0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kim Jun Yeong

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tu visąlaik liksi deimantas
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Kai Varanasi Wade atsikėlė pamatė šalia savęs sėdinčia Kim Jun Yeong iš dešinės, ir iš kairės kalbėjosi Dumbuldoras su sesele.
- O pagaliau atsikėlei panele Varanasi,- tarė Dumbuldoras atsisukęs į Varanasi.
Kim atsisuko ir apsikabino Varanasi.
-Daugiau manęs taip negąsdink!- sušuko Kim.
-Atleisk..- atsakė ji.
Tada seselė įsiterpė:
- Na mieloji, tu buvai apnuodyta. Sumuštinis ir moliūgų sultys buvo užnuodyti labai stipriais nuodais. Tu esi labai stipri, nes silpnesnį už tave būtų tie nuodai užmušę. Deja nuodai dar nepašalinti tad turėsi čia pabūti dar kelias dienas. Į pamokas aiškiai neisi bet Kim tau papasakos ką darė per pamokas ir su tavimi darys užduotis.
Kai seselė išėjo Dumbuldoras pradėjo kalbėti su Kim ir Varanasi
- Nors ir jųs abi esat dar tik pirmam kurse jūs jau radote priešų. Gal numanote kas tai gali būti?-paklausė Dumbuldoras.
- Mes nieko nepažystam čia išskyrus vieną kitą,-atsakė Kim.- Bet mes nieko niekam nepadarėm, mes su niekuom nekalbėjome.
-Aišku,-tarstelėjo Dumbuldoras.- Mes stengsimės surasti tą kas padarė tokį dalyką tau Varanasi.
Varanasi tik linktelėjo nes neturėjo jėgų kalbėti.
-Na mergaitės dabar eikite miegoti, o tu Kim eik labai atsargiai nežinom kas gali atsitikti kai vaikštai vienas po tokio incidento,- tarė Dumbuldoras ir pridūrė.- Labos nakties!
-Labanaktis!- sušukau su Varanasi vienu metu ir išsiskirstė.
Palatoje viena užmigo Varanasi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Kim Jun Yeong »
Mano parašas

*

Neprisijungęs Kim Jun Yeong

  • I kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tu visąlaik liksi deimantas
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Kitą rytą Kim Greitai susiruošė ir nubėgo patikrinti Varanos taip pat ten rado Matty su juo pasisveikino, prasimetė keliais žodžiais ir abu nubėgo į pamokas. Po pamokų Kim įėjo į palatą pas Var ir Kianą. Kadangi Matty dar turėjo kelias pamokas o Kim jau buvo pasibaigusios tad ji abu mokinti kas buvo pasakojima pamokose. Aišku Kim Kianui pasakojo ką išmoko sujungtose pamokose su Grifinais kadangi jis su Matty iš Grifų Gūžtos. Po to ji pasakė kas buvo užduota atlikti ir iškart kai pasakė ką reiks daryti atėjo Matty, na aišku Var visa nuraudo. Matty ją pamates irgi nuraudo ir iškart prakalbo:
-Linksminatės be manęs?
Visi prapliupo juoktis. Tik Varanasi pastebėjo vieną keistą dalyką, kai visi pradėjo juoktis Kianas besijuokdamas visąlaik žiūrėjo į Kim. ,,Gal jis ją įsimylėjo?"- galvojo Varanasi.
Po 15 minučių atėjo seselė atnešti ligonams maisto, kai pamatė šalia Var ir Kiano sėdinčius Matty ir Kim ji iškart apsisuko ir netrukus gryžo nebe su dviem porcijom lėkščių, tačiau su keturiom kad visi galėtų pasisotinti. Diena praėjo paprastai su juoku ir linksmybėm, 19 valandą Kim su Matty nuėjo į savo bandrabučiu ir paliko Var su Kianu vienus, jie šiektiek pakalbėjo ir nuėjo miegoti.
Mano parašas

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Dafydd kažką sapnavo. Po to tikrai nebūtų galėjęs papasakoti, koks tai buvo sapnas, tačiau tai buvo kažkas malonaus. Ir tikrai nesinorėjo pabusti.
