[Luna Gardner]

Išgirdusi vaikino žodžius mergina ėmė juoktis. Elijah'us aiškiai parodė, kas laukia kitų vyriškosios lyties atstovų, jei šie susidomės Luna.
-Vadinasi, neketini prie manęs prileisti nė vieno vampyro?-šyptelėjo mėkynakė ir žvilgtelėjo į rudaplaukį.
-Esu tikra, jog ji puikiai suprato, kad tas bučinys buvo apgaulė,-kilstelėjo savo lūpų kampučius šešiolikmetė,-ne, nesukėlei, tik tą akimirką troškau perkąsti tau gerklę,-ėmė juoktis mergina žvelgdama į žaliai melsvasis vaikino akis. Išsitiesusi ant minkštos žolės Luna pajuto, kaip viena grifo ranka atsiduria šiai ant liemens, o kita švelniai perbraukia per juodus plaukus. Šyptelėjusi mergina sulenkė vieną koją išsitiesdama visu ūgiu.
-Gal?-erzindama nusijuokė juodaplaukė ir perbraukė viena ranka per vaikino skruostą. Nė pati nesuprato nuo kada tapo tokia švelni ir miela.

[Elijah Chris Dawson]

- Nee, net negalvok, nes klius ir tau ir kažkam kitam, - šyptelėjo Dawson' as. Elijah buvo labai pavydus ir žinojo, kad jei jau kažkas priklauso jam, tada jo ir bus..
- Bet kai bučiavau rodės mėgavosi, - specialiai erzindamas merginą atkirto berniūkštis.. - Nesukėliau, bet troškai perkąsti gerklę, kam? - Apsimesdamas kvaileliu nužvelgė merginą..
- Aha, gal, - atkirto grifas ir pajautė kaip merginos ranką perbraukia šiam per skruostą.. - Sakyčiau tau tai nebūdinga, tačiau šiandien nustebini jau antrą kartą, - šis šyptelėjo ir dar sykį pabučiavęs merginai į skruostą atsitraukė. Ne todėl, kad jam kažkas atsibodo, o dėl to, kad prisiminė savo motiną, nežinojo, ką su ja daryti, buvo šiek tiek skaudu ir keista, rodos jis norėjo atleisti jai, tačiau principus nugalėti buvo labai sudėtinga..

[Luna Gardner]

-Ir ką ketini daryti su manimi?-susidomėjusi paklausė mėlynakė kartu žaviai šyptelėdama. Abejojo, ar norėtų pamatyti, kas laukia vaikinų, kurie nuspręs sukelti pavydą Elijah'ui. Išgirdusi kitus rudaplaukio žodžius mergina nusijuokė.
-Juk žinai, kad už šiuos žodžius gali sulaukti smūgio,-žaisimgai urgztelėjo mėkynakė leisdama grifui ją erzinti.-Nežinau,-gūžtelėjo pečiais ir šyptelėjo. Išgirdusi sekančius Elijah'aus žodžius mergina linksmai nusijuokė.
-Ir pati save nustebinau tokiu elgesiu,-tyliai atsakė šešiolikmetė ir pajuto, kaip vaikinas pabučiavęs šią į skruostą atsitraukia. Atsisėdusi ant žemės Luna sutrikusi žvilgtelėjo į grifą.
-Elijah'au, viskas gerai?-juodaplaukė kryptelėjo galvą nužvelgdama susirūpinusį vaikiną.

[Elijah Chris Dawson]

- Reiks pagalvoti, bet tikrai labai nekankinsiu, nebent, kai kuo ir pakankinčiau, - šyptelėjo vaikis ir nusijuokė. Elijah buvo labaj pavydus ir pavojingas. Jam rūpėjo visi žmonės, kuriuos jis myli ir išdavystės jis tikria neatleistu.
- Žinau, kad galiu, bet jei norėtum būtum užvožus, tačiau, deja, nesulaukiau sarkazmiškai šyptelėjo berniūkštis.
- Lunai tapti romantike turbūt nebūdinga, kaip ir man, tačiau toks tas gyvenimas, žmonės keičiasi, - dustelėjo vaikis.. 
- Nea, - atsisukęs į merginą papurtė galvą.. - Galvoju apie motiną... Nežinau ką daryti, atleisti jai ar ne, juk man skaudu matyti ją kiekvieną dieną praeinančią pro šalį ir vis susigraudinančią. Gal aš per žiaurus su ja? Kai pradėjau į tave žiūrėti kitaip ir po biškį įsimylėjau, tapau geresniu, atsirado mano jausmai, kurie buvo kažkur gyliai, tačiau dabar aš pasimetęs, - dustelėjo vaikis ir pažvelgė į dangų, tada atsigręžė į merginą.

[Luna Gardner]

-Ir kuo gi mane pakankintum?-nusijuokė juodaplaukė erzindama grifą ir kryptelėjo galvą į šį. Žinoma, Luna nė neketino išduoti jaunojo vampyro, vargu, ar kitas vaikinas būtų atkreipęs mėlynakės dėmesį. Šešiolikmetė vis dar nesuprato, kaip Elijah'us privertė ją pajusti kitokius jausmus.
-Aš vis dar galiu užvožti, jei tik prisiprašysi,-ėmė juoktis jaunoji anglė žvilgtelėdama į juodą ežero vandenį. Nė nenumanė, kad čia atėjusi sutiks Elijah'ų ir viskas taip pasisuks. Per vieną vakrą.
-Kalbi, kaip koks poetas,-nusijuokė mergina išgirdusi grifo žodžius.-Regis, meilė privertė tave išties pasikeisti,-šyptelėjo Luna ir atsisuko į rudaplaukį, kuris dabar sėdėjo susimąstęs.
-Manau, turėtum pabandyti suteikti jai naują progą, galbūt viskas bus gerai?-kilstelėjo savo lūpų kampučius mergina.

[Elijah Chris Dawson]

- Na nežinau, sugalvočiau, tačiau turbūt taip pat pasielgčiau kaip tu, - šyptelėjo vaikinukas, tačiau jis net negalvojo, kad mergina galėtu su juo taip pasielgti.
- Už ką? Kad Pasibučiavau su Anika ir, kad tuo bučiniu mėgavosi pati ji? Na jei tu pavydi, tada aš dar daugiau kartų pakartosiu, - erzindamas Luną šyptelėjo jaunasis vampyras..
- O gal aš gyliai širdyje ir esu poetas. - Atsikirto berniūkštis ir išgirdęs kitus žodžius išsprogdino akis, - ech, - dustelėjo, - dabar labai norėčiau ginčytis, tačiau neapsimoka, nes tikrai tu teisi.. - nutęsė grifas ir vėl paniro gyliai į savo mintis.
- Naują progą? Na gal, tačiau ar aš žinodamas, kad ji mane paliko galėsiu su tuo susitaikyti aš galiu jai atleisti, tačiau ne iš širdies, o dėl to, kad tik ramiau sielai būtų, nežinia kiek gyvensim, - kilstelėjo klupų kampučiais ir nužvelgė merginą.

[Luna Gardner]

-Kaip aš? Ir kaip gi aš pasielgiau?-susidomėjusi paklausė mėlynakė ir žvilgtelėjo į vaikiną. Šio veide, kaip ir pačios juodaplaukės, žaidė šypsena.
-Regis, sakei, kad ir tau tas bučinys patiko,-kilstelėjo savo lūpų kampučius ir perbraukė ranka per plaukus.-Bandysi priversti mane pavyduliauti?-nusijuokė mergina ir nusuko žvilgsnį tviskantį ežero vandenį. Ramiai banguojantis vanduo skalavo savo krantus. Nė nemaniau, kad viskas taip pasikeis... Nors Luna ir atsakė į vaikino jausmus, tačiau leisti laiką su jaunuoju vampyru, kaip su vaikinu, vis dar buvo keista.
-Aš visada teisi,-mirktelėjo Elijah'ui ir plačiai nusišypsojo. Ir kur gi dingo tavo kandumas ir šaltakraujiškumas? Ar taip lengvai pamiršai? Galvoje nuskambėjus vidiniui balsui Luna pasistengė į jį nekreipti dėmesio. Nė pati nesuprato, kur dingo šios charakterio savybės.
-Pabandęs nieko neprarasi,-gūžtelėjo pečiais juodaplaukė ir šyptelėjo pastebusi, kaip vaikinas ją nužvelgia. Turbūt būtų leptelėjusi kokius nors kandžius žodžius, tačiau nusprendė šįkart prikąsti liežuvį. Jaunasis vampyras buvo paskendęs mintyse apie motiną.

[Elijah Chris Dawson]

- Na sakykim, jei tu mane išduodi, aš visada atsilyginsiu tuo pačiu, - šyptelėjo vaikinas ir pažvelgė į merginą, o išgirdęs kitus žodžius pradangino šypseną, kad atrodytu rimtas, tačiau jis tik apsimetinėjo.
- Na, regis, sakiau, galbūt ir patiko, juk buvo pirmas, - kilstelėjo lupų kampučius ir pažvelgė į tolį, kur buvo galima matyti tviskuliuojantį ežerą ir nuo jo kylančius garus.
- Deja, - atkirto vaikis, - tu ne visada teisi, kad ir kaip tuo norėtum tikėti, - pažvelgė į Luną ir kilstelėjo savo vieną antakį.
- Žinau, kad neprarasiu, tad reiks išbandyti savo laimę, - šyptelėjo Dawson' as ir nusprendė apie tai negalvoti, - tai ką veikiam? Nenoriu būti kaip tos porelės, kurios nenustoja bučiuotis, mes tokie nebuvom ir nebūsim, supratai? - Šyptelėjo vaikinukas ir pakilo nuo žemės ištiesdamas ranką vilkei.

[Luna Gardner]

-Atsilyginsi tuo pačiu? Vadinasi, kad būtų lygiosios aš turiu pabučiuoti kitą vaikiną,-erzindama Elijah'ų rimtai atsakė mėlynakė ir žvilgtelėjo į grifą laukdama šio reakcijos. Žinoma, nė neketino taip elgtis, pirma būtų reikėję surasti tą laimingąjį, o tuomet viską paaiškinus, arba nepaaiškinus, pabučiuoti. Įdomu, kas labiau tikėtina? Ar tai, kad pabučiuočiau kokį nors kitą vaikiną ar kad naktį vietoj vilkės pavirščiau ėriuku? Jap, antras variantas labiau tikėtinas. Galvoje nuskambėjęs savo pačios balsas privertė šyptelėti merginą. Prikandusi lūpą juodaplaukė kryptelėjo galvą į girfą.
-Tik pažiūrėkit, kas prakalbo,-nusijuokė šešiolikmetė ir nusuko žvilgsnį į dangų. Šios veide žaidė linksma šypsena.
-Ir tai sakai man? Regis, čia tu mane paskutinius tris kartus pabučiavai,-žvilgtelėjo į ištiestą vaikino ranką ir žaisimgai šyptelėjusi atsistojo pati. Nors jaunoji anglė ir pripažino savo jausmus Elijah'ui, tačiau neketino elgtis taip, kaip dažniausiai elgdavosi merginos per romantinius filmus.

[Elijah Chris Dawson]

- Palauk mergyte, tada mes netgi dar nedraugavom, tad ten nebuvo išdavystė, - kiek surimtėjęs atsakė Elijah, jam buvo keista girdėti tokius žodžius iš panelės, nes žinojo, kad ši neišdrįstu pabučiuoti vaikino pirma, tačiau abejoti verta..
- Aha, - linktelėjo galva ir smagiai šyptelėjo žvelgdamas į merginą..
- Taip tau, nes kai norėjau išeiti, ne aš ant tavęs užšokau, - sarkastiškai nusišypsojo vaikis ir pažvelgė į merginą.. - Ir vėl tu kaip visada, pati, gal aš norėjau, ai nors nieko nesvarbu, - išvijęs romantiškas mintis į šalį žvilgtelėjo į mėnulį.
- Tu kada nors gali pabūti paprastesnė, nors man labai patinki tokia, tačiau norėtųsi, kad kartais leistum padėti, - kilstelėjo lupų kampučius ir nužvelgė juodaplaukę.. - Tai ką gero nuveikiam?

[Luna Gardner]

Išgirdusi vaikino žodžius Luna ėmė juoktis. Regis, šis buvo pasiryžęs neleisti kitiems vaikinams prisiartinti prie juodaplaukės.
-Nurimk, neketinu tavęs išduoti,-šyptelėjo mergina ir kryptelėjo galvą į ežero pusę. Šio vanduo vis labiau ėmė šviesėti nuo danguje ryškėjančio mėnulio. Viduje snaudęs žvėris pamažu ėmė busti. Jausdama bundantį vilką, o kartu su juo ir jėgą Luna šyptelėjo. Vis dėl to žvėriui dar teks palaukti. Nusukusi žvilgsnį nuo tamsaus dangaus šešiolikmetė įsmeigė žvilgsnį į vaikiną.
-Abejoju, ar kada nors tai pakartosiu,-nusijuokė mėlynakė vis dar negalėdama patikėti tuo, ką neseniai padarė.
-Elijah'au, aš alfa, nesu pratusi, kad kiti man padėtų,-tyliai atsakė jaunoji anglė ir nusisuko nuo grifo. Žengusi kelis žingsnius mergina įsmeigė žvilgsnį į ežero vandenį. Nuo šio sklindanti ramybė ramino, tačiau tik ne viduje tūnantį žvėrį. Nė laikrodžio nereikėjo, kad Luna suprastų, jog šis išmušė virdurnaktį. Pajutusi lūžtančius kaulus juodaplaukė aiktelėjo. Kryptelėjusi galvą mėlynakė žvilgtelėjo į vaikiną.
-Regis, turėsi progą išmokti su manimi kalbėtis mintimis,-šyptelėjo ir sukaustyta milžiniško skausmo parklupo ant žemės. Sukandusi dantis mergina jautė, kaip vieną akimriką lūžta beveik visi kaulai. Netrukus šalia grifo stovėjo nebe mergina, o šviesiai pilko kailio vilkė. Papurčiusi purų kailį ši apsisuko ir žengė kelis žingsnius link vaikino. Pavirtus į vilkę merginos akys atgavo tikrąją spalvą ir dabar į grifą žvelgė ryškiai mėlynos akys. Elijah'au, pabandyk sutelkti dėmesį į mane ir tai ką nori pasakyti man, ištark savo mintyse. Vis dar stebėdama rudaplaukį Luna kreipėsi į šį mintimis. Buvo pratusi taip bendrauti su savo tėvais ir gauja būdama vilkolake, tačiau pirmą kartą kalbėjo mintimis su vampyru.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah buvo gana ūmaus būdo vaikinukas ir dabar išbūti ramiu ir tokiu romantiku buvo nelengva, tačiau jis pats gyliai viduje to norėjo.
- O kam man nurimti, man viskas gerai, - šyptelėjo grifas ir pažvelgė į ežerą, kuris buvo tyras ir nenusikaltęs gyvenimui.
- Žinai, o aš būčiau nieko prieš jei dar kada nors taip, man labai patiko, - kilstelėjo savo antakius berniūkštis ir intriguojančiu žvilgsniu pažvelgė į merginos akis. Kaip vaikinas gali atsisakyti tokio merginos poelgio - be šansų.
- Žinau ir bandau su tuo susitaikyti, - linktelėjo Chris' as ir vos matomai kilstelėjo savo lupų kampučius, nes dabar jo nuotaika buvo paskendusi liūdesyje kartu su mintimis apie motiną, kuri ne per seniausiai atsirado.
- Mintimis? - Klausiamai pažvelgė į merginą ir stebėjo kaip kiekvienas jos kaulas lūžta tą pačią akimirką, tačiau buvo keista matyti kaip graži mergina virsta, keturkoju vilku, tačiau tikrai labai mielu. Išgirdęs Lunos balso savo galvoje jis pažvelgė į ją ir nesuprato kas vyksta.. Girdi mane? - Šyptelėjo vaikis buvo labai keista kalbėtis mintimis ir kai viskas vyksta tiesiog tavo galvoje. Kodėl transformavaisi? Neturiu dabar ką pabučiuot, - perbraukdamas per vilkės kailį mąstė vaikis.

[Luna Gardner]

Švelnus rudeniškas vėjelis ėmė kedenti purų vilkės kailį. Ši ramiai stovėdama klausėsi vaikino balso. Pilnatis. Kryptelėjo galvą į dangų, kur dabar jau aiškiai švietė didelis, apvalus mėnulis. Žinojo, jog užteks vos vieno žodžio, kad Elijah'us suprastų, kodėl ši pakeitė pavidalą. Žinoma, būtų mielai leidusi laiką su vaikinu ir žmogaus pavidalu, deja, viduje tūnančio žvėries negalėjo suvaldyti. Išgirdusi grifo žodžius Luna nusijuokė mintyse. Ką tik sakei, kad nenori būti iš tų porų, kurie nuolat bučiuojasi, tad dabar mėgaukis. Kryptelėjo galvą pajutusi Elijah'aus prisilietimą. Buvo keista jausti, kaip vaikino ranka braukia nebe per juodus plaukus, o per purų, sidabrinį kailį. Būdama vilke Luna jautė viduje pulsuojančią jėgą, kuri, regis, buvo pasiruošusi bet kurią akimirką ištrūkti. Papurčiusi galvą pilkakailė pasisuko ir žengė kelis žingsnius ežero link. Vėsus vanduo ėmė skalauti priekines vilkės letenas. Kryptelėjusi galvą Luna šuoliais pasileido tiesiai į vandenį. Akimirksniu vėsus ežero vanduo apgobė vilkę sušlapindamas purų kailį. Linksmai amtelėjusi pilkakailė pasileido link vaikino ir lengvai atsispyrusi šoko ant šio pargriaudama ant žemės ir sušlapindama drabužius. Regis, dabar aš stipresnė. Nusijuokė juodaplaukė ir nusipurtė dar labiau aptaškydama vaikiną.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah nieko nebeatsakė, nes išgirdęs merginos atsakymą į savo klausimą kiek sutriko, pasirodė tikru kvaileliu, kuris nesupranta, kad per pilnatį vilkolakei pakeičia savo pavidalą, tačiau šis turbūt buvo per daug susirupinęs savomis problemomis. Ne, ne tai nenoriu, - pagalvojo Elijah, tačiau vistiek mąstė kitaip, tačiau stengėsi tų minčių neišlaisvinti.
Elijah bevaikštant vilkiukė mėgavosi vandeniu, tačiau atsigavusi pasileido tiesiai vaikino link, šis nenorėjo kažką daryti, tad leido merginai ant jo kristi, bet deja, šis pajautė, kaip keturkojė vilkė perdreskė jam krutinę, šis negalėjo nenusikeikti.
- Auč, - suryko vaikis truputį gal ir apsimesdamas, tačiau skausmas buvo tikrai stiprus, - turbūt pamiršai, kad transformavaisi, - rimčiau atsakė Dawson' as ir jautė kaip žaizda liejasi kraujas, tačiau po biškį ji jau ėmė giti, tačiau labai lėtai. Šis nepasikėlias nuo žemės liko ten gulėti.

[Luna Gardner]

Puiki nuotaika akimirksniu išgaravo išgirdus vaikino aiktelėjimą. Sutrikusi vilkė atsitraukė nuo Elijah'aus. Gilūs nagų įdrėskimai aiškiai matėsi mėnulio šviesoje, o tamsus, raudonas kraujas nudažė visą grifo krūtinę. Elijah'au...aš...labai atsiprašau...Nemaniau, kad... Luna ėmė trauktis kuo toliau nuo vaikino nė nebaigusi sakinio. Jautėsi kalta dėl to, jog nesugebėjo pajusti, kaip vilkės nagai perdrėskia vaikino krūtinę. Eilinį kartą per mane nukenčia man brangūs žmonės... Žinoma, šių žodžių grifas neišgirdo. Luna šiuos žodžius pasiliko sau. Gailiai suinkštusi pilkakailė stebėjo, kaip ką tik padarytos žaizdos pamažu ima gyti. Visa tai merginai priminė įvykį prieš atostogas. Per ją nukentėjo ir Vasaris. Elijah'au, aš nenorėjau... Mintyse dar kartą atsiprašė vilkė ir liko stovėti gerokai toli nuo vaikino. Nedrįso daugiau artintis prie sužeistojo vaikino. Stovėdama pakankamai toli Luna užuodė kraujo kvapą.