1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 352
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Gyvenimėli gyvenimėli, kada tu pablogėsi? Vis gerai ir gerai.... Sarkastiškai mintijo Caroline. Eilinį kartą pamokoje ji ko veikti neturėjo - atsivilko čia tik parodyti pasauliui jog dar nemirė. Kol kas. Štai dar viena jaunutė linksmutė profesorė, pasiryžusi šiems niekam tikusiems paaugliams įkalti bent lašelį žinių, kaip privalumą naudojant savo jaunystę. Ką gi, sėkmės jai. Jauni profesoriai ne taip ir ilgai išsilaiko. Tačiau šioji kaip įmanydama stengėsi parodyti savo originalumą ir pamoką pradėjo lauke. Ką gi, jeigu sugebės visus suganyti, kad koks atskalūnas pirmakursis nenusidangintų į Uždraustąjį mišką ar kur kitur, kur tokio amžiaus vaikui būti nederėtų, viskas bus kuo puikiausiai. Ypač jei tema bus įdomi, tokių sunkumų kilti neturėtų. Ateities būrimas. Apie šį dalyką Carol buvo girdėjusi tik dvi nuomones - a) tai labai naudinga ir įdomi magijos šaka, b) tai bobučių pasakos ir visiškas laiko marudinimas, kaip pasakytų močiutė. Mūsiškai tariant - švaistymas.
Atgręžusi veidą saulei Carol tingiai klausėsi kitų mokinių atsakymų į teorinius klausimus. Pirmą kartą po kelionės ji jautėsi pusėtinai be medikamentų pagalbos. Gal Džei buvo teisus, gal laikas išties gydo žaizdas. Ne. Laikas tik išmoko prisitaikyti. Akivaizdu, jog Caroline per anksti apsidžiaugė. Niūrumas ir bejėgiškumas ją užplūdo tuojau pat, kai tik profesorė paskelbė praktikos užduotį. Mergina jau iš anksto žinojo, kokį etapą jai teks vėl išgyventi. Nebuvo galimybės rinktis. Žinojo, jog jos sumakaluotos smegenys prisimins būtent tą laikotarpį. Ką gi, jis savo darbą atliko tiesiog puikiai.
Gal net per šiurkščiai Caroline čiupo žiedelį su miegančia mažute būtybe. Net nežinojo, kaip čia ją geriau budinti iš saldaus sapnelio. Mat pati Mulfidė atsikelti artimiausiu metu neketino. Ji oro stichija. Vadinasi, geriausiai jaučiasi būdama ore. Kas jai galėtų nepatikti? Gal vanduo? Bingo.
Kilstelėjusi trapų lopšį Mulfidei atstojantį žiedelį Carol nusinešė jį prie fontanėlio ir ištiesusi ranką į rieškučias pasėmė vandens. Tada šliūkštelėjo jį ant miegančios būtybės. Sekundę, o gal net mažiau penkiolikmetė pasigailėjo pasirinkusi tokį brutalų būdą. Tačiau tikslas pateisina priemones - mažoji fėja atsibudo gal kiek ir nepatenkinta, tačiau netrukus Carol ausis užliejo jos švelnus balselis. Lazdelę mergina jau laikė rankoje. teliko ištarti burtažodį. Levart mintyse ištarė ji. Stengėsi galvoti apie nieką, bet smegenyse automatiškai iškilo praktikos laikas. Laikotarpis, kurį Caroline kaip įmanydama stengėsi pamiršti. Tačiau nuo savęs nepabėgsi. Giliai įkvėpusi mergina užsimerkė.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Urte Gedvilaite

Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Visa teorijos dalis buvo siaubingai įdomi ir Nivėja tik šiaip ne taip atitraukė akis nuo mokytojos šiai baigus pasakoti. Žinoma įdomiausia buvo gauti mažą fėjukę. Ši atrodė tokia glėžna, net peršviečiama, jog mergina pabijojo ją paliesti. Šios fėjos suknelė buvo šiek tiek šviesesnė nei jos gėlė, tačiau tokios tikrai mėlynos spalvos, jog kitos mėlynos rodėsi netikros. Mergytės šviesių plaukų kasą puošė ypatingai mažų neužmirštuolių vainikas. Viską dar labiau pagrąžino lengvas šypsnis, išsprūdęs fėjukei per miegus. Varnė net suskystėjo nuo tokio grožio. Nors teko atitraukti akis ir pagalvoti kaip pažadinti šį mažą mielumo įsikūnijimą ji vis dar kartais žvilgčiojo. Galiausiai, nieko kito neatėjo į galvą tik tyliai ją paklibinti...

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1165
  • Lytis: Vyras
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Šeštakursis tik nusikikeno iš klastuolio pasipiktinimo. Aišku, ta priežastis, kad nebuvo pranešta anksčiau apie vyksiančią pamoką lauke, kiek ir buvo suerzinusi patį grifą, tačiau dabar jis štai pamokoje. Atrodo, už pavėlavimą niekas nesiruošė nei pykti, nei bausti, todėl nematė priežasties, ko turėtų sukti smegenis dėl to.
- Puikus požiūris,- sarkastiškai kalbėjo penktakursiui, - Jei taip ir toliau, tai ir kitais metais galėsi pagilinti penkto kurso dalykus,- šypsenos apgaubtu veidu sukluso, mat naujoji profesorė ėmėsi pasakoti apie tuos naujai išgirstus padarus, sulfides ir mulfides. Kiek painoka šiam momentui atrodė tai ką girdėjo, tačiau stengėsi sudoroti gaunamą informaciją kuo įmanoma tiksliau.
Kai jau viskas buvo papasakota ir paaiškinta užduotis bei duotas žiedelis su mulfide jame, juodaplaukis atsitraukė atokiau nuo kitų mokinių ir atokiau nuo fontano. Nenorėjo, jog nutiktų, kažkas panašaus, kaip buvo nutikę žemesniuose kursuose, kai per Herbologijos pamoką teko pasimaudyti baseine bandant ištraukti augalą. Tuomet jauna klastuolė itin mėgo kenkti ir krėsti šunybes grifui. Aišku, jos čia matyti nebuvo ir šiaip ją seniai bematė. Net drįso sudvejoti ar ji dar iš vis čia tebesimoko. Žinoma, ir pats vaikinas nebėra jau trečiakursis, kuris į ne pernelyg reikšmingus dalykus reaguotų per daug emocingai, nors peržengusių ribas tikrai nepraeitų nepastebėjęs.
Nupėdinęs, kur aplink zujo, bet ne tiek daug mokinių, prisėdo ant žolės ir ėmė apžiūrinėti tą nediduką padarėlį, gebantį parodytį praeitį. Edgar'o mulfidė buvo greičiausiai, kaip pats manė, vieną iš tų jaunesnių, nes drabužėliai buvo balsvos spalvos. Bet gi koks skirtumas ar jauna, ar sena, visa tai neturėjo jokios reikšmės tam reikalui, kurį reikės atlikti. Arba bent jauto nepaminėjo profesorė Lordess.

*

Neprisijungęs Sallie Colinder

  • II kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ei, tu, einam šokt!
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Pirmakursė susižavėjusi žvelgė profesorės link. Nuostabi suknelė derėjo prie jos charakterio. Ir kas galėjo pagalvoti! - ši mintis pasiekė varniukę, išgirdus teisingą Sulfidžių bei Mulfidžių apibūdinimą iš naujosios profesorės. Viską įdėmiai išklausiusi, ėmė laukti kol gaus savąjį žiedą su saldžiai miegančia Mulfide.
Žiedas buvo nedidelis, melsvos spalvos. Apsidairiusi, varniukė pastebėjo laisvesnį plotelį, šalia netoliese augančio erškėčių krūmo. Atitypenusi, išsitraukė lazdelę. Viliuosi, ji nesupyks, kad pažadinsiu, - kiek nusibaimino. Sallie girdėjo Mulfidės ramų kvėpavimą.
- Prašau, pabusk, - sušnabždėjo žiedui. Nieko. - Tikiuosi iki pavasario pažadinsiu tave, - kiek piktokai sumurmėjo. Žiedas šiek tiek praskleidė savo lapelius. - Tu vienintelis toks nepakartojamas žiedas. Tesu pirmakursė, norinti atlikti praktiką, - kalbėjo.
Šių žodžių pakako. Žiedas pilnai prasiskleidė. Pasirodė visai mažutė, vos matoma fėja. Ši kiek apsimiegojusi, po truputį budinosi. Ši fėja visiškai jaunutė, baltos spalvos su vos lašeliu kreminės spalvos. Oda buvo rausva, kaip ir kitų, tikriausiai. Plaukučiai siekė jos mikroskopines pėdutes. Šviesiai rusvi, plonyčiai lyg nužengę saulės spinduliai. Basa, su žalia, baltais raštais išmarginta suknele. Suknutė puikiai derėjo prie trapios būtybės. Atsimerkus Mulfidei, abiejų akys susitiko. Sallie žiūrėjo į vaivorykštines akytes, o iš miego pakelta būtybė į pilkai melsvas mergaičiukės akis.
Don't be dramatic,
It's only some plastic,
No one will love you
If you're unattractive.
                                          - Melanie Martinez
                                        Mrs. Potato Head

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 230
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Dawn buvo patenkinta, jog jos atsakymas buvo beveik tikslus, taip pat ji nekantravo pamatyti tuos mažus padarėlius, kurie turėtų merginą nugabenti į praeitį. Bet pirmiausia reikia sugalvoti, kaip ją pažadinti,-pagalvojo Strain žiūrėdama į mažą mulfidę su žalia suknyte bei ilgais tamsiais plaukais. Sparnai buvo geltonos spalvos su įvairiais raštais. Mergina pastebėjo, jog ji visa yra į tamsesnę pusę, o pasak profesorės tai reiškia, jog mulfidės amžius didesnis. Mažoji fėja saldžiai miegojo Dawn delne. Varniukė nenutuokė, kaip pažadinti mulfidę. Mergina su pirštu švelniai pabaksnojo į ją, bet fėja visiškai nereagavo. Na, kadangi mulfidės daug dainuoja... Tai būčiau durna, jeigu nepabandyčiau ir aš ją pažadinti...dainuodama. Dawn nuėjo į atokesnį kampelį ir apsižvalgė aplinkui norėdama įsitikinti, jog niekas jos nesiklauso. Trečiakursė atsikrenkštė ir pradėjo dainuoti:
-Ooooo,mulfideeee...Tuuu miegi, bet gal atsibuskiiii greičiauu, nes man gėdaaaa ir aš apsiverksiuuuu...
Mergina dainavo vis tyliau ir tyliau, nes suprato, jog niekas nevyksta. Ji atsisėdo ant žolės ir ėmė mąstyti, kaip dar galėtų prabudinti mulfidę.

*

Neprisijungęs Sallie Colinder

  • II kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ei, tu, einam šokt!
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Kelias sekundes trukęs žvilgsnių susiliejimas baigėsi. Mažylė Mulfidė plonu, cypiu balseliu uždainavo. Šis garsas nepriminė dainavimo, o pažadino norą užsikišti ausis. Minutę trukęs spiegimas liovėsi. Negi pražiopsojau?! Ne, prašau! Dainuok toliau, maldauju! - mergaitė mintyse ėmė maldauti bei žvelgti į padarėlį gailiu žvilgsniu. Tuomet fėja beveik užstaugė smarkiu, stipriu bei lyg ir storu balsu. Tai dar labiau privertė abejoti rudaplaukę, ar tinkamai pakėlė šią būtybę rusvais plaukais. Garsas vėl pritilo. Tikriausiai, tai nesutverta man.. - kiek nusiminė ir prisėdo ant žolės rankoje laikydama Mulfidę. Bet tai nebuvo pabaiga. Padarėlis ėmė dainuoti pasakišku balsu. Lyg kviesdamas ištarti burtažodį. Jai tereikėjo prasidainuoti, - lengviau atsikvėpė.
- Levart, - iškart užsimerkė. Ir ėmė skęsti prisiminimuose..
Don't be dramatic,
It's only some plastic,
No one will love you
If you're unattractive.
                                          - Melanie Martinez
                                        Mrs. Potato Head

*

Neprisijungęs Karina Kalinskaitė

  • III kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Buka kaip tapkė.
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Išklausiusi naująją profesorę bei šiandieninę pamokos užduotį, mergaitė atsiduso. Ją ne itin žavėjo fėjos ir gležnučiai padarėliai. Profesorei padavus žiedelį, antrakursė jį apglėbė abejais delnais ir patraukė link laisvesnio plotelio.
Atsisėdusi ant mikštutės žolės praskleidė gelsvą žiedą. Viduryje saldžiai parpė mažutė Mulfidė. Josios oda buvo kiek tamsesnio atspalvio. Spalva ir amžius nieko nereiškia, - pamanė. Sparneliai kreminės spalvos, vos įžiūrimi bei labai ploni. Suknutė žalia, su auksiniais raukiniais. Kūnelis smulkus ir gležnas. Plaukai pusilgiai bei lyg nakties tamsa.
Šviesiaplaukė susikrimtusi stebėjo miegantį padarėlį. Kaipgi man tave pakelti?
- Mulfidee! -  negarsiai sušuko. Padarėlis tik kažką sumurmėjo ir apsisuko ant kito šono.
- Aš noriu atlikti pamokos užduotį. Tik tiek. Nenoriu tau trukdyti grožio miego, - klastuolė pabandė draugiškai pradėti pokalbį. Tačiau Karinai pasirodė, kad kalba su maža, miegančia, siena.
Tamsa ne visada bloga. Ir šviesa ne visad gera.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i just took a dna test.
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Teodoras vėl pakilo nuo kelmo, nes pastebėjo, kad dauguma mokinių jau baiginėja užduotį arba tiksliau - keliauja laiku kartu su Mulfidėmis. Eh, man irgi teks atlikti šitą nelemtą užduotį...bet aš nemoku būti švelnus, tai kaip tą kvailą fėja pakelti?
-Ė, Mulfide, kelkis,- sušuko, nuskindamas kuokštą žolės ir užpildamas ant josios,- gerai, pamėginsiu kitaip,- susiradęs miniatiurinę jos rankytę, pradėjo kutenti, kiek tik širdis geidė. Staiga Mulfidė pramerkė akis ir pradėjo skraidyti aplink bernioko veidą, atrodė, kad net spjovė į jį, nes pajuto, kaip nosies galiukas sušlapo. Tada oro dvasia vėl nusileido į žiedą ir saldžiai užmigo.
-Ehhh, nekenčiu tavęs, o kutensiu tiek, kiek norėsiu,- vėl pratrūko penktakursis, kruopščiai iškutendamas kiekvieną kūno dalį. Galiausiai fėja pasidavė ir kol dar neužmigo, klastuolis išsitraukė burtų lazdelę:
-Levart,- vaikinas pajuto trauką į fėja ir dabar matė tik tamsą, juodą savo širdį.
Imagine you can make a war. And just leave. And start to laugh.

*

Neprisijungęs Adelaidė Kondwani

  • IV kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • frick frack
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Visą teorijos dalį Adelaidė pralaukė tylėdama, mat bijojo susikirsti. Kas, jei pasirodys kvaila? Nors tėvų čia ir nėra, tačiau mergaitei žeminimas už kvailumą buvo pažįstamas iki skausmo, tad ji nevaliojo rizikuoti. Nuleidus akis ji klausė visų atsakymų ir žavėjosi mokinių išradingumu bei drąsa reikšti nuomonę. Tik į rankas gavusi žiedą su ta gležna būtybe - mulfide - suprato, kad nesusimovus iš pamokos išeiti nepavyks. Kurį laiką mergaitė paprasčiausiai sustingusi stebėjo padarėlį rankoje. Ramiai nuo kvėpavimo besikilnojanti krūtinė, smulkūs, dailūs bruožai, laibos ir ilgos rankos bei kojos. Lyg ir be apdaro, bet ir ne nuoga. Tobulas gamtos kūrinys. Pažadinti fėją? Juk net nepasakėte, kaip. Vos ją prilietusi sulaužysiu. Pirmiausia Ada pabandė mulfidę pakutenti - nieko. Tada pakalbino, papurtė. Aišku, nieko neįvyko. Mergaitei akyse pradėjo tvenktis ašaros. Ir ne, tai nebuvo dėl nesėkmingo mulfidės žadinimo. Tiesiog kuo toliau, tuo labiau Adelaidė suprato, kaip nenori keltis į savo praeitį. Nieko gero ten nepamatysi, tai kam žadinti slogius prisiminimus. Paskubomis apsiausto rankove šluostydamasi sudrėkusias akis mergaitė pažvelgė į kitus mokinius ir pamatė, kad kai kuriems jau pavyko pažadinti savąsias fėjas. Atsilikti nevalia, tad Adelaidė paėėjo kiek tolėliau nuo kitų mokinių ir tyliai uždainavo. Dainos žodžių ji ir pati nesuprato - jie buvo prancūziški, bet melodija jai patiko nuo seniai. Ji primindavo kažką šilto ir jaukaus, net ir tada, kai, atrodo, tokių prisiminimų neturi. Adelaidei dainuojant, mulfidė lėtai pramerkė akis ir pasirąžė. Tada atsisėdo žiede ir kelias akimirkas atrodė, kad klauso dainos, tačiau mergaitė ją nutraukė dar nepasibaigusią ir skausmingai šyptelėjo fėjai.
 - Dabar jau tavo eilė.
Ada išgirdo tą pačią melodiją, kurią ką tik dainavo. Regis, mulfidė bandė ją atkartoti ir tai skambėjo taip nuostabiai ir raminančiai, tiesiog dieviškai, kad dabar jau pati mokinė norėjo skambant muzikai užmigti. Galiausiai susivokusi ji ištarė Levart ir pasinėrė į prisiminimus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 230
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Mergina žiūrėjo į miegančią fėją savo rankose ir pagalvojo, jog ji pati rytais yra tokia pat, kaip ir Mulfidė. Na, dabar suprantu, ką reiškia mane žadinti rytais..-nusijuokė Dawn. Staiga jos mintys pasikeitė ir ji ėmė svarstyti visus variantus, kaip pažadinti mažąjį padarėlį. Gal papasakoti anekdotą? Mergina nieko nelaukusi, pažnibždomis ėmė deklamuoti:
-Žodžiu, ateina Mulfidė į barą...-Strain nebaigė sakinio, kadangi ėmė kikenti iš to, kaip kvailai atrodė stovėdama ir sakydama anekdotus sau į ranką. Baigus juoktis, Varniukė ėmė jaudintis, jog jai nepavyks, tačiau mergina nuskynė mažą žolės lapelį ir fėją švelniai ėmė kutenti. Dawn laimei, Mulfidė ėmė tyliai, plonyčiu balseliu krizenti, ir trečiakursė pajuto palengvėjimą. Rudaplaukė atsimerkė bei lengvais judesiais, plazdendama sparnais, pakilo į orą. Mulfidė atrodė labai graži ir Dawn negalėjo nuo tokio nuostabaus padarėlio atitraukti akių. Fėja ėmė skraidyti, juoktis, tarsi būtų pažadinta iš miego po labai ilgo laiko. Staiga Mulfidė ėmė dainuoti ir mergina, būdama pakerėta, vėlai susigaudė, ką jai reikia padaryti. Dawn, kol Mulfidė nesugalvojo nuskristi, sušuko:
-Levart
Trečiakursė jautė, tarsi pati užmigo, kadangi jos akyse atsirado tamsuma, tačiau po truputį pradėjo ryškėti ir ji atsidūrė visai kitoje vietoje.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1165
  • Lytis: Vyras
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Gerai, gerai.. Nuo ko pradėti? svarstė grifas žvelgdamas į miniatiūrinę, mielą būtybė.
Iš pradžių nedrąsiai savo mažyliu pirštu ją pajudino. Tik jau labai atsargiai ir švelniai. Baisu buvo juodaplaukiui netyčia sutraiškyti fėją. O dar nežinia kas lauktų nuo profesorės, jei taip iš tikrųjų ir nutiktų. To tikrai nei kiek sužinoti moksleiviui nesinorėjo. Jis bandė ir glostyti, ir pakutenti, kaip tą tikriausiai bandė ne vienas kitas mokinys, tačiau Mulfidukė nė nekrustelėdavo.
- Sveika. Aš Edgar'as. Bet greičiausiai tau tai neįdomu, jei iš vis mane girdi. Aš labai norėčiau, jog pabustumei ir uždainuotumei man. Aišku, neprivalai to daryti, bet pagelbėtum labai,- prisikišęs žiedlapį arčiau prie lūpų šnabždėjo vaikinas mėgindamas tai pažadinti miegančiąją mažylę. Jis kalbėjo, papasakojo net kažkokį smagesnį savo nutikimą. Tačiau rezultatas tas pats. Mulfidė pūtė į akį, kaip ir prieš tai.
- Hm.. Jūs mėgstat dainuoti? Tai gal ir jums patinka, kai kas kitas dainuoja?- tokia mintis atėjo šešiolikmečiui į galvą. Jis dainininkas buvo tragiškas, bet prarasti nieko neturėjo. Todėl negarsiai ėmė dainuoti. Dainuoti eilėmis, kurias kūrė visiškai ekspromtu.
- Tu mažas, mažas miegaliukas, toksai oro angeliukas. Rodai ateitį visiems, tiek mažiems, tiek dideliems. Aš norėčiau juk taip pat, pamatyt tai tuojau pat. Tik tave pažadinti sunku, nes vis dar miegi po velnių!,- paskutinius suriktelėjo. Mažasis padarėlis žiedelyje ėmė muistytis, o grifas tik išpūtė savo žalias akis, nesuvokdamas ar ji bunda,  ar tik muistosi.

*

Neprisijungęs Isabelle Le Duruanto

  • II kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nirtus Amūriukas
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Pažadinti fėją.. Visai nieko užduotėlė. Tik kaip ją po šimts goblinų pakelti! Mergaičiukė atsisėdo ant žolės,  laikydama delne žiedą su viduje snaudžiančiu padarėliu.
- Žinai, gal tau neįdomu. Bet.. - išpešė kuokštą žolės, - Džiaugiuosi, kad esu šioje mokykloje. Šioje pamokoje. Gal ir kvailai skamba, džiaugiuosi, kad kalbu su tavimi..
Isabelle nutilo. Mažas padarėlis žiovavo ir po truputį budo.
- Manęs šeima ne itin mėgo. Bet.. Nenoriu susimauti ir čia. Prašau, Mulfide ar kas tu nebūtum.. Maldauju, pabusk, - pirmakursės akyse sužibo viltis, kad jai pavyks. Ne itin drąsiai praskleidusi žiedelį, švelniai paėmė Mulfidę, ši greitai nusliuogė iš žiedo. Mergaitė vos spėjo sugauti, kad ji nenukristų.Reikia ką nors sugalvoti.. Mh.. Jos dainuoja. Aš tuo tikrai neužsiimsiu.
- Kartą gyveno princesė Mulfidė. Tėvai mėgo jos seserį, nei ją pačią. Princesė beveik niekur nepritapo, jos nuomonės niekas neklausė.. - patylėjo. - Tačiau vieną dieną viskas pasikeitė. Gyvenimas jai atlygino už tai, ką ji ištvėrė. Galiausiai ji tapo įkvėpimu savo karalystės gyventojams. Jie klausė jos kalbų, pamėgo ją. Jaunoji princesė gynė paprastus žmones.
Isabelle pažvelgė į Mulfidę. Ši sėdėjo delne, pabudusi. Įdėmiai klausėsi pirmakursės ir žvelgė savu šiltu žvilgsniu.
Fėjos spalva buvo gan tamsi. Bet tai netrukdė. Jos raudoni, permatomi sparneliai meiliai derėjo prie ilgų, kojytes siekiančių, auksinių plaukų. Vientisa, oranžinė suknelė su nežymiais balsvais ornamentais, puikiai atrodė prie nedidelių, žydrų akių. Metas keliauti.
- Levart!
,,Dorieji atleidžia", - tvirtina taisyklės.
Netiesa, taisyklės klysta. Turi klysti.
Nes ji neatleido.
Kur jau ten - toli gražu.

*

Neprisijungęs Brooklyn Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Rozellin labai nuliūdo, nes per ilgai mąstė ir neatsakė į mokytojos užduotą klausimą.
Mergaitė gležnose savo rankutėse laikė miegančia fėją.
- Nieko sau kokia tu graži...- vėl ištarė Rozellin.
Buvo aišku, kad ji yra mergaitė. Ji turėjo ilgus plaukučius. O jos akytės buvo tokios mažos... Ir norėjosi, kad ji visada miegotų. Mieganti ji atrodė labai daili.
Taip nesinori jos žadinti... Bet teks. Iš pradžių trečiakursė bandė ją prajuokinti. Bet mažoji fėja į ją nekreipė dėmesio, tik apsivertė ant kito savo šonelio. Jai krustelint atrodė, kad ji tuoj perluš per pusę. Tyliai pati sau murmėdama grifė nusprendė jai padainuoti. Tyliai, pašnibždomis, pirma sau po nosimi, o tada ir mažąjai draugei. Neužilgus oro dvasia pramerkė akutes ir žvilgtelėjo į mokinę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Amika Bela Lordess »

*

Neprisijungęs Isabelle Le Duruanto

  • II kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nirtus Amūriukas
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
Atsimerkusi Isabelle apsidairė. Suprato, kad ji iškeliavusi. Ji praeityje. Pamatė save pačią. Mergaičiukė sėdėjo savojoje lovoje, savame, jai priklausančiame kambaryje. Tyla. Ta slegianti ir nejauki tyla. Kodėl pasirinkau šį prisiminimą? Kodėl būtent tą, kurį noriu pamiršti? Į kambarį įsibrovė sesuo. Verdanti pykčiu ir su akyse žaižaruojančiomis ugnelėmis.
- Liza, aš ne.. - Isabelle bandė kažką sakyti, tačiau ją pertraukė. O tuo tarpu tikroji Isabelle stebėjo viską pasislėpusi už spintelės.
- Nenoriu nieko girdėti. Tačiau žinok, kai pasakysiu tėvams, nebenorėsi daugiau skolintis, - parodė kabutes, - daiktų, o tiksliau juos pavogusi, grąžinti po mėnesio!
Pasigirdo durų trenksmas. Isabellės akyse sužibo ašaros. Atsigulusi ant nugaros, rudaplaukė  ėmė stebėti lubas. Jose visados įsivaizduoja esant žvaigždes. Netrukus ašaros  greitai lėkė skruostais. Stebėdama kaip prisiminime ji verkia, mergaitė kelis syk ėmė save raminti, kad pati nepravirktų. Apačioje pasigirdo sesers nepatenkintas balsas ir motinos raminimas.  Kol nepasigirdo artėjantys žingsniai, Isabelle nusivaliusi ašaras ir kiek pralinksmėjusi, nutipeno iki lango. Lauke šniokė lietus. Tai privertė nusišypsoti mergaitę prisiminime. O Isabelle puolė po lova, kad jos nepastebėtų.
 Kaip tik tuo metu, įlėkė mama. Kartu su seserimi. Klastingai nusišypsojo dvejoms įsibrovėlėms. Taip ji laikė žmones, kurie be jos noro įlenda į jos kambarį.
- Kodėl tu šypsaisi? Tu žinai, kad negalima vogti iš vyresniosios sesers! - mama ėmė rėkti, tačiau tai neišgąsdino rankas sunėrusios mergaitės, o lindėjusi po lova, Isabelle užsidegė ausis.
- Aš vakar vakare paprašiau Lizos paskolinti man užrašų knygelę. Ši sutiko, ir pati, - pabrėžiau, - padavė.  Šiandien grąžinau. Beje, laikai laišką?
Sesuo pasijuto įžeista, tačiau nepratarė nė žodžio.
- Taip, tai laiškas. Tau, Isabelle. Iš Hogvartso,  - nepatikliu žvilgsniu žvelgė link mergaitės.
- Sakiau, kad ji nuo gimimo ragana, - sumurmėjo sesuo apsimetusi, kad stebi vieną iš pakabintų paveikslų.
- Na, atleiskite, tačiau norėčiau paragauti tetos atnešto, vynuogių pudingo, - praslinko greitomis ir išlėkė pro duris. Paskui ją, atkartodama judesius lyg šešėlius išdūmė ir viską stebinčioji. Bėgo laiptais žemyn, o pasiekus paskutinius laiptelius, susipynė kojos. Susvyravusi ir nespėjusi pagauti turėklo, Isabelle nukrito. Skaudžiai kritusi nuriedėjo ir šiaip ne taip, su pastangomis, atsistojo. Tuo tarpu viską stebinti Isabelle šiaip ne taip paskubomis pasislėpė už šaldytuvo. 
- Bus tau dar, Isabelle, - nusišaipė Liza. - Tėvai neišleis tavęs į jokį Hogvartsą.
- Leis, - valganti pudingą atkirto mergaitė.
- Isabelle nevalgyk pudingo! Šis dubenėlis Lizos! - motina atėmė iš mergaitės dubenį. Tačiau ši spėjo jau pusę suvalgyti. Aplaižiusi šaukštą ir įmetusi jį į indaplovę, sužiuro į seserį.
Isabelle, pasislėpusi už šaldytuvo, trenkė sau per kaktą.
- Ir ką aš sau galvojau, - tyliai, vos girdimai sumurmėjo.
- Taip, Liza. Ji keliaus į Hogvartsą, - mama atsiduso.
- Esonpiher!

((Mika: DĖMESIO!!! VISI PAŽIŪRIM.. AČIŪ :')
Žmogai ir žmogonai, nukeliavę į savo praeities etapą, jūs jį matote iš šalies.. Negalite NIEKO keisti. Čia ne Laiko Atsuktuvai! Tiesiog stebit viską iš šalies it Skrudžas Magdagas. Būkit geri ir pataisykit post'us. ))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Cessiondi Shetaka Khanna »
,,Dorieji atleidžia", - tvirtina taisyklės.
Netiesa, taisyklės klysta. Turi klysti.
Nes ji neatleido.
Kur jau ten - toli gražu.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i just took a dna test.
Ats: I AB pamoka visiems kursams; 2017
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Berniukas buvo traukiamas gilyn ir gilyn į savo prisiminimus. O Mulfidės dainavimas buvo toks įkyrus, kuris tiesiog verte vertė užsikimšti ausis. Nagi, juk prisiminimą turėjau sugalvoti anksčiau, ką daryti... nesumovęs apie ką turi galvoti, šovė bet kokį prisiminimą šiaip sau. O pasirodo, tai buvo ta diena, kai mirė jo šuo Bulius. Nežinojo kodėl pagalvojo apie tai, ir išvis prisiminė, kad turėjo šunį, bet ką jau padarė, atgal nesugrąžins. Nebent greitai grįš į Hogvartsą, tiksliau į pamoką ir staigiai iš jos pabėgs. Žinoma, klastuolis net nesiruošė verkti, čia dabar, dar gėdos įsivarys, tad tik ramiai užsimerkė ir stovėjo, girdėdamas savo vaikišką šniurkštavimą ir jausdamas, kad kaip tik tą akimirką paėmė mamos ranką. Theo pramerkė vieną akį, įsižiūrėjo į rudo kailio šunėką, kuris užmigo amžinu miegu ir iš apsiausto kišenės ištraukė savo juodu aksomu puoštą burtų lazdelę.
-Esonpiher,- vienu žodžiu ir mostu sugrįžo į plyną lauką, sodelį bei negalvodamas ar mokytoja žiūri, ar ne, juk vistiek nesvarbu, paliko vargšelę fėją užmigti žiede ir nulėkė atgal į pilį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Theodore Vasquez »
Imagine you can make a war. And just leave. And start to laugh.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019