0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • VI kursas
  • *
  • 765
  • Taškai: 113
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #45 Prieš 2 mėnesius »
Dar buvo ankstyvas ruduo. Kai Dori ir Alanas nusprendė truputį patyrinėti.
Tai visai nebuvo keista. Kad jiedu leidosi į kažkokį nuotykį. Juk tik susipažinę vedami nuotykių dvasios nusileido į paslapčių kambarį. Tai vos nesibaigė itin prastai. Dabar irgi nežinia kas galėjo nutikti nardant tamsiose ežero gelmėse. Bet norėjosi nuveikti kažką įsimintino.
Kaip visada mintis kilo spontaniškai. Kurį laiką jie šiaip leido prie ežero. Bet įsikalbėję jau ėmėsi veiksmo. Visai kaip su paslapčių kambariu.
Teko užsiburti burbulinės galvos kerais. O tada prasidėjo kelionė.
Jie leidosi vis giliau ir giliau. Iš pradžių buvo tikrai šaltoka. Kuo giliau leidosi, tuo šalčiau darėsi. Abu pradėjo gaubti tamsuma. Ir ežero dugnas buvo apaugęs žolių giriomis. Reikėjo žvalgytis, kad iš ten neišnirtų gabikis ar kas baisesnis.
- Jaučiuosi kaip tais laikais, kai susipažinom. - Pasakė. Burbulas gaubiantis galvą leido jam kalbėti.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1445
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #46 Prieš mėnesį »
Žinoma, Dori su Alanu nebuvo nuobodu. Tačiau mergina turėjo pripažinti, kad jiedu šiuo metu tapo kažokie nuobodos. Labai jau sėslūs. Kvailiojimai ar nuotykiai pasiliko kažkur praeityje. Dabar pora daugiausiai laiko leisdavo kur nors jaukiose pilies vietose. Aišku, kambaryje iki pareikalavimo. Arba tam kambary su židiniu. Kai oras būdavo geras, jie sėdėdavo, vaikštinėdavo kur nors kieme, prie ežero. Net į uždraustąjį mišką nelabai pėdindavo. O ir vasara praėjo ramiai.
Ir štai, šiandien visai netyčia jie nusprendė, kad reikia veiksmo. Ko nors naujo, nepatirto. Todėl dabar abu plaukė ežero gelmėse, o jiems kvėpuoti ir kalbėti leido kerai. Šią akimirką buvo išties tamsu ir tanku. Tačiau labai įdomu ir tikrai neįprasta.
- Tikrai! - pritarė Dori. - Ir kaip mes anksčiau nesugalvojome taip plaukioti? Nors, žinoma, gal buvome dar per maži.
Taip, paskutiniai metai Hogvartse. Ir Dori jau septyniolika. Dabar ji tikrai gali sau leisti pasinerti net ir į ežero gelmes.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • VI kursas
  • *
  • 765
  • Taškai: 113
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #47 Prieš mėnesį »
Alanui buvo baisiai įdomu ar pavyks pasiekti vandenių gyvenamus plotus. O jei pavyks ar jie bus priešiški. Šiaip kiek vaikinas žinojo jie nepuldavo šiaip sau. Ot gaila, kad nemoku vandenių kalbos. - Na žinai, buvo daug visokių nutikimų. Dolohovai ir visi tie kiti... Matyt mums visko buvo per akis. - Bet dabar juk viskas gerai. O Rensa? Negalvok apie Rensa. Tai nutiko netyčia. Netyčia. Bet jos nėra... Jau kalbėjom apie tai vasarą. Ir ką galima daugiau pakeisti? Nieko. Jau viskas įvyko. Ji nukrito. Kaip gaila, kad manęs ten nebuvo. Gal būčiau viskam sukliudęs. Na užteks jau...
- Ar norėtum dalyvauti burtų trikovės turnyre? - Užklausė po kurio laiko. Kai nustojo apie tai galvoti. O gal tik įgrūdo mintis kažkur į smegenų kertę, kur jau buvo pilna visokių kitokių paslapčių.
- Skaičiau vienoj knygoj, kad Hariui Poteriui teko nerti į ežero gelmes per antrą turnyro užduotį. Gaila, kad neturim žiaunažolių. Tada būtų lengviau plaukioti. Rankos ir kojos pakistų. Būtume greitesni.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1445
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #48 Prieš mėnesį »
Kurį laiką atrodė, kad Alanas plaukė susimąstęs. Dori netrukdė jam nardyti ne tik po vandenį, bet ir savo mintyse, todėl kurį laiką vaikino nekalbino. Pati vis dar dairėsi, buvo išties įdomu.
Šią akimirką jie artėjo dar tankesnių žolių link. Ir Dori į tas žoles šiek tiek įsipynė. Tačiau pavojaus nebuvo.
- Burtų trikovės turnyre? Ne, tikrai ne, - nusijuokė tamsiaplaukė baigdama narpliotis iš žolių. - O tu ar norėtum? Nemanau, kad sugebėčiau. Tikriausiai užsilenkčiau per pačią pirmą užduotį, - nusijuokė. - Viskas, ką moku, tai žaisti atmušėjos pozicijoje kvidiče. Ai, bus gerai ir be žiaunažolių. Jeigu niekas neužpuls, - ir vėl nusijuokė, nors ta mintis truputėlį neramino.
Ir kai jie praplaukė tas tankias žoles, prieš juodu atsivėrė nuostabus vaizdas. Didelė erdvė, nuklota tarsi sidabriniais rutuliukais, o viršum tų rutuliukų plaukiojo tamsiai mėlynos spalvos žuvys.
- Oho. Kas tai? - grožėdamasi paklausė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • VI kursas
  • *
  • 765
  • Taškai: 113
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #49 Prieš mėnesį »
- Baik jau, juk puikiai moki kerėti. Aš tai norėčiau. Būtų baisiai įdomu. - Galėtų išsimėginti save prieš visokius padarus, ar šiaip sugalvotas kliūtis.
Jie įplaukė į tankią žolių raizgynę. Kad tik dabar nepasipainiotų gabikiai. Pamanė. Norėjo padėti Dori išsipainioti, bet ji pati tai padarė. Jam pasisekė neblogai. Tik prie vienos rankos prikibo vandens žolių sruoga.
Įplaukus į kažkokią niekada nematytą vietą susižavėjęs žvelgė į žuvis nardančias aplink. Labai norėjosi paliesti rutuliukus, bet nutarė to nedaryti. Juk tai galėjo būti koks gyvas organizmas. Ar šiaip svarbi ežero dalis ir palietus tai žūtų.
- Kažkuo primena koralų rifą ar ne? Niekada nesu to matęs. Kaip manai kas tai per rutuliukai? - Kažkur toliau gelmėje kažkas sušniokštė. Panėšėjo į atodūsį. Bet jis nekreipė dėmesio. Gal tiesiog vanduo iškraipo garsus. Nutarė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1445
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #50 Prieš mėnesį »
- Bet juk aš dažnai pasimetu stresinėse situacijose, - kalbėjo. - Arba pasimetu, arba pradedu isterikuoti, - nusijuokė. - Tikrai nemanau, kad sugebėčiau dalyvauti tokiame turnyre. O tu, beje, tikrai sugebėtum, - paglostė vaikino ranką. - Tik kad aš bijočiau, jeigu tu tenais dalyvautum.
Tačiau turnyras buvo neseniai vykęs ir jau nei Dori, nei Alanui nebeteks jo pamatyti. Todėl buvo saugu.
- Man atrodo, kad tie rutuliukai yra šitų mėlynų žuvų kiaušinėliai. Nemanai taip? - svarstė.
Netrukus pasigirdo keistas šniokštimas. Mergina pažiūrėjo į Alaną, tačiau šis neatrodė išsigandęs. Todėl ir Mendel nutarė nekreipti dėmesio.
Ji priplaukė prie tų rutuliukų ir paėmė vieną į ranką. O tada... o tada prasidėjo. Visi rutuliukai kilstelėjo į viršų, ėmė apsupti plaukiojančią porelę. Apsupę pradėjo sproginėti ir palikti ant kūno kažkokią klampią, limpančią masę, kuri trukdė judėti. Mėlynų žuvų nei kvapo neliko, o tas šniokštimas, primenantis atodūsį, garsėjo.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • VI kursas
  • *
  • 765
  • Taškai: 113
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #51 Prieš 3 savaites »
-Bet gi čia varžybos. Kaip kvidičas. Na žinoma pavojinga. Bet tu jau žinotum iš anksto, kad vyks užduotis. Tai nebūtų iš dangaus nukritęs įvykis. Manau tau puikiai sektųsi. - Dabar jam buvo kiek gaila, kad turnyras jau praūžė, o Alanas buvo per jaunas, kad ten dalyvautų.
- Ačiū. - Nusišypsojo. Norėjosi ją apkabinti, bet čia tam vieta nelabai tiko.
Įplaukus į tą keistą vietą Alanas tik gėrėjosi tuo, ką matė. Tada pastebėjo, kad Dori tiesia ranką link rutuliukų.
- Aš tikrai nežinau. Gal. - Tarė. Tada pasakė.
- Gal tu... - Bet buvo vėlu. Rutuliukas atsirado merginai tarp pirštų ir visi kiti pašėlo.
- tai kažkokio padaro spąstai. - Susijaudinęs tarė. Skystis taškė ir vaikinas viena ranka čiupo Dori už drabužių. Norėjo nutempti. Bet buvo sunku judėti. O galiausiai kūnas išvis pradėjo stingti. Pasidarė kaip medinis. Pirštai taip tvirtai sugniaužė jos drabužio kraštą, kad nebūtų niekaip valiojęs paleisti. Bet ir nenorėjo. Kažkas juos sumedžiojo ir išsiskirti būtų siaubingas dalykas.
- Nurimk. Tik nepradėk panikuoti. Viskas bus gerai. Girdi? - Ėmėsi raminti iškart. Jų galvas saugojo burbulas. Nuskęsti pavojaus nebuvo. Bet kažkas galimai ketino juos suryti. Kažkas, kas artėjo ir šniokštė. Alanas pabandė pasimuistyti. Bet keistoji masė dabar pasidarė kaip storas luobas, ji keistai veikė ir vaikinas pasijuto kaip suakmenėjęs. Galvoje kirbėjo mintys apie tai, ką turėtų daryti. Lazdelė šiuo metu buvo nepasiekiama.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VII kursas
  • *
  • 1445
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #52 Prieš 2 savaites »
Lipni masė darėsi vis tvirtesnė. Galiausiai Dori nebegalėjo pajudėti, matė, kad Alanas - irgi. Vaikinas gniaužė Dori drabužio kraštą, tačiau iš to buvo maža naudos.
Grifas pasakė, kad Dori nurimtų ir nepradėtų panikuoti. Žinoma, kad vyko atvirkščiai. Darėsi sunku kvėpuoti, visą kūną spaudė. Septyniolikmetė bandė muistytis, bet nepavyko.
Tačiau jos dešinės rankos pirštai, prigludę prie klubo, jie buvo laisvi. Mendel žinojo, kad yra tikimybė pasiekti kišenėje gulinčią burtų lazdelę. Taip. Nustok panikuot. Nustok panikuot, pradėjo sau mintyse kartot mergina.
Žinoma, nepanikuoti buvo sudėtinga, nes kažkas artėjo jų link, o kas - Dori nematė. Tai buvo jiems už nugaros.
Klastuolė ėmė krapštyti pirštais kišenės prieigą. Tai netruko ilgai, tačiau tokioje situacijoje atrodė, kad amžinybę. Praėjo penkios, paskui gal dešimt sekundžių. Ir galiausiai tarp Dori pirštų atsidūrė jos burtų lazdelė.
Valdyti ją pasirodė sunku, nes pati ranka, ji buvo kaip surakinta. Tačiau septintakursė pasistengė nukreipti lazdelę į ją supančią masę ir tarė:
- Di... diffindo!
Po akimirkos ji pajuto, kad yra laisva. Kerus paleido ir į Alaną supančiojusią masę. O tada atsisuko. Tas keistas garsas buvo visai šalia. Kaip ir jį skleidžiantis padaras.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • VI kursas
  • *
  • 765
  • Taškai: 113
Ats: Ežero glūduma
« Atsakymas #53 Prieš 6 dienas »
Alano galvoje šėlo mintys. Bet ką galėjo padaryti, juk buvo sustingęs. Ir visgi sėkmė jiems šypsojosi, mat Dori pavyko išsaugoti vieną ranką, kuria pasinaudojusi pasiėmė savo lazdelę ir juos išlaisvino. Alanas tuojau pat išsitraukė savo lazdelę.
- Bėgam. Plaukiam greičiau. - Tarė, kai kažkas supliaukšėjo visai netoli. Bet net ir išlaisvintas suprato kaip sunku judėti. O ir kai kurie rutuliukai dar laidė tą skystį.
- Bijau, kad tai nuodingiau, nei manėme. - Pasakė. Kojas ir rankas apėmė skausmas. Lyg sutraukus mėšlungiui. Tada vaikinas suprato kieno spąstuose atsidūrė. O be to ir pamatė tą padarą.
Bjaurų, su storu kiautu, ilgą. Bet stambų. Vandenį plakė uodega, kuri padėjo plaukti. Padaras turėjo kojas. Ir išsprogusias akis, kurios žiopsojo į juodu. Burna buvo pilna aštrių dantų. Tai Alanas jau įsivaizdavo ir žinojo, kad taip yra.
- Kroderai. Senos pabaisos gyvenančios ežero dugne ar kitame giliame telkinyje. Nuodingi. Palieka daugybę nuodų maišelių savo teritorijoje. Jei taikysi į šarvą jo nepažeisi. Bandyk į neapsaugotas vietas. Akis, pilvą. Nežinau kaip bet... - Padaras neskubėjo. Gal įsivaizdavo, kad grobis nepabėgs.
- Sustink. - Tarė nutaikęs lazdelę į padaro snukį. Žinojo, kad po vandeniu lazdelė dažniausiai tik nupliko verdančiu vandeniu, bet ir tai gerai. Čiurkšlė padaro nepasiekė. Alanas vėl čiupo ją už drabužių ir pašėlusiai skubėdamas puolė į kitą pusę nuo padaro. Bet skaudėjo. Rankas ir kojas lyg traukė mėšlungis. Užnugarį suteškėjo vanduo ir į juos pasipylė visas spiečius naujai paleistų rutuliukų. O tada dar pasiekė viena didelė stora koja. Kuri apglėbė abu kaip kieta ranka ir padaras pradėjo plaukti su nešuliu kažkur į gelmę.