0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #240 Prieš 1 metus »
Kol jie toliau išsidirbinėjo Gruodė ėmėsi kalbėtis su Kaja.
- Tai sunki transfigūracija. Galima taip prisidirbti, bekeičiant savo išvaizdą. Pakeisti plaukų spalvą ar ką paprasto ne taip sunku. Bet veidą... Žinai, tu žinoma teisi. Taip pasivertus kuo kitu galima rimtai kam pakenkti. Bet yra būdų, kad išsiaiškintum tokius dalykus. Tarkim, jei taip pasivertęs kuo kitu. Ar išgėręs tam tikro eliksyro, kuris keičia išvaizdą eitum plėšti burtininkų banko. Tai nepavyktų. Nes saugyklas saugo stebuklingas krioklys. Kuris nuplaus visus kerus. Čia jau aišku senesnes saugyklas saugo toks dalykas. Bet ir šiaip galima žinoti kas yra tikras žmogus. Kerai išblunka per laiką. Eliksyro veikimas galios tik valandą. Be to burtininką galima atskirti pagal burtų lazdelę. Arba jau jį sugavus duoti išgerti tiesos eliksyro. - Pagaliau jie liovėsi.
- Koks skirtumas ką ten pataiso Auris. - Pasakė ji. Manydama, kad tai galėtų būti koks daiktelis pasiimtas iš žiobariško pasaulio.
- Nekalbėk taip. - Pasakė ji Alanui. Milano pasakojimas sudomino. Bet ji nenorėjo daugiau bandyti laimės jį kalbindama.
- Teisingai. Tegul sau tas kambarys stovi ir tiek. Jis jau vis tiek niekam negali pakenkti. Ir laikui einant bus pamirštas.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 472
  • Taškai: 63
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #241 Prieš 1 metus »
- Joks, - piktai atsakė pirmakursė Milanui. Tikrai neketino jam pasakoti apie Maiką. - Auris yra pats geriausias profesorius! - dabar jau entuziastingai sušuko. - Tau pasisekė, jeigu jis tavo pusbrolis! Jis labai labai geras! Paryžiuje? - pažiūrėjo į Milaną. - O matei kada nors Eifelio bokštą? Mano mama prie jo darėsi fotosesiją, - pasigyrė. - Tačiau aš ten nebuvau. Sakė, kad vaikams negalima. Mane paliko su aukle, bet aš viską mačiau instagrame.
Vienuolikmetė nesuprato, kuo Milano tėvai keisti. Jeigu jie turi daug turto, vadinasi, yra šaunūs. Taip apie žmones sakydavo Kajos tėtis.
Šviesiaplaukė išklausė to, ką kalbėjo Gruodė.
- Viskas skamba labai jau painiai, - prabilo. - Pas mus viskas paprasčiau. Na, pas žiobarus.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1055
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #242 Prieš 1 metus »
- Nepyk, man šiaip įdomu. - Tarstelėjo Milas.
- Jau tik nereikia žarstyti tokių komplimentų. Nebuvo toks geras, kai mes vakar vakare sukeitėm jo burtų lazdelę su ta netikra iš pokštų krautuvės. Pameni kaip niršo Alanai? - Nusivaipė Klastuolis.
- Aha. Vijosi mus per pusę mokyklos norėdamas atgauti tikrą lazdelę.
- žinos kaip skaityti moralus.
- Būtent. - Vakar Auris juos pasikvietė pokalbiui dėl to, kad abu užkerėjo Eriką Briusterį staigaus išpanpinimo kerais ir paleido skraidyti po mokyklos kiemą. Kol Alanas ir Milanas sėdėjo jo kabinete Auris buvo kažkur trumpam pakviestas. Alanas nesigilino kur. Taigi tuo metu, kai jie kelioms minutėms liko kabinete vieni Alanas paėmė tikrą Aurio lazdelę nuo stalo. O milas padėjo netikrą.
- Visai nepasisekė. Nieko gero, kai tave amžiais prižiūri pusbrolis ir aiškina ką ir kaip daryti.
- Taip mačiau. Ir buvau į jį užkilęs. O kodėl negalima? Negalima prie bokšto ar negalima į foto sesiją? O kas tas instagramas?

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #243 Prieš 1 metus »
- Jei nedarytum nesąmonių, tai Auris tau nieko ir nesakytų. Kai susidėjai su šituo... - Ji nutilo. Pabūgusi Milo.
- Tęsk. Kas tau nepatinka? - Ji pastebėjo kaip žybtelėjo Klastuolio akys.
- Tu man nepatinki. Jau seniai sakiau. - Visgi pratarė.
- Kaip smagu, kad mudu sieja abipusis jausmas. - Ji piktai nusisuko nuo jo. Neketindama tęsti to kvailo pokalbio.
- Tau taip atrodo, nes dar gerai nepažįsti magijos pasaulio. - Pasakė dabar jau Kajai.
Gruodė galvojo, kad reiktų jau eiti į mokyklą. Darėsi vėsoka. Šiandien paskraidyti jau tikrai neišeis. Taigi nutarė, kad kai grįš į mokyklą įsitaisys kur nors su knyga ir paskaitys. Šiuo metu buvo įnikusi į knygą pavadinimu Kaulų miestas. Buvo pasiėmusi ją iš namų. Turėjo visas tris tos serijos knygas lietuvių kalba. Jas buvo atsiuntę seneliai dar per vasaros atostogas.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 472
  • Taškai: 63
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #244 Prieš 1 metus »
- Sukeitėt profesoriaus burtų lazdelę su netikra? - išpūtė akis. - Oho. Aš taip nedrįsčiau. Nors, jeigu koks nors profesorius būtų mano giminaitis, galbūt atrodytų kitaip, - susimąstė. - Bet transfigūracijos profesorius yra tikrai pats geriausias! - laikėsi savo. - Mano mama ir tėtis labai daug dirba. Tą kartą mama buvo išvykusi būtent darbo reikalais, na, į tą fotosesiją. Ir aš dėl to negalėjau važiuoti kartu. Man į mamos darbą negalima, nes aš ten tik maišyčiausi, man mama taip sakė. Tėvams reikia uždirbti daug pinigų. Jeigu nežinai, kas yra instagramas, tai neturi gyvenimo, - atsiduso. - Aš tau tikrai nepaaiškinsiu.
Kaja nei neįsivaizdavo, kaip galima nežinoti tokio dalyko. O netrukus Gruodė ir Milanas ėmė ginčytis. Mergaitė matė, jog jie abu vienas kitam labai nepatinka.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1055
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #245 Prieš 1 metus »
- Aha sukeitėm ir kai jis palietė savo burtų lazdelę ji virto guminiu žaisliuku. - Pasakė Alanas. - O tada mes pabėgom iš jo kabineto o jis dūmė paskui mosuodamas tuo žaislu ir reikalaudamas lazdelės. Tai smagiai pasivaikėm po pilį. - Džiugiai pratęsė Milanas.
- Dar ir kaip turiu. Šimtą metų gyvenau be to kvailo kažkokio instagramo ir man jo netrūksta. O gaila, kad nematei Eifelio bokšto ir negalėjai ten užkilti. Gal kada pavyks. Gal einam Alanai? O tai dar pavirsiu vaivorykščių spiečiumi nuo tokių komplimentų tavo pusbrolio pusėn.
- Nusišneki kaip visada. Bet bent jau pagaliau padarei gerą sprendimą. Dingstam. - Alanas atsikėlė nuo žemės, ant kurios vėl sėdėjo. Voverė tupėjo ant peties. Jis pamojo ir nuo medžio pas vaikiną atskriejo Horas.
- Buvo baisiai miela paplepėti mažoji Kaja. Ate. Ir tikiuosi, kad judu su Alanu atrasite bendros kalbos apie mados suvažiavimus.
- Eik tik. Iki Kaja, Gruode. - Alanas spėriai pasileido pilies pusėn. Sakalas nuskriejo paskui. Milanas žingsniavo šalia jo bei dar atsisuko ir pamojo Kajai. Ir galop abu paliko tą vietą.
- Buvo būtina taip kliedėti?
- Aišku drauguži. Nereikėjo manęs įmesti į vandenį.
- Kam lendi prie Gruodės?
- Šiaip.
- Palik ją ramybėj. Aš rimtai.
- Nesinervink. - Šnekėjosi toldami nuo ežero.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #246 Prieš 1 metus »
Alanas krėtė kvailystes susidėjęs su tuo Klastuoliu. Bet daugiau ji nusprendė apie tai nekalbėti. Bent jau tol, kol tas berniūkštis yra su juo. Ir pagaliau jie regis nutarė išeiti.
- Iki Alanai. - Pasakė jam. Ir jie išėjo.
Gruodė irgi jau norėjo eiti. Gal dar reikės užsukti virtuvėn ir paprašyti, kad Elfai padarytų kakavos. Didelį ir gražų puodelį skanios kakavos. Dar jie aišku duos kokių skanių pyragėlių. Ji užsisvajojo apie jaukų laukiantį vakarą. Pasiims knygą ir susiradusi kokią mielą vietelę paskaitys. Kur būtų galima nueiti? Gal į tą keistą kambarį su židiniu. O taip. Ten ir trauksiu. Kai paimsiu kakavos ir knygą.
- Žinai, buvo malonu susipažinti. Bet manau, kad jau eisiu. Jei kada norėsi ko paklausti ar reikės pagalbos sakyk. - Šyptelėjo pirmakursiai mergaitei. Gruodė truputį jai pavydėjo to, kad Kaja turi dar tiek laiko čia. Pati ji kiek baiminosi taip greit bėgančio laiko ir žinojimo, kad mokykloje jau liko mažai. Ateitis atrodė miglota ir baugino.
- Tai ką, iki pasimatymo. - Atsisveikino. Atsistojo ir patraukė į pilį.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 472
  • Taškai: 63
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #247 Prieš 1 metus »
Kaja susinervino išgirdusi, jog Milanas instagramą pavadino kvailu. Pats tu kvailas, pasakė sau mintyse, bet garsiai, žinoma, to ištarti nedrįso.
Netikėtas susitikimas baigėsi. Visi trys mokiniai, su kuriais mergaitė susipažino šiandien, išėjo. Grifė su jais atsisveikino. Ant suoliuko gulėjo pirmakursės žurnalai, tačiau jų vartyti jau kažkaip nesinorėjo. Kaja jautėsi kupina įspūdžių ir buvo apie ką galvoti. Galvojo ji apie Gruodę ir apie tai, kad ji mėgsta skaityti, apie tai, jog ji nesutaria su Milanu. Apie susikalbėjimą su gyvatėmis ir žalius Alano plaukus.
Nusprendusi, kad ir vienuolikmetei reikėtų eiti į pilį, ji susirinko visus savo žurnalus ir patraukė jos link. Pirmiausia eis pavalgyti, o paskui bendrajame kambaryje susiras Alaną, jog rimtai galėtų paklausinėti apie madą. Galbūt be draugų jis nesigėdys šios temos, nes Kajai tai išties įdomu.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 139
  • Taškai: 100
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #248 Prieš 4 mėnesius »
Egzaminai jau visai ant nosies, tad reikėjo praktikuotis kerus. Bent jau taip save tikino Miriam. Geriau galvoti, kad ruošiasi egzaminams, o ne smalsiai žiūri, kaip sugautas gyvūnėlis išsprodina akis. Nors skausmo perpildytas cypimas kažkodėl tikrai labai patiko.
Taigi dabar, saulėtą gegužės šeštadienio rytą, pirmakursė mergaitė patraukė prie ežero. Su savimi nešėsi tinklelį drugeliams gaudyti, kuriuo jau išmoko pagauti žuvis, stiklainį ir, žinoma, burtų lazdelę. Priėjusi prie suoliuko, kuris paprastai būdavo visiškai tuščias, pasidėjo stiklainį ir netruko tinkleliu pasigauti žuvį. Ji buvo žalsva ir ganėtinai didelė. Kuo puikiausiai tiks. Pasitelkusi aguamenti kerus pripildė stiklainį vandens ir įmetė žuvį į jį.
- Colovaria, - ištarė galvodama apie kokčiai geltoną spalvą. Deja, šie kerai paprastai nesisekdavo, ir šiandiena nebuvo išimtis. Susiraukusi Miriam pabandė kitus: - Engorgio.
Žuvis išsipūtė, ir dvylikametė nusišypsojo. Neįsivaizdavo, ar šie kerai bus kokiame nors egzamine, bet dauguma burtažodžių pavykdavo nesunkiai. Tiesą sakant, mokslai Miriam sekėsi tikrai neblogai. Vis dėlto buvo dar vienas sunkiai įkandamas burtažodis, tad dar kartą nukreipusi lazdelę į padidėjusią žuvį tarstelėjo:
- Wingardium leviosa.
Šiaip ne taip pavyko iškelti žuvį iš vandens. Miriam juto, kad tuoj gyvūnėlio neišlaikys, o jis buvo gerokai išsigandęs - ta baimė it bangos sklido tolyn, ir mergaitė tai kuo puikiausiai juto. Šis jausmas jai patiko, o tai paskatino nenutraukti kerų ir stengtis išlaikyti žuvį ore kaip galima ilgiau.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 256
  • Taškai: 69
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #249 Prieš 3 mėnesius »
Letė traukė prie ežero. Gal ir pasimokyti, o gal šiaip pavaikštinėti. Dar nežinojo. Aplamai planuose sukosi štai kas. Norėjosi sugauti tą didelį ežere gyvenantį galvakojį. Ir per kurią pamoką užleisti ant to raudongalvio mulkio Deklano. Įdomu kaip jam patiktų? Tam tik reikėtų didelio indo ir vandens. Stabdė ir tai, kad juk galvakojis buvo gyvas padaras, ne žaislas. Bet kokį kvailą žaisliuką panašų į šlykštų galvakojį galėtų rasti ir numesti ant to vaikėzo.
Taip besvarstydama apie karo prieš Deklaną veiksmus priėjo suoliuką. Ir Miriam. Kuri ore laikė žuvį.
- Ei,ką dabar čia sugalvojai? - Dažnokai visi trise su Oliveriu jie bibliotekoje ruošė namų darbus ir Miriam atrodė gal ir tylesnė už Oliverį.
- Juk žuvis neturi kuo kvėpuoti. Kam tą darai? - Tai labai stebino. Iš Miriam to nesitikėtų. Nors. Tyli, keistoka mergaitė visko gali prisigalvoti.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 139
  • Taškai: 100
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #250 Prieš 2 mėnesius »
Stebėti orą gaudančią žuvį buvo įdomu, ir veide atsirado neryžtinga šypsena. Nors pamokos Miriam patiko, dabar buvo gerokai smagiau. Ypač kai niekas nemato ir neklausinėja, kam to reikia. Visai nenorėjo, kad čia pasirodytų koks profesorius ir išvytų ją atgal į kambarį.
Deja, ir pasirodė. Ne, ne profesorius, bet Leticija. Miriam skubiai paslėpė šypseną ir dirstelėjo į bendramokslę. Ji, aišku, puolė priekaištauti, tad teko tyliai atsidusti. Panašu, kad jai nepatinka tai, kas čia vyksta. Bet kam tada kištis.
- Norėjau pažiūrėti, - tepasakė. Ranka pavargo laikyti lazdelę, žuvis darėsi vis sunkesnė. Taigi Miriam leido gyvūnui grįžti į vandenį ir kiek liūdnai stebėjo, kaip ji skubiai nuplaukia tolyn. Reikėjo kitos žuvies, bet prieš tai – užkirsti kelią bereikalingiems klausimams. Taigi mergaitė pridūrė: - Praktikuojuosi egzaminams. Nori pabandyti?
Bandė atrodyti draugiška ir susikaupusi mokslams, bet stebėti besikankinančią žuvį tikrai įdomiau nei bandyti jau pabodusius kerus.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 256
  • Taškai: 69
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #251 Prieš 2 mėnesius »
Pažiūrėti? Na žinot... Ir į ką čia reiktų žiūrėti?
- Į ką? - Negalėjo suprasti Leticija. Miriam paleido žuvį ir toji nuplaukė sau.
- O kodėl nesipraktikuoji ant kažko negyvo? Knygos, segtuko ar bet ko kito? - Ir kas jai galvon šovė? Norėjo pakviesti Oliverį ir papasakoti jam viską.
- Juk žuvis negalėjo kvėpuoti ne vandenyje. - Keistų dalykū žmonėms šauna į galvą. Tikrai keistų. Įdomu buvo ir tai ar seniai Oliverio sesuo tai planavo. Tikrai planavo. Juk turėjo stiklainį. Tyčia ėjo čia su tikslu pasibandyti ant žuvies ar kokio kitokio smulkaus vandens padaro. Norėjo ir paklausti. Arba pasiteirauti ar tai pirmas kartas ar ne. O gal iš viso to tiesiog nedaryti tragedijos ir traukti sau? Ji neatsakinga už šitą mergaitę. Bet po galais... Oliveris neapsidžiaugtų. Jį laikė draugu. Pasitikėjo po tos klaikios ekskursijos į užkeiktą knygą. Taigi pasiliko.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 139
  • Taškai: 100
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #252 Prieš 2 mėnesius »
Ir kodėl Leticijai dabar taip parūpo? Juk ne su ja bandė tuos kerus. O gal verta išbandyti? Trumpam atsukusi burtų lazdelę į bendramokslę Miriam išties ketino taip ir padaryti, kai išgirdo net keletą visai nepatikusių klausimų.
- Kaip į ką? Į žuvį, - į pirmąjį atsakė, bet kiti reikalavo pernelyg daug pastangų. Ką atsakyti? O gal iš viso neatsakinėti? Taip, geriausia būtų tiesiog nusikratyti Leticijos, ir tiek. Deja, Miriam nežinojo geriausio būdo tą padaryti, tad tiesiog sumurmėjo:
- Taip įdomiau. Be to, man reikia praktikuotis kerus. Argi tu nesiruoši egzaminams?
Nutilo ir pažvelgė į vandenį. Aišku, žuvies jau nesimatė. O štai Leticijos aiškinimai girdėjosi netgi pernelyg gerai. Negi ji mano, kad Miriam kvaila? Ji ir taip žino, kad žuviai kvėpuoti reikalingas vanduo.
- Na ir kas? – nesusilaikiusi paklausė neatitraukdama žvilgsnio nuo vandens paviršiaus. Suprato, kad viskas taip paprastai čia nesibaigs. Dabar vyresnė mergaitė turbūt nesutiks keliauti sau. Bet gal tada ji gali pagaliau nustoti klausinėti? Tiesa, Miriam apie tai nieko nesakė, tik bandė žinią perduoti mintimis.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 256
  • Taškai: 69
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #253 Prieš mėnesį »
Panelytė atsuko lazdelę į pačią Leticiją. Tik suk nuo manęs savo lazdelę. Pagalvojo. Ranka prigludo prie kišenės, kurioje gulėjo pačios ginklas. Miriam patraukę saviškę. Leticijai visai nepatiko šitoks įvykis ir viskas, ko Miriam prišnekėjo paskui.
- Į žuvį. Tai aš žinau. Bet ji gyva. Gyvas padaras, kurį tu kankini savo kvailais pasirengimais egzaminui. Egzaminui gali rengtis nekankindama bejėgio gyvūno. Kas tau negerai Miriam? - Deja, kartais išties buvo labai jau tiesmukiška.
- Tu rimtai nesupranti ar apsimeti kvaiša? Manau, kad apsimeti. Įdomiau. Nesąmonė. Tau patiktų, jei dėl kažkokių kvailų pasiruošimų egzaminui imčiau tave tyčia dusinti? Abejoju, kad tau patiktų. - Tikrai teks pasišnekėti su Oliveriu. Apie tai, kad ir Eliotas yra Miriam brolis net negalvojo. Visai tai pamiršo tiesą pasakius.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 139
  • Taškai: 100
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #254 Prieš mėnesį »
Miriam irgi kuo puikiausiai žinojo, kad žuvis yra gyva. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl Leticija pliauškia šitas nesąmones. Ko ji siekia? Iš viso, ko ji čia atsivilko?
- Gerai, jeigu tu viską moki, ir tau nereikia ruoštis, - atsakė, kai bendramokslė pavadino jos pasirengimą kvailu. Nei jis kvailas, nei ką, tik akivaizdu, kad Leticija nieko nesupranta. Miriam tyliai atsiduso, bet netrukus jos akyse sužvilgo ašaros. Grifė ėmė iš jos tyčiotis. Hogvartse viskas lygiai taip pat, kaip ir žiobariškoje mokykloje. Nė velnio čia ne geriau, o Oliveris su Eliotu paprasčiausiai melavo. Jos niekas nesupranta ir kiekviena proga vadins kvaiša ir nevykėle. Skubiai susibruko burtų lazdelę į kišenę ir nusisuko nuo Leticijos. Nenorėjo jai parodyti silpnumo akimirkos. Aš dar atkeršysiu mintyse pagrasino.
- Aš tau nieko nepadariau, - vos girdimai atsakė, nors neaišku, ar turėjo omenyje tai, kad grifė tarsi užsiminė ją dusinsianti, ar kalbėjo apie žuvį. Kuo pikčiau pasižiūrėjusi į Leticiją Miriam patraukė tolyn nuo jos, o kai pasijuto saugesnė, pasileido bėgte. Nenorėjo matyti šitos besišaipančios mokinės, kuri nesupranta, kodėl burtus geriausia praktikuotis su žuvimis.