0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mila Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #225 Prieš 11 mėnesių »
Mila atėjo prie supynių ir pamatė mažą drakono kiaušinį.Ji nė kiek nenutuokė,kad pamatė drakono kiaušinį. Kas tai galėjo būti?
Galvojo ji.
Kiaušinis atrodė taip:
ryškios raudonos dėmės,o pats kiaušinis pradėjo svirduliuoti.Ir pradėjo skilinėti.Pagaliau iš kiaušinio išlindo mažas,gleivėtas drakoniukas.Jis pamažu pradėjo šlepsėti šviesia,tankia žole.Mila drakoniuką parsinešė namo.Atsikėlusi pamatė gražiai miegantį drakoniuką.Po mėnesio jis buvo ne be mažas drakoniukas,bet didelis drakonas.Mila gerai pagalvojusi sugalvojo jam vardą Laridas.Laridas buvo pats laimingiausias drakonas žemėje.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 79
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #226 Prieš 11 mėnesių »
Leticija kurį laiką tylėjo. Galvojo. Bet visai teisingo atsakymo nežinojo. O ir pasakoti apie tai, kad yra įvaikinta nenorėjo.
- Tiksliai nežinau. Bet jie visai pasikeitė, kai gavau laišką. Dabar manau, kad manęs nekenčia. - Tikrai taip ir atrodė. O ištarus tai garsiai nepalengvėjo. Anaiptol. Labai prislėgė kaltė, nežinia dėl ko. Ir baimė prarasti tėvus. Kažkodėl tikrieji tėvai mane paliko. Staiga susimąstė. Niekada seniau apie tai negalvojo. Paliko jie, paliks ir šitie. Panoro pabėgti į kokią ramią vietą ir paverkti. Bet susitramdė.
- Gal nesusitiksiu. Tikiuosi, kad niekada jų nesutiksiu. Bet negaliu jų pamiršti. Ypač dabar negaliu. Tie žmonės, ta mergina... - Jei viską papasakotų, tada paaiškėtų, kad ji įvaikinta. Todėl Letė pasakė.
- Jie tiesiog visi labai pykosi. O aš nežinau dėl ko. - Žinojo, bet pasakoti nenorėjo.
- Abejoju, kad man čia patiks. - Trumpai tarstelėjo, niekaip negalėjo įsivaizduoti, kad galėtų pamėgti šią mokyklą.
- Tai labai liūdna. Tu esi tu ir negali mokėti kažko, ką būdami tavo amžiaus mokėjo tavo tėvai. Išmoksi vėliau. - Tikrai ją užjautė dėl to, kad bando nekristi savo tėvams į akis ir kad jie Seviriną nuvertina.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • IV kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #227 Prieš 11 mėnesių »
Kaip matė šios mergaitės padėtis su tėvais taip pat buvo nekokia. Nors ir skyrėsi dauguma, bet siejo tai, kad tėvai abiejų mergaičių nemėgsta. Na, o tuomet Leticijai pasakius viso to pradžią Sevirina nebežinojo ką pridurti. Toks tėvų pasikeitimas tikrai gali liūdinti.
  - Na galbūt kada nors jie supras, - visgi atsakė, bet nežinojo ar pasirinko gerus žodžius. Bet apie tai kaip suprato švilpė sužinojo nedaug. Tikriausiai jai teko daug išgyventi.
  - Žinau, kad sunku pamiršti, bet nebus geriau nuolat dėl to liūdėti, - vėl atrodė, kad kalbėjo nesąmones, bet ji bent jau stengėsi ką nors atsakyti.
  - Kartais žmonės pykstasi. Normalu. - Vėl nusišneku... Sevirina susikrimto. Dabar ji tikrai supyks ar net pabėgs. Švilpė stengėsi tvardytis. Nors ir buvo sunku, bet Šviesiaplaukė taip nepasiduos.
  - Na galbūt kada nors patiks ir jeigu nebūsi viena, - tema apie kuria jau galėjo normaliau kalbėti, - patikėk daug kam vieniems būna liūdnoka ir gali nepatikti čia, bet daug smagiau, kai turi draugų.
  - Žinau, - priėmė Leticijos užuojautą, - tikrai manau, kad viską dar išmoksiu, tačiau net dabar neatspindžiu jiems tobulos dukros. Ir daugiau nebesistengiu. Vieną dieną išeisiu iš tų namų ir gyvensiu geriau, - būtent taip ir įsivaizdavo Seviriną savo ateitį, kurios labai laukė.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 79
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #228 Prieš 10 mėnesių »
- Tikiuosi, kada nors jie leis man grįžti namo ir supras, kad nesu šios vietos dalis. Aš apie tai negalvoju nuolatos. Pradėjau nuo dabar, kai atsiradau šioje mokykloje. - Bandė paaiškinti Leticija. Aišku, žmonės pykstasi. Bet ten. Ten buvo ne šiaip kivirčas.
- Žinau Sevirina, bet jie. Na, sunku paaiškinti. Turėčiau daug ką pasakoti. Nelabai noriu apie tai dabar kalbėti. Bet jie pykosi labai smarkiai. Ne šiaip paprastai. - Norėjosi, kad mergaitė dabar viską pamirštų ir norėjosi baigti šį pokalbį apie tokius sudėtingus dalykus. Draugų čia Letė nenorėjo. Ji nepasitikėjo magais. Bet to kažkaip nesinorėjo aiškinti šiai mergaitei. - Galbūt. - Tepasakė. - Ir teisingai. Ne tėvams tavo gyvenimą reikės nugyventi. - Ak, bet gi tada ir pati galėtų nekreipti dėmesio į jų nuomonę.
- Ar esi kada šokinėjusi nuo sūpynių? Va taip? - Ji įsisupo, kilo vis aukštyn. O tada, kai pasiekė aukščiausią tašką stryktelėjo nuo sūpynių. Ir nusklendusi nusileido ant žemės. Aišku, kad sklęsti padėjo magiškieji gebėjimai.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • IV kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #229 Prieš 10 mėnesių »
  - Na gal kadanors ir leis. Nežinau, - kalbėjo Sevirina nors manė kitaip. Paprastai kiek žinojo hogvartsą palikti nėra galima arba ji klydo.
  - Viskas gerai, jeigu nenori apie tai kalbėti, - ir nesitikėjo ko kito, kad pirmą kartą susitikusios Leticija viską pasakytų. Ir pati švilpiukė nenorėjo pasakotis net artimiems draugams apie vasaros nuotykius todėl suprato, kad ir ši grifiukė to daryti nenorėjo.
Na, bet dabar Sevirinai nesinorėjo kalbėtis apie tokius blogus dalykus. Ypač apsidžiaugė, kai Leticija pritarė įdėjai apie tėvus, o tuomet dar ir pasiūlė, kai ką linksmo.
  - Aha, esu, - šyptelėjo ir nužvelgė nušokant nuo sūpynių pirmakursę. Tuomet ir pati įsisupo kiek aukščiau ir nušoko. Vos nenukrito, bet nusileido ant kojų.
  - Galvojau nukrisiu, - pasakė grįždama prie sūpynių.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 79
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #230 Prieš 10 mėnesių »
Mergaitė pasijuto visai dėkinga, kad Sevirina nespaudė jos kalbėti. Jei būtų verčiama kalbėti, tai turėtų išeiti iš čia. O dabar visai nenorėjo to daryti.
- Man kartais irgi atrodo, kad nukrisiu. - Kalbėjo grįždama ir sėsdamasi ant sūpynių. - Bet išsilaikau. Palenktyniaukim kas toliau nušoks? - Pasiūlė vėl imdama suptis. Šiuo metu negalvojo ir iš viso niekada nemąstė, kad toks gražus ir grakštus šuoliukas yra magiškas. Kad magija padeda taip toli nusklęsti. Jei kas dabar tą pasakytų ji greičiausiai liautųsi šitaip daryti. Gal mergaitė ir numanė, kad dėl magijos gali skraidyti nuo sūpynių, bet stengėsi taip negalvoti. Juk ir žiobarų vaikai šokinėja nuo sūpynių, tik gal ne taip toli ir aukštai nusklendžia.
Dabar Letė mėgavosi vėju ir laisve, kuriuos suteikdavo smagus supimąsis sūpynėmis.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • IV kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #231 Prieš 9 mėnesius »
Sevirinai žinoma tikrai patiko kalbėtis, bet niekada nesiruošė versti tai daryti kitiems. Visgi per abu mokslo metus suprato, jog visi čia skirtingi ir su skirtingais poreikiais. Na, bet žaisti taip pat buvo puiku.
  - gerai, - klausydama Leticijos tarė ir grįžo prie sūpynių.
Buvo iš ties džiugu kaip jos nuo nekokio pokalbio priėjo prie žaidimų. Švilpiukė mielai suposi ir šokinėjo, o ypač, kai tai darė ne viena. Nors ir namuose yra sūpynės, bet ten suptis vienai Sevirinai atsibosdavo kartais.
Vėl atsisėdusi ant sūpynių pradėjo suptis. Visgi nusprendė kiek daugiau išsisupti, kad toliau nušoktų. Nelabai šį kart rūpėjo, kad gali susilaužyti koją ar abi. Nors kita vertus nereikėtų eiti į pamokas. Žinoma mergaitei visai patiko jos, bet nevisada, kai tekdavo daugiau mokintis. išsisupus ji vėl nušoko ir tikrai kiek toliau negu praeitą kartą ir atsistojo ant kojų. Tai stebino moksleivę dėl ko teko susimąstyti. Žinojo, kad gali magija padėti sklęsti, bet ar taip gerai, kad net padėjo nenugriūti dėl ko Sevirina buvo užtikrinta, kad tai atsitiks.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 79
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #232 Prieš 9 mėnesius »
Taip, tikrai gerai, kad ši mergaitė nebesiplėtė daugiau tose rimtose temose. Leticija kiek atsipalaidavo ir suposi bei po Sevirinos irgi nušoko nuo sūpynių.
- Geras, toli stryktelėjai. - Pagyrė mergaitę. Paskui jos suposi ir šokinėjo ir Leticijos nuotaika ganėtinai prasigiedrijo. Bent kurį laiką mergaitė nebekvaršino sau galvos dėl magijos, ateities, namų. Dėl nieko. Ji tiesiog vaikiškai džiūgavo ir žaidė.
Tada naujoji grifiukė išties nemąstė apie tai, kad laukia dar ilgi, ilgi pirmieji metai mokykloje. Nežinojo, kokie nusivylimai laukia dėl tėvų abejingumo. Tada ji nors ir nelaiminga dar manė, kad viskas pasibaigs ir galbūt ji grįš namo. Žodžiu tariant tai tebuvo mokslo metų pradžia, o tą vakarą ji tikrai smagiai leido laiką.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #233 Prieš 7 mėnesius »
     Paskutinei šiandienos pamokai, kuri buvo magiškų gyvūnų priežiūra, slenkant į galą (šiandien buvo nuobodžioji dalis - teorijos apie kažkokią žuvį plimpį perrašymas į sąsiuvinį), Nikolė bakstelėjo priešais sėdinčiam Eliotui į petį ir kai šis atsigręžė, parodė į laikrodį, kuris rodė minutę iki pamokos galo.
     - Lenktynės iki lauko durų po skambučio, - sušnypštė ir mirktelėjo. - Ei, Oliveri! Girdėjai? Tu įskaičiuotas, be išimčių.
     Rožinių plaukų savininkė paskubom susikrovė daiktus į kuprinę (O gal ją palikti? Be jos lengviau bėgti. Ai, koks skirtumas.) ir pasiruošė žemam startui. Suskambus varpui, Parker šoko iš suolo ir pasileido bėgte link klasės durų. Atšovė jas ir dėjo kojomis per koridorių prie laiptų. Paskubomis, peršokdama kelias pakopas Nikolė švilpė iš trečio aukšto žemyn, vis atsigręždama į brolius, kurie mynė ant kulnų.
     - Atsiprašau! Atsiprašau! - mergina lindo tarp koridoriumi vaikštančių mokinių. Gal pasiverst į ką nors? Greitą į mažą? Arba kokį erelį? Bet ne, nesąžininga! Finišo tiesiojoje prie atvirų durų į lauką mergina spaudė paskutines jėgas, bet Eliotas, jaunas ir stiprus, prašvilpė pirmas. Ištrūkusi į lauką su abiem dvyniais, Nikolė krito ant žolės ir juokėsi bandydama atgauti kvapą.
     - Geras, ane? - po poros minučių, kai visi jau kvėpavo normaliai ir pulsas buvo nukritęs, Nikolė pasiūlė idėją: - Gal traukiam link sūpynių?
     Ir staigiai pašokusi nuo žemės vėl pasileido link sūpynių. Šį kartą jas palietė pirmoji. Labai galimai, nes broliams prireikė laiko susivokti ir pakilti nuo žemės.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 613
  • Taškai: 158
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #234 Prieš 7 mėnesius »
Pamoka buvo siaubingai nuobodi, o viską dar labiau pablogino tai, kad Džefas susirgo, o su Maiklu prieš porą dienų juodai susipyko. Taigi Eliotas be nuotaikos sėdėjo klasėje ir apsimetė, kad kažką perrašinėja į sąsiuvinį. Tai taip beprasmiška - prireikus gali paskaityti ir Oliverio užrašus.
Nuotaiką pataisė už jo sėdinti Nikolė. Jos pasiūlymas patiko, ir trylikos sulaukęs berniukas norėjo lenktynes pradėti čia ir dabar. Deja, reikėjo ištverti visą minutę, kol nuskambės nelemtas varpas, o jau tada jis leidosi koridoriais. Girdėjo vyresnės merginos atsiprašymus, bet pats nesivargino to daryti. Kaip ir dirstelėti, ar Oliveris bėga kartu su jais.
Lenktynes laimėjęs Eliotas patenkintas griuvo šalia Nikolės. Džiaugėsi, kad gerokai vyresnė mergina vis dar su jais bendrauja. Tiesą sakant, nežinojo, kuriam tiksliai ji kurse, bet vylėsi, kad ne septintame. Jos galima visko išklausinėti, ir kada nors jis būtinai tą padarys. Kodėl ne šiandien?
- Ei, palauk! - riktelėjo, kai Nikolė vėl pasileido bėgte. Pašoko ant kojų, tačiau šį kartą nespėjo jos pasivyti. Nutaręs, kad taip nutiko tik dėl jos itin staigaus starto, Eliotas skubiai klestelėjo ant sūpynių ir nusijuokė.
- Iš kur tu tokia greita? - paklausė.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 802
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #235 Prieš 7 mėnesius »
Artėjo egzaminai, bet Eliotas vis tiek neatrodė nusiteikęs mokytis. Na taip, šiandien sėdėjo šalia, bet tikrai ne todėl, kad norėjo pabūti kartu. Vienas draugas susirgo, o kodėl jis nesėdi su Maiklu, Oliveris nežinojo. Pats ramiai atliko pamokos užduotį, o išgirdęs Nikolės pasiūlymą Eliotui visai nusiminė. Neabejojo būsiąs pamirštas, tad kai mergina kreipėsi ir į jį, pradžiugo. Tiesa, lenktyniauti visai nenorėjo, bet jeigu kas nors kviečia ką nors nuveikti, negalima atsisakyti. Taigi su gerokai mažiau entuziazmo nei brolis, bet vis tiek po skambučio pasileido paskui jį ir Nikolę. Žinoma, atbėgo paskutinis, tačiau visai dėl to nenusiminė.
Stovėjo šalia brolio ir merginos ir giliai kvėpavo. Nežinojo, ką veiks dabar, bet jeigu darys tai kartu su dvyniu, tikrai nesiskųs. Nikolė jiems neleis lįsti į pernelyg didelius pavojus. Įvykis žiemą vis dar gąsdino, bet Oliveris visai dėl to nepyko ant brolio. Pernelyg jį mylėjo.
Į pasiūlymą eiti prie sūpynių tik linktelėjo, bet daugiau nebėgo. Žinojo nesąs toks jau sportiškas, tad atėjo lengvu žingsniu. Atsisėdo ant žolės priešais sūpynes ir tarsi laukė, kol veiklą pasiūlys kiti. Jis šioje trijulėje tikrai nebuvo plepiausias.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #236 Prieš 7 mėnesius »
     - Na... nesu aštuoniasdešimtmetė močiutė, kad nepabėgiočiau, - nusijuokė rožinių plaukų savininkė ir nusibraukė nuo kaktos varvantį prakaitą. - Be to, mėgstu aktyviai leisti laisvalaikį, kaip matai. Myliu kvidičą. O jums jis patinka? Oliveri, kaip tu mėgsti leisti laisvą laiką?
     Nikolė nenorėjo, kad Oliveris jaustųsi ar liktų užmirštas, o jis nebuvo tas, kuris labai veržiasi į pokalbius neįtrauktas, tad mergina dėjo daug pastangų, kad berniukas jaustųsi gerai. Be to, atsakymas tikrai domino. Gal Oliveris mėgsta mokytis? Gal Nikolė jam galės padėti kada? O ką Eliotas? Varniukė neabejojo, kad brolis mėgsta laiką leisti gerokai energingiau. Nikolė buvo tarsi jų abiejų junginys - turėjo ir tų ramių savybių mokimuisi, bet taip pat ir pakvaišusę sielą išdykauti.
     - Ei, gal norit ko nors užkąsti? Aš tikrai išalkau po pamokos. Gal kuris norit pabandyti Accio kerus?
     Septyniolkkmetė nebuvo tikra, kuriame kurse šie kerai buvo mokomi. Kartais ne ketvirtame?.. Tačiau neabejojo, kad jei dvyniai turės entuziazmo, galės jiems padėti.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 613
  • Taškai: 158
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #237 Prieš 7 mėnesius »
Nikolės atsakymas privertė susimąstyti. Eliotas prisiminė tą pokalbį su tėčiu. Jie močiutės tarsi neturi. Vis dėlto per ilgai mąstyti šiam berniukui tikrai nebuvo būdinga, tad jis plačiai išsišiepė.
- Kai man bus aštuoniasdešimt, aš būsiu labai greitas! - patenkintas pareiškė ir skubiai atsakė į klausimą: - Kvidičas yra nuostabu! Mėgstu ir futbolą, bet kvidičas daug geriau! Kartą su tėčiu ir Oliveriu buvome tikrose rungtynėse stadione. Ne mokyklinėse, bet tikrose! Labai patiko.
Mielai būtų plepėjęs ir plepėjęs, bet pradėjo stipriau suptis, tad gali būti, kad niekas jo nė neišgirs. Tiesa, naujas klausimas sudomino, ir Eliotas skubiai nušoko nuo sūpynių.
- Maistas?! - laimingas šūktelėjo jis ir apsidairė. Kur Nikolė gali jį laikyti? Ir argi į pamokas galima neštis maistą? Kodėl tada anksčiau to nedarė? Žinojo, kad būtinai ištaisys tą klaidą, o dabar išsitraukė lazdelę. Kerus jis visada mielai išbandys, tačiau šių dar neteko girdėti.
- O ką jie daro? Paruošia maistą? O galima iš akmens padaryti maistą? O gal tu keisdama išvaizdą gali pavirsti ir maistu? - užpylė klausimais merginą. Iškėlė lazdelę ir nusiteikė šmaukštelėti kokiais nors šauniais kerais. Kokiais, kol kas nežinojo, mat Nikolės paminėtas burtažodis jau spėjo išnykti iš galvos.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 802
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #238 Prieš 7 mėnesius »
Jis tikrai nuobodus. Eliotas puikiai sutarė su Nikole, o štai jis čia visai netinka. Taip, mergina kalbėjo ir su juo, bet turbūt darė tą tik dėl to, kad yra mandagi. Kažin ar jai smagu kalbėti su tokiu tyleniu kaip jis.
- Man nepatiko tos rungtynės, - prisipažino berniukas ir gūžtelėjo pečiais. Tiesa, nesakė, kas būtent sukėlė didžiausią siaubą. Apie triukšmo baimę kam nors pasakoti buvo labai gėda. - O man labiausiai patinka piešti ir ką nors konstruoti. Po Velykų atostogų su Miriam atsivežėme Lego.
Tiesa, dar nebuvo laiko jo pastatyti - reikėjo ruoštis artėjantiems egzaminams. Bet būtinai tą padarys. Ką gali žinoti, gal ir Nikolei tai įdomu?
Atrodė, kad Eliotas tuo išskris, o tai šiek tiek gąsdino. Laimei, jis sėkmingai nulipo ant žemės ir, žinoma, susidomėjo maistu. Panašu, kad jis accio burtažodžio nežinojo, tad Oliveris gana išdidžiai paaiškino:
- Tas burtažodis pakviečia kokį nors daiktą. Mes jo dar nesimokėme, bet aš norėčiau pabandyti, - droviai pratarė Nikolei. Neabejojo, kad ir Eliotas to norės. Žinoma, jau uždavė krūvą klausimų (kai kurie netgi buvo itin įdomūs), bet vis tiek bandys. Ir jam, aišku, pasiseks žymiai geriau.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sūpynės
« Atsakymas #239 Prieš 7 mėnesius »
     - Rimtai? Geras! Sveikinu, tai puiki patirtis! Mano tėtis labai garsus kvidičininkas (gal teko apie jį girdėti? Brajenas Parker), tai man daug kartų tekę būti panašiose rungtynėse! Svajoju baigusi Hogvartsą tapti profesionale kvidičininke! - tuomet Nikolė išgirdo Oliverio pasisakymą. - Ak, Oliveri, kažkas nutiko? Kodėl nepatiko? Ar tiesiog nemėgsti kvidičo? Viskas gerai, ne visi mėgstame vienodus dalykus. Ką tu mėgsti? Lego? Geras! Esu apie juos girdėjusi iš močiutės, bet niekada nebandžiau. Gal leisi pamėginti, būtų tikrai labai įdomu! O ir piešti labai mėgstu, namie esu išpiešusi kambario sienas, jei kada norėsi, galėsiu parodyti. Judu esate labai laukiami pas mane namuose kaip svečiai. Gyvenu čia pat, Kiauliasodyje. Kitais metais galėsime ten nuvaryti ir kokį laisvą savaitgalį, jei jums tėvai pasirašys leidimus.
     Berniukams užsikabinus už Accio kerų, Nikolė liko labai patenkinta.
     - Šaunuolis, Oliveri, tu visiškai teisus! Iš kur žinai apie šį burtažodį?
     Rožinių plaukų savininkė, kurios plaukai, dėl nepaaiškinamų priežasčių, akimirksniu nusidažė rudai, išsitraukė lazdelę ir palaukė, kol tą padarys ir dvyniai.
     - Tai va taip va, - Parker atliko judesį. - Toks lazdelės mostas - pabandykite. O norint burtažodžiu pasinaudoti, reikia sakyti Accio ir daiktą, kurį norite pakviesti. Pavyzdžiui: Accio 3 šokoladiniai keksiukai iš virtuvės!
     Po poros minučių pro duris į lauką išskirdo trys, dailiai elfų iškepti keksiukai ir nugulė merginai į rankas.
     - Vaišinkitės! - Nikolė suleido dantis į savąjį. - Daiktą prisikviesite daug lengviau, jei tiksliai žinosit kur jis yra ir matysite jį mintyse. Kuo didesnis atstumas, tuo sunkiau, tačiau labai gerai įvaldžius burtažodį, galėčiau prisikviesti ką nors ir iš Afrikos.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti