0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 778
  • Taškai: 82
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #195 Prieš 11 mėnesių »
Šį kartą dėl pokšto susitarė abu. Tereikėjo rasti kokį nors mokinį, su kuriuo dar neteko bendrauti. Žinoma, Eliotas norėjo pokštą iškrėsti su profesoriumi, bet, laimei, Oliveriui, pavyko jį atkalbėti. Jis čia atvyko mokytis, o ne erzinti profesorių, taip elgtis negalima.
Taigi dabar berniukas neskubėdamas ėjo taku ir laukė ko nors pasirodant. Buvo šiek tiek nejauku. Eliotui geriau sekasi bendrauti, tad jis, Oliveris, labai gali viską sugadinti. Bet gal brolis per daug nepyks? Bene sunkiausia dalis buvo nežvilgčioti ieškant brolio. Tai viską sugadintų. Oliveris privalėjo atrodyti esąs nerūpestingas ir viskuo patenkintas. Tik kad taip visai nebuvo - jis vis dar norėjo namo. Atrodė, kad praėjus kažkiek laiko apsipras ir nebesvajos apie tai, kaip grįžta pas mamą ir tėtį, tačiau laikas ėjo, o niekas nesikeitė. Taigi Oliveris takeliu žingsniavo ne laimingas ir viskuo patenkintas, o nusiminęs ir įsitempęs.

*

Neprisijungęs Andrew Link Grey Vilson

  • II kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #196 Prieš 10 mėnesių »
Antrakursis mėgavosi šilta saulėta rudens diena, jo basos kojos nardė po šiltą smėlį. Nuotaika buvo gana gera, basam vaikščioti kieme buvo kažkas tobulo. Mintyse vis dar pasirodydavo tas momentas kai Astrida mirė. Mergaitės kuri jam patiko nebėra. Nors ir praėjo daug laiko nuo to kai nutiko ši tragedija Andrew vis tiek tai prisimindavo, kaip žiaurų dalyką kuris jį sutraumavo. Visgi matyti kaip žmogus kuris tau patinka miršta ir negalėti nieko padaryti yra kažkas žiauraus. Diena jau ėjo į pabaigą, saulė vis dar buvo danguje, bet nebešildė taip kaip prieš pora valandų. Rudaplaukis mojavo lazdelę naudodamas visokius jam žinomus kerus, jis taip praktikavosi. Didžioji dalis pavykdavo, bet būdavo ir tokių kurių nepavyksta išburti niekaip, kad ir kaip jis besistengtų. Bet jis tik antrakursis, nieko daugiau. Šiek tiek toliau Andrew pastebėjo kažkokį mokinį.
Tik klausimas kas jis?


He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #197 Prieš 6 mėnesius »
Šiltą dieną jie su Eion vaikščiojo kieme ir kalbėjosi apie šį bei tą. Dabar ėjo kažkokiu keliuku. Švietė saulė, čiulbėjo paukščiai. Gamta visiškai pabudo. Girdėjosi, kaip tyliai čiurlena upelis. O tolumoje aišku šurmuliavo tokia idile besimėgaujantys mokiniai.
- Ar girdėjai apie tą koncertą, kuris vyks birželio aštuntą Kiauliasodyje? - Užklausė. Birželis aišku penktakursiams atneša egzaminus. Bet gal vieną vakarą pailsėti nuo jų ir praverstų. Pats nežinojo ar eis šiais metais. Gal ir ne. Timočio nelabai norėjo palikti. O vestis jį į triukšmingą koncertą atrodė nelabai kokia mintis. Kažin ar jam labai patiktų garsi muzika, šūkavimai ir daug nepažįstamų žmonių siaučiančių aplinkui. Aplamai šiais metais Auris ir taip daug kur išeidavo. Šiais metais jau gyveno ne taip ramiai, kaip praeitais ar užpraeitais. O dar tos kojos. Hileriai kažką aiškino jam apie ramentus ir panašiai. Ir apie savęs tausojimą. Ir apie tai, kad dar tikrai reiktų pagulėti ligoninėje. Bet pirma, jis turėjo krūvą reikalų. O antra, gali paeiti ir be ramentų. O trečia, ligoninėje buvo pragariškai nuobodu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 870
  • Taškai: 77
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #198 Prieš 6 mėnesius »
Gyvenimas sudėtingas. Žinia, kas yra tikrieji tėvai, Eion prislėgė. Smūgis buvo toks stiprus, kad vaikinukas labai pasikeitė. Atrodė, kad viskas, ko pasiekė nuo praėjusios vasaros, subyrėjo į dulkes. Ką jau kalbėti apie kaltę, nes tik per jį nukentėjo žmogus, kurį laikė tėčiu. Vis dėlto per laiką Eion pasijuto kiek geriau. Vis dėlto eidamas šalia Aurio įtarė, kad ir vėl kalbėsis ta tema. Jos nebenorėjo liesti, tik bijojo tai pasakyti. Kodėl jam turi taip nesisekti? Geriau jau būtų nežinojęs, kas toks yra. Dabar net savo vardo nežino.
Eion buvo taip įsitikinęs, kad kalbės apie tėvus ir panašius dalykus, kad klausimas gerokai nustebino. Vaikinukas sustojęs pakėlė akis į Aurį ir nieko nesakė. Žinoma, apie koncertą girdėjo, bet negalvojo į jį eiti. Na taip, gal ir būtų smagu, bet jis tiesiog negali ir vėl neišlaikyti egzaminų. Ir taip šiemet mokosi gerokai mažiau nei pernai. Aišku, mokėsi, bet tikrai nesėdėdavo iki išnaktų.
- Girdėjau. Visi apie tai kalba, - atsakė į klausimą vis dar spėliodamas, kas čia slypi. Auris jeigu eis, tai turbūt su Erka. O gal Timočiu. Kažin ar norės eiti su juo. Atrodė, kad tai visai ne toks muzikos stilius, kuris patiktų jiems. - Ar ketini eiti? - dar paklausė tėčio. Vis dar stovėjo vietoje - kažkodėl vienu metu ir galvoti, kas čia vyksta, ir eiti pasidarė pernelyg sudėtinga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Eion Faolán Bláán Breathnach »
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #199 Prieš 6 mėnesius »
- Ne. Šį kartą manau praleisiu. Nenoriu ten temptis Timočio. Bet tu galėtum nueiti. Tau praverstų atsipalaiduoti. - Senkleris sustojo. Gal ir nieko būtų dabar prisėsti. Bet Eion, kuris jau ir taip pergyveno dėl visko nenorėjo rodyti, kad jam dar toloka iki savo sveikosios versijos.
- Galėtum ką nors pakviesti. Tarkim. - Auris ėmė šypsotis. - Tarkim panelę Atheną OConnor. Man pasirodė, kad judu visai neblogai sutariat. - Matydavo juos kartu savo pamokose. Eion tikrai reikia pabūti su kažkuo savo amžiaus, su draugais. Jam reikėtų pasiausti, atsipalaiduoti nuo visko. Nuo to, kas jį užgriuvo pastaruoju metu. Auris nei už ką nesutiko likti toje ligoninėje, nors jį ir stengėsi įkalbėti. Bet kaip jis būtų galėjęs ten likti? Nenorėjo būti šitaip toli nuo vaikinuko po šitų įvykių. Tai buvo viena iš didžiausių, turbūt didžiausia priežastis, kodėl aršiai ginčijosi su gydančiu hileriu ir pagaliau  buvo išrašytas. Ir jam žinoma buvo prigrasