0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs James Trayburn

  • IV kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Hogwarts is my home.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #30 Prieš 4 metus »
Gerai papusryčiavęs James užsimanė išeiti į lauką. Atsistojo nuo savo kėdės, pasiėmė su savimi bandelę ir išdrožė laukan iš didžiosios salės, iš tikrųjų buvo pirmasis išėjęs, todėl tikėjosi, jog ant supynių nieko nebus. Retai kada pavyksta pasisupti, mat pirmakursiai ir antrakursiai visuomet okupavę poilsiavietę. Lėtai vilkdamas koją už kojos, kad sugaištų šiek tiek laiko, ketvirtakursis pasiekė lauko duris. Jos buvo atviros. Peržengęs durų slenkstį vaikinas pradėjo valgyti bandelę su karamele, skani karamelė pripildė burną, tikras skanumynas. Oras, kaip rytui, buvo šiltas: švietė saulė, nebuvo debesuota, nelijo, tačiau vėjas irgi nemažas. Pagal James, apie septyniolika laipsnių Celsijaus. Suvalgęs bandelę vaikinas padidino greitį ir jau buvo atsidūręs prie ežero kranto supynių. Nors supynės prie kranto, tačiau įkristi į vandenį neįmanoma, tai jau išbandyta, bet dar niekam nepavyko. Kaip ir tikėjosi, ant supynių nieko nebuvo, apskritai, prie kranto buvo tik jis. Išėjęs matė kelis vaikus, bet čia jų nebuvo. Atsisėdęs ant šaltų supynių, ketvirtakursis pradėjo suptis. James vis kilo ir kilo, lyg dangų norėtų pasiekti. Pradėjo lėtinti tik tada, kai išgirdo kažką ateinant.
I believe in us 'cause you believe in me.

*

Neprisijungęs Liucilė Anja Himel

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš atsistosiu, tu - atsigulsi
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #31 Prieš 4 metus »
- Pala... - kiek pamąsčiusi prabilo Demetra. - Tu iš Varnanagės? Atsakymas buvo akivaizdus, juk prieš pora minučių jaunuolis būtent tai ir pasakė. Mergaitė norėjo dar kažką sarkastiško pridurti, bet pamačiusi, kaip Oktavianas keistai žiūri į jos žalius plaukus, iškart nutilo.
- Ar kažkas negerai? - Patylėjusi krenkštelėjo mergaičiukė.
- Nes tavo žvilgsnis mane glumina. - Kiek tiesmukiškai išrėžė Flores. Pirmakursei niekada nepatiko, kai žmonės kreiva šypsena dėbtelėdavo jos pusėn, tomis akimirkomis Emira jausdavosi kaip koks ateivis nusileidęs Žemės planeton. Buvo daug atvejų, kai žiobarai įžūliai tarstelėdavo vienuolikmetei kokį nepadorų ar skaudinantį žodį. Tad dar kartą patylėjusi žaliaplaukė su gumulu gerklėj, pro sukąstus dantis drėbė:
- Tai kas negerai?

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 52
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è stato tanto grande e ormai / non sa morire
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #32 Prieš 3 metus »
 Pro jo ausis neprasprūdo faktas, kad mergiotė savojo vardo taip ir nepasakė. Na ir tegu, koks skirtumas – nei ji jam rūpėjo, nei ką. Tik kad žmonių priimtos elgesio normos diktavo taisyklę, tad reikia prisistatyti naujai sutiktam žmogui. Šeldonui ši taisyklė neatrodė būtina, kaip ir pats naujų pažinčių mezgimo faktas.
 – Viskas gerai, tik tiek, kad tavęs neįmanoma nepastebėti, – abejingai gūžtelėjo pečiais, akcentuodamas paskutinįjį žodį.
 O, jis žinojo, kad jo žvilgsnis būdavo gluminantis. Nors jis dažnai to nenorėdavo, tačiau jo akys kažkodėl visada atrodė taip, tarsi vienuolikmetis mintyse nuolatos kitus teisdavo ir smerkdavo. Na, dažniausiai taip būdavo, tačiau ne tame esmė. Argi jis kaltas, kad aplinkiniai nuolat erzinančiai elgiasi?
 – Tai kaip jau spėjai tą kelį prasiskelti? – pasiteiravo nepažįstamosios, įsitaisydamas ant kaimyninių sūpynių.
non siamo un soffio di vento
non siamo un momento
lo sai che il tuo posto è per sempre qui

siamo il sole in un giorno di pioggia
siamo musica vera che resta

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #33 Prieš 3 metus »
Mergina ilgai klaidžiojusi ežero pakrante tolumoje pamatė medines supynes pakabytas ant storos seno ąžuolo šakos. Milžiniškos šaknys išsišokusios į paviršių trukdė pasiekti supynes, tačiau Davina šeip ne taip prasibrovusi pro tą visą braizgalynę pasiekę savo tikslą.
Senos, kiek nutrintos supynės suposi vėjelyje. Aplink matėsi nuvaikščiota žolė. Ko gero čia gana populiari vieta. Pagalvojo mergaitė sėsdamasi ant supynių. Medžio šaka sugirgždėjo.
Pradėjusi siūbuotis pirmyn ir atgal Davina įsisupo. Veidą ėmė talžyti vėjas, darėsi šalta nes mergaitės pledukas nukrito ant žemės, tačiau ji nesustojo. Merginai buvo taip gera, kad ji suposi ir suposi užmerkusi akis. Lyg dėkodama visam pasauliui ji šypsojosi.
Pirmakursė jautė jog saulė jau ima leistis. Tuojau čia bus tamsu ir baugu, tačiau jos tai visai negąsdino. Nors ir taip norėjusi iškylos mergina suprato jog verčiau leisti kitiems ja pasidžiaugti negu brautis ir ieškotis draugų. Visgi man dar tik pirmi metai, retas kuris šiame koledže turi draugų pirmame kurse. Pamanė mergina.
Kai saulė beveik pasislėpė už horizonto Davina nušoko nuo supynių ir pasiėmusi žalsvą dekutį nuo žemės patraukė atgal į stovyklavietę. Nors ir buvo nuklydusi gana toli mergaitė gerai įsidėmėjo kelią ir grįžti juo jai bus ne itin sunku.
Dangaus skliaute sužibo paskutinieji šios dienos saulės spinduliai užleisdami savo vietą mėnesienai...

*

Nihal Eris

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #34 Prieš 3 metus »
Nihal vaikštinėjo ežero pakrantė ir mąstė apie tai, kaip jai seksis laikyti egzaminai, kurie jau taip arti, kad galima sakyti merginai svylo padai, nes ši nebuvo nė knygos atsivertusi, nė pamokas lankė, nu gal keleta ir maža to beveik nedarė namų darbų, tai, kad gero rezultato nesitikėjo, bet bent jau juos išlaikyti, tai norėjo, kad kitą kursą pasiektu..
Vaikščiodama ir mąstydama, tolumoje mergina užmatė sūpynes, kur jau lankėsi, bet tada sutiko niūrią mergaitę ir jos nuotaiką buvo gan greit sugadinta, tad šįkart mergina ten žingsniavo nenorėdama nieko sutikti, bet tik ramiai pasisupti ir pabūti su savo mintimis.. Sūpynės kabėjo ant seno ąžuolo šakos, turbūt čia lankosi daug žmonių.. - pamanė grifė, pamačiusi jau gana nutriušusęs supynes.. tačiau jos traukė visus ir mažus ir didelius, tad panelė nieko nelaukdama tuptelėjo ant sūpynių ir įsiusiubavo ore..

*

Neprisijungęs Gabriella Zaun

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #35 Prieš 3 metus »
Turbūt bene pirmą kartą Gabriella išėjo vakare pasižvalgyti po apylinkes,o ne pasiliko sedėti pilyje. Jos žvilgsnį patraukė ežero pakrantė ir ten  kabančios senos supynės. Tamsiame vakaro fone ežero pakrantė ir supynės atrodė nuostabiai. Ežero pakrantėje buvo labai ramu,pats vakaras buvo labai šiltas,o ežero pakrantės atmosfera dvelkė ramybe. Turbūt kaip ir visi mokiniai,ji begalo nervinosi dėl egzaminų,ir jos galvoje buvo įvairiausių minčių ir klausimų,ir žinoma visi jie buvo susiję su egzaminais. Kaip ir kiekvienam mokiniui,na galbūt ne kiekvienam,tačiau tikrai dažnas mokinys mokslo metų pabaigoje tapdavo tikru nervu kamuoliu,taip ir ji. Žinoma,jai rūpėjo ar ją perkels ar ne. Jei manęs neperkels visi galvos,kad esu nevykėlė ir nieko nesugebu Gabriella niekad nebuvo drąsi,ankščiau manė jog yra pakankamai sumani ir žingeidi,tačiau viskas lyg šiek tiek ir apsivertė kai ji pakliuvo į visiškai kitokį pasaulį. Čia ji buvo kaip ir daugelis,ji nebebuvo tokia atidi ir stropi,o kartais ( ganėtinai dažnai ) nebedarydavo pamokų,nesiruošdavo atsiskaitymams ...Todėl ji ir bijojo neišlaikyti egzaminų,nepereiti kurso.. Bijojo ir kitų nuomonės ar reakcijos,jei ji nepereitų į kitą kursą. Tad pabūti vienai su savimi ir nuraminti savo mintis ežero pakrantėje ant supynių buvo geniali idėja. Geriau ir sugalvoti negalėjau Priėjusi arčiau mergina kiek išsigando,kadangi supynės atrodė ganėtinai senos ir jau daug mačiusios,tačiau neilgai trukus ir nieko nebelaukusi ji nuėjo arčiau jų ir pamatė,jog čia yra ne viena. Ant supynių sedėjo mergina.
- Labas,-pasisveikino. Po kelių minučių tylos Gabriella vėl prakalbo ir paklausė:
- Gal galėčiau suptis kartu?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Gabriella Zaun »

*

Nihal Eris

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #36 Prieš 3 metus »
Nihal siūbavo kojomis žemyn, aukštyn.. Rods ir vėjelis pasidarė didesnis, bet turbūt dėl to, kad sūpynės buvo gana įsisiūbave...
Pramerkusi akis ir grįžusi į šį pasaulį mergina tolumoje pamatė merginą, kuri ėjo vis artyn jos.. Ne, gal jūs juokaujate? Kaip tika teinu čia, kažkas turi atsliūkinti? Likimas turbūt žaidžia su manim. Nihal truputį pristabdė sūpynes ir jau norėjo bėgti, tačiau priartėjus merginai, ji ant jos apsiausto pamatė Grifų Gužtos ženkliuką. Nors ne švilpė, prisiminusi tą, kur buvo sutikusi čia praeitais mokslo metais truputį net susimąstė, kaži kaip ji laikosi, juk tokia gležna.. - mįslijo mergina, kai nepažįstamoji ėmė kalbėti..
- Labas ir tau, - nutęsė grifė, - aišku, kad gali, prašom, - truputį pasitraukusi į šoną, mergina leido prisėsti ir merginai..
- Na kaip sekasi? Pirmakursė? - klaustelėjo Eris ir laukė kol mergina prie jos prisijungs..

*

Neprisijungęs Gabriella Zaun

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #37 Prieš 3 metus »
Vakaras buvo šiltas,o šiltas ir malonus vėjelis kedeno merginos plaukus. Gabriella nesitikėjo,jog užkalbins čia sedinčią merginą,kadangi nebuvo labai drąsi,dažnai tiesiog aplinkiniams neegzistuodavo ir nedaugelis atkreipdavo į ją dėmesį. Arba tiesiog jos nematydavo nes ji nebuvo pakankamai didelė. Taigi,šį šiltą vakarą nutiko net trys keisti dalykai. Pirmas tai,jog mergina pagaliau iškėlė koją iš uždaros erdvės. Antras,tai,jog ji pati pirma užkalbino sedinčią merginą,o ne papustė padus,ir trečias,tai,jog sedinti mergina (ji irgi buvo iš Grifų Gūžtos,tik vyresnė) pripažino Gabriellos egzistavimą. Sedinčioji mergina gana maloniai atsakė jai. Atsipeikėjusi Gabriella pradėjo tęsti pokalbį:
-Hmmm.. Sekasi ganėtinai keistai,ir taip.. Esu pirmakursė. Ačiū,kad leidai prisėsti šalia,- staiga ji nutilo,nes nebesumojo ką daugiau pasakyti merginai sedinčiai šalia. Ilgą laiką,atvykusi į mokyklą nelabai su kuom besikalbėdavo,na kartais su keliom merginom.. Bet pastaruoju metu Gabriella tiesiog užsisklendė savyje ir daugelis pamiršo apie juos egzistavimą. Ji iš Grifų Gūžtos,įdomu kelintame ji kurse.. Gal jos paklausti? O gal geriau patylėti ir apsimesti,jog praradau kalbos dovaną? Akimirkai Gabriella sumojo,jog geriau tiesiog patylėti,jog nepasakytų ko nors kvailo ir apsimesti,jog ji prarado kalbos dovaną. O gal vis geriau kažką pasakyti... Dar pagalvos kad aš nesveika,kalbėjau,kalbėjau ir... Ji įkvepė oro ir berte išbėrė:
- O kaip sekasi tau? Ar tau čia patinka? Kalbu apie šią vietą.. Ežero pakrantę.. Supynes..
Kvailiau sugalvoti negalėjau,geriau buvo patylėti,patylėti... Tačiau staiga vėl kažkas lyg įsakė merginai kalbėti ir bendrauti su sedinčia mergina ir ji vėl paklausė:
- Ammhmm,kaip ir minėjau aš pirmakursė.. O kelintame kurse tu? Beje,aš Gabriella,o kuo tu vardu? - ir Gabriella staiga vėl nutilo,įkvepė laukdama atsakymo. Manau,man geriau buvo nekalbėti. Turbūt nereikės stebėtis,jeigu ji tiesiog pabėgs iš čia..

*

Nihal Eris

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #38 Prieš 3 metus »
Nihal truputį sunerimo, kai norėjo pabūti viena ir pailsėti nuo to triukšmo keliamo mokykloje.. nes viskas vargino, atrodo reikėjo pasiruošti egzaminams, tačiau kažkas vis pamaišydavo, pavyzdžiui, tinginystė, ar dar kokia panaši nesamonė.. pasaulyje žmogus buvo gležna būtybė, tad pavarkti, ji dažnai pavargdavo, dažnai tingėdavo.. tačiau toks jau buvo tas gyvenimas..
Šįkart Nihal sėdėjo ant sūpynių, ne viena, šalia jos buvo nepąžystama mergina, maža, smulkutė, tačiau ne čia svarbiausia, svarbu tai, kad neapsiverkusi ir ne baili.. nes po to karto Eris jau bijojo kažką sutikti, na nebent dar tas vaikinukas - Suzu, kuris buvo išties fainas, o daugiau draugų ji neturėjo, na gal turėjo, tačiau jei susitinka, randa bendrą kalbą, tačiau taip nutinka retai..
- Prašom, juk supynės ne mano nuosavybė, - šyptelėjo Nihal žvilgtelėdama į merginą.. - Kodėl keistai, kas ne taip? - Truputį sunerimo grifė, nes norėjo, kad Grifai jaustusi čia puikiai, na teks jai padėti..
- Man čia sekasj jau ganėtinai gerai, juk nebe pirmas kursas, - užmetusi savo plaukus ant pečių tarė mėlynplaukė.. - Patinka, aš čia antrą kartą jau, tiksliau pirmas buvo labai neįdomus, nes mano kompanjonė buvo labai gležna, visko bijojo ir dažnai verkė, žinau keista, bet.. - nutęsė Nihal ir tęsė toliau, - uoj atsiprašau, aš Nihal, Nihal Eris, aš jau trečiame kurse, -burbtelėjo grifė, - malonu susipažinti, - pakėlusi savo lupų kampučius tarė mėlynaakė.

*

Neprisijungęs Gabriella Zaun

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
Gabriellai visai patiko jos pašnekovė. Patiko ir jos bendravimas ir jos plaukai. Jie buvo mėlyni. Jei aš taip nusidažyčiau plaukus,teta mane priverstų įsikasti sau duobę ir joje užsikasti Pagalvojo. Jos naujoji pašnekovė vardu Nihal,atrodė labai draugiška būtybė. Todėl Gabriella kiek aprimo,mat galvojo,jog ji pasirodė tikrai kaip nevykėlė,tačiau kol kas mėlynplaukė nepabėgo nuo jos,nenustūmė nuo supynės ir kol kas visai draugiškai kalbėjosi. Šiek tiek patylėjusi Gabriella sumojo,jog reikia kažką atsakyti į jai Nihal užduotus klausimus.
- Klausei kodėl jaučiuosi keistai... Hm,na tai ištikro sunku paaiškinti. Viskas taip na... Sujaukta. Turiu omenyje,visko tiek daug. Net nežinau kaip apibūdinti šitą būseną. Tiesiog,labai daug jausmų ir emocijų,nutikimų vienoje vietoje. Tai yra keista. Na ir žinai egzaminai... Baimė dėl jų,kad neišlaikysiu ir nepereisiu kurso. Kad liksiu viena tokia,na,žinai nepakankamai gabi ar sumani... Na aš nesitikiu,kad suprasi,bet... Kodėl aš išvis kalbu... reikėjo patylėti. Per daug kalbu Atleisk,per daug šneku... - greitakalbe išbėrė mergina.
Po akimirkos Gabriella atsiduso ir gana greitai ir tylokai užbaigė tai,ką norėjo pasakyti:
- Tiesiog... Ankščiau viskas buvo kitaip,buvau ir darbšti ir žingeidi ir... Atlikdavau visus darbus iki geriausių rezultatų,ir taip buvo čia iš pradžių.. Bet nežinau kas man atsitiko,kad tiesiog... Nustojau būti tokia,kokia buvau ankščiau. Nebesu tokia darbšti,dažnai pritingiu kažką daryti,retai klausausi pamokų metų,arba išvis... Nedalyvauju jose. Nežinau,sunku paaiškinti. Ir na,atsiprašau,kad daug kalbu ir neleidžiu tau įsiterpti ar kalbu tik apie save. Tiesą sakant,neįsivaizduoju kodėl tai tau sakau,juk esame beveik nepažįstamos... Gal tu jau geriau patylėk Paliepė sau mergina.
Po akimirkos ji įšdrįso paklausti Nihal:
- Ar tau čia patinka? Na,mokykloje? Ar tau buvo sunku iš pradžių? - Tuomet ji nutilo ir nudelbė žvilgsnį žemyn. Vakaras buvo neįtikėtinai šiltas ir ramus...
- Beje,man patinka tavo plaukai,prisiekiu,teta mane užmuštų jei ir aš taip saviškius nusidažyčiau ,- ji parodė į savo plaukus ir šiek tiek šyptelėjo. Manau,man jau metas užsičiaupti

*

Nihal Eris

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
Tiesa sakant, Nihal sėdėjo ir klausė Gabriellos, ši daug šnekėjo, tačiau mėlynplaukei patiko, nes mergina, kurią ji buvo čia sutikus ankščiau, tylėjo, reikėjo pešti kiekvieną žodį.. tiesa sakant grifei tada buvo nuobodu.. O šįkart viskas kitaip, Nihal nereikėjo prašyti, kad ji kalbėtu ir nebijotu, ši pati buvo, kaip užvesta..
- Na taip, pirmais metais ir aš buvau pilna įvairių jausmų, manyje virte vyrė emocijos, juk tu čia pirmą kartą, grįžusi po vasaros atostogų jausiesi kitaip, be to dėl egzaminų, mažiau suk galvą, neperkels tai neperkels, žinai, tiesa sakant, niekam čia neįdomu, mažai kas žino, kada tu čia atvykai, jie užsiėme savo reikalais.. - grifė ramino mergaitę.. - ne, ne tikrai ne per daug šneki, man patinka drąsus žmonės iš kurių nereikia pešti žodžių, nes kitaip tai jau.. man sunku bendrauti.. - šyptelėjo Eris pažvelgdama į merginos pusę.
- Jei reiks pagalbos, visada mane susirask, ir nieko nebijok, nusiramink, o tie egzaminai ateis ir išeis.. - bandė įtikinti grifę, kad egzaminai nėra tokie sunkūs, - jiems reikia daugiausiai vaizduotės ir truputėlį žinių.. - nutęsė mėlynaakė ir nutylo, tačiau ne ilgam išgirdo kitą Gabriellos klausimą..
- Taip man čia labai patinka, susipažinau su daugybė nuostabių žmonių, esu patyrusi jau galybę nuotykių, kurie yra neužmirštami, tiesiog mane užplūsta tokie jausmai, nemoku apsakyti, kai prisimenu, kaip atvykau. Tiesiog tu mėgaukis, kad čia mokaisi, kad čia atvykai.. - burbtelėjo Nihal ir tęsė toliau, - O dėl mėlynų plaukų tai genai, mano tėtis turi mėlynus plaukus, na tiksliau ji ten kažkas užkalbėjo, o aš tiesiog juos paveldėjau, iš pradžių dėl to aš labai nervavausi, bet dabar džiaugiuosi, kad išsiskiriu iš visų.. - paliesdama savo plaukus, nutęsė mergina..

*

Neprisijungęs Gabriella Zaun

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #41 Prieš 3 metus »
Iš tiesų Gabriellos pašnekovė Nihal buvo draugiška,ir kaip stebėjosi mergina,ji dar nepabėgo nuo Gabriellos. Atsakydavo į visus jos klausimus,ar dar kažko paklausdavo ir pačios Gabriellos. Tačiau Gabriellai patiko klausytis Nihal. Pokalbis su mėlynplauke iš dalies nuramino Gabriellą,mat ši nebe taip pradėjo sukti galvą dėl artėjančių egzaminų ar dėl kitų nuomonės. Taip pat,ir virtinė jausmų rodos lyg nurimo ir jau nebe taip kankino ir erzino mergaitę. Gabriellai vis dėl to buvo keista,kad ji apskritai tiek daug kalba,tačiau šnekėtis su kažkuo kitu,o ne tik su savimi buvo žymiai geriau.
- Hmmm,na taip,galbūt ir tavo tiesa dėl egzaminų,ar dėl kitų... - ištarė ji. - Na, šiaip aš nesu drąsi,ir dažniausiai nekalbu,o jei kalbu,tai turbūt tik pati su savimi, ir man apskritai keista,kad tu čia dar šnekiesi su manimi ir dar nepabėgai. Nes išvis,pastaruoju metu aš tik tyliu,miegu ir hmm,greičiausiai daugiau nieko. Turbūt daugeliui pasitaiko,tiesa? Minutėlę pagalvojusi Gabriella tęsė toliau:
- Na,man ir visai čia patinka... Tik kažkokių ypatingų ar nuostabių nuotykių dar nepatyriau. Greičiausiai to ir nebus,- gūžtelėjo pečiais. - Bet ačiū,žinoma,jei kas susirasiu tave,jei tik prireiks pagalbos... - nutęsė ji. Manau,reikėtų dar kažko paklausti ar pasakyti,kad nereiktų sedėti nejaukioje tyloje. Keista,bet man pradėjo patikti kalbėtis su kitais.. Įdomu,kaip jai sekėsi patys pirmieji egzaminai... Nors,verčiau patylėsiu - Hm,tiesa dėl plaukų. Tikrai nebuvau mačiusi kažką su tokiais mėlynais plaukais kaip taviškiai. Jie gražūs ir tikrai padeda išsiskirti iš minios. Na,turiu omenyje būti kitokiai nei visi. Tikrai maniau,kad jie nudažyti.. Smagu,kai kažką paveldi iš tėvų. Man sakė,jog paveldėjau tėčio akis ir mamos plaukus... - vyptelėjo Kažin sugebėsiu aš patylėti šiandien ar ne? Lyg Nihal būtų įdomu klausyti,ką aš paveldėjau iš tėvų.. Stojus minutėlei tylos Gabriella įkvepė ir nusprendė Nihal paklausti dar kai kelių klausimų:
- Hmm,o kokie buvo tavo pirmieji egzaminai? Na,kalbu ne apie pačias užduotis ar panašiai. Na,turiu omenyje... Kaip jie tau sekėsi? Ar buvo sunku? Ir hmm,kokios mintys buvo tavo galvoje? Ar bijojai?

*

Nihal Eris

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #42 Prieš 3 metus »
Nihal siūbavo sūpynes pirmyn atgal, tačiau labai smarkiai įsisupti nenorėjo, nes bijojo, kad gali apsivemti, tačiau tai buvo tik spėjimas, nes dar to patirti mėlynplaukei ne teko, tačiau ji buvo apsidraudusi..
Nihal sėdėti tyloje nepatiko, tačiau šįkart ir neteko, nes grifė kalbėjo ir galima sakyti retai kada sustodavo, bet Nihal tai patiko..
- Kodėl aš turėjau pabėgti? Tu gi nesi baisi, - šyptelėjo mėlynaakė.. - Tiesa sakant su savimi aš dar nesikalbėjau, na gal kartą.. bet ir tai.. koks tikslas?  - kažką ten susakė mergina ir tęsė toliau, - Dėl šito nežinau, aš nesu tą, kuri tyli, miega ir viskas, aš daug kalbu, miegu, bet anksti keliuosi ir dažniausiai einu pasivaikščioti arba lankausi pamokose.. tai va.. - tarė grifė...
- Patirsi tikrai, va galim kada leistis į Uždraustąjį mišką nori? Va ten tau nuotykių tikrai bus, - sarkazmiškai nusišypsojo Eris.. - Taip, taip tikrai smagu, o šie plaukai tai ką žinau, pripratusi aš jau prie jų, nieko įspūdingo, - šyptelėjo grifė... Po šio atsakymo įsivyravo tyla, tačiau nelabai ilgam, Gabriella vėl ėmė šnekėti..
- Pirmieji egzaminai, ech, kiek atsimenu jaudinausi, tačiau buvo nemažai žmonių, kurie bandė mane nuraminti, tad paskui atsipalaidavau ir viskas, kai atsisėdau juos daryti, užduotys neatrodė sunkios, te reikėjo įjunkti vaizduotę. - Baigusi kalbėti Nihal nenorėjo būti tyloje, tad:
- O tu grynakraujė burtininkė ar ne? - norėdama pasmalsauti nutęsė Nihal ir nutylo..

*

Neprisijungęs Gabriella Zaun

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #43 Prieš 3 metus »
Kalbėti su kažkuo po ilgo laiko Gabriellai pasirodė tikras stebuklas. Juk jau ilgą laiką mergaitė nesikalbėjo su niekuom. Na kažkiek galbūt,tačiau labai minimaliai. Po ilgo laiko jai ir vėl patiko,kalbėti,klausinėti ir domėtis kitais,patiko klausyti kitų. O ganėtinai ilgai ji to neapkentė.
- Na,galbūt ir nesu. Bet tiesiog,dabar daug šneku ir beveik neleidžiu tau įsiterpti,maniau nusibos manęs klausyti ir tu pabėgsi,ar panašiai.. Na,arba išvis nuo supynės nustumsi,- šyptelėjo. - Visai smagu čia suptis,tiesa?
Minutėlę pasedėjus Gabriella išgirdo atsakymą į kitą savo klausimą.
- Na,galbūt. Iš tiesų,visai norėčiau kada ten nueiti. Jei tik nebūsiu užsiemusi,ar tu nebūsi galėsime nueiti... Na ir žinoma jeigu tu norėtum. Ar tu ten buvai kažkada nuėjusi? Kažin ji čia rimtai ar ji tik juokauja? Išvis,ar ten galima eiti? Ir vėl kiek nutilusi, Gabriella įkvepė ir pradėjo kalbėti:
- Na,tikiuosi viskas praeis gerai. Kalbu apie egzaminus. - Stojo tyla,tačiau neilgam. Gabriella išgirdo kitą mėlynplaukės Nihal klausimą:
- Na,ne. Mano tėtis buvo burtininkas,o mama buvo žiobarė. Turbūt net įsivaizduoti neįmanoma,kaip mama reagavo sužinojusi,kad mano tėtis burtininkas,- šyptelėjo. - O tu,grynakraujė? - paklausė mėlynplaukės pašnekovės.

*

Nihal Eris

Ats: Sūpynės
« Atsakymas #44 Prieš 3 metus »
Nihal Gabriella atrodė šiek tiek keistoka, nes šnekėjo nesustodama, tačiau čia pliusas, bet kai kurie jos išsireiškimai buvo tokie, kad nors lįsk gyvas į žemę..
- Žinai, tu juokinga, kaip galėčiau tave nustumti? Šiaip tu susižeistum ir tektu keliauti pas seselę.. manau to tikrai nenori? - šyptelėjo violetinių akių savininkė, tačiau jos akys atrodė vietomis mėlynos, kitą kartą matėsi jų kita spalva.. Tai priklausė turbūt nuo apšvietimo.. - Kaip kam turbūt, man nėra kažko įspūdingo suptis.. - be jokių išraiškų tarė grifė..
- Taip esu ten būvusi, tačiau labai trumpai.. nes turėjau reikalų, o jei tu rimtai nori, tai reiks laukt, kol visis suguls ir tada sliukinsim iš mokyklos.. - pakėlusi lupų kampučius šypsojosi Eris.. - Tai kaip lėksim? - dar kartą klaustelėjo mergina ir atsakė į paskutinį merginos klausimą..
- Taip, aš grynakraujė, o aš jau bandau įsivaizduoti, kaip reagavo tavo mama, - nusikikeno mėlynplaukė..