0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #45 Prieš 6 metus »
Paėmęs buteliuką į rankas, jis sujudėjo ir šiek tiek jo turinio užlašėjo ant Stiglerio rankos. Nieko neįvyko, bet Frankas nedelsiant jį nusivalė ir stipriai užkimšo buteliuką.
Citata
...nėra jokio poveikio odai.
Prirašė jis. Frankas mintyse persiskaitė viską, ką sužinojo apie skystį. Spalva - šviesi pilka su silpnu rudos spalvos atspalviu, kvapas - braškės su šilauogėmis bei pienu ir nėra jokio poveikio odai. Spalva - šviesi pilka su silpnu rudos spalvos atspalviu, kvapas - braškės su šilauogėmis bei pienu ir nėra jokio poveikio odai. Spalva - šviesi pilka su silpnu rudos spalvos atspalviu, kvapas - braškės su šilauogėmis bei pienu ir nėra jokio poveikio odai. Dar porą kartų tai pakartojęs, jis sustojo. Jaunuolis patogiau įsitaisė kėdėje ir įsmeigė akis į buteliuko turinį. Pala, pala. Juk viskas atitinka. Kaip aš iškart to nesuvokiau. Tai nuodai, kurie pažeis žmogaus smegenis, sukeldami cerebrinį paralyžių. Jaunuolis lėtai suėmė nuodus ir apvertęs perskaitė užrašą.
Citata
Cerebrinis paralyžius
Iš laimės, kad atspėjo jis nusišypsojo, bet šypsena greitai dingo, nes prisiminė, kad jis turės išgerti tai. Visų pirma reikia susirasti receptą nuo šių nuodų. Netrukus ant stalo jau gulėjo nuodų ir vaistų pamokos vadovėlis. Atvertęs turinį, jis pradėjo ieškoti kažko susijusio su paralyžiumi. Vėžys, migrena, regėjimo praradimas, širdies ištirpimas. Nieko jis nerado susijusio su cerebriniu paralyžiumi, kol neatvertė kito puslapio. Iškart jis aptiko žodį cerebrinis ir puslapį, kuriame jis bus paminėtas. Du šimtai trisdešimt ketvirtas puslapis. Vadovėlio puslapiai buvo vartomi milžinišku greičiu, kol sustojo atvertus reikiamą puslapį.
Cerebrinis paralyžius

Tai judesio ar padėties sutrikimas, atsiradęs dėl nesubrendusių galvos smegenų defekto ar pažeidimo. Nuodai, kurie gali sukelti šią ligą, yra šviesiai pilkos spalvos su rudu atspalvio ir kvepia braškėmis, šilauogėmis ir pienu. Vaistai nuo paralyžiaus turi labai sudėtingą receptą.

Citata
Vaistų nuo cerebrinio paralyžiaus receptas

Sudedamosios dalys:
1. Viena driežo uodega, su padeginta oda.
2. Penki oralo vaisiai
3. 0,5 l pieno
4. Truputis citrinos sulčių

Gaminimo eiga:
Į kolbą supilti pieną. Į katilą įpilti vandens ir jį užkaisti. Į užvirusį vandenį įdėti citriną ir laukti, kol vanduo atvės. Į tą laiką supjaustyti oralo vaisius į dvi dalis ir iš kiekvienos pusės išimti pagrindinę sėklą. Vaisius stipriai sutrinti ir įdėti į kolbą, pripildytą pienu. Citrinai atvėsus į atskirą kolbą suberti oralo sėklas ir jas užpilti citrinos sultimis. Iš lėto maišyti ir sėkloms ištirpus, supilti į kolbą su pienu. Dabar atėjo eilė driežo uodegai, su padegusia oda. Ją tiesiog reikia įmerkti į kolbą ir laukti, kol visas  skystis nusidažys mėlynai žalia spalva.
Frankas greitai nubėgo iki spintelės, viską pasiėmė ir grįžęs viską padėjo ant stalo. Ir tik tada jis susivokė, kad atsinešė paprastą driežo uodegą. Spintelėje nebuvo su padeginta oda.
-Na reiks kažkaip išsiversti su šia žvake, kurią tuoj išbursiu.

Sor: šiaip nemanau, kad cerebrinis paralyžius yra menka, lengvai išgydoma liga... :)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Adelaidė Kondwani

  • IV kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • frick frack
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #46 Prieš 6 metus »
Adelaidė švelniai braukė pirštais per vėsų buteliuko stiklą, stebėdama viduj besiteliūškuojantį pilkšvą išlydyto metalo išvaizdos skystį. Tik kai kažkas staigiai paėmė eliksyrą nuo pasenusio mokyklinio suolo, ji krūptelėjo, trūktelėjo atgal ranką ir pakėlė susinervinusį žvilgsį nuo raminančio vaizdo. Sorenas von Sjuardas. Jis tik ką visų akivaizdoje ją palaikė silpna. Palaikė nesugebančia susitvarkyti su užduotimi. Palaikė negalinčia kovoti su kliūtimi. Palaikė niekuo. Tai gal ir išvis manęs nėra, jei aš niekas ir nieko nesugebu?Mergaitė kiek kilstelėjo smakrą, nuliejo profesorių deginančiu žvilgsniu(kiek jai leido užtinusios akys) ir, ištaigingai atsistojus iš suolo, stagiai nužingsniavo link knygų lentynos, švystelėdama apsiausto skvernais.
Tik kad atrodytų kažką veikianti, ji ištraukė vieną iš knygų ir atvertė pirmą pasitaikiusį puslapį. Krapštydama skaitalo nugarėlę mergaitė tuščiai žiūrėjo į neaiškų martenos šakniagumbio brėžinį. Juk ji net nesuprato, kokia liga serga. Tikriausiai visomis iš eilės. Kas čia man per egzistencinė krizė? - šyptelėjo pati sau. -Juk gavau, ko norėjau. Beveik. Adė atsirėmė į šaltą akmeninę sieną, priglaudė prie jos kaktą ir trumpam užmerkė akis. Vėsuma ramino ir suteikė jėgų.
Mergaitę apėmė toks jausmas, lyg būtų atsidūrusi savo namų rūsiuose. Tuose tamsiuose, drėgnuose, vienatvės kupinuose tuneliuose ji leisdavo laiką, kai nereikėdavo mokytis. Kartą tėvas ją pričiupo ten slampinėjant ir pasistengė, kad dukrai nebekiltų noras lankytis savo ramybės oazėje. Turbūt rūsiuose jis laikydavo, o gal vis dar laiko kažką, už ko pašalinių akys neturėtų užkliūti. Vis dėlto, angelu jo negalėjai pavadinti.
Pro blakstienas ji pažvelgė į klasę. Nenorėjo užsilikti klaikiuose prisiminimuose, bet ir čia grįžti buvo nelengva.
Nuo ligos kiek drebančiomis rankomis iš apsiausto kišenės mergaitė išsitraukė juodą užrašinę ir pieštuką. Pasklaidė knygelės puslapius, ieškodama neprirašytos vietelės, mat visi lapai buvo prirašinėti eilėraščių ir įvairių tekstų. Pasidėjusi užrašų knygelę ant kieto knygos viršelio ji paskubomis užsirašė savo simptomus. Kosulys, užtinusi gerklė, temperatūra, galvos skausmas, blogulys, silpnumas. Varnė vėl trumpam užsimerkė, tik šįkart tam, kad ramiai suvestų visus požymius į vieną kvailą ligą. Sloga? Ne, kažkas ne to - per lengva.(Adelaidė apie ligas absoliučiai nenusimanė.) Gripas? Tebūnie gripas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Adelaidė Kondwani »

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #47 Prieš 6 metus »
Susidėjusi viską paeiliui, perskaitė receptą dar vieną kartą. Mintys blokavo visus Klarės gebėjimus susikaupti, todėl žaliaakė neskubino darbo, nenorėdama suklysti žioplai.

Citata
Paruošimas:
Pirmiausia užkaiskite katilą ir supilkite visą vandenį, šis prieš pradedant ruošti eliksyrą turi užvirti. Džiovintas kraujažoles dubenėlyje sutrinkite ar sutrupinkite, jų konsistencija turi priminti pelenus. Taukžolės žiedus sutarkuoti smulkia tarka. Užvirus vandeniui sumesti kraujažoles ir taukžolės žiedus. Virti turi 3 minutes, kol išsiskirs syvai. Tuomet pridėkite žaliažvynio driežo akis. Palaukite kol šios ištirps. Maišant suberkite margašaknės uogas, mat šios, nemaišomos sudarys gumulus eliksyre. Įsitikinę, kad uogos ištirpo, įmuškite tris kuosos kiaušinius, kitus palikite vėlesniam laikui. gysločio lapus suplėšykite. Įplėškite lapo pagrindines gyslas, kad išsiskirtų sultys ir sumeskite į viralą. Palikite virti dar penkioms minutėms. Tuo metu sumaišykite likusių kuosos kiaušinių turinį su riebžuvės taukais. Palaukite, kol viralas atvės. Jokiu būdu tuo metu nenaudokite magijos, būsimas eliksyras turi atvėsti pats. Atvėsus supilkite sumaišytus taukus. Gerai išmaišykite. Eliksyras tinkamas naudoti 5 dienas po paruošimo.

Perskaičiusi gal kiek per stipriai išpūtė orą. Palaidi rusvi plaukai vos neįmirko į jau paruoštą eliksyro gamybai katilą. Nenorėdama sugadinti dar nepradėto magiško gėralo, nusprendė, kad geriau susiriš plaukus ir parodys savo užtinusį veidą menkam supusiam pasauliui, nei raudonuos iš gėdos dėl nereikalingo ingrediento eliksyre. Nusitraukusi raištelį nuo riešo, mikliai sukiodama riešus, supynė vieną ilgą kasą, šią permetusi per petį buvo pasiruošusi pradėti vaisto gamybą.
Pati nesuprato, kaip smarkiai jos kūną įtakojo emocijos. bandydama užkaisti katilą, sugebėjo tai padaryti tik iš trečio karto. Gerai, kad niekas į mane nežiūri... Apsidairydama kabėjosi su savimi. Kito žmogaus buvimo šalia ji tiesiog nepakęstų. Skubėdama trupino kraujažoles į dubenėlį. Sudžiūvusios jos priminė džiovintus grybus - atrodė baisiai, tamsios bei suvytusios, tačiau kvepėjo neblogai. Drebančios rankos puikiai atliko darbą, nereikėjo net pernelyg stengtis trupinti, ar naudotis grūstuvėliu. Po kelių akimirkų atėjo eilė ir Taukžolės žiedams. Tarka grėsmingai brūkšteldavo per trylikametės drebančias rankas, tačiau žaizdos paliko tik mažus raudonus taškelius ant kaulėtų pirštų, jos grasino tik grožiui, kuris sužeistai sielai nieko nereiškė. Gal net nukreipė mintis nuo baisaus draugo likimo. Vandeniui užvirus Klarė ir toliau laikėsi nurodymų, sumetė žoles. Plaukiojo jos, tarsi koks skrandžio turinys, po blogo vakarėlio. Vyresnės draugės Klarę šią vasarą buvo į tokį pakvietusios. Žiobarų vaikai paauglystėje mėgsta girtuokliauti. Tranki muzika, šokiai trukę per naktį, prakvipę promilėmis drąsos žaidimai. Gal tai pražudė ir Tiagą... Klarės mintys vis nerado ramybės, neužsičiaupdamos vėlėsi į pamokos darbą. Trylikametė sumetė driežo akis į aprūkusį katilą, šios negalėjo nepriminti to, kaip žmonės atrodo tik mirę, kaip uždengiamos akys, tačiau džiaugėsi šįkart to nemačiusi, ne taip kai mirė Klarės mamos prižiūrėta senutė. Gindama vaizdus iš galvos, stengėsi susikaupti ties pamoka.
Akims ištirpus sudėjo uogas ir bent kelioms akimirkoms susikaupusi kruopščiai maišė. Sakykim, kruopščiai kaip uraganas griauna medžius. Jei viralas katile būtų siekęs kiek aukštesnę ribą, visas Klarės suolas būtų nutaškytas neišvaizdžiu pilkšvos spalvos skysčiu. Ištirpus uogoms, ilgaplaukė turėjo įmušti kiaušinius. Kuosos kiaušiniai buvo labai nedideli, tačiau jų lukštas buvo žymiai stipresnis už įprastų - vištos kiaušinių. Paauglė kelis kartus nesmarkiai daužtelėjusi kiaušinį į katilo kraštą, susierzino, ir kitą kartą kiaušinio turinys su puse įmanomų lukštų sudribo į katilą. Šie taip greit sutirpo, kad trečiakursė neturėjo jokios galimybės pasitaisyti. Ji tikrai tikėjosi, kad tai neturės jokios įtakos eliksyro veikimui. Su kitais kiaušiniais elgėsi atsargiau. Nusičiupusi ilgą peilį, skėlė juos peiliu. Tikras malonumas buvo draskyti lapus. Fizinė jėga, panaudota prieš lapus tarsi išleido lauk ir dalį emocijų. Likusius kiaušinius sumušė į indelį ir supylė riebžuvės taukus, šie taip smirdėjo, kad jų kvapas pasklido per pusę kabineto, pasiekdamas net ir nuo ašarų užgultą grifės nosį. Maišydama dubenėlio turinį vis ranka tikrino katilo karštumą. Galų gale katilas atvėso ir Klarė supylė paskutinius ingredientus. Sumaišiusi gavo dar vieną, panašų į klasėje jau egzistavusių pilkų atspalvių, panašų toną. Vis stengėsi išvengti profesoriaus akių, todėl sugaišdama dar penkias minutes taip susitvarkė - žiobarišku būdu, kad net magija nebūtų geriau suveikusi.
Nesuprato, ar priešnuodis veiks, o bandyti pati jau nerado jėgų.
- Profesoriau.... - kreipėsi jau padėjusi ant stalo nuo nuolatinės įtampos užtinusią galvą. Atvirai pasakius, nelabai ir rūpėjo ar kas išgirs bent bandytą suvaldyti balsą. - Man rodos, užbaigiau... - Iš už rankomis užkrautos burnos balsas turbūt nelabai toli pasklido.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #48 Prieš 6 metus »
 Ar žmonės dažnai jaučia bejėgiškumo jausmą? Tokį, kai lyg žinai, kad gali kam nors padėti, bet širdis sako ką kitą - geriau nesikišti. Claudie dabar jautėsi panašiai. Rodos, kad girdėjo Klarės skausmą. Bet tai turbūt tik iliuzija. Tik liūdesys iš tos pusės, kur sėdėjo draugė jautėsi. Dėl to ir pati Amneta nesijautė labai gerai. Sunkumas užgulė ir jos mažą širdelę.
 Mokinė apžiūrėjo lentyną su magiškaisais augalais. Šiek tiek pasižvalgiusi rado stiklainį su daugybe raudonų žiedų. Ant stiklo buvo popierėlis su užrašu Magiškos raudonos medetkos. Clau ištraukė šešis žiedelius ir nuėjo pasidėti jų ant suolo. Priežastis paprasta - ji neprisiminė kitų sudedamųjų dalių. Greitai peržvelgė sąrašą ir pamatė pastabą, kad reiktų pasiskaityti apie sinzilio rūgštį. Greitai atsivertė reikiamą puslapį ir bėgiojo akimis po tekstą.
Citata
Sinizilio rūgštis yra labai pavojinga. Ne taip naudojant, užtiškus lašeliui ant odos, gali deginti, graužti. Odos sluoksnis susigadina. Vėliau rūgštis skverbiasi giliau. Gali pažeisti gilesnius audinius. Ji tokia stipri, kad gali ištirpdyti kaulą ar dantį. Kartais naudojama eliksyruose. Nukenksminti ją pavyksta fenikso ašaromis. Dažniausiai būna metaliniame buteliuke, kuris yra apdengtas stipria ir stora oda. Beveik negadina tos rūšies metalo. Naudoti labai atsakingai!
Na, čia tai įdomu... Tikėkimės, neprarasiu pirštų ar plaukų. Ir nesugadinsiu stalo. Nuostaba atsispindėjo grifės veide. Bet ji drąsi. Greitai persirašė likusius ingredientus ir nuskubėjo link didelių spintų ir lentynų, kuriose buvo daugybė stiklainių, buteliukų, maišelių ir visokio kitokio gėrio, kurį labai vertino profesorius von Sjuardas. Tikriausiai. Kaip gi galima dėstyti dalyką, jei jo nevertini? Visas sudedamąsias dalis, eliksyrus, profesorių ir nuodų ir vaistų dalyką Claudie taip pat gerbė ir vertino. Gan įdomu, sunkoka, bet patinka. Dėl šios priežasties ji susirado vilinos bičių atnešto medaus, sviesto ir sezaminio žalčio riebalų. Nunešė juos ir padėjo šalia medetkų, išbraukė atsineštus ir dar sįkį žvilgtelėjo į pergamente parašytus likusius ingredientus. Jų ir nuėjo pasiimti. Fenikso ašaras rado lengvai, jau ne kartą jai jų prireikė. Vilko iltis buvo prie įvairių gyvūnų kaulų ir dantų. Vandeniui reikia tik dubenėlio, galima jį išsiburti. O sinzilio rūgštis buvo paslėpta prie pavojingesnių sudedamųjų dalių. Juk nereikia, kad koks pirmakursis ką nors sugadintų. Clau nusišypsojo. Dar ir ji pati nėra didelė. Trečias kursas priskiriamas prie mažesnių. Bet ji atsakinga. Pasistengs pati sau neprisidirbti košės.
 Kai į dubenėlį pribūrė vandens, o visi ingredientai buvo ant suolo, mergaitė persiskaitė paruošimo būdą:
Citata
Gaminimas:
  • Visų pirma supilkite pusę vandens į katilą vandenį ir jį užkaiskite. Kai užvirs ir pradės kunkuliuoti, įdėkite raudonosios medetkos žiedus. Leiskite pavirti penkias minutes, o tada nukaiskite nuo ugnies. Leiskite kiek pravėsti ir išgaruoti daliai vandens. Kuo daugiau išgaruos, tuo geriau, bet leiskite garuoti natūraliai. Tada dar kartą užkaiskite, pavirkite penkias minutes ir perpilkite į kitą dubenėlį. Tegul ten dar šiek tiek išgaruoja ir pritraukia.
  • Į katilą sudėkite sezaminio žalčio riebalus. Juos pašildykite, galite leisti ištirpti, bet neužkeitinkite. Prie jų pridėkite sviestą. Nebekaitinkite, tiesiog leiskite sviestui įgauti minkštą kremo konsistenciją. Jei medus skystas (taip būna retai), tada jį tiesiog supilkite ir išmaišykite. Jei kietas, sudėkite medų ir šiek tiek pašildykite. Gerai išmaišykite. Dabar turite skystą ar šiek tiek tirštesnę masę.
  • Į metalinį dubenėlį įdėkite vilko iltį. Užlašinkite ant jos lašelį sinzilio rūgšties. Stebėkite, kaip ji graužia ir tirpina iltį. Jei reikia, užlašinkite dar lašelį. Stebėkite, nes lašų skaičus priklauso nuo vilko rūšies, amžiaus ir ilties stiprumo. Daugiausia galite panaudoti septynis lašus. Bet, geriau mažiau. Kai iš ilties liks tik milteliai ir skystimas, o rūgštis susimaišys ir pradės putoti prie metalo, sulašinkite septynias fenikso ašaras. Išmaišykite. Dabar turite dar vieną komponentą.
  • Magiškas raudonąsias medetkas ištraukite iš vandens ir stipriai suspauskite. Vandens liko mažiau, nei penkiasdešimt mililitrų, likęs tapo stipriu nuoviru. Šį nuovirą supilkite į vilinos bičių medų, sviestą ir žalčio riebalus. Gerai išmaišykite. Geriausia masę perdėti į mažesnį dubenėlį, arba medaus, riebalų ir sviesto masę sudėti į nuovirą. Tą mišinį su indu įdėti į didesnį indą. į didijį indą supilti likusį vandenį ir lazdelės pagalba pašaldyti, išburti ledukų. Tegul masė kiek pašala minutę. Į šalančią masę palengva pilti nukenksmintą rūgšti su vilko ilties milteliais ir skysčiu. Pastoviai maišyti. Nukenksminta rūgštis padarys tepalą kiek tvirtesnį.Dar sykį pamaišyti, masę sudėti į indelį, kuriame ir laikysite tepalą. Dar šiek tiek palaikykite ir galite naudoti.
  • Jei tepalas labai kietas, galima jį palaikyti šiltoje patalpoje ar šiek tiek pašildyti. Tepti nosį, po akimis, virš antakių ir tarp jų. Susigėręs tepalas turėtų padėti. Tik reikia po ranka turėti vienkartinių nosinių, nes jis gleivių nepradangina. Gali būti, kad tepti reikės kelis kartus. Ne visada viskas sėkmingai įsigeria.
Na jo... Ar ne per daug užsinorėjau? Gaminimas labai ilgas... Bet man turėtų pavykti. Daugiausia čia patarimai ir kitokie smulkesni aprašymai. Ji atsiduso, nes to anksčiau nepastebėjo. Bet, jeigu man pavyks, gausiu daugiau taškų. Gal jau nėra taip blogai? Šyptelėjo ir jau nežinia kurį kartą per šiandien, dėbtelėjo į mokinius su Varno Nago uniforma. Priešai yra prešai. Ir nieko čia neprigalvosi.
 Claudie dar sykį perskaitė pirmą punktą ir matavimo indu atmatavo 100 mililitrų vandens. Greitai supylė į savo alavinį katilą ir užkūrė ugnį. Netrukus mokinės ausis pasiekė burbuliavimo garsas. Grifė dar sykį apžiūrėjo medetkas ir jas įmetį į vandenį. Jos pirma plūduriavo paviršuje, bet vėliau pritraukė vandens ir ėmė leistis. Mergaitė nekantriai išlaukė tas penkias minutes ir nukėlė viralą nuo ugnies. Įdėmiau pažiūrėjus buvo galima pamatyti, kad vanduo darosi raudonas kaip kraujas. Kol kas dar ne, jis tik šiek tiek rausvas. Nežinia kokios spalvos bus pabaigoje.
  Kadangi laikas spaudė, mokinė tuo metu, kol viralas vėso, apžiūrėjo vilko iltį. Ji buvo gal penkių centimetrų ilgio, kiek gelsvos spalvos, iš pradžių švelni, bet po kiek laiko, nebe tokia. vos matomi atspalviai kiek keitėsi. Ilties galiukas, smaigalys buvo kiek šviesesnis už galą, kur turėjo būti danties šaknys. Bet jų čia nėra. Kaip ir vilko. Pasanprotavus ir paspėliojus, koks buvo vilkas, nuoviras atvėso. Claudie greitai alavinį katilą vėl užkėlė ant ugnies. Penkios minutės nepaprastai prailgo. Įdomu, kiek kiti mokiniai sugaišo prie pirmo punkto? Klausimams nebeliko laiko. Medetkų viralas jau nukeltas nuo ugnies ir perpiltas į kitą dubenį. Ten jis atvės ir pritrauks, o dabar reikia užsiimti kitu, antruoju punktu. Mokinė greitai atsvėrė ir į katilą įdėjo vos dešimt gramų sezaminio žalčio riebalų. Tie net neužkaisti ištirpo. Kaip suprasti? Ar reikia juos dar pakaitinti? Ne, receptas kaitinti jų neleido. Clau tiesiog ėjo toliau - sudėjo sviestą. Šis, beveik visų šeimininkių naudojamas namie produktas greitai suminkštėjo. Tamsiaplaukė jį pamaišė šaukštu. Lengvai maišėsi. Atėjo eilė ir medui. Tas buvo tirštas. Jau nežinia kurį sykį ji užkūrė ugnį. Įdėjo medutį, kurį taip rūpestingai nešė vilinos bitės. Tai ypatingas medus. Nors, gan dažnas. Nesileidusi į apmąstymus, labai susikaupusi, maišė šaukštu masę. Tada greitai išjungė ugnį ir kelis kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė. Prasideda darbas su rūgštimi.
 Trečias punktas irgi praėjo be nesklandumų. Vilko iltis, kurią Claudie įdėjo į metalinį dubenį jau po pirmo rūgšties lašo pradėjo tirpti. Rūgštis graužė emalį. Prireikė kaip ir minėjo, septynių lašų, nes šešių nelabai užteko. Dabar skystis ir drumzlės, kurias paliko dantis buvo ant pačio dubens dugno. Neduotum daugiau, nei dešimties mililitrų. Bet tų, kurių mažiausiai, dažniausiai padaro didžiausią pažangą ir skirtumą. Raganaitė baigė šį mišinį - įlašino fenikso ašaras ir viską gerai išmaišė. Drumzlės sukilo ir nebenusileido. Rūgštis nukenksminta.
 Nukenksmino rūgštį ir pasijuto pavargusi. Dar niekad taip susikaupusi nedirbo. Keista, visuomet jos mintis kas nors blaškydavo. Ar mintys apie koledžus, ar dar kažkas. O dabar, nors ir jautė kažkokį sunkesnį jausmą. Keista, bet tai užmiršo ir atsribojo. Dabar visą mąstymą, jėgas ir norą sutelkė į darbą. Kad taip būtų visada...
 Iš pradžių, kaip instrukcija ir reikalavo, iš medetkų nuoviro ištraukė gėlytes ir iš jų išsunke skystį. Mokinė susikaupusi šaukštu nuo katilo sienelių gramdė medaus, sviesto ir žalčio riebalų mišinį. Kadangi jau nebe skystas, bet minkštas, lengvai gramdėsi. Tą masę ji sudėjo į dabar jau raudoną medetkų nuovirą. Clau atsargiai maišė abu mišinius. Gelsva spalva maišėsi su raudona, išgaudama orandžinės atspalvį. Tada paėmė didesnį indą ir į jį supylė likusį vandenį. Greitu lazdelės mostu išbūrė ledukų. Dubuo atvėso, sušalo, taip vėsindamas ir tirštindamas masę. Nieko nelaukusi grifė ėmė pilti nebe tokią pavojingą rūgštį. Po kelis lašelius, vis pamaišydama. Iš puraus gremo konsistencijos, tapo tokiu, primenančiu maskarponės sūrį. Ne kietas, o lengvai tepamas, bet ne per minkštas. Mokinukė greitai ištraukė dubenį su tepalu iš ledinio vandens. Greitai šaukštu kabino jį ir dėjo į plastikinį, tepalui išrinktą indelį. Daugiau įdėjusi kita šaukšto puse paspaudė, kad neliktų daug oro tarpų, tepalas užimtų mažiau vietos ir ilgiau stovėtų. Šaukštelis po šaukštelio, dubenyje tepalo nebeliko. Receptas minėjo, kad reikia leisti šiek tiek pastovėti. Bet laiko liko ne per daugiausiai. Reikia greitai susitvarkyti, išgerti nuodus ir pasitepti minėtas vietas, pagyti. Claudie greitai tvarkėsi, bet prisiminė ir tai, kad reikia popierinių nosinaičių. Pirmiausiai pastebėjojo jau nebereikalingus, panaudotus medetkų žiedus. Burtų pagalba jie pakeitė pavidalą, tapo baltut baltutėlėmis nosinaitėmis. Tokiomis, kokių mokinei ir reikia. Grifė nusišypsojo ir baigė tvarkytis.
 Baigusi atsisėdo ir dar šiek tiek rankose pavartė pilkąjį buteliuką, lyg taip jai geriau pasisektų. Dabar galima pasitikėti savo jėgomis, tepalu ir sėkme.
 -Profesoriau,- tarė.- Aš gersiu nuodus,- įspėjo, o gal tik informavo. Atsargiai atidarė buteliuką, neuostydama gurgštelėjo nuodų ir kuo greičiau nurijo. Vis dėl to, skonis buvo siaubingas. Sutraukiantis, šlykštus ir dar nežinia ką primenantis. Ant liežuvio likusį skonį bando nubraukti dantimis ir tai šiek tiek padėjo. Bet galvoti, kaip toliau pašalinti tą neskanų skonį, neteko. Staiga ėmė skaudėti kaktą, užgulė nosį. Iš pradžių grifė bandė paprasčiausiai išsipūsti nosį. Nepavyko. Tada atsargiai pirštu pagramdė tepalo. Taip, tepalas ir buvo tas žodis, kuris išsiliejo vadovėlyje. Dabar tai stojo į vietą. Kai ant piršto atsirado gan daug tepalo, mokinė ėmė ta orandžine mase teptis nosį. Ji nebekreipė dėmesio į šiuo metu pradėjusias skaudėti ir raudonuoti akis. Turbūt atrodau komiškai... Tikėkimės, kad daug kas nepastebės. Plonutis sluoksnis netrukus padengė ir tarp antakių, virš jų. Šiek tiek po akimis, kur buvo sinusai. Netrukus ėmė tekėti nosis. Ne taip, kaip įprastai sergant, bet du - tris kartus greičiau. Va kam prireikė servetėlių... Burtų pagalba panaudotas keitė švariomis. Kaktą jau nebe taip skaudėjo, bet akių skausmas dar nesibaigė. Dar sykį, tik šį kart storenį tepalo sluoksnį užsitepė ir toliau sąžiningai pūtė nosį. Kai ir akių nebeskaudėjo, jos buvo nebe tokios raudonos, su servetėle rankoje ir tepalo indeliu kitoje, priėjo prie von Sjuardo.
 -Profesoriau...- prie nosies priglaudė servetėlę.- Per pamoką galiu nespėti išsigydyti, nes nosis dar šiek tiek užgulta. Tepalo dar šiek tiek liko. Galėsiu jį pasiimti?
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #49 Prieš 6 metus »
Iš lazdelės išsiveržusi vaškinė srovelė pradėjo suktis ratu, kaip cunamis ir tada ji suburbuliavo bei dingo. Vietoj jos liko neaukštą balto žvako žvakė, kuri jau buvo uždegta. Nieko nelaukęs, jaunuolis į katilą įpylė vandens ir uždegė, kad vanduo užvirtų. Į tą laiką jis į kolbą įpylė šviežią pieną. Aišku jo buvo pasiėmęs šiek tiek daugiau, tai nugėrė truputį. Pienas saldžiai ir smagiai nugarmėjo į skrandį, per stemplę. Vanduo virė labai lėtai, todėl neiškentęs, jis pasinaudojo magija, kad jis užvirtų. Į rankas švilpis paėmė citriną ir prikišo ją prie nosies. Frankas mėgo šių vaisių kvapą. Ir tada citrina buvo įmesta į katilą. Nuo kritimo iš katilo ištiško keli verdantys vandens lašiukai ir nusileido ant suolo. Švilpis į tai nekreipė dėmesio ir ėmėsi oralo vaisių. Jis pasiėmė medinę pjaustymo lentelę ir, pasidėjęs viena vaisių, lėtai ir atsargiai įpjovė jį. Iš jo pasipylė šiek tiek žalsvų sulčių, bet Frankas ir toliau juos pjaustė. Pjaustymas ėjosi lengvai ir greitai, bet tikrai ne sėklų rinkimas. Kiekvienoje pusėje buvo gelsva sėklą ir kelios juodos. Frankui reikėjo pašalinti gelsvąsias, bet jos buvo stirpiai prisitvirtinusios prie vaisiaus vidaus. Stigleriui reikėjo panaudoti mažą peiliuką, kuris kažkaip magiškai atsirado ant jo suolo. Vaisius jis padėjo šiek tiek atokiau ir ėmėsi sėklų. Jas subėrė į atskirą kolbą ir užpylė jas atvėsusios citrinos sultimis. Jaunuolis pasiėmė plastmasinį pagaliuką ir pradėjo maišyti. Sėklos iš lėto tirpo. Laukdamas, kol ištirps visos, jis sutraiškė rankomis oralo vaisius ir subėrė juos į pieną. Nieko neįvyko. Gerai. Frankas patikrino pagaliuku ar ištirpo visos gelsvos sėklos. Kelis kartus sumaišęs skystį, jis įsitikino ir supylė jį į kolbą, kurioje buvo pienas ir trinti vaisiai. Priešnuodis vis dar buvo pieno spalvos. Dabar atėjo eilė uodegai. Frankas į ją įsmeigė tą plastmasinį pagaliuką ir laikė virš žvakės liepsnos. Uodega iš lėto skrudo, skleisdama gan nemalonų kvapą, dėl kurio, tikrai, ką nors galėjo supykinti. Driežo uodega iš lėto rudavo. Ir kai jos oda visa buvo padegusi, Stigleris užgesino žvakę ir įmerkė uodegą į kolbą su pienu. Driežo uodegos rudumas pradėjo gertis į skystį, nudažydamas jį melsvai žalsva spalva. Nieko nelaukęs jis išėmė uodegą ir gerai išmaišė kolboje esantį priešnuodį. Jaunuolis pasiėmė nuodus ir juos pradarė. Giliai įkvėpė ir užsivertė buteliuką. Nuodai saldžiai nutekėjo gerkle. Frankas nebijojo, nes žinojo, kad nuodai jam nepakenks. Toks jau chimeros organizmas - atsparus nuodams. Bet nenorėdamas sukelti įtarimų, jis pradėjo dažniau mirksėti ir užsivertė priešnuodį. Jis buvo labai šlykštaus skonio ir Frankas net susiraukė bei jį nupurtė drebulys. Priešnuodžio skonis buvo, kaip supuvusių kiaušinių. Išties skanu. Be lazdelės pagalbos, jis susitvarkė savo suolą ir laukė, kol visi mokiniai baigs šią užduotį ir profesorius tars žodį.

*

Neprisijungęs Adelaidė Kondwani

  • IV kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • frick frack
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #50 Prieš 6 metus »
Vos sumąsčiusi, kokia liga ją užpuolė, Adelaidė iškart čiupo vadovėlį ir puolė sklaidyti jo puslapius, inirtingai ieškodama vaisto, mat kiti mokiniai jau buvo įpusėję darbą. Vaistus nuo gripo rasti buvo lengva - dažniausios ligos ir jų priešnuodžiai buvo aprašyti knygos pradžioje. Mergaitei peržvelgus vaisto receptą tarp jos antakių susimetė raukšlelė.
Vaistai nuo gripo
Sudedamosios dalys:
1 raukžolės žiedas(džiovintas)
30g trilapių parnasinių alebrinų
2 mėlynųjų dygliakiaulių dygliai
1 žalias vištos kiaušinis
1 arbatinis šaukštelis trintų kaukelio dantų
10g rupūžės gleivių
Neatakusio varniuko akis
Gaminimas:
Katile užvirinti vandenį(vandeniu turi būti užpildytos 2/3 indo). Į verdantį vandenį įmesti dyglius ir lengvai pamaišant laukti, kol vanduo nusidažys mėlynai, o dygliai liks bespalviai, tada juos ištraukti. Į katilą įmesti akį ir, kol ji pilnai nesusileido, suberti alebrinus ir vienuolika kartų maišyti prieš laikrodžio rodyklę. Akis jau turėtų būti susileidusi, o eliksyro konsistencija - vientisa. Atskirame inde išplakti kiaušinį ir jame 6,66 sekundžių mirkyti raukžolės žiedą. Ištraukus žiedą ten pat supilti pusę gleivių ir išmaišyti. Suberti kaukelio dantis ir vėl išmaišyti. Į indą vėl supilti likusią dalį gleivių ir vėl atsakingai išmaišyti. Šį mišinį supilti į ataušintą viralą ir viską sumaišyti. Masės konsistencija turėtų būti gana standi, kvapas primena rūgstantį pieną ir pūvančią mėsą. Galima naudoti panelės Kvacindos kvapą naikinantį eliksyrą sumaišant abu gėralus kartu.
Raukšlė Adelaidės tarpuakyje dar labiau pagilėjo. Pūvanti mėsa? Rimtai? Recepto puslapyje tebelaikydama pirštą ji pervertė knygą, ieškodama kažkokios Kvacindos eliksyro. Receptą ji rado, tačiau ant jo didelėmis raidėmis juodu rašalu buvo parašyta "Negaiškit laiko - vis tiek neveikia". Porą minučių mergaitė žvelgė į užrašą, o jos galvoje vyko skaičiavimai, matavimai ir apmąstymai. Tada ji vėl atvertė vaisto nuo gripo receptą. Kvapas primena rūgstantį pieną ir pūvančią mėsą. Lėtai iškvėpdama mergaitė nusprendė išties negaišti laiko ir tiesiog imtis gaminti priešnuodį gripui. Tik vienas gurkšnis. Tik vienas.