0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Paul

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #90 Prieš 4 metus »
Klastuolei nutraukus tylą Emma atidžiai įsiklausė, bet vistiek neišgirdo pirmųjų žodžių. Jai prabilus apie mišką varnanagė kiek paniuro, tačiau atgijo ir smalsumas. Kas gi ten buvo? Nejučiomis rudaplaukė įsitempė ir laukė, kol draugė papasakos ką nors daugiau. Deja, ji nieko nesakė.
Camillei prabilus apie sūpynes škotės mintys nuklydo ir grįžo tik tada, kai klastuolė paminėjo Julian'ą. Atsidususi Emma tarė:
-Visai draugiškas, malonus, tačiau gali būti ir visai kitoks. Atšiaurus... Bejausmis...-tai sakydama varnanagė sudrebėjo ir pažvelgė į ežerą.
Aplinkui buvo neįtikėtinai ramu, šiek tiek link horizonto linkstanti saulė įkvėpė rudaplaukei ramybės. O gal dar ir drąsos, nes po kelių sekundžių prabilo:
-Sakau, gal nueikime į mišką, juk čia nėra kas veikti.
Juk dabar pilnatis, nereikėtų eiti... Nežinai, kas gali atsitikti. Nustūmusi niūrias mintis pasižiūrėjo į besisupančią draugę.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #91 Prieš 4 metus »
kai Emma kalbėjo apie Julian Camilla nieko negirdėjo, nes paskendo savyje, bet tuo pačiu ir apie nieko negalvojo. Išgirdus žodį mišką klastuolė pašoko ir nužvelgė į tą pusę. Veik tikrai nebuvo ką, bet į mišką juodaplaukė nelabai norėjo. Kodėl? Nueik. Vis dėl to dabar diena, nėra lietaus, šviečiau saulė. Nėra ko bijoti. Ramino save mergina. Dar viska apsvarsčius ji tarė:
- Manu, kad galim,- pasižiūrėjo į draugę,- dabar diena neturėtu nieko atsitikti.
Nulipus nuo supynių Milla nusišypsojo varnanagei ir paragino:
- Na tada einam.
Mėlynakei nesinorėjo užtrukti iki pat vakaro todėl greit susiruošus klastuolė pradėjo judėti link miško:
- Nemanau, kad diena kažkas turėtu atsitikti baisaus, tai nereikia pergyventi,- pasakė Cornet.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Rebecca Williams

  • III kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #92 Prieš 4 metus »
Netikėtai vasarą užgrobusio rugsėjo orai nelabai skyrėsi nuo vasaros paskutinių dienų. Saulė toliau švysčiojo pro debesų kraštus, o dangus ir toliau mėlynavo savo mėlyna spalva. Ežeras, esantis kažkur Anglijos gilumoje, galbūt Škotijoje, atspindėjo dangaus spalvą ir sudarė puikią kompoziciją su dangumi, mišku ir pilimi.                                         
Ji buvo beveik vyriausia savo kurse - antrakursė, kuriai jau ant nosies trylikametystė. Gimusi spalį, lietingą mėnesį, ji džiaugėsi rugsėjo dovanojama saule ir šiluma.                                     
Švilpė turėjo ryškiai oranžinius, galbūt raudonus, žodžiu,  kaip ugnis, plaukus, paveldėtus iš motinos pusės. Džiaugėsi, kad jų garbanotumo nepaveldėjo, nes kitaip tikrai kaip ugnies liepsnelė vaikščiotų. O papūtus vėjeliui, kaip dabar, jie būtų tikrai kitokie.                               
Dabar ji sėdėjo ant senų medinių sūpynių, kurios buvo pakabintos ant seno medžio šakos, leidžiantis nuo kalno link ežero. Vaizdas buvo nuostabus - priešais tyvuliavo ežeras, kairėje dunksojo tamsus miškas, o dešinėje matėsi mokykla - pilis.                     

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #93 Prieš 4 metus »
Prasidėjus jau eiliniams mokslo metams Dafydd nebuvo pasikeitęs. Jis ir toliau nekentė visų iš eilės, jis ir vėl vos ištvėrė vasaros atostogas. Ir, kaip visada, nebeišsėdėjo bendrajame kambaryje, kur prakeikti mažiai kelia vis daugiau ir daugiau triukšmo.
Klastuolis vilkosi palei ežerą. Suprato, kad tokiu gražiu oru čia bus pilna mokinių. Tačiau sėdėti pilyje visai nesinorėjo, o miške irgi nebuvo ką veikti. Nepaisant to, kad miškas buvo "Uždraustasis", ten nuolat malėsi tie kvailiai, vadinami Hogvartso mokiniais. Tad kur dėtis žmogui, norinčiam pabūti vienam? Ar tokioje pilyje, turinčioje milžinišką kiemą, nėra vietos, kurioje nesimaltų jokie idiotai? Velsietis svajojo apie tokią vietą nuo pat pirmo kurso. Dabar jis čia mokėsi jau... Kelintus metus? Pats nebežinojo, tuo labiau, kad profesoriaus Greywindo dėka teko kartoti penktą kursą. Dafydd atmintyje iškilo nekenčiamas veidas. Norėjosi rėkti, tačiau nesinorėjo atkreipti į save dėmesio.
- Idiotas, - tokiu tyliu burbtelėjimu pasitenkino velsietis. Jis priėjo kažkokias sūpynes. Ant jų sėdėjo... Kažkas. Kažkas, kas turėjo ryškiai raudonus plaukus, beveik prilygstančius jo paties. Priėjęs arčiau pamatė, kad tai kažkokia maža mergaitė. Neliko daugiau ką daryti, tik užversti akis. Vis dėlto ji tikriausiai jau išgirdo ateinantįjį, tad trauktis būtų buvę... Logiška, juk Dafydd norėjo pabūti vienas. Tačiau juk tada mažvaikė išsigąstų, ar ne? O toks rūpestingas vaikinas kaip šis velsietis negalėjo to leisti. Taigi jis atsistojo raudonplaukei už nugaros ir garsiai pasakė:
- Viskas, pasisupai, dabar užleisk vietą kitiems.

*

Neprisijungęs Rebecca Williams

  • III kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #94 Prieš 4 metus »
Ji labai išsigando. Ta prasme, TIKRAI labai. Išpūtusi akis tik atsisuko į paauglį, kuris ką tik taip nemandagiai kreipėsi ją išgąsdindamas.
- Atsiprašau?? Nei labas nei ate, tik viso gero? Nors net ir to nebuvo ką? Jei sugebėjai taip tyliai prisėlinti, turėjai pastebėti, kad aš visai nesisupau, o sėdėjau ir grožėjausi šituo vaizdu, kuris labai gražus, ir kurio, aišku, tu irgi nepastebėjai?
Rebecca kaip reikiant kunkuliavo, kas visai nebūdinga Švilpynės koledžui. Nors nesuprasi. Susirenka ten visokie. Tik valgyt duok.
- Kas tu? Pagal išvaizdą atrodai per didelis šitoms senoms sūpynėms, dar sulūš.
Tada įdėmiau įsižiūrėjo:
- Pala... tu klastuolis.... tai nieko nuostabaus, kad nori jas laužyt. Še, imk. Pažiūrėsiu,-išsišiepė, nulipdama paduodama sūpynių tą dalyką, kur laikytis reik, ir atsitraukdama į kalno pusę. Nusprendė, kad vaizdelis bus pakankamai geras, tad iš krepšelio išsitraukė sumuštinį. Juk ji vis dėlto švilpė.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #95 Prieš 4 metus »
- Nei labas, nei ate, - plonu balseliu sucypė Dafydd, pakartodamas mergytės žodžius. Jai atsisukus suprato, kad nežino, kas ji tokia. Spėjo, kad ne klastuolė. Kita vertus, koks skirtumas? Visi prakeikti mažvaikiai yra vienodi.
- Ne tavo reikalas, ką aš pastebėjau, o ko - ne, - burbtelėjo Dafydd. Ir gavo labai nustebti, kai raudonplaukė nulipo nuo sūpynių. Velsietis taip apstulbo, kad taip ir liko išsižiojęs stovėti. Jis žiūrėjo į sūpynes ir svarstė, kodėl ta mergužėlė teikėsi nuo jų pasitraukti.
- Ačiū, - galiausiai be galo saldžiai pratarė Dafydd. Jis nė neketino sėstis ant sūpynių. Tiesiog reikėjo paerzinti tą mergiūkštę. O ką daryti dabar, kai ji taip paslaugiai pasitraukė vos paprašyta? Tai į klastuolio planus neįėjo. Jis žvilgtelėjo į mergiotę. Ir už jos kažką pamatė. Pats gerai nesuprato, kas tai, nes "tas dalykas" greitai dingo. Velsietis suprato, kad ten buvo kažkas gyvas. Ar verta perspėti mažvaikę? Ne nutarė Dafydd. Greitai nusuko akis nuo jos ir priėjo prie sūpynių. Paėmė virvę į ranką ir netyčia ją nutraukė. Supynės nudribo ant žemės.

*

Neprisijungęs Rebecca Williams

  • III kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #96 Prieš 4 metus »
- Užsičiaupk, dar kas nors įskris,- nusikvatojo, prieš atsikąsdama sumuštinio. Klastuolis taip ir padarė. O tuomet, kaip švilpė ir galvojo, sulaužė sūpynes. O kodėl gi ne? Juk jis klastuolis? O sūpynės senos, vos paliestos jo klastuoliškos rankos, sulūžo. Nors pati Rebecca ką tik ant jų sėdėjo.
- Na tu ir greitas,- pilna burna suvapėjo. Nugurkusi, jau aiškiau pakartojo, dėbtelėjusi į vaikiną.
- Labai greitai viską padarei. Taip meistriškai. Tikriausiai jau ilgai klastuolis esi? - nekaltai pasiteiravo.
- Nors koks skirtumas, nori sumuštinio? - pasiūlė, ir ištiesė jį jam. Tik žengdama priekin (nuo kalno) neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Žemyn galva. Taip ir liko tįsoti, o sumuštinis jau buvo dingęs. Šiaip ne taip atsisėdusi ir ėmusi dairytis, jo niekur nematė, tad beliko apkaltinti vyresnįjį už save, kuris su sūpynėmis dabar buvo iš kairės:
- Negražu vogti sumuštinius iš jaunesnių ir krintančiųjų. Net ir pasiūlytus. Bent padėti būtum galėjęs, o dabar tik pasivogei maistą....

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #97 Prieš 4 metus »
Mergužėlei pradėjus valgyti sumuštinį Dafydd sunkiai atsiduso. Per pusryčius buvo nieko nevalgęs - kam eiti į didžiąją salę, kai ten susirenka visi mažiai? Juk tuo metu galima pasidžiaugti ramybe, tvyrančia Klastūnyno bendrajame kambaryje. Nenuostabu, kad dabar velsietis jautėsi alkanas.
- O koks tau skirtumas, klastuolis aš ar ne? - burbtelėjo Dafydd. Pastebėjimas, kad jis ilgai yra klastuolis buvo kiek įžeidžiantis. Ar tai aliuzija į faktą, kad jis kartoja kursą? Bet iš kur šita mergiūkštė gali tai žinoti? Raudonplaukis susimąstė. Vis dėlto nespėjo ilgiau pagalvoti, kai išgirdo pasiūlymą pasidalinti sumuštiniu. Nespėjo nieko pasakyti (savaime aišku, nebūtų ėmęs), kai mergužėlė nusirito nuo kalno. Ir tada Dafydd nesusiturėjęs pradėjo garsiai ir skaniai kvatoti. Tuo labiau, kad mergiūkštė pametė sumuštinį, kuris nukrito velsiečiui po kojomis. Vaikinas čiupo maistą ir sviedė jį į tą pusę, kurioje prieš tai matė kažką gyvą. Gal privilios ir bus galima sužinoti, kas ten buvo?
- Kad aš imčiau tavo smirdantį sumuštinį? - apsimestinai pasibaisėjusiu balsu paklausė Dafydd. Jis žiūrėjo į ant žemės sėdinčią mergaitę ir svarstė, ką daryti. Gal tiesiog keliauti sau? Tačiau tada klastuolis pamatė, kad bent dėl vieno dalyko buvo teisus: prie numesto sumuštinio išties kažkas artinosi. Kažkas didelis ir turintis bent aštuonias kojas. Velsietis prisiminė nuotykį miške, kai jį užpuolė akromantula. Ar tai yra tas pats gyvis? Dafydd pajuto kylančią baimę, bet vis dar nieko nesakė mergaitei. Jeigu ji tokia kvaila, kad pati nieko nepastebi, Dafydd paslaugumas jau nieko nepadės...

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #98 Prieš 4 metus »
Martin'as labai mėgo sėdėti savo mažame kambarėlyje ir skaityti knygas, tačiau lapų šlamesys ir jų pasidabinimas įvairiaspalvėmis suknelėmis viliote viliojo Martin'ą į lauką, kuriame buvo neapsakomas vaizdas.
Trečiakursis berniukas link ežero patraukė su šiek tiek maisto atsargų ir, žinoma, knyga, nes lauke žadėjo praleisti daug laiką, iki pat saulėlydžio, nors išėjo vidudienį. Ieškant tinkamos vietelės, jis niekaip negalėjo jos rasti, nes visur buvo mokinių arba jo akims negražus vaizdas, bet Martin netikėtai pamatė gan senas supynės ir puikų vaizdą nuo jų. Žiūrint į priekį buvo matyti nuostabus horizontas, tarp žydro dangaus ir mėlyno vandens, šitas vaizdas kaip niekad užbūrė Martin'ą, todėl kairiajame šone esantis uždraustasis miškas nebuvo toks jau baugus, kaip seniau įsivaizduodavo Martin'as, o dešinajame šone Hogvartsas buvo taip pat neprilygstamas nuostabiajam vaizdui priešais švilpio akis. Koks neapsakomas vaizdas, reikia paskaityti nuostabią knygą apie augalus.
Tačiau skaitant knygą jis išgirdo žingsnių garsus, bet į tai nekreipė dėmesio ir toliau skaitė knygą...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Cindy Grant

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #99 Prieš 4 metus »
Ši diena jau nuo pat ryto buvo nuostabi. Rudeniška saulutė švietė ir šildė, taip norėdama priminti dėja jau praėjusią vasarą, geltoni, žali, oranžiniau, rudi ir raudoni įvairių medžių lapai sudarė pasakišką vaizdą akims. Tad Cindy, nuspręsdama daugiau nebesėdėti kambaryje ir nebepiešti, pasigriebė viena iš savo fotoaparatų ir užsikabinusi jį ant kaklo išžingzniavo į lauką. Kaip ir mergaitė tikėjosi, o ras buvo nuostabus ir gan nepanašus į rudenišką, bet gamtos vaizdas sakė ką kitą. Žygiuodama sau nežinomis kryptimis, ši pamažu priėjo ežerą, bet vos tik norėdavo kurnors sustoti - ten būdavo begalo daug žmonių, o į žmonių minias orandžinių plaukų savininkė visiškai nenorėjo maišytis. Toliau žingsniuodama Cindy priėjo senas, bet darvis gražiai atrodančias supynės. Vienoje pusėje ramiai ošė uždraustasus miškas, kuriame tūnojo visokiausių augalų ir gyvūnų, o kitoje didingai stovėjo hogvartsas. Nereaguodama į žmogų, sėdantį ant supynės, Grant nusiėmė nuo kaklo fotoaparatą ir atitaikiusi vaizdą, jad matytųsi ir pilis, ir rudeniškas vaizdas, padarė keletą meniškų nuotraukų bei vėl atsisuko į žmogų.
- Martin? - Nustebo jaunoji švilpynės narė ir laiminga nusišypsojo pamačiusi savo vyresnįjį brolį...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cindy Grant »

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #100 Prieš 4 metus »
Rudaplaukis berniukas vis labiau ir labiau pasinėrė į knygos skaitymą, nes ji jam buvo be galo įdomi, nors ir apie augalus, tačiau pasakojimai apie jų atsiradimą pavergė Martin'o mintis. Ir nors ne vieną sykį jis ignoravo keistus garsus, bet galiausiai atsisuko ir pažiūrėjo kas jam visą laiką trukdė skaityti, tačiau atsisukęs pamatė tik mergaitės nugarą ir net nepagalvojęs, kad ten gali būti jo sesė vėl nuleido akis į baltus knygos puslapius. Nerasi ramaus kampelio niekur, ah Tačiau, netikėtai išgirdo minint jo vardą ir mintyse pagalvojęs, kad tai gali būti jo jaunesnioji sesuo, atsisuko.
-Cindy, čia tikrai tu?-sutrikęs paklausė Martin.-Kaip greitai laikas bėga tačiau tu vis dar fotografuoji. Gera tave ir vėl matyti. Kaip pirmosios dienos Hogvartse, tavęs niekaip nesutinku ir nesutinku, maniau, kad tėvai neleido lankyti Hogvartso?-pasiteiravo švilpis ir laukė savo sesės atsakymo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Cindy Grant

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #101 Prieš 4 metus »
Vaikinui pagaliau atpažinus seserį, ant jos veido atsiranda tik dar platesnė šypsena.
- Aš be fotoaparato būčiau niekas. Gi pats tai žinai. - Tarė Cindy ir nusijuokė prieidama šiek tiek arčiau prie vyresniojo brolio.
- Kaip jie galėjo manęs neišleisti, jeigu aš taip norėjau čia atvykti? Beto ir patys tėvai labai norėjo, kad atvykčiau į hogvartsą. - Tarė oranžinių plaukų mergaitė ir pažvelgė į knygą.
- Ką skaitai? Ir visdar neatlimpi nuo knygų? Aš nesuprantu, kaip jos gali būti tau įdomios. - Tarė Grant šeimos jauniausioji dukra ir sukikeno. Ištiesų, jos brolis visad mėgdavo knygas, o Cindy kaiptik jų nekęsdavo. Ji nesuprasdavo, ką Martin mato įdomaus jose. Geriau jis užsiimtu kokiu piešimu, dainavimu ar fotografavimu kaip ir pati Cindy.
- Beto. Patekau į švilpynę, - Sušuko patenkinta švilpynės narė ir su labai plačia šypsena veide žiūrėjo į vaikiną, - Aš nesuprantu, kaip tu galėjai manęs nematyti? Ar nebuvai paskirstymo dienoje? - Paklausė Cindy
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cindy Grant »

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #102 Prieš 4 metus »
Pasirodžius sesei jis padėjo savo nuostabią knygą į šoną ir suposi ant supynės, žiūrėjo į nuostabų rudens vaizdą ir laukė savo sesers atsakymo.
-Kaip aš be knygos.-Tarė rudaplaukis berniukas su šypsena veide, nors pats nesuprato, kodėl veide atsirado juoko šypsena.
-Tiesa, Hogvartsas lyg antri namai, nors pirmaisiais metais man visiškai čia nepatiko ir jaučiausi kaip ne savas, o tu matau be galo laiminga būdama čia.- Tarė trečiakursis berniukas ir šiek tiek susimąstė apie praeitį, pirmuosius metus Hogvartse. Kaip greitai bėga laikas, aš jau trečiakursis, o sesuo į mokyklą pradėjo eiti.
-Skaitau knygą apie magiškus augalus, ką daugiau veiksi kai neturi draugų, jos bent kažko pamoko. Kartais juose nebūna nieko įdomaus, tačiau dažniausiai tu sužinai daug naujų dalykų ir įsiskaitai. Kaip šioji, iš pradžių atrodė nuobodi, tačiau kuo tolyn, tuo įdomiau.-Per daug išsiplėtęs pasakė Martin'as ir prisiminęs, kad atsinešė maisto tarė:
-Nenori užkasti? Įsidėjau sumuštinių, sulčių ir keletą vaistų.
Pasiteiravęs ar jaunesnioji sesuo nenori valgyti, pats nulipo nuo supynės ir suvalgė vieną sumuštinį, nes buvo labai išalkęs.
-Aš atėjau tik po mokinių paskirstymo, nes truputėlį pavėlavau atvykti į Hogvartsą, todėl ir nepamačiau tavęs. - Atsakė į mergaitės užduotą klausimą ir šiek tiek pagalvojęs ar sesė nesupyko, kad jos nemačiau tarė:
-Nepyk, kad nemačiau tavęs, kaip patekai į švilpynę. Gal nori pasisupti?- Paklausė Martin ir laukė atsakymo...
 
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Cindy Grant

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #103 Prieš 4 metus »
  Mergaitė nusijuokė po jos brolio atsakymo ir pažvelgė į jį.
- Jeigu tik norėtum manau, kad tikrai galėtum susirasti ir kitokių pomėgių be knygos skaitymo. Visdar nesuprantu, kaip tau gali patikti skaityti knygas? Jos tokios nuobodžios, kad net užmigti galima. - Tarė pirmakursė dar kartelį sukikendama.
- Kaip galiu nebūti laiminga, kai jau nuo ketverių metų hogvartsas buvo mano svajonė. Argi neatsimeni, kaip aš norėjau jame mokytis? - Paklausė savo brolio Cindy ir pasitaisė vieną nepaklusnią savo banguotų, oranžinių plaukų sruogą.
- Martin, niekad nėra pervėlu jų susirasti. Bet jeigu ir toliau sėdėsi taip atokiai skaitydamas knygas - to niekada nebus. - Tarė mergaitė, tarsi atskaitydama savo broliui mažą pamokslėlį, o tada pati iš to nusijuokdama.
- Na va ir pamokslus skaityti pradėjau. - Dar kartelį prunkštelėjo tardama švilpukė. Šiosios broliui pasiūlius užkąsti, vidutinio ūgio mergina tik palinkčiojo galva ir tarė :
- Jeigu tik dalinsies. Pats žinai, kad aš ir maistas esame gan geri draugai.
Besiklausydama ką toliau kalba šiosios brolis, Cindy užlipa ant supynės.
- Viskas gerai. Turbūt nenumirsiu. - Tarė švilpynės koledžo narė ir pradėjo lėtai suptis šiektiek bijodama, kad supynė gali sulūžti, nes ji yra tikrai gan senoka, bet perdaug į tai nekreipdama dėmesio.
- Žadėjau tavęs prašyti, kad aprodytum hogvartsą, bet per tas dienas, kol nesusitikom, daugmaž pati jį pažinau. - Nusišypsodama tarė Cindy ir toliau suposi žvelgdama į brolį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cindy Grant »

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #104 Prieš 4 metus »
Martin'as visiškai nenustebo išgirdęs sesės pamokslus, kurie buvo trumpi, tačiau labai skaudūs švilpiui, nes jis puikiai suprato, kad yra per daug įlindęs į savo knygas, o tuo labiau į nelemtą mokslą. Jis visada norėjo turėti savo pomėgį, kaip jo sesė Cindy turi fotografavimą, tačiau rudų plaukų savininkas ką mėgindavo, tas jam buvo nuobodžiau už knygas.
-Gal ir galėčiau susirasti kitų pomėgių, tačiau kaip matai nesugebu. O knygas skaityti nėra jau taip nuobodu, nes būna visokių stilių: romanai, dramos, fantastika, mitologija, įrašai ir pan.-Pasakė kiek nusiminęs Martin'as.
-Tiesa, tu visada svajojai apie mokytis Hogvartse. O atsimeni ką aš svajodavau?-Paklausė berniukas, tačiau pats atsakė į savo klausimą.-Svajodavau nuo pat mažumės būti keliautojas, pamatyti kitų pasaulio žmonių tradicijas, kultūrą, o dabar esu niekam tikęs burtininkas, kuris taip ir neapkeliaus pasaulio lyg paprastas pasaulio žmogus. - Viską išsakė rudų plaukų savininkas dar labiau nusiminė dėl savo nevykusio gyvenimo.Ir vėl nuvertinu save, ah...
-Vėlu ar nevėlu niekas nežino. Susirasti draugą - viena, o susirasti tikrą draugą - kita, todėl geriau pabūsiu be ''draugų'' iki tol, kol atsiras tikras draugas.- Vėl per daug išsiplėtęs pasakė Martin'as.
-Pradėjai pradėjai, o aš ir vėl neleidžiu tau įsiterpti, nes kalbu ir kalbu visokius vėjus. - Šyptelėjo pasakęs nesąmonę trečiakursis berniukas ir stengėsi nebegalvoti apie tai ką jau sakė, nes žinojo, kad jei taip toliau šnekės, tai ir sesuo pabėgs pas savo draugus, kurių jis žinojo, kad jau turi.
-Imk kiek tik nori ir ko nori, ne gaila.- Paragino jaunėlę sesę pasivaišinti jo gamybos sumuštiniais ir kitais skanumynais.
-Žinoma, kas jei ne tu viską apžiūrinėja per kelias dienas.- Pasakė rudų plaukų savininkas ir nieko nelaukės tarė:
-Tai ką veikiam?
Paklausęs sesės dėl veiklos laukė jos atsakymo ir žinojo, kad ji tikrai kažką sugalvos, nes tai jai sekėsi puikiai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”