Tuo labiau, kad pabudęs klastuolis jautė kūną varstantį skausmą. Skaudėjo viską: ir nugarą, ir galvą, ir rankas, ir kojas... Ir, atrodo, kažką viduje. Dafydd norėjo apsižvalgyti, nes visiškai nesigaudė, kur yra ir ką veikia. Tačiau vos pasukęs galvą pajuto nežmonišką skausmą. Velsietis mintyse nusikeikė, tačiau net ir tai privertė galvą sprogti. Bent taip atrodė klastuoliui. Teko gulėti ir žiūrėti į lubas. Šios buvo baltos. Tai visai sudomino vaikiną. Netrukus virš jo pasilenkė kažkokia mergina. Ji atrodė matyta. Tačiau prireikė gerokai laiko, kol Dafydd suvokė, kad tai yra ta mergina, su kuria jis susidūrė... Kažkur. Klastuolis tiksliai neprisiminė. Tačiau atmintis puikiai nupiešė vaizdą, kaip jį ir štai tą merginą užpuolė kažkas didelis ir su daug akių. Ko gero, mane tas... Daiktas sužeidė pagalvojo Dafydd. Šiaip ne taip jis suprato, kad, ko gero, šita mergina jį atgabeno iki ligoninės. Turbūt pirmą kartą gyvenime velsietis pajuto nuoširdų dėkingumą. Ir netgi susirūpinimą.
- Ačiū, - vos išspaudė jis. Nežinojo, ar mergina gali jį išgirsti, nes balsas skambėjo tikrai silpnai. Klastuolis pabandė pratęsti: - Ar tu nesužeista?
Dafydd kurį laiką mąstė ir bandė prisiminti, kas gi tiksliai nutiko. Pagaliau į atmintį grįžo tai, kaip jis bėgo, o tasai padaras jį vijosi. Tačiau kas nutiko po to? Velsietis kurį laiką gulėjo užsimerkęs ir tiesiog stengėsi nedejuoti. Vis dėlto po kiek laiko jis praplėšė akis ir žvilgtelėjo į merginą. Labai sunkiai Dafydd išspaudė:
- Kaip tau pavyko nuo jo pasprukti?

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Už lango juodai nusidažęs dangus apgaubė visas Hogvatrso apylinkes palaidodamas jas visiškoje tamsoje. Net puikų regėjimą turinčios vilkolakės akys sunkiai įžiūrėjo už lango atsiveriantį vaizdą. Tai, jog vienoje geriausių palatų švietė itin rykši šviesa, matymo nė kiek nepagerino, tačiau juodų plaukų savininkė nuo lango neatsitraukė.
Atgabenusi neseniai sutiktą klastuolį, kuris Akromantulos dėka buvo sunkiai sužeistas, į ligoninės sparną, Luna liko budėti. Žinojo, jog klastunyno globotiniu čia bus tinkamai pasirūpinta, tačiau palikti vieno vaikino vis tiek nedrįso. Net neabejojo, jog pabudus Dafydd kils daugybė klausimų.
Sunėrusi rankas ties krūtine ir žvelgdama į akliną tamsą mergina išstovėjo kelias valandas. Tiesa, kelias akimirkas atrodė, jog bėgančios valandos tapo dienomis ar net gi savaitėmis, tačiau nuraminusi save, kad klastuolis netrukus atsigaus, safyrinių akių savininkė ir toliau laukė.
Kilstelėjusi ranką Luna persibraukė ranka per ilgus plaukus ir išgirdusi tylų šiugždesį žvilgtelėjo į patogioje lovoje gulintį klastunyno globotinį. Išgulėjęs kelias valandas be sąmonės užpultasis ėmė domėtis, kur atsidūrė.
Kelias akimirkas leidusi Dafydd apsiprasti septyniolikmetė atsitraukė nuo milžiniško lango ir žengė kelis žingsnius arčiau lovos. Ramiai gulintis klastuolis kentė voro smūgių pasekmes. Nė klausti nereikėjo, jog suprastum, kad rudų akių savininką kankina beprotiškas skausmas.
Užjaučiamai žvilgtelėjusi į vaikiną žavioji anglė pasitraukė į šalį atsiremdama į šalia lovos esančią spintelę. Beveik visą parą nemiegojusi, dabar mergina jautėsi mieguista ir išsekusi, tik to neparodė. Safyrinių akių žvilgsnis buvo itin žvalus.
Palatoje karaliavusią tylą nutraukus tyliam, vos girdimam Dafydd balsui, septyniolikmetė papurtė galvą. Jei kas ir buvo sužeistas po susidūrimo su Akromantula, tai tik klastunyno globotinis, kuris dabar patogiai gulėjo minkštoje lovoje kęsdamas skausmą.
Netrukus nuskambėjus antrajam klausimui, Luna kelias akimirkas tylėjo. Pasakyti, jog milžinišką vorą sudorojo dešimtis kartų didesnis drakonas, reiškė sukelti dar didesnį siaubą rudų akių savininkui.
-Man sekasi,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius neatskleisdama nė dalelės to, kas neseniai nutiko,-o dabar ilsėkis,-safyrnių akių žvilgsnis nuklydo į grindis uždengusį kilimą.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #19 Prieš 4 metus »
Dafydd kiek atlėgo širdis, kai Luna parodė, kad yra nesužeista. Klastuolis ir pats nesuprato, kodėl, bet apsidžiaugė, kad jai viskas gerai. Deja, Lunos geras būvis nepadėjo velsiečiui sumažinti skausmo. Jis pamažu darėsi vis labiau nepakeliamas. Klastuolis užsimerkė, nes tikėjosi, kad taip bus lengviau. Deja, užmerkus akis pradėjo vaidentis milžiniški vorai, kad Dafydd skubiai atsimerkė.
Kai Luna atsakė į antrąjį klausimą, keturiolikmetis susimąstė. Ir pats nesuprato, kodėl, tačiau atrodė, kad varnanagė kažką nutyli. Kurį laiką velsietis mąstė, kad tai tik skausmo išdava - pradeda manyti dalykus, kurių nėra. Tačiau Dafydd gana ilgai atidžiai žvelgė į Luną ir nutarė, kad ji tikrai kažko nepasako. Tai šiek tiek išgąsdino berniuką - ką jau tokio ji gali nutylėti? Ir kokia to priežastis? Po kurio laiko, sukaupęs visas jėgas, klastuolis pratarė:
- Man atrodo, tu kažko nepasakai, - jis ir pats suprato, kaip silpnai skamba jo balsas. Kelias akimirkas raudonplaukis patylėjo, tikėjosi, kad balsas bent kiek atsigaus. Galiausiai pridūrė: - Ar gali man tiksliai papasakoti, kas ten atsitiko?
Dafydd ketino pridurti, kad prireikus grįš į mišką ieškoti pėdsakų, tačiau tam neužteko jėgų. Berniukas užsimerkė. Žinoma, jis neketino ir kojos kelti į tą pačią vietą. Tačiau reikėjo priversti merginą papasakoti, kas ten įvyko. Velsietis suprato, kad kažkodėl tai yra labai svarbu. Jis nežinojo, kodėl. Tačiau jam žūtbūt reikėjo žinoti tikrąją istoriją.
- Nemanau, kad tu jį nudūrei kardu, - be galo tyliai pridūrė Dafydd. Jis buvo tikras, kad Varno Nago globotinė jo neišgirs, tačiau tikėjosi, kad ji teiksis bent ką nors papasakoti.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
Žvilgsniui klaidžiojant prabangiu ligoninės sparno kilimu, Luna nejučia nuklydo į neseniai miške išgyventą įvykį. Baimė, jog klastuolis neišgyvens Akromantulos kirčių, kelias akimirkas išties buvo užvaldžiusi visas žaviosios anglės mintis. Vis dėl to dabar kalstunyno globotinis gyvas ir sveikas gulėjo patogioje ligoninės lovoje ir neketino pasiduoti neišsiaiškinęs visko, kas nutiko jam praradus sąmonę. Tiesa, paaiškinimas, kas sekė šiam nugrimzdus į tamsą, buvo kiek gąsdinantis. Žinant, kaip praeityje į Gartą sureagavo Anika.
Palatoje nuskambėjus Dafydd balsui, septyniolikmetė kilstelėjo galvą žvilgtelėdama į vaikiną. Silpnas balsas rodė, jog šiam prireiks nemažai laiko, kol visiškai atsigaus po sužeidimų. Kelias akimirkas tylėdama mergina stebėjo, kaip klastuolis užmerkia akis ir vos netrukus atsimerkia. Giliai atsidususi Luna vos matomai papurtė galvą kilstelėdama lūpų kampučius. Taip, vaikinas neketino pasiduoti neišsiaiškinęs visko.
-Ne, nenudūriau, bet ačiū už gebėjimų įvertinimą,-šiurkštokai pratarė ir vėl sukryžiuodama rankas ties krūtine. Ant diržo prikabintas kardas vis dar puikavosi šalia savo šeimininkės. Ištikimas ir visuomet pasiruošęs kovai mūšio bendražygis.
Stebėdama Dafydd mergina pravėrė rausvas lūpas, tačiau neištarė nė žodžio. Atrodė, jog papasakojus visą tiesą vaikinas iššoks tiesiai pro langą. Vis dėl to kito pasirinkimo nebuvo.
-Akromantulą sudegino mano drakonas vos po to, kai netekai sąmonės,-švelnesniu balso tonu paaiškino ir nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
Daug paprasčiau buvo gulėti užsimerkus. Dafydd nesuprato, kodėl, tačiau palatos šviesa gerokai erzino akis. Tad klastuolis užsimerkė. Tačiau jis nenorėjo, kad varnanagė pamanytų, kad jis miega - juk tai puiki proga išsisukti nuo atsakymo. Tad ne itin noriai, tačiau velsietis vėl pramerkė akis.
Netrukus jį pasiekė šiurkštus merginos atsakymas. Tai nustebino klastuolį. Jis susiraukė.
- Tiesiog voras didelis ir sunkiai pažeidžiamas, - piktokai rėžė Dafydd, tačiau balsas buvo toks silpnas, kad, ko gero, atsakymas skambėjo ne tiek piktai, kiek apgailėtinai. Tačiau tai svarstyti Dafydd neturėjo jėgų. Jis pažvelgė į kardą, kurį mergina tebeturėjo su savimi. Reikėjo pripažinti, kad vaizdas buvo įspūdingas - graži mergina su neką blogesniu kardu prie šono. Vos spėjo apie tai pagalvoti, Luna pasisakė turinti drakoną. Dafydd pamanė, kad ji juokauja.
- Tu turi drakoną. Ir vilką. Ir moki išsitraukti kardą iš oro. Ne, taip nebūna, - pratarė klastuolis. Jis bandė pasiremti ant alkūnių, tačiau tai sukėlė baisingą skausmą, tad skubiai liovėsi. Jis mąstė, kodėl mergina kalba tokius keistus dalykus. Negi atsitiko kažkas gėdingo? paklausė savęs velsietis. Tačiau jis suprato, kad jeigu mergina pasirinko melo kelią, tiesos nepasakys. Tad neapsimoka švaistyti jėgų bandant išsiaiškinti. Kita vertus, Dafydd nenorėjo tikėti, kad Luna yra melagė. Tad kurį laiką klastuolis gulėjo ir įtemptai mąstė. Galiausiai sunkokai išspaudė:
- Aš nenoriu galvoti, kad tu melagė. Ačiū, kad mane išgelbėjai. Bet ar supranti, kaip neįtikėtinai skamba tavo atsakymas?
Dafydd nutilo. Jis ir pats nustebo, tačiau galimybė, kad ši mergina augina drakoną, negąsdino. Ko gero, visas išgąsčio atsargas klastuolis sunaudojo miške.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
Stovėdama priešais prabangią ligoninės sparno lovą, kurioje kaip tik jėgas bandė atgauti klastunyno globotinis, Luna stebėjo, kaip šio rudas akis ir vėl paslepia akių vokai. Regis, kambaryje deganti šviesa akino neseniai sąmonę atgavusį vaikiną. Nusprendusi, jog šio akims dabar bus kur kas geriau pabūti tamsoje, mergina priėjo prie jungiklio ir išjungusi šviesą paskandino šį prieblandoje. Įsikaraliauti išskirtinėje palatoje tamsai neleido tik ant spintelės stovintis šviestuvas, blausiai nušviečiantis kambarį.
Sugrįžusi prie Dafydd lovos, tamsiaplaukės žvilgsnis užfiksavo jau atsimerkusias klastuolio akis. Įdėmus rudų akių žvilgsnis pranešė, jog nuo atsakymo nepavyks išsisukti.
-Svarbu ne ūgis, o smūgis,-šyptelėjo ranka persibraukdama per tamsius plaukus.
Silpnas rudų akių savininko balsas leido suprasti, jog šis vis dar neatgavo savo jėgos. Laikas, praleistas su antgamtinėmis būtybėmis, privertė pamiršti, kaip lėtai gija žmogaus kūnas ir kiek laiko prireikia, kol šis atgauna jėgas.
-Dafydd, tai magijos pasaulis, kuriame pilna vampyrų, vilkolakių, drakonų ir įvairiausios magijos. Be to, kardo aš neišsitraukiau iš oro, tam panaudojau Accio burtažodį,-paaiškino žvelgdama į vaikiną, kuris, regis, nė neketino patikėti merginos žodžiais. Galbūt dėl to rudos akys nerodė jokio baimės ženklo? Arba miške išgyventi įvykiai nepaliko vietos naujai baimei.
Tai, jog klastuolis patikės septyniolikmetės žodžiais apie drakoną be jokių įrodymų, buvo beviltiška, tačiau būdo, kaip tai įrodyti, mergina nesugalvojo. Rudų akių savininkas vis dar išsekęs gulėjo lovoje ir sunkiai galėjo kalbėti, apie grįžimą į mišką, kur tamsiaplaukė būtų įrodžiusi savo tiesą, nebuvo nė kalbų.
-Puikiai suprantu ir nesitikiu, kad patikėsi mano žodžiais,-tyliai atsakė nukreipdama safyrinių akių žvilgsnį į langą,-tačiau kol neatsigavai, neturiu, kaip įrodyti, jog tai tiesa,-gūžtelėjo pečiais.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
Lunai išjungus šviesą, Dafydd norėjo padėkoti. Tačiau po to sekę žodžiai privertė klastuolį apsigalvoti. Pasikėlus mergiotė pagalvojo velsietis, tačiau nieko nesakė - nenorėjo švaistyti jėgų. Tačiau merginai pradėjus kalbėti apie magijos pasaulį Dafydd neištylėjo. Nors balsas vis dar skambėjo silpnai, jis iš paskutiniųjų bandė nutaisyti piktą toną.
- Aš žinau, kad čia yra magijos pasaulis, - rėžė jis. - Tačiau net ir magijos pasaulyje nėra tiek daug vampyrų, vilkolakių. Ką jau kalbėti apie drakonus.
Klastūnyno mokinys nutilo. Bandydamas piktai kalbėti jis iššvaistė nemažai jėgų. Tad tylėjo ilgokai. Kadangi buvo užsimerkęs, įtarė, kad varnanagė gali pamanyti jį miegant. Jis nė nežinojo, ar ji tebėra palatoje. Tačiau staiga jis kai ką prisiminė ir neatsimerkdamas vėl prakalbo, šį kartą daug ramiau.
- Jeigu kardui gauti panaudojai accio burtažodį... Vadinasi, tą kardą turi. Ar galima paklausti, kam tau jo reikia? Man tiesiog įdomu...
Jausmas buvo gana keistas: Dafydd kalbėjo, tačiau taip ir neatsimerkė. Patirtis buvo tikrai įdomi. Tuo labiau, kad velsietis vis dar nežinojo, ar Luna tebėra čia ir ar išgirdo jo klausimą. Tuo labiau, ar į jį atsakys.
Tačiau ji tebebuvo palatoje. Ir netgi pasakė, kad kai Dafydd pagis, galės įrodyti savo tiesą. Arba ji nemeluoja, arba... Aš esu sužeistas taip sunkiai, kad kol pasveiksiu, ji spės ką nors sugalvoti. Arba apsimesti, kad pamiršo. Na nieko. Aš jai priminsiu.
- Gerai, - pratarė Dafydd. - Kai pasveiksiu, mielai pažiūrėsiu tavo įrodymus.
Tikėjosi, kad balsas neskambėjo sarkastiškai, nes jam pasidarė įdomu, ką gi jam parodys mergina. Tačiau žinant Dafydd buvo labai tikėtina, kad paskutiniai žodžiai nuskambėjo be galo ironiškai...

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
Gavusi atkirtį į savo žodžius, Luna pravėrė rausvas lūpas ketindama ginčytis su vis dar jėgų neatgavusiu klastuoliu, tačiau nusprendusi, jog vaikinui prastai jaučiantis, būtų nesąžininga jį užsipulti, tik papurtė galvą. Leistis į dar vieną ginčą atrodė ne tik nesąžininga Dafydd atžvilgiu, bet ir beviltiška. Klastunyno globotinis be tikrų įrodymų, nepatikės merginos žodžiais.
Stojusi tyla ir užmerktos vaikino akys leido suprasti, jog atsikirsti į varnės žodžius, rudų akių savininkui prireikė nemažai jėgų. Tyliai stovėdama jaunoji anglė klausėsi vos girdimo klastuolio kvėpavimo. Akimirką pamaniusi, jog šis užmigo, mėlynakė lengviau atsikvėpė. Po prastos kovos su Akromantula jautėsi išsekusi ir pavargusi, o beveik para be poilsio ir miego, nesuteikė papildomų jėgų. Deja, spėjimas, kad vaikinas miega, truko vos kelias akimirkas. Netrukus palatą perskrodė silpnas Dafydd balsas, tik šįkart šis buvo kur kas ramesnis.
Giliai atsidususi Luna paslėpė rankas džinsų kišenėse ir kryptelėjo galvą.
-Smalsumas tave, Dafydd, vieną dieną pražudys,-rimtu balso tonu tarė, tačiau netrukus kilstelėjo lūpų kampučius,-ne visos antgamtinės būtybės yra draugiškai nusiteikę, tad kardas puikiai padeda išspręsti iškilusius nesutarimus arba apsaugoti savo gyvybę nuo pavojaus,-tyliai paaiškino. Atmintyje iškilo daugybei prisiminimų, kuriose teko panaudoti bendražygį ginklą, jog išsaugotų kitų arba savo gyvybę. Pralietas kraujas nudažė prisiminimus.
Sulaukusi sekančių rudakio žodžių, Luna stipriai sukando dantis, jog nelepteltų to, dėl ko vėliau tektų gailėtis. Esu tikra, jog išvydus Gartą, noras pamatyti įrodymus, akimirksniu dings.
Nieko neatsakiusi mergina pasuko durų link, tačiau uždėjusi ranką ant rankenos, stabtelėjo.
-Tau laikas pailsėti...Ir nusiteikti rytoj pamatyti Gartą,-pravėrusi duris mėlynakė žengė ilgu koridoriumi trokšdama, kuo greičiau kristi į minkštą lovą ir pailsėti po visko, kas nutiko.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
Luna kuo toliau, tuo labiau stebino velsietį. Jis ir pats nesuprato, kodėl, tačiau negalėjo suvokti šitos merginos veiksmų ar minčių. Ir tai gerokai vaikiną trikdė.
- Bet... - silpnai išspaudė klastuolis. - Ar tu taip dažnai susiduri su antgamtinėmis būtybėmis?
Dafydd pirmą kartą susidūrė su kažkuo keistu. Taip, Lunos kardas buvo pravartus - tikriausiai. Tačiau klastuoliui į galvą neateitų, kad dar kada nors tektų susitikti su kuo nors panašiu. Nors... Kardas visai praverstų namie... pagalvojo klastuolis, ne pačiomis švelniausiomis mintimis apdovanodamas patėvį.
Neatrodė, kad mergina yra nusiteikusi kalbėti apie savo paslaptingąjį augintinį. Tai Dafydd pernelyg nestebino - nekeista, jeigu varnanagė nenorėjo gąsdinti vos gyvo jaunesnio berniuko. Tačiau smalsumas tiesiog draskė velsiečio smegenis. Jis negalėjo galvoti apie nieką kita, tik apie tą drakoną. Pamažu klastuolis pradėjo tikėti, kad tai yra tiesa. Jis pažadėjo sau: jeigu paaiškės, kad mergina yra tiesiog labai kūrybinga melagė, jis apsimes, kad niekada netikėjo. Tačiau kažkas vertė Dafydd galvoti, kad tai, ką šneka Luna, yra tiesa. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų. Vis dėlto čia Hogvartsas priminė sau Dafydd.
- Gartą? - sutriko Dafydd, nepagalvojęs, kad net ir toks augintinis kaip drakonas gali turėti vardą. Tačiau panašu, kad Luna jo nebeišgirdo - klastuolis nutarė, kad ji, ko gero, galiausiai paliko klastuolį ilsėtis. Dafydd gulėjo kankinamas minčių. Po kurio laiko galiausiai užmigo.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
Para laiko be jokio poilsio privertė panirti į tamsą vos tik liekną merginos kūną apgobė minkšti patalai. Įprasta lova staiga tapo itin patogi. Atrodė, jog apgobusi tamsa niekada neleis iš jos išnirti. Tiesa, safyrinių akių savininkė nebūtų tam prieštaravusi. Ilgas miegas dabar atrodė, kur kas svarbesnis už visa kitą. Turbūt net pasaulio pabaiga nebūtų privertę atmerkti ryškiai mėlynų akių ir keltis iš lovos.
Tik štai pro skaidrų lango stiklą krentantys saulės spinduliai privertė irzliai sumurmėti neaiškią frazę ir atsimerkti. Tingiai nužvelgusi kambarį, Luna apsisuko ant kito šono ketindama dar kelias valandas pamiegoti, tačiau įkyrūs saulės spinduliai neleido nė užmerkti akių. Tyliai suurzgusi mėlynakė persibraukė ranka per ilgus plaukus žvilgtelėdama į laikrodį. Beveik vidudienį rodanti rodyklė privertė kilstelėti antakius. Tingiai nusitraukusi antklodę, Luna stryktelėjo ant žemės. Įrodinėti, tiesą apie Gartą, nebuvo jokio noro, tačiau duotas pažadas vertė keliauti į Ligoninės sparną. Apsivilkusi šviesiais džinsais ir užsimetusi tamsiai mėlyną švarką ant džemperio, septyniolikmetė ėmė žingsniuoti palatų link.
Tikėdamasi, jog Dafydd bus sustiprėjęs ir ištverks kelionę nešykle, Luna pravėrė Ligonininės sparno palatos duris įžengdama į vidų. Safyrinių akių žvilgsnis nuslydo į lovoje gulintį vaikiną.
-Sveikas,-nežymiai šyptelėjo,-kaip jautiesi?
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #27 Prieš 4 metus »
Gerai išsimiegojęs Dafydd pradėjo nuobodžiauti. Įtarė, kad čia teks praleisti dar kelias dienas, tačiau nebuvo jokio noro. Kol nereikėjo keltis, atrodė, kad jaučiasi puikiai. Ir nė nesuprato, kad ten tokio atsitiko, kad jam iš viso reikėjo į ligoninę. Klastuolis kurį laiką padūsavo ir galiausiai pabandė atsikelti. Tačiau vos tik atsisėdo lovoje, apsvaigo galva. Velsietis keiktelėjo ir vėl atsigulė. Suprato, kad dar nesijaučia taip gerai, kaip norėtų.
Pamatęs atsidarančias palatos duris, klastuolis nustebo - jis pamatė tą pačią merginą, su kuria patyrė nuotykį, privertusį jį atsigulti į štai šią lovą. Dafydd apsimetė, kad jaučiasi puikiai - tikėjosi, kad jeigu jau Luna atėjo, ji parodys tą savo... Drakoną.
- Laba diena, - kandokai pasisveikino klastuolis. - Jaučiuosi puikiai, ačiū už rūpestį.
Nepaisant to, kad tai buvo gana įžūlus metas, velsietis tikėjosi, kad mergina to nesupras. Jis įtarė: jeigu jis ilgai čia vartysis, Luna tikrai apsimes, kad viską pamiršo, joks drakonas minėtas nebuvo, o jis tik kliedėjo. Dafydd pagalvojęs nutarė, kad tai negali būti tiesa. Tad jam paprasčiausiai buvo smalsu, kokį ji įrodymą planuoja pateikti Luna. Kelias akimirkas pasvarstęs, ar verta apie tai užsiminti, velsietis neištvėrė:
- Tai ką, parodysi įdomųjį augintinį?

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #28 Prieš 4 metus »
Sulaukusi kandaus pasisveikinimo mergina pavartė ryškiai mėlynas akis. Regis, jaunuolis net ir po Akromantulos atakų sugebėjo būti pasipūtęs ir itin kandus. Tiesa, tai kiek privertė šyptelėti neseniai palatoje pasirodžiusią tamsiaplaukę. Lovoje gulintis vaikinas priminė ją pačią. Pasipūtusią, kandžią ir niekuomet nepasiduodančią.
Melas... Galvoje nuskambėjus savo pačios balsui, Luna giliai įkvėpė. Daydd ištarti žodžiai tebuvo tik apgaulė skirta kiek toliau nuo jo stovinčiai varnei. Rodos, vaikinas buvo pasiryžęs bet kokia kaina gauti taip trokštamus įrodymus apie išskirtinį jaunosios anglės augintinį.
Žinodama, jog rudų akių savininko sveikata ne itin pagerėjusi, Luna nežymiai papurtė galvą, tačiau neketindama ir toliau leisti šiam manyti, kad drakonas tėra tik melas, mergina žengė kelis žingsnius arčiau lovos.
-Ne tik parodysiu, galėsi išmėginti ir skrydį juo,-šyptelėjo ištiesdama ranką ir švelniai prisiliesdama prie vaikino. Rankoje esanti nešyklė, pakabukas, kurį padovanojo žavusis vampyras savo mylimajai, akimirksniu nukėlė jaunuolius į Uždraustąjį mišką.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #29 Prieš 4 metus »
Klara budo iš gilaus miego sunkiai, tarsi aklai ieškotų išėjimo pilkame viską gaubiančiame rūke. Šilti patalai ir mirtina, bet raminanti tyla ne ką te padėjo. Mergaitė tiesiog norėjo toliau sugrįžti į tamsą. Giliai atsidususi ji pasimuistė pataluose, pabandė apsiversti ant šono, bet vos sujudėjo, raumenys protestuodami suskaudo. Keista...
Klara vis dėl to atmerkė mėlynas akis ir apžvelgė kambarį. Sekundei ji nesuprato kur buvo, kieno lovoje gulėjo. Kaip ji čia pateko? Suraukė antakius kapstydamasi savo atmintyje. Jos mintys, rodos, vis dar buvo apgaubtos klampios miglos, pro kurią Klara turėjo irtis, kad rasti kelią iki prisiminimų.
Atmintis sugrįžo, tarsi kokia ledinio jūros vandens banga, užspaudžianti gerklę, neleidžianti įkvėpti. Visi tie žiaurūs dalykai... ir kraujas... galybė kraujo ir skausmo. Bet ji buvo čia, sveika ir gyva. Tai tebuvo tik baisus košmaras... Klara iš po patalų ištraukė savo dešinę ranką. Ranka buvo sveika, viskas atrodė normaliai... tik ant mažojo piršo randas, tarsi koks blyškus žiedas, amžinas priminimas.
Ne sapnas...
Susivokusi Klara pašoko lovoje ir tyliai sudejavo. Raumenys dar nespėjo atsigauti po patirto šoko, dabar be galo maudė. Apsižvalgiusi, galiausiai atpažino Hogvartso ligoninę. Kaip ji čia pateko? Visko kas vėliau nutiko, kai ji su Davina pabėgo iš to namo, Klara neprisiminė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Klara Severova »