilgiau pasiliksim čia, jis ir prabils. Ateik čia,-mergina, priglaudusi ausį prie grindų, pamojo juodaplaukiui, kad šis prieitų arčiau.

[Edgar Jeffter]

Ką ji čia išdarinėja? ėmė galvoti Edgar'as matydamas, kad jo pašnekovė nusprendė prigulti ant dulkinų grindų. Tamsiaplaukis jau norėjo Mayrai atsakyti į jos komentarą dėl skolos, tačiau to nepadarė, nes jis ji kalbėjo toliau. Tačiau net jai ir nutilus apsigynimo nuo juodosios magijos specialistas nebeprakalbo apie tas skolas. Vis dėl to mergina sapaliojo kažkokias nesąmones. Ji kalbėjo apie kepintas bites, apie judantį ir galintį prabilti namą. Jeffter'is neramiai apsidarė. Nieko, kaip ir prieš tai, name nebuvo. Gal ji net ne magijos ministerijos darbuotoja? pradėjo abejoti viskuo ką kalbėjo mergina. Nors kalbant apie židinius, ji kažką šiam namo židiniui padarė. Kaip ten bebūtų, ar viskas ką kalbėjo Mayra buvo kliedesiai, ar dalis tiesos, jos čia Edgar'as taip palikti negalėjo. Jei galėtų, tai net nebūtų sureagavęs į ją parke. Žaliaakiui dabar buvo tikras galvosūkis ką su šia trumpaplauke reikia daryti.
- Ar turi giminaičių, draugų ar pažįstamų netoli šios vietos?- uždavė klausimą ir permetęs lazdelę į be pirštinės esančią ranką burtininkas ištiesė savo kitą, laisva patapusią, ranką link merginos, - Stokitės, panele Mayra!

[Mayra Llewellyn]

 Grindis dengė purvo ir dulkių sluoksnis. Ši tamsiai pilka košė buvo užpildžiusi kiekvieną lentų griovelį ir tarpelį, sukurdama iliuziją, kad čia - ne medis, o tik dulkių ir purvo mišinys. Ta masė taip pat turėjo labai specifinį kvapą, kurį Mayra kuo puikiausiai užuodė gulėdama ant grindų. Jis priminė jai seną, drėgną palėpę, o gal ir daržo pašiūrę, kur laikomi įrankiai, su žiupsneliu įvairių gyvių išmatų ir lavonų. Tobulas grindinys, kad ir kiek kojų jį lietė, kol išstovėjo duobes. Nubangavo nuo laiko...
 Širdies plakimą primenantis tuksenimas nedingo net ir ,,Edvardui" sustojus. Dabar jis buvo po grindimis, jos viduje, o gal ir aplink ją. Mayra atsiduso. Namas vis dar nekalbėjo, o gulėti ant grindų nebuvo labai patogu, nes klubai nemaloniai rėmėsi į kietą pagrindą. Bet, regis, kažkas jau kažką bandė sakyti.
-Ššš!-mergina piktai nutildė tamsiaplaukį, trukdantį jai klausytis pastato paslapčių.-Neturiu. Ir nekišk čia savo letenų,-ji nustūmė ,,Edvardo" ištiestą ranką. Dar čia ko! Namas kalba iš širdies, tad tik čia geriausiai bus viskas girdėti! O ir ji turi tik Luką, kuris dabar Hogvartse užsiėmęs mažais, kvailais vaikais. Taip, net savo sužadėtiniui ji nerūpi pakankamai, kad jis pasiliktų su ja namuose!

[Edgar Jeffter]

Ką su ja daryti? tebemąstė tamsiaplaukis, kai jo ranką nustūmė kažkokių kliedesių apimta mergina. Jai akivaizdžiai reikėjo pagalbos, tačiau kažin ar kur netoliese ji gautų reikiamos pagalbos. Keliauti kitur būtų per toli. Keliaujant židiniui Mayra galėtų dar labiau nusidanginti, o ant šluotos tokios būklės kažin ar teiktųsi ramiai nusėdėti. Laiškeliams, prašantiems pagalbos, siuntinėti reikėjo pelėdos, kurios Edgar'as neturėjo, o kad ir turėtų, tai šiuo metu nebūtų patikima susisiekimo priemonė.
- Ar turi savo lazdelę? Jei taip, gal galėtum man ją kuriam laikui paskolinti?- dar uždavė klausimų su viltimi, kad ji jam į juos atsakys aplenkdama kažkokias savo iliuzijas. Magijos ministerijos darbuotojos lazdelė buvusiam Hogvartso profesoriui buvo reikalinga tam, kad jis galėtų įgyvendinti vieną kilusią mintį. Galėtų mėginti ir neturėdamas Mayros lazdelės, bet tuomet išaugtų procentas Jeffter'io plano sugadinimui, jei merginai visa tai pasirodytų nepriimtina. Vaizdas, kurį matė žalios akys, buvo liūdnas, o šios situacijos pagerinti savo rankomis, be kažko pašalinio, Edgar'as negalėjo.

[Mayra Llewellyn]

 Mayra užsimerkė. Ritmingas, gilus tuksėjimas vis garsėjo. Jis buvo po grindimis. Negi namas su ja nori kalbėti, bet negali? Gal jam trukdo purvu padengtos lentos? Juodaplaukė kažką numykė. Tas tuksenimas jai nepatiko. Per daug vienodas, kitaip, negu židinio liepsnos, kur kalba tiek daug balsų, kad sunku ką nors suprasti. Mergina pakėlė galvą. Dabar tas tuksenimas buvo jos galvoje. Negi namas įlindo į jos mintis? Mayra švelniai trinktelėjo galva į grindis lyg sakydama, kad visai nenori nešiotis namo galvoje.
-Hm, o kam tau mano lazdelės?-žiūrėdama į tamsius ,,Edvardo" batus paklausė ji. Tada ištiesė ranką ir bakstelėjo.
-Odiniai. Skanūs,-konstatavo faktą. Atsisėdusi, apsidairė. Dabar tuksenimas sklido ir iš sienų, ir iš lubų. Pašokusi ant kojų, Mayra kišenėje suėmė lazdelę.
-Ir kam tau mano lazdelės? Ar tu irgi nori, kad nieko negalėčiau padaryti?! Tai geriau iškviesk suknistą greitąją, kad mane surišę išvežtų! Niekam nerūpiu! Niekam!
Tuksenimas greitėjo. Visas namas skleidė tą bjaurų, erzinantį garsą. Mayra susiraukė. Tas tuksenimas ją taip varė iš proto, kad norėjosi klykti.

[Edgar Jeffter]

Atrodo mergina išgirdo Edgar'o prašymą, kas buvo bent šis tas.
- Nes noriu tau padėti,- žengtelėjo žingsnį atgal, kai tamsiaplauke užsiminė apie skanius batus. Maža kas, gal ims ir sugalvos dantimis segtis į jo batus. Merginai stryktelėjus nuo žemės su ja kartu pakilo ir dulkės, kurios puikiai matėsi ties lazdelės galiuku, iš kur sklido Jeffter'io sukurta švieselė.
- Man lazdelė reikalinga, jog nieko sau nepasidarytum ir niekur nedingtum, kol ateis galintys tau padėti,- tamsiaplaukis magas bandė aiškinti Mayrai, kam jam josios lazdelė, - Suprask aš noriu tau padėti ir, jei bent kiek rūpi pati sau, prašau leisk man tau padėti ir duok savo lazdelę,- ištiesė pirštinėtą delną prieš isterikuojančią dvidešimtmetę. Į Edgar'o galvą atkeliavo dar viena idėja, kurios jis galėtų imtis, tačiau šiosios imtis nenorėjo, todėl, bent kol kas, ją nustūmė į šoną tikėdamasis, kad gal visgi pavyks išsisukti su dabartiniu planu, kuris šiuo metu daug nežadėjo. Pirmiausia, juodaplaukis norėjo įsitikinti, jog šiam planui įgyvendinti visi keliai yra užblokuoti, o tik tada jau imtis kito.

[Mayra Llewellyn]

 Namas tuksėjo. O gal tai jos širdis? Mayra nebežinojo. Ji tik norėjo, kad tas prakeiktas garsas dingtų iš jos galvos. Ne, ji nesinešios namo mintyse, neleis jam užgrobti jos. Ir kur kitos asmenybės, kai jų reikia? Susierzinimo kupinomis akimis mergina žiūrėjo į ,,Edvardą". Savo lazdelės, žinoma, ji jam neatiduos. Nejučiomis Mayra tvirčiau suspaudė magiškąjį įrankį.
-Galintys padėti man? Dar tokių yra?! Nesąmonė! Man niekas niekada nepadėjo!-juodaplaukė nusijuokė. Daktarai ligoninėje ją tik vaistų prišėrė, net patys nežinodama, kas jai darosi. Ne, ji nebesileis taip žeminama. O dar ir erzinantis tuksenimas... Reikia kažką daryti dėl jo.
-Baik,-tyliai sušnabždėjo mergina.-Aš su tavim nekalbėsiu.
Namas, žinoma, jos nepaklausė. Tuksenimas vis dar ritmingai sklido iš visur, dabar jau net ir iš tos apipelijusios sofos. Mayra užsidengė ausis, bet tai nepadėjo. Namas tukseno ir jos galvoje.
-Baik!-suriko juodaplaukė ir pirštais užkabino savo plaukų sruogas, kurios netrukus išrautos nukrito žemyn. Namas jos neklausė ir ji suprato, kad kol jis stovės, tol tęsis tas pragariškas tuksenimas. Mayra tvirtai suspaudė ir lazdelę ir, mostelėjusi sijų link, tarė:
-Bombarda!
Ji privalo sunaikinti šitą namą.

[Edgar Jeffter]

- Tikriausiai todėl, nes niekam neleidi pati padėti.. Lygiai taip pat, kaip neleidi man dabar tau padėti,- atsakė Jeffter'is merginai, kodėl greičiausiai niekas jai niekada nepadėjo. Bet tai turbūt jai vis tiek buvo nemotais, nes ji, regis, neketino atiduoti savo burtų lazdelės. Magijos ministerijos darbuotoja prašė baigti. Teigė, jog su juo nekalbės. Tik ar tai buvo skirta Edgar'ui ar kažkam nematomam, to tamsiaplaukis burtininkas negalėjo pasakyti. Nors tai galėjo būti skirta ir tiek tam, tiek tam.
- Liaukis taip elgtis!- pradėjus Mayrai pešiotis savo plaukus šūktelėjo magas ir žengtelėjo arčiau merginos. Ši atrodo netrukus ėmė mosuoti savo lazdele. Ką ji ruošiasi daryti? nusigando Edgar'as ir akimirksniu užgesino šviesą lazdelės gale, paskandindamas viską tamsoje. Tą padarius žaliaakio ausis pasiekė trumpaplaukės balsas, po kurio pasimatė balta šviesa.
- Finite!- nukreipė lazdelę lazdelę baltos šviesos link. Kerai susidūrė, tačiau sprogimo nebuvo išvengta. Gal tik jis buvo kiek silpnesnis nei turėjo būti. Atrodo, jog visas namas susvyravo. Susiraukęs juodaplaukis ranka prisidengė galvą nuo dulkių ir visokių šapų krintančių iš palubių.
- Tu nori mus sunaikinti?!- piktai kreipėsi į sprogdintoją, - Atleisk, bet aš tau to neleisiu! Expelliarmus!- pasiuntė kerus į žmogaus kontūrus, matomus priešais save.

[Mayra Llewellyn]

 Viskas paskendo prieblandoje ir raudonas kerų blyksnis susitiko su jos paleistu burtu. Namas sudrebėjo, bet tai jo nesustabdė nuo to prakeikto tuksenimo. Staiga viskas Mayrai pasidarė aišku - namas nori ne kalbėti, o ją išvaryti iš proto. Ji leido jam patekti į jos mintis, kur net kitos asmenybės su tokiu įsibrovėliu nesusitvarko. Bet jeigu ji sunaikintų patį namą, išardytų jį iki atskirų atomų ir molekulių, gal, bet tik gal, išnyktų ir jo įtaka jos mintims.
 Nuo lubų pabirę dulkės ir kitos nesąmonės sukūrė dirbtinį rūką, kuriame vos vos matėsi pro išdaužytus langus sklindanti šviesa ir kuris lipo prie šiek tiek drėgnos Mayros odos, nepamiršdamas ir brautis į jos kvėpavimo takus su tikslu uždusinti. Kaip mergina ir tikėjosi, namas priešinosi sunaikinimui.
 Iš prieblandos atsklido piktas balsas. Negi ,,Edvardas" irgi yra valdomas namo? Žinoma, tai jis bandė sutrukdyti jos kerams. Negi namas išsiuntė vyriškį surasti jam naujos aukos? Na, nepasisekė, nes Mayra juos abu permato kiaurai (na, ne per dulkes) ir nesileis taip lengvai užvaldoma.
 Blyksnis ir židinių tinklo reguliuotojos lazdelė barkštelėjusi dingo tamsoje. Taip taip, namas protingas, žino, iš kur didžiausias pavojus. Bet Mayra taip pat ne durna. Jai trukdo ,,Edvardas". Kaip šmėkla judėdama per dulkių rūką, mergina užgriuvo ant vyriškio, abi žmogystos pargriuvo ant grindų, juodaplaukė pasičiupo lazdelę laikančią ranką ir neprasčiau nei koks piktas šuo suleido į ją dantis.
 Kaip ,,Edvardui" gerai, kad ant dešinės nešioja pirštinę.

[Edgar Jeffter]

Ryškiai raudona spalva perskriejusi kambarį pasiekė tą taikinį, kurį ir turėjo pasiekti. Tą patvirtino lengvas, kažkur nukritusios, lazdelės sudunksėjimas. Bet tai, jog Mayra nebeturėjo vieno iš pagrindinių burtininkų įrankių jos nesustabdė. Ji nusprendė pademonstruoti Edgar'ui savo imtynių sugebėjimus ar bent kažką panašaus į tai. O tai nustebino patį vaikiną. Jam tai buvo netikėta, todėl niekaip nespėjo sureaguoti į stumtelėjimą ir po jo neišlaikęs pusiausvyros parvirto. Tikriausiai tamsiaplaukę burtininkė nesitikėjo, kad Jeffter'is neišsilaikys ant kojų, nes ir pati užgriuvo ant jo. Židinių remontininkė dabar įrodė, kad tikrai galėjo mėginti kąsti jam į koją, nes dabar dvidešimtmetė kėsinosi į ranką. Na, ir šį sykį ties tuo ji buvo nusiteikusi rimtai. Ji jau būtų sėkmingai suleidusi dantis į Edgar'o ranką, jei ne metalas slepiamas pirštinės, kuris atsirado po to, kai dalis mago rankos buvo sudraskyta magiško šuns.
- Ar nori išsilaužyti dantis?- nusistūmė merginą apversdamas ją ant nugaros ir prispausdamas savo rankomis jos dilbius prie žemės, - Tai gal pagaliau priimsi pagalbą? Ar ir toliau išdarinėsi pamišėliškus dalykus?

[Mayra Llewellyn]

 Aha! Namas skaito jos mintis ir saugo savo vergą! Tokią išvadą priėjo Mayrą dantims nemaloniai kaukštelėjus į metalą. Ji žinojo, kad ir ką dabar sugalvotų, tas pastatas vis tiek viską numatytų į priekį. Ir apie kokią pagalbą ten ,,Edvardas" svaigo?
 Nugara nemaloniai lietėsi prie grindų. Rankos taip pat buvo prispaustos, o pabandžiusi bent vieną išlaisvinti Mayra suprato, kad įstrigo. Bet jis ją lietė. Kada paskutinį kartą koks žmogus ją lietė? Merginos akys išsiplėtė. Ne, taip negalima. Nežinia, ką tas namo vergas sugalvos jai padaryti keršydamas už šeimininko išniekinimą. Akis už akį?
-Nulipk nuo manęs!-baimės kupinu balsu sukliko Mayra ir pradėjo muistytis. Ne, ji nenorėjo jo pagalbos. Norėjo į savo lovą, kur jos namas apsaugotų ją nuo šito kurtinančio tuksenimo. Kad ir į Ministeriją, kur bandelės, kurios realiai neegzistuoja, po 3 siklius, aurorai vaikšto pakampėmis tave stebėdami ir visi tik meluoja ir meluoja! Ne, tik ji žino tikrąją mūšio baigtį, tik ji žino, kad Lukui nerūpi ir jis jau susirado kitą ir net namo negrįžta, tik ji žino, kad šitas namas, jeigu nebus susprogdintas, bandys pavergti dar daugiau žmonių! Tik ji! Ir kodėl niekas to nesupranta? Kodėl visi leidžiasi manipuliuojami?!
-Niekas manęs nesupranta!-dar vienas neviltimi atsiduodantis klyksmas. Mayros akyse pasirodė ašaros. Niekas niekada ja nepatikės.