0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #30 Prieš 6 metus »
Garbanė akimis tyrinėjo kabinetą, klausėsi kitų mokinių pokalbių nuotrupų apie vasarą. Ah, vasara, Melisa praleido laiką Londone su savo šeima, buvo nuvykusi ir į šiltus kraštus, Portugaliją. Ten praleido vieną mėnesį ir grįžo į Londoną. Portugalijoje ji susipažino su mielu portugalu, vaikinu, jie kartu praleido dvi savaites, maudėsi, šokinėjo nuo uolų, deginosi, pirko ledus, ėjo į kelis festivalius. Grįžusi namo skaitė knygas, gaudė žiurkes, slampinėjo siauromis Londono gatvelėmis, važinėjo įvairiais autobusais nežinodama kur važiuoja, rytais bėgiodavo, vakarais valgydavo rūgščiuosius ledinukus, eidavo į kiną, miegodavo balkone šiltomis, nelietingomis naktimis.
Visus mergaitės prisiminimus nutraukė profesorės suplojimas, kuris nuaidėjo per visą auditoriją. Paskelbus profesorei užduotį, Melisai į galvą šovė tik vienas paminklas prie kurio ji yra buvus. Poterių šeimos paminklas, jis garbanei nepaliko labai didelio įspūdžio iš išvaizdos, bet jame ji įžvelgė didžiulę šeimos meilę ir pasitikėjimą, atrodo paminklas toks paprastas, moteris, vyras ir kūdikis, bet pažvelgus giliau, pamatai tikrai nuostabių jausmų tarp šeimos narių.
-Taigi, Bethany,-mergaitė, o gal jau ir mergina buvo girdėjusi Grifukės vardą aidint koridoriuose.-Ar esi buvusi prie Poterių šeimos paminklo Godriko dauboje? Man suspaudė širdį, kai jį pamačiau,-garbanė nuleido akis į savo apdriskusią užrašinę.

+1, +1 už ilgį
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #31 Prieš 6 metus »
- Ei, ei, ei.. Tu per greitai pradėjai šnekėti, todėl nė nespėjau pasisveikinti,- linksmumu žibančiomis akimis ėmė teisintis šešiolikmetis.
- Smagu girdėti!- iškart pridūrė, dėl sutikimo dirbti kartu ir varnei nuo suolo pašalinus kuprinę, į tą vietą Edgar'as švystelėjo savo atsineštą vadovėlį. Paskutiniu metu tas vadovėlių tampymasis į pamokas buvo, kaip ir nenaudingas, kadangi retą sykį jų prireikdavo. Na, aišku laikai keičiasi, galbūt ir tie patys mokymo metodai keičiasi. Kaip bebūtų vaikinui buvo nė kiek nesvarbu, jam pasinešioti knygą nebuvo kažkoks tai jau didelis darbas.
- Pirštinę?- norėjo patikslinti žaliaakis pakeldamas abu delnus aukščiau ir juos pajudindamas per riešus. Dabar jau su šypsena veide reagavo į tą klausimą apie pirštinę. Nebesuglumdavo, kaip anksčiau, kai tik ėmė ją dėvėti. Kaip mergina čiuptelėjo jo pirštą, moksleivis atsargiaii, staigiu judesiu patraukė savą ranką atokiau. Nežinia kodėl. Gal nenorėdamas, kad netyčiomis ji jam būtų nutemta nuo rankos, bet tą padaryti nebūtų itin paprasta, visgi ji buvo nestandartinio ilgio.
- Bet argi negraži?- teiravosi atsiraitodamas megztinio rankovę iki alkūnės ir taip parodydamas , kad toji pirštinė dengia jo ranką iki pat alkūnės.
- O ji tam, nes mano ranka buvo sužalota,- juodosios pirštinės dėvėjimo priežastį gražindamas rankovę į pradinę padėtį. Taip aiškindavo kiekvienam, tačiau ne aišku, kaip kiekvienas įsivaizduodavo tą sužalotą ranką. Bet tai tikriausiai neturi jokios reikšmės.
Vėl ėmus šnekėti profesorei von Peach, Edgar'o išraiška kiek pakito. Jis nebuvo itin patenkintas tuo ką girdi. Mat nebuvo iš tų asmenų, kurie lankytų vietas, kuriuose būtų žymių burtininkų paminklai. Tad vaikinui teliko kliautis savo suolo drauge.
- Am..,- pasisuko į Rose ir nusišypsojo, - Leisiu išrinkti tau. Tiksliau išrink ir papasakok man apie jį, nes matai nelabai aš tais paminklais domiuosi,- truputėlį, nors gerokai jautėsi nejaukiai, kad šiam momentui nieko negali prisidėti ir vylėsi, kad porininkė neims itin depresuoti dėl to, kad galbūt išsirinko dirbti netinkamą porininką.
- O aš tuo tarpu pagalvosiu, kur nusivesti atiduoti skolos, gerai?- iškart priminė jai, kad yra jau nuo seniai skolingas, taip tikėdamasis pagerinti situaciją ir šiam momentui, jei pastaroji kiek neigiamai paveiktų septintakursę.

+1,5; +1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #32 Prieš 6 metus »
– Na, dauguma žmonių pirmiausia pasisveikina, o tik paskui eina prie reikalo, – kilstelėjusi antakį pastebėjo, – tad nereikia kaltės versti mano greitakalbei, kuri nė nebuvo greita, tiesą sakant.
Rosemarie stebėjo, kaip grifiukas pakelia abi rankas. Ooo, taigi pirštinė tik viena, – sutrikusi nusistebėjo. Regis, į tai dėmesio prieš tai neatkreipė, mat nė nedingtelėjo galvoj, jog kas galėtų nešioti tik vieną pirštinę. Varnanagės galva, tai tas pats, kas apsiauti tik vieną batą.
Taip staigiai vaikinui patraukus ranką, Rosemarie nežymiai krūptelėjo. Judesys jai buvo kiek perstaigus, tad net nenorom išsigando. Šiaip ar taip, toks gestai jai pasirodė keistokas ir tik pažadino begalinį smalsumą – kas gi tokio blogo po tąja pirštine, ir dar tokia neįprastai ilga, galėtų slėptis.
– Jei atvirai, tai siaubinga, – nužvelgdama alkūnę siekiančią pirštinę, paneigė, nors nesuprasi, ar dėl to, kad tikrai buvo negraži, ar todėl, kad tiesiog paprieštarautų. Kas čia ją supaisys. Tačiau kapstytis savo elgesio motyvuose nebuvo kada, tad eilinį kartą nė nesistengdama suprasti savęs, apsimestinai atsainiai tarstelėjo: – Juk žinai, kad ir kas tai tavo rankai būtų nutikę, galėtum ją išsigydyti. Nueiti pas seselę ar panašiai.
Septintakursė vis galvojo, kas galėjo nutikti tokio baisaus, jog reiktų visą ranką slėpti po šia pirštine. Ir net ne šaltyje. Varnei prieš akis kilo siaubingiausi nudegintos kerų, išvagotos randų, išgriaužtos rūgšties odos vaizdai. Malonių jausmų jie nekėlė, tad Rose vos susilaikė nežiauktelėjusi ir grįžo į realybę.
– Tai tu čia ir visą darbą man ruošiesi suverst! Gal dar dėl to tik ir prisiplakei, – pasipiktinusi žybtelėjo akimis bei keletą akimirkų pasuko galvą, apie kokias skolas čia jis kalba. Pro akis prabėgus kelerių praėjusių metų prisiminimais, Rosemarie juktelėjo. – Tiektais to, tegul bent toji skola būna neprasta.
Kiek susimąsčiusi varniukė nuleido akis. Niekaip negalėjo prisiminti jokio įdomesnio paminklo, kurį būtų galėję aplankyti jie abu. Ar šiaip, bet kokio paminklo. Rose nebuvo linkusi laisvalaikį leisti lankantis panašiose vietose. Tačiau... Tačiau vieną paminklą ji galiausiai prisiminė, tik vargu ar prie jo yra pabuvojęs jos porininkas. Ar bent jau apie jį girdėjęs. Šiaip ar taip, jei Edgaro kultūrinė patirtis tikrai tokia skurdi, kaip jis sako, tuomet tikriausiai jie neturi iš ko daugiau rinktis. O ir profesorė vargu jog kaip nors aiškinsis, ar abu partneriai yra aplenkę vieną ar kitą vietovę. Nors, tiesą pasakius, septintakursė nė nežinojo ar tas paminklas vis dar ten stovi, mat net anuomet niekas nebežinojo tikslaus jo amžiaus. Kita vertus, kokia galia sugebėtų nugriauti šitokius akmenis?
– Gerai. Jei nori, gali ir skrebtelti porą žodžių, kad matytųsi darbo progresas, – galiausiai prabilo vis dar kiek jausdama nuoskaudą dėl ant jos pečių suversto darbo. – Ką gi, ar esi kada lankęsis Aukštutinio Fleglio girioje? Tas miškas be galo senas ir didelis, driekiasi kiek akys užmato ir nežinia kokias dar paslaptis slepia, – merginos mintis vėl užplūdo prisiminimai, tačiau tai truko neilgai. – Bet ne tame esmė. Tas miškas pats it koks žemiškasis paminklas, primenantis nuolatinę kovą ne tik tarp žmonių ir gamtos, bet ir tarp visų magiškųjų sutvėrimų, įskaitant ir pačius burtininkus. Juk tikriausiai esi girdėjęs apie goblinų karą, kai šie kariavo su burtininkais, tiesa? Taigis, kad tai nebuvo vienintelis, tik labiausiai pagarsėjęs. Panašūs nesutarimai vyravo visuomet ir tarp įvairių rūšių, tiesiog plačiai nenuskambėdavo. Kiek buvau skaičiusi vienoje istorijos knygoje, tas miškas, prieš daug daug amžių, buvo virtęs vieno iš mūšių lauku. Kovėsi tuomet burtininkai ir praktiškai visos išsivysčiusios magiškosios būtybės, pasitelkti pagalbon ir kiti, žemesnieji gyviai, sukilę buvo netgi elfai, o visas miškas siaubingai nuniokotas. Bet po ilgų nesutarimų jie galiausiai priėjo kompromisą bei, šio įvykio progai pažymėti, po kovos likusios plynės vidury pastatė paminklą – akmenines skulptūras, kurios vaizdavo nugaras rate suglaudusius, susikabinusius rankomis bei užmerktomis akimis aukštyn veidus pakėlusius burtininką, kentaurą, gobliną, milžiną ir elfą.
Rose trumpam nutilo. Jos atmintyje dar ir dabar ryškiai buvo įsirėžusios akmeniniuose veiduose išskaptuotos išraiškos. Tokios nuolankios, merkiamos pasaulio ašarų – lietaus – ir tarsi atsidavusios gamtos malonei. Ir, žinoma, skausmingos – juk šitiekos gyvų būtybių skausmas buvo sugulęs ant jų pečių.
– Nebėra žinoma, kiek šimtmečių atgal visa tai vyko, bet per ištisus amžius miškas, pagirdytas nekaltų būtybių krauju, ataugo dar didesnis, stipresnis, paslėpė visus kovų ženklus bei tapo gyva paminklo dalimi. Tos skulptūros, kai paskutinį kartą lankiausi, buvo gerokai aptrupėjusios, apaugusios kerpėmis, tačiau vis tiek atpažįstamos ir ne mažiau didingos. Tiesą pasakius, mano nuomone netgi dar didingesnės – apsuptos atgijusios laukinės gamtos jos tarsi skelbė, kad jokiai galiai žemėje nepavyks ištrinti šių įvykių iš istorijos klodų.
Rausvaplaukė galiausiai krenkštelėjusi nutilo. Bekalbant nė nepastebėjo, kaip išsausėjo burna, tad dabar net ir norėdama keletą akimirkų nebūtų galėjusi prabilti. Laukdama, kol atgaus balsą, varniukė paėmė ant stalo padėtą Edgaro knygą bei ją atvertė.
– Tikiuosi bent ką pasižymėjai, – kritiškai žvilgtelėjusi į vaikiną, tarstelėjo. – Be to, neabejoju, kad ir knygoje turi šis tas būti.

+4;+4, +1 už įdomumą
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #33 Prieš 6 metus »
 Mergaitė žvelgė į pašnekovę entuziazmu spindinčiomis rudomis akytėmis, nekantriai laukdama, ką šioji jai papasakos. Deja, jos norui nebuvo lemta išsipildyti, mat vos prabilus suolo draugei, prabilo ir pati profesorė, taigi šnekas teko atidėti į šalį. Giliai atsiduso, tačiau jau po nanosekundės jos šypsena vėl grįžo - jie galės pereiti prie mokslų.
 Vieneri metai mokyklos suole neatėmė iš jos noro mokytis ir dabar net vyresnioji sesuo, ta pikta ragana, retsykiai sutikdavo, jog ne be priežasties mažoji pateko į Varnanagę. O kad šioji tai pasakytų, tai ohoho - kiek pastangų reikėjo, jūs nė nepatikėsit.
 Išgirdusi užduotį Nora susimąstė. Hm... kadaise teko keletą matyti, bet dabar tikrai daug apie matytus vaikystėje paminklus neprisimins. Dar labiau nusiminė, kai paaiškejo, kad ir jos naujoji draugė daug monumentų nežino.
 - Aš mačiau daug, bet... bet, - liūdnu balseliu pratarė, jau vos nepuldama į ašaras; akytės apsiblausė drėgna migla, o lūpos jau drebėjo; nurijo įstrigusį gerklytėje gumulą, - bet beveik nieko neprisimenu, tai buvo taip seniai! Tik nepyk, aš pasistengsiu ką nors prisiminti, tikrai tikrai, - pažvelgė į Dawn Pūkio iš Šreko akelėmis ir jau po sekundės nutaisė protingą veido išraišką, nuo įtempto mąstymo kaktytėje net raukšlelės atsirado.

+1, +1 už ilgį
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Klarisa Horasija

  • VI kursas
  • *
  • 154
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • There are no winners. Only survivors.
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #34 Prieš 6 metus »
Atsakiusi į klausimus mergina dar tikėjo, kad porininkė atsakys į klausimą apie praėjusią vasarą. Bet profesorė staiga paskelbė šios pamokos užduotį.
Ir iš kur man žinoti kažką apie senovės paminklus?!Aš juk nesilankau tokiose vietose.Gal rašoma knygose kažkas?
Klarisa pasižiūrėjo į už nugaros esančią knygų lentyną, kurioje buvo daugybė su magijos istorija susijusių, tačiau dabar šviesiaplaukė suabejojo ar ten iš vis bus tokių knygų apie senovės paminklus.
Taip bemąstydama mergina išgirdo Sallie balselį ir iš karto atsakė:
-Na, nežinau. Nelabai ką išmanau apie senovės paminklus, nelabai domiuosi šiuo dalyku. Na, bet pasiimsiu kelias knygas, jei rasiu ir paieškosiu ten. O rašysime ant pergamento abi ar viena?
Varnanagė nuėjo prie minėtosios lentynos ir beieškodama sugaišo maždaug keturias minutes, ir vis tiek nerado.
Grįžusi į suolą mergina iš karto pirmakursei tarstelėjo "Na, neradau nieko".
Po žodžių iš karto Klarisa nutarė paklausti mergaitės.
-Gal pabandykim nugirsti apie kokius senovės paminklus kalba kiti mokiniai? O vėliau, jei nieko nenugirsim, paprašysim profesorės ar paklausim kur galėtume rasti knygos apie senovės paminklus. Tinka? Ar turi savo idėjų? O gal atsiminei kažkokią vietą?

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
"Your naked body should only belong to those who fall in love with your naked soul." -Charlie Chaplin

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #35 Prieš 6 metus »
- Nei kiek ji nesiaubinga,- papurtė galvą nusivaipydamas Grifų Gūžtos atstovas, taip pareikšdamas, kad nesutinka. Pirmomis dienomis ir jam ji atrodė keistoka, bet su laiku visai ėmė patikti, nors, žinoma, jau mieliau būtų buvęs ir be jos.
Paauglys iš pradžių naiviai galvojo taip pat, kaip ir varnė. Jis manė, kai magija gali padaryti bet ką, todėl jo supratimu, turėjo turėti normalią ranką, kurios nereiktų dengti po apdaru skirtu žiemai. Jis net kaltino tuo metu buvusią naująją mokyklos seselę, kuri jam nesugebėjo atstatyti rankos deramai, nes iš šiosios ne kažkas buvo likę. Tačiau su tuo pačiu laiku susivokė, kad su magija įmanoma yra daug kas, tačiau ne viskas. Ne veltui net patys raganiai negyvena amžinai.
- Deja, negalėčiau,- švelniai nusišypsodamas tarė, - Man seselė ir padėjo. Padėjo maksimaliai kiek buvo įmanoma,- tikrai ne dėl pirštinės vaikino ranka buvo tokia, kokia yra dabar. Jei būtų norėjęs, juk būtų galėjęs dėvėti pirštinę ir ant sveikos ir nesužalotos galūnės.
Netrukus iš rimtumo apimtos būsenos Edgar'as vėl grįžo į sau įprasta ir iš nuostabos nusijuokė, kai Rosemarie pareiškė, jog jis atseit prisitrynė prie jos vien dėl to, kad nereiktų jam nieko veikti.
- Eii.. Manai aš moku skaityti mintis ir numaniau, kokią užduotį mes gausim?- toliau vis krizeno stebėdamas truputėlį susierzinusią merginą. Jos pyktis visada moksleiviui atrodė piktai nepiktas. Turbūt dėl to, jog vyresnė jo draugė labiau vaidindavo pykstančia nei pykdavo, bet žaliaakį visad tai kažkuo žavėjo.
- Pasistengsiu, kad būtų geresnis nei tos šokoladinės varlės,- pavartė vieną, kurią gavo iš profesorės, kaip ir kiek vienas mokinys, bet josios jis nei kiek nenorėjo tada numetė ant suolo kampo.
Kai jau viskas priartėjo link darbo pradžios, Edgar'as susirado savo rašymo reikmenis ir skiautė pergamento ir pasiruošė rašytis, kas jam atrodys svarbiausia.
- Žinoma, kad esu!- riktelėjo, - Tik nemačiau ten jokio paminklo,- nematė, nes jo ten nebebuvo arba nebuvo užklydęs į tą vietą, kur jis buvo. Kažką pakeverzojęs į lapelį, juodaplaukis nusijuokė vėl. Šį sykį jis prisiminė, tą apsilankymą Fleglio girioje, kuris buvo visiškai atsitiktinis. Galėtume vadinti gal labiau net priverstiniu. Tai buvo iškart po pirmųjų jo mokslo metų, tik ką prasidėjus vasaros atostogoms, kai jis turėjo važiuoti Hogvartso ekspresu namo. Tik tą kartą užsnūdo traukinyje ir pravažiavęs reikiamą stotelę atsidūrė ten, kur atsidūrė. Na, dabar pasirodo, kad tai ne vien tik į blogą išėjo. Iš savo minčių šešiolikmetis mikliai vėl perkėlė savo dėmesį į kalbančią bendrasuolę. Pasakojimas jam patiko. Net labai. Taip labai, kad net pamiršo užsirašinėti. Kai varnanagė baigė dėstyti nedidukę paskaitėlę apie Aukštutinio Fleglio girios paminklą ir vylėsi, kad kolega pasižymėjo, ką svarbu, Jeffter'is užmetęs akį į savo lapo skiautę pamatė užrašyta tik tiek: Nemačiau ten jokio paminklo. Tai vėl išraižė nejaukią šypseną jo veide. Negalėjo patikėti, kad kažkokiu būdų sugebėjo išsimušti iš vėžių taip, jog užsirašytų tik kelis žodžius. Ir tie patys buvo jo paties pasakyti. Kaip ten bebūtų, atmintyje vis tiek užfiksavo, tai kas gali būti naudinga, ir tai kas jam rodėsi svarbiausia.
- Ir kam ta knyga, kai šalia yra vaikščiojanti knyga?- įsidėdamas bevertį lapuką atgal kišenėn šmaikštavo grifas. Tuo pačiu vylėsi, kad profesorės būsimas užduoties tęsinys leis bent kiek ir jam atsiskleisti, nes kažkaip nesinorėjo jam palikti kabineto vien tik pratrynus suolą, kai turi ir tos darbinės energijos, ir noro kažką atlikti.

+3, +2
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Sallie Colinder

  • II kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ei, tu, einam šokt!
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #36 Prieš 6 metus »
Mergaitė tikėjosi, kad vyresnioji varnanagė žinos kokį nors paminklą. Sulaukusi neigiamo atsakymo, kiek nusivylė. Tačiau turėjo vilties, kad Klarisa ras ką nors knygose. Jai grįžus, visos pastangos nuėjo šokoladinei varlytei ant užpakalinių kojyčių.
- Na, kopijuoti kitus mokinius būtų negarbinga, - vartydama rankoje plunksną atsakė. - Tai tik mano nuomonė. Profesorės paklausti gera mintis, jei nieko nesugalvosim. Gal norėtum tu rašyti? Šiandien man ranka dreba,  o plunksna nuolat krenta iš rankų,  - nusišypsojo.
Galvok, prie kokių paminklų tave buvo nusivedę tėvai. Sallie, juk žinai ir pameni, - vertė savąsias smegenis pradėti dirbti. Ant veido užkrito nenaudėlė rudų plaukų sruoga. Mergaitė suskubo ją užkišti už ausies.
- O tu esi buvusi prie Smirdžių protėvių paminklo? - galiausiai ištarė. - Atleisk, tai vienintelis paminklas, kurį prisiminiau. Kai buvau mažesnė, mane prie jo nuvedė tėvai. Nežinau kodėl, -nuleido akis žemyn.
Don't be dramatic,
It's only some plastic,
No one will love you
If you're unattractive.
                                          - Melanie Martinez
                                        Mrs. Potato Head

*

Neprisijungęs Klarisa Horasija

  • VI kursas
  • *
  • 154
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • There are no winners. Only survivors.
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #37 Prieš 6 metus »
Išgirdus tai, kad kopijuoti kitus mokinius negražu iš Sallie, mergina apsidžiaugė ir mintyse pagalvojo.Va, kokie turi būti pirmakursiai ir nesvarbu iš kokio koledžo.
Netyčia varnanagė nejučia šyptelėjo ir po porininkės klausimo šioji greitai ir teigiamai atsakė. Pasiėmusi savo plunksną ir užrašius ant pergamento viršaus "Senovės paminklai", mergina išdrįso kai ko pirmakursės paklausti.
-Tai tu taip nervinies, kad net krenta plunksna iš rankų tau?
Šviesiaplaukė mintyse netikėtai susijuokė, bet kai netikėtai Sallie uždavė ją sudominusį klausimą, ši surimtėjo.
-Ne, nesu buvusi. O tu atsimeni kaip jis atrodė ar kada jis pastatytas, nes labai praverstų. Pavyzdžiui, jei žinotume kada paminklas pastatytas paieškotume knygose tų datų įvykių ir panašiai. Ir gal būt net surastume.-Klarisa gyliai įkvėpė ir toliau aiškino- O gal reikėtų net paieškoti Smirdžių šeimos istorijos ar kažką panašaus ir gal rastume.-netikėtai iškėlė klausimą pati sau ketvirtakursė.
Beeinant pamokai link pabaigos(o liko tikrai daug minučių, nekalbant apie sekundes) mergina sugalvojo pagalvoti ir pati gal ką nors yra skaičiusi ar net lankiusi kokį paminklą.
Na, smegenine, pradėk dirbti! Tu juk ne iš kelmo spirta, o gal abejoju?-Klarisa tiesiog kalbėjosi su savo smegenine mintyse lyg kokia išprotėjusi sena bobutė.
Ir staiga po pokalbio šviesiaplaukę aplankė vizija kaip lankėsi prie paminklo Hogvartso mūšio aukoms atminti.
-Tai va, atsiminiau, kažkada lankiausi prie tokio paminklo Hogvartso mūšio aukoms atminti. Gal tu irgi lankeisi? Aš viską ryškiai atsimenu. Galėtume du paminklus aprašyti, jei būsim likusios be darbo.
Mergina pasižiūrėjo į kitus mokinius, jie diskutavo apie visokius paminklus. Tad Klarisa sumąstė šiek tiek užrašyti ant pergamento.
Citata
Magijos istorija

Senovės paminklai

Smirdžių protėvių paminklas

Na, štai.

+2
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
"Your naked body should only belong to those who fall in love with your naked soul." -Charlie Chaplin

*

Neprisijungęs Sallie Colinder

  • II kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ei, tu, einam šokt!
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #38 Prieš 6 metus »
- Tikriausiai nervinuosi, - susijuokė pati. Ištikrųjų ji nervinosi, nes nenorėjo susimauti pačią pirmą pamoką. - Ne, prie mūšio aukoms atminti skirto paminklo nesu buvusi.  Hm. Puikią atmintį turi,
gi. Nagi, klok ką pameni apie paminklą!

- Žinoma, galime abu aprašyti. Nes dar paskui liksime be nieko. Tuojaus prisiminsiu apie Smirdžių paminklą, - susimąstė. Reikėjo gerai pasikuisti smegeninėje, kad galiausiai kažką prisimintų. Laikas ne amžinas, galvok!
- Šis paminklas, kiek pamenu, yra iš medžiagos, panašios į cementą. Šonai, kurie turėtų būti užpvalinti, jau aptrūpėję. Raides vargiai, tačiau įmanoma įskaityti. Jos apaugusios samanomis ir kitomis kerpėmis, - pasakojo net negalvodama ir leisdama žodžiams laisvai plūsti, - pastatytas berods 1567 metais. Dar atsimenu, kaip bandžiau įžiūrėti skaičius. Kol galiausiai juos perskaitė tėvai.
Prašom, Sallie. Tada, kai leidi lietis žodžiams nuolat pasakai ką nors nereikalingo. Pirmakursė kalbėjosi su savimi lyg balsą praradusi moteriškė. Tiksliau, priešinosi savosioms smegenims.
- O tu ką galėtum papasakoti apie paminklą? Kaip ten.. Mūšio aukoms? - kiek pagalvojusi ištarė. Ir, kad užtildytų vidinį balselį, įsimetė paskutinį šokolado gabaliuką, užsilikusi popieriuko kamputyje.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
Don't be dramatic,
It's only some plastic,
No one will love you
If you're unattractive.
                                          - Melanie Martinez
                                        Mrs. Potato Head

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #39 Prieš 6 metus »
Dawn suprato, jog ši pamoka bus sunki, kadangi nei ji, nei Nora kažką žinojo apie žymių burtininkų paminklus. Kai mergytės linksmą veidą pakeitė liūdesys, Strain pasijuto blogai, tad bandė būti kaip Nora - pilna entuziazmo bei linksma, pozityvi varniukė.
-Aaa, tai tu neliūdėk, mes ką nors sugalvosim. Man atrodo, aš galiu prisiminti kur buvo tas Dumbldoro paminklas...-greitai tarė ji trindama savo pirštus aplink smilkinius, tarsi galėtų skaityti mintis.- Paminklas...Yra...Gražioje vietoje...
Trečiakursei net atrodė, jog ištryško prakaito lašelis vien bandant prisiminti to nelemto paminklo vietą. Dumbldoro monumentų Anglijoje buvo daug, tačiau Dawn tėra mačiusi tik vieną - Godriko Dauboje.
-O!-staigiai šūktelėjo.-Po Dumbldoro sesers nelaimės, šeima turėjo persikraustyti iš mažo kaimelio į Godriko Daubą, todėl tiksliai žinau, jog ten yra pastatytas paminklas jam,-nė karto neatsikvėpusi išporino mergina. Dawn padarė trumpą pauzę, kad atsikvėptų.-Kartą ir mes su šeima ten lankėmės,-pridūrė.
Dawn išsitraukė pargamentą ir plunksną su rašalu.
-Dėl visa ko, galėtume pasižymėti kai ką, kad nepamirštume,-nusišypsojo Dawn ir ėmė detaliau pasakoti apie paminklą bei aplinką aplink jį.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #40 Prieš 6 metus »
   Bethany, ranka pasirėmusi galvą, galvojo apie vasarą. Na, tiksliau, apie Turkiją. O dar tiksliau, apie vieną viešbutį ir jo milžiniškas nusileidimo į vandenį trasas ir baseinus, nuo kurių ketvirtakursė neatsitraukdavo nė per milimetrą. Juk ne kiekvieną dieną tėvai nusiveža į viešbutį, kuriame yra toks nuostabus vandens parkas. Nors, tiesą sakant, merginos tėvams nelabai rūpėjo, kur jų dukra bastosi, jie su niekuo jos nesupažindino, tad kur keturiolikmetei dėtis?..
Grifės šeima buvo grynakraujai, tačiau jie pukiai suprato ir Žiobarų pasaulį. Būtent todėl ir nesibaimino jame būti bei pramogauti. Tiesą sakant, tai ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir išminties. Juk pamatyti Žiobarų pasalį ir jame ''paatostogauti'' tikrai į gerą, ypač Betei, kuriai tokia patirtis tikrai pravers Žiobarotyros pamokose.
   Taip begalvodama rudaplaukė išgirdo šlumštelėjimą šalia jos, o tada ir mergaitišką balsą. Ji atsisuko ir pamatė varniukę, ko gero, kiek jaunesnę už pačią Bethany. Mergina suraukusi antakius prabilo:
   - Labas ir tau.
   Tada vėl nusisuko ir ėmė klausytis profesorės. Tiesą sakant, grifę pamokos tema kiek nuliūdino, nes ji nesitikėjo, kad iš to gali išeiti kažkas įdomaus. Be to, jai sunkiai sekėsi įsiminti visokius paminklus ir palikimus, nors jos tėvai vežė ir vežė ją į tokias vietas. Mat, ji turi puikiai mokėti istoriją, kaip ir dera grynakraujei...
   Keturiolikmetė ėmė galvoti, kokią vietą aptarti, vildamasi, kad galvoje dar kas nors liko. Tačiau jai net nespėjus ką nors prisiminti, pasireiškė šalia sėdinti mokinė. Netrukus ir Betė ėmė kalbėti:
   - Taip, esu buvus prie jo, ir ne vieną kartą, nes netoli gyvenu. Kai paskutinį kart buvau, paminklas atrodė kiek aptriušęs. Bet ir aš pasijutau kažkaip... keistai. O dabar gal atnešiu kokią knygą. Kažkur tikrai turi būti aprašytas tas paminklas.
   Mėlynakė atsistojo ir nužingsniavo link spintos. Už kelių minučių ji grįžo su stora bei aptriušusia knyga ir su šypsenėle veide.
   - Šeši šimtai keturioliktas puslapis. Ten yra aprašytas Poterių šeimos paminklas, taigi tikrai rasim naudingos informacijos. O kad jau žinai mano vardą, tai gal pasakysi ir savąjį?

+2
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #41 Prieš 6 metus »
Sninga, sninga, sninga sumuštiniais, lalala... Melisos mintyse skambėjo keisti kažkokios dainos žodžiai. Galvodama ką žino apie Poterių šeimos paminklą mergina net nepastebėjo, jog Bethany jau pasiėmusi knygą rado puslapį, kuriame yra aprašytas paminklas.
-Aš Melisa,-nusišypsojo mergina ir žvilgtelėjo į knygą.
Skaitydama visą paminklo aprašymą ji surado, jos manymu, svarbios informacijos.
-Čia rašoma, jog jis buvo pastatytas 1981 metais,-tarė mergina.-Taip pat, kad žiobarai mato tik obeliską, o burtininkai gali matyti kaip memorialas virsta Poterių šeimos statula, paminklu,-ji atsivertė užrašinę ir paėmė plunksnakotį su rašalu.-Man rašyti, ar rašysi tu?-šyptelėjo suolo draugei.
Nieko daugiau nesakius toliau skaitė apie paminklą. Skaitydama ji pamatė to paminklo nuotrauką, gal tiksliau piešinį ir nusprendė jį perpiešti į užrašinę. Pasiėmusi paprastą pieštuką Melisa nubraižė paminklo pagrindą, tuomet sekė Džeimso, Lilės ir Hario Poterių kūnų kontūrai. Nupiešė Džeimsui paltą, Lilei taip pat, o Hariui nupiešė kelnytes ir ilgų rankovių marškinėlius. Hario tėvui pripiešė akinius, Lilei plaukus. Šalia nupiešė žibintą, aplink apsiblaususius namukus ir pridėjo sniego. Šiek tiek pašėšėliavo ir paryškino kai kuriuos objektus ir darbas buvo baigtas. Oho, nupiešiau vos per devynias minutes. Pagalvojo Melisa ir žvilgtelėjo į Betę:
-Žiūrėk, galėtume mano piešinį pridėti prie mūsų darbo,-tarė mergina.-Žinoma, jeigu tu nieko prieš,-truktelėjo pečiais ir jos akys vėl sugrįžo prie knygos.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #42 Prieš 6 metus »
 Mažoji smalsiai žiūrėjo, kaip jos bendrasuolė visa įsitempia ir susikaupusi bando ką nors prisiminti. Jai buvo liūdna, kad ji niekuo negalėjo padėti, tačiau, regis, Dawn prisiminė ir be jos pagalbos. Labai nudžiugusi net pašoko iš kėdutės.
 - Tai puiku! Kokia tu šaunuolė, tikra varniukė, - nusišypsojo ir pagyrė naująją draugę. - Taip, taip, tikrai reikia užsirašyti, - energingai palinkčiojo galva ir ėmėsi rašymo.
 Rašė susikaupusi, net iškišusi liežuvį. Rankytė stipriai spaudė plunksną (jos motina niekaip nesutiko nupirkti mažajai žiobariškojo parkerio), taip stipriai, kad vietomis ant pergamento susidarė mažos dėmelės, tačiau Nora nekreipė į jas dėmesio - bene visi jos užrašai ir sąsiuviniai buvo rašaluoti, kaip ir, beje, jos dešinioji ranka.
 Atidėjo plunksną ir pažvelgė į suolo draugę, šioji jau pasakojo apie paminklą. Staiga Norai šis tas toptelėjo.
 - Žinai, man atrodo, - pertraukė kolegę, - kažkur buvau mačiusi tą paminklą, tikrai tikrai. Toks didelis didelis, - rankų mostu parodė dydį - iš pilko akmens nukaltas burtininkas ilgėliausia barzda. Bet aš Godriko Dauboje nesu buvusi, hm... O gal tai kopija? Arba Dumbldoro brolį mačiau, - vėl suraukė kaktą, - arba gal tiesiog jo paminklai daug kur stovi.
 Dawn toliau tęsė savo pasakojimą, tačiau mažė jos tesiklausė viena ausimi. Vis dar bandė prisiminti, kur yra mačiusi tą statulą. Nes juk tikrai kažkur matė, buvo tuo tikra.
 - Klausyk, žinau! - staiga nei iš to, nei iš šio sušuko, - aš irgi esu buvusi Dauboje, tačiau buvau dar visai mažytė kaip leliukas ir kol tu nepradėjai pasakoti apie tą skverą su gėlėmis, tol negalėjau prisiminti. Tai va, aš žinau, apie kokią vietą kalbi. Bet, hm, - vėl susimąstė - kas svarbaus toje aikštėje ar miestelyje įvyko? Gal esi girdėjusi ką nors? O jei ne, - staiga toptelėjo jos galvytėn, - galėsime pasiieškot informacijos vadovėlyje, taip taip, mokytoja tikrai nesibars, - guviai čiauškėjo.

+2
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #43 Prieš 6 metus »
Lisette žvalgėsi po klasę, tačiau pažįstamų veidų nematyti. Išskyrus vieną, na, beveik pažįstamą veidą, kuris, žinoma - kartu su kūnų, buvo visai prie pat rausvaplaukės stalo.
-Labutis,- klastuolė numetė lengvą šypsnį ir stebėjo, kaip varnės sėdynė susidūrė su šalia mėlynakės buvusia kėde,- ne, žinoma, neprieštarauju ir nesu su niekuo susitarusi. Melisa, tiesa?- Dar tada, kai Klastūnyno atstovė buvo vos antrame kurse, šios dvi mergaitės kartu dirbo per Kerėjimo pamoką. Tiesą sakant, ketvirtakursė net pati stebėjosi, kaip per šiuos porą metų sugebėjo neužmiršti varnės vardo, kai kartą net pamiršo apsirengti ir į pamoką atėjo su pižama.
Visus šiuos keturiolikmetės prisiminimus iš ankstesnių mokymosi metų nutraukė varpas, skelbiantis pamokos pradžią.
-Žinai kokį paminklą?- pasiteiravo Melisos, kai profesorė von Peach užbaigė savo monologą. Šiuo metu klastuolei į galvą nešovė joks prisiminimas apie istorinius monumentus. Tingėjo galvoti, o gal tiesiog niekada nesilankė šalia tokio,- o gal kur vadovėliuose yra aprašytas paminklas, kuriuo galėtume pasinaudoti? Nereikėtų daug galvoti,- Lisetė trūktelėjo pečiais ir žvilgtelėjo į priešais gulinčią šokoladinę varlę. Dalelė jos norėjo suvalgyti šį skanumyną, tačiau dėl šalia sėdinčios merginos kiek nepatogu. Žinoma, galėtų pasiūlyti Melisai, tačiau jei ši paimtų varlę, rausvaplaukės skrandis liktų nieko negavęs, o jei visgi varnė atsisakytų, klastuolei būtų nepatogu skanauti vienai.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: I MI pamoka; 2017
« Atsakymas #44 Prieš 6 metus »
– Mmm, šokoladinės varlės, – pasičiupo tiek vis dar nepaliesta savo, tiek ir suolo kampan nutrenktąją grifiuko. – Na, jei tu nenori, suvalgysiu aš. Visas šokoladas yra geras šokoladas ir tikrai gerokai geresnis, nei tuščias skrandis iki pat pietų.
Septintakursė, iščiugždenusi skanėstą iš blizgaus popierėlio, negaišuodama nukando koja bei išsišiepė nuo ausies ligi ausies. Vargšės varlytės kojos galas liko stirksoti pro ištemptas Rose lūpas, tad tai būtų kiek kraupoka, jei gyvūnas nebūtų šokoladinis. Tačiau „kas būtų, jeigu būtų“ niekam iš tiesų nėra įdomu, tad varnė sukramtė kojytė ir suskubo pasikėsinti į visą galvą. Tokiu guzu, deja, jau kiek paspringo. Pora kartų kostelėjusi, sunkiai nurijo kąsnį bei pasvajojo apie šiltos arbatos puodelį. Bet, regis, dar ilgai tik svajoti apie jį ir tegalės.
– Ooo, puiku, kad miške esi buvęs, todėl bent galima pritemti, jog taip pat esi apsilankęs prie paminklo, – šiaip ne taip apvertė vis dar springų liežuvį. – O paminklo tikriausiai nematei todėl, kad jis stovi seniausioje miško dalyje ir iki jo nemažas kelio gabalas klaidžiais žvėrių takais. Užtat nusigavus tikrai nėra ko gailėtis, – vėl užsisvajojusi kalbėjo, o netrukus ir nusijuokė. – Ir tai, gyvendama prie pat to miško, sužinojau šitai tik dėl to, kad tėvas domėjosi istorija. Nors ką ten domėjosi, greičiau jau buvo tikras fanatikas. Vargu ar kitaip būčiau atradusi tą vietą – paprastai niekas taip toli neklaidžioja. Bet tiesa, negalima atmesti galimybės, kad tas paminklas per papildomus metus bus sugriuvęs, nors, asmeniškai, nebūčiau linkusi tuo tikėti, - mergina, susimąsčiusi ir visai pamiršusi, jog neseniai dar duso troškuliu, baigė kramtyti likusią šokoladinės varlės dalį. – Žinai, gal kada net galėčiau tau parodyti tą vietą.
Besiekdama antrosios varlės, Rosemarie ranka sustingo ore. Nagi, ir kaip gi galėjo nesustingti, jei ką tik suprato, kad tasai vaikinas nė nesugebėjo nieko padoraus brūkštelėti.
– Et, mažiau svajok, o tai dar kada ir nusiversi kur griovin, – suraukusi antakius varniukė priekaištingai jį nužvelgė ir atsiduso. Regis, nieko taip nebus.
Kairiąja ranka išsitraukusi iš kuprinės plunksnakotį bei švarų pergamento lapą, o dešiniąja prisitraukusi knygą, ėmė versti jos lapus. Atradusi menkutį skyrelį apie jos minėtus įvykius, suskubo greitosiomis skrebenti savo pasakojimo santrauką vis pasižymėdama kokį tikslesnį faktą iš magijos istorijos tomelio. Visgi, jos prisiminimas buvo tikrai ne pats naujausias, tad ir smulkmenos galėjo išsikreipti. Baigusi negailestingai plunksna čaižyti vargšą lapą, Rose vėl pakėlė akis.
– Žinai, kur vaikščiojančių knygų bėda? – gudriai nusišypsojusi ir nustūmusi susierzinimą šalin, pratarė. Visgi jai ir pačiai patiko pasidalinti tuo pasakojimu, o parašyti taip pat nebuvo labai jau sunku – daro šitai visuomet – tik gal laiko neteko kiek daugiau, nei būtų praradę tuomet, jei darbus būtų pasiskirstę vienodai. – Jos yra linkusios pabėgti, – visa savimi patenkinta baigė sakyti ir išsišiepė. Tuomet, vis dar su negęstančia šypsena veide, lengvai, kiek pasisukusi šonu Edgaro pusėn, atsirėmė į kėdės atlošą.

+4, +1 už įdomumą
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale