0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #75 Prieš 4 metus »
   Marcus'as susierzinęs numojo ranka. Tik to betrūksta, kad brolis imtų iš jo tyčiotis dėl žiobarotyros nelankymo. Žiobarotyra - anokia gi čia pamoka, kam ten per tokias pamokas švaistyti laiką ir energiją?
   - Galbūt, - suniurzgė Green'as. - Man atrodo, profesorė pati taip įvardijo tuos žiobarus su skagandrais, todėl ir susipainiojau. Nenervink, - pridūrė jis.
   Kol Marcus'as telepatiškai bandė perduoti broliui dvyniui savo idėjas, elektromagnetines minčių bangas pagavo ir Stevie. Ne veltui buvo paskirta prefekte - ne kvaila buvo, dėjo į kojas. Marcus'as susikišo truputį atšalusias rankas į kišenes ir žvilgtelėjo į brolį, išraiškingai kilstelėdamas antakį.
    - Na, jeigu ji nekris ant pusnies, tai pusnis užkris ant jos, - gūžtelėjo pečiais vienas iš brolių, suspausdamas rankoje lazdelę ir kreipdamas ją į sniego krūvą. - Imk lazdelę ir tu, ji sunki. Vienas kaži ar pakelsiu. Wingardium levioosa!
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

kablelis

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #76 Prieš 4 metus »
Stevie girdėjo, kaip Marcus kažką šneka apie žiobarotyrą. Tai nebuvo itin mėgstama mergaitės pamoka, tad ji į tas diskusijas nesivėlė. Kur kas svarbiau buvo išvengti labai nemalonių maudynių sniege.
Po kurio laiko Stevie sustojo. Ji atsisuko į brolius - tikėjosi pamatyti, ką jie veikia. Ir, jeigu prireiks, sukurti naują strategiją. Grifiukė negirdėjo, ką kalba Marcus, tačiau netrukus jis nukreipė lazdelę į pusnį. Tai vyriausiąją Green'ų šeimos atžalą šiek tiek išgąsdino. Mergaitė nežinojo, ar Marcus sugebės  tai padaryti vienas - Stevie buvo tikra, kad žino, ką sugalvojo vienas iš dvynių. Tačiau Adamas mielai jam padės. Ir tada jai, sesei, bus riesta. Tad rudaplaukė sparčiu žingsniu patraukė tolyn.
- Klausykit, gal susiraskit kokį klastuolį, ką? - pasiūlė Stevie. Ji žinojo, kad jeigu jau broliai nusiteikę linksmintis, jie šio užsiėmimo be reikalo nenutrauks. Tačiau mergaitė labai nenorėjo sušlapti purviname sniege.

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #77 Prieš 4 metus »
Adam' as nesistebėjo brolio elgesiu, nes šis visada taip daro, jei kas negerai, kaltas šis Green' ų šeimos atstovas.
- Ramiai, - erzinančiu balso tonu išlemeno Grifas, - ko nervuojiesi, juk pagaliau kažkur suklydai ir tu.. - Su šiokiu tokiu šaipimosi atgarsiu ištarė rudaplaukis, tačiau greit jo mintis ir visa ką jis dar norėjo pasakyti nutraukė dvynys, kuris rodosi turėjo puikų sumanymą. Nors sesuo ir nebuvo buka, atvirkščiai ji mėgdavo perprasti savo broliukus.
Adam' as įnirtingai klausėsi brolio ir išgirdęs brolio "pagalbos šauksmą" trauktelėjo lazdelę iš apsiausto.
- Wingardium levosaaa! - Gana garsiai, nežinia kodėl, šuktelėjo šis ir Marcus' ui "padėdamas" (bent taip galvojo) kilstelėjo sniego pusnį, kuri turėjo nusileisti tiesiai ant sesers. Na bent jis jau tikėjosi, kad taip nutiks, tačiau pasirodo, vienam iš dvynių, nepavyko burtas, tad pabandykim, atspėti kam. Aišku, kad Adam' ui, šis ištarė burtažodį visai ne taip kaip reikėjo. O kitam broliui tą pusnis buvo per sunki ir jų planas šį kart neišdegė.
Dabar strazdanius visiškai "susirūpino", nes broliukas tikrai nepagailės "gerų" žodžių.
- Manau, kažkas tave išgirdo, - kiek su pykčio gaidele balse burbtelėjo Green' as savo seseriai. - Jei Marcus' ai ruošiesi kažką sakyti tai nereik, susimoviau, - dabar kilstelėdamas jau lupų kampučius ir kiek su garsu sukikenęs pasuko link pilies, bet dar paėjęs toliau, suspaudė delnuose gniūžtę ir paleido tiesiai į brolį.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #78 Prieš 4 metus »
   Marcus'as matė, kaip sesuo sprunka ir kažką plepa apie klastuolius. Piktdžiugiškai vyptelėjo, bet visą malonumą išblaškė brolį erzinantis Adam'as.
   - Aš nesuklydau, - griežtai suniurzgė vaikis. - Aš tobulas! - pridūrė jau ironiškai, mat niekaip kitaip su broliu nesusitarsi.
   Visgi Adam'as išsitraukė burtų lazdelę, kad pagelbėtų dvyniui, ir Marcus'as jau iškišo liežuvį seseriai. Deja... Kai brolelis ištarė burtažodį, pirmasis tekštelėjo delnu per kaktą.
   - Merlino triusikai, hipogrifo pauodegy tu... - paplūdo Green'as. - Ar bent vienoj kerėjimo pamokoj buvai? Reikia sakyti Le-vioooo-sa, ne Leviosaaa! - ir vaikis mostelėjo lazdele. Dalis sniego krūvos atsiskyrė nuo žemės ir nusklendė link sesers, tačiau kelio viduryje sustojo ir nukrito.
   - Nu ką čia bepasakysi, dabar jau mum šakės, - sumurmėjo Green'ų dvynys, įtardamas, jog sesuo būtinai pasinaudos tuo, jog jie tėra žiopli antrakursiai, o sniego krūva yra jai parankiu atstumu.
   - Eee, matau klastuolį! - staiga sušuko berniukas, po teisybe, pats pasielgdamas labai klastuoliškai, bet pasileido bėgti į pilį.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

kablelis

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #79 Prieš 4 metus »
Stevie žvelgė, kaip broliai pakėlė pusnį. Jai teko pripažinti, kad dvynių sugebėjimai ją sužavėjo - pati antrame kurse tikrai nebūtų to padariusi. Dėl visa ko mergaitė pradėjo trauktis tolyn. Dabar ji ėjo atbula, kad matytų, kas dedasi. Tačiau ar broliams pritrūko koncentracijos, ar žinių, tačiau pusnis nukrito vyriausios Green taip ir nepasiekusi.
- Ak, kaip gaila! - ironiškai sušuko Stevie. Ji kelias akimirkas pasvarstė, ką jai daryti. Ar verta bandyti atkeršyti? Gal broliukams reikėtų išsimaudyti vietoje jos? Tačiau rudaplaukė nebuvo tam nusiteikusi. Atvirai sakant, ji paprasčiausiai tingėjo. Tuo labiau, kad dvyniai, panašu, suprato, ką ji gali nuveikti, tad skubiai pasileido į pilį.
- Iš pradžių vėluojam, o po to palieka vieną. Ir kurgi jų džentelmeniškumas? - tyliai paklausė savęs mergaitė. Tačiau ji ant brolių nepyko, tik džiaugėsi, kad pavyko išvengti tos ne itin švarios pusnies.
Stevie neskubėdama parėjo į pilį.

*

Paul

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #80 Prieš 4 metus »
Švietė vaiski saulė, dangus buvo giedras, tik keletas debesėlių bolavo prie horizonto. Tokią dieną Emma nusprendė praleisti lauke, tad netrukus išėjo pro pilies vartus ir pasuko link ežero. Ji tikėjosi rasti kokią gražią ir ramią vietelę, kur nebūtų mokinių ir pavojų.
Kiek paklaidžiojusi rudaplaukė rado tokią. Gražią ir ramią. Tai buvo senos senutėlės supynės, nuo kurių atsivėrė puikus vaizdas į ežerą. Aplinkui žėlė žolė, nesigirdėjo jokio paukščio čiulbėjimo. Kaip tylu...
Taigi varnanagė atsisėdo ir pradėjo lėtai suptis, neskubėdama apžvelgti ežero ir jo apylinkių. Emma atsiduso. Kaip greitai prabėgo vieni metai mokykloje... Sūpynės tyliai girgždėjo, ramus ežeras atspindėjo vienišus debesėlius...

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #81 Prieš 4 metus »
Po vasaros Camilla jautėsi labai pailsėjus ir laiminga, nes šį vasarą nebuvo tokia kaip visos. Gyvenimas Londone tikrai labai nuostabus. Mergina nusprendė pasivaikščioti lauke. Išėjus į lauką klastuolė pradėjo ieškoti kokios gražios vietelės. Pamačiusi labai matyta siluetą ant supynių prie pat ežero mergina labai apsidžiaugė. Seniai ji nematė savo draugų išskyrus Aleksą kuris vos nenusižudė, bet priėjus arčiau ir pamačiusi, kad ant supynių Emma ant Millos veido pasirodė didelė šypsena. Priėjus arčiau juodaplaukė palietė supynes ir tyliai tarė:
- Galiu prisėsti?- Vėl nusišypsojo mergina.- Tai kaip tavo vasara?
Cornet turėjo ką papasakoti, bet norėjo išgirsti savo draugės. Klastuolė žiūrėjo į varnanagę ir laukė gerų žinių.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #82 Prieš 4 metus »
Kokia tyla ir ramybė... Gaila, kad nepasiėmiau knygos. Bet apmąstymus nutraukė iš kažkur atsiradusi Camille.
Išgirdusi pažįstamą balsą Emma šiek tiek krūptelėjo, pasislinko, kad ir klastuolė tilptų ir prabilo:
-O, labas. Žinoma, kad gali.
Tačiau į kitą klastuolės klausimą rudaplaukė nežinojo ką atsakyti. Kaip ir nieko įdomaus nenuveikiau... Viskas po senovei...
-Ai, nieko įdomaus, kaip visada. O kaip tu? Iš akių matyti, kad nori kažką papasakoti.
Varnanagė nutilo ir susidomėjusi pasižiūrėjo į draugę. Staiga mergaitė prisiminė tą patį košmarą, kurį sapnavo ir Milla. Nesusilaikiusi škotė prabilo:
- Ar prisimeni tą košmarą su žaliomis akimis? Kaip manai, ar šiais mokslo metais išdrįsime vėl įžengti į Uždraustąjį mišką?

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #83 Prieš 4 metus »
Atsisėdus ant supynių klastuolė žvilgtelėjo į Emma ir tarė:
- Na dabar gyvenu Londone tai smagu gyventi su senele, na ir susitikau su pusseserę. Tai kaip ir viskas.
Mergina pasijautė truputi nejaukiai, nes tai buvo tik labai maža dalis ir nenorėjo atrodyti kaip giriančia savo vasarą. Camilla, net nepasakė, kad jos senelė daug kuo ją išmokė išmokė tuo pačiu ir kalbėtu su gyvatėmis, bet mergina žinojo, kad šiais metais ji dar nenori sakyti, nes tai nebuvo ideali gyvačių kalba. Kartai tamsiaplaukei atrodė, kad per šią vasarą ji tapo panašesnę į žiobarę. Mane, net senelė vadina žiobare pagalvojo Milla ir atsiduso, bet nieko prieš neturėjo. Kartais raganėlė galvojo kodėl Hogvartse nemoko matematikos ar kitų dalykų kurie yra būtini paprastuose žiobariškose mokyklose. Užsiminus apie tą sapną nuo merginos dingo šypseną ir ji tarė:
- Na jeigu išdrįsim tai ne mokslo metų pradžioje.
Nors... bet ne pagalvojo Milla ir iš kišenės ištraukė mažą senelės pagaminta peiliuką. Ten buvo išraižyta širdutė taip pat kaip ant grotuvo užrašas ,,Myliu tave''. Senelė ją išmokė gintis be magijos todėl mokinė ir jautėsi žiobarė, pasidėjus peiliuką atgal ji paklausė draugės:
- Mes kažkaip nesimatėm po egzaminų tai kaip?- pagalvojus, kad draugė gali nesuprasti Cami dar tarė.- Na... ar sunku buvo?
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #84 Prieš 4 metus »
Taigi nieko naujo. Atrodė, ims pasakoti neužsičiaupdama, o man reikės tik linkčioti. Nors lauke buvo linksmai nuteikiantis, geras oras, Emmai kažkodėl nesinorėjo šnekėtis. Net ir su drauge. Bet vis dėlto pokalbį reikėjo kažkaip palaikyti.
Išklausius nuomonę apie ėjimą į Uždraustąjį mišką rudaplaukė kiek susiraukė. Negi ji nori eiti į mišką šaltą žiemos vakarą? Na jau ne, geriau rudenį.
Klastuolei išsitraukus peiliuką varnanagė lyg klausdama pakėlė antakius, bet nieko nesakė. Ar tikrai viskas? Mergaitė numanė, kad Camille visko nepasakojo, bet ir nemanė spausti. Galų gale, kai reikės, pati sužinos.
-Nesunku, jeigu šiek tiek pasimokai ir pasipraktikuoji... O šiaip... Manau, viskas gerai pavyko.
Emma nutilusi pažvelgė į Millą ir pasiruošė klausti. Bet sustojo, nes galva buvo kaip iššluota. Galiausiai surezgusi menkutį klausimą ji prabilo:
-Gal išmokai kokių naujų burtažodžių? Ai ne, pala mums neleidžiama naudoti kerų už Hogvartso ribų...-Susizgribusi varnanagė nuleido galvą.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #85 Prieš 4 metus »
Išklausus Emmos ji tarė:
- Na burtažodžių tai neišmokau,- nusišypsojo savo draugei,- žinai norėčiau tavęs kai ko paklausti.
Klastuolė matė, kad draugei nebuvo nuotaika plepėti, bet Cami tai labai domino. Prancūzė pasilenkė prie varnanagės ir tyliai pasakė:
- O tu buvai susipažinus su Julian,- mergina nusišypsojo,- kai mes susitikom jis suvaidino Aleksą.
Ir aš vos ji nebučiavau pabaigė mintyse. Millai atrodė, kad rudaplaukė dar nežinojo apie jį tai pradėjo kalbėti:
- Man buvo labai keista, kad Aleksas turi brolį,- po to žvilgtelėjus į kairę klastuolė giliai atsiduso.- Ten toliau yra tiltukas ir kai leidžiasi saulė labai gražus vaizdas.
Raganėlė šyptelėjo ir nuleido galvą laukdama draugės žodžių. Tas vakaras buvo nuostabu tamsiaplaukė gyliai atsiduso...
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #86 Prieš 4 metus »
Emma sėdėjo nuleidusi galvą, kol išgirdo Julian'o vardą. Varnanagė pakėlė akis ir pasuko jas į Camillę.
-Taip, prieš keletą dienų susitikom.-atsakė rudaplaukė kiek gyvesniu balsu.-Ak, aš irgi Julian'ą palaikiau Aleksu.
-Nustebau, kad Aleksas turi brolį ir nė vienai iš mūsų nepasakė. Tiksliau, tau.
Varnanagė pasuko galvą link klastuolės nurodyto tiltelio. Visai gražus... Tačiau akys grįžo, kai Emma išgirdo Millos atodūsį.
-O kaip judu susitikot? Nes jis mane netyčia pargriovė ir ištiesė ranką. Tačiau aš pamačius Julian'ą pamaniau, kad tai Aleksas ir atsisakiau. Ir tik atsistojus bei paklausus viskas išaiškėjo. Be to, tai atsitiko kažkokiame dulkėtame ir pilname vabalų koridoriuje.
Rudaplaukė nusišypsojo žvelgdama į draugę. Tikėjosi, kad ji papasakos ką nors įdomesnio.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #87 Prieš 4 metus »
- Na mes susitikom salėje, prie klastūnyno stalo ir jis man pasakė, kad pervedė į klastūnyną skambėjo keistai, na o po to vos jo nepabučiavau,- supratus, kad draugė nežino, kad jos meilė yra Aleksas, susiėmus visas jėgas Camilla tarė,- žinai aš tikiu tavimi tai, man... na... patinka Aleksas... ir viena vakarą mes buvom ant to tilto... labai romantiška vieta...
Nutilusi jau norėjo tarti ,kad brolį kuri sutiko Emma ją labai myli, bet prisiminus, kad Julian ją pasitikėjo ir nenorėjo, kad Camilla viska išplepėtu. Todėl patylėjo. Po valandėlės mirtinos tylos tamsiaplaukė tarė:
- Žinau labai keista naujiena, bet taip yra,- nuleido galvą Camilla,- nenorėjau tau to sakyti, nes galvojau, kad tau jis labai nepatinka.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #88 Prieš 4 metus »
Camilei pradėjus pasakoti Emma įsitaisė kiek patogiau. Numanė, kad draugė išsakys daugiau, nei ji pati.
Klastuolei vis toliau pasakojant rudaplaukei susidarė įspūdis, kad nelabai ką supranta iš kiek nerišlios Millos kalbos. Bet pajuto, kad jai patinka Aleksas. Tiesą sakant, klastuolė tai buvo pasakius be jokių užuolankų. Na, dar suprato, kad draugė sumaišė brolius ir kad netoliese esantis medinis tiltelis jai kelia gerus prisiminimus.
Rudaplaukė įsivyravus tylai nebandė jos sugadinti, priešingai, norėjo, kad tęstųsi kuo ilgiau. Įdomu, ar iš čia naktį puikiai matosi žvaigždės? Jei taip... Žinoma, juk čia ne miestas... Reikėtų kada nors išeiti iš Hogvartso naktį... Taip Emma nenoromis prisiminė, kad dar šiais metais turės įžengti į Uždraustąjį mišką. Laimei, niūrias mintis nuvijo Milla.
-Ne, viskas gerai. Tiesiog... su Aleksu nesutariu taip gerai ir draugiškai kaip su tavimi ar Julian'u.
Nutilusi varnanagė pakilo nuo sūpynių ir sukryžiavusi kojas atsisėdo tiesiog ant žolės, tikėdamasi, kad draugė kaip nors dar pratęs pokalbį.
-Na, kokių dar naujienų yra?- neištvėrusi tarė škotė.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #89 Prieš 4 metus »
Norėdama, kad tarp jų nebūtu tyla toliau kalbėjo:
- Šią naktį aš nusidažysiu plaukus mėlynai,- neįsitikinus, kad draugė girdėjo klastuolė nužvelgė į mišką ir tarė.- tą vakarą kai aš... mes buvom ant to tilto buvo pilnatis ir man taip atrodė, kad aš kažką mačiau tame miške.
Klastuolė pradėjo suptis. Seniai nejautė to jausmo kai vėjas tau pučia tiesiai į veidą:
- Niekada nemačiau ankščiau šitų supynių, na arba tiesiog nekreipiau dėmesio,- pasakė ji ir vis aukščiau ir aukščiau suposi,- gal kas naujo pas tave.
Tamsiaplaukė truputi pasisupus vėl prabilo:
- O kaip tau Julian?
Lyg norėdama, kad Emma daugiau papasakotu apie ji. Gal pasiūlyti nueiti į mišką, bet ji gali nesutikti, bet ką veikti prie šių supynių mastė tamsiaplaukė.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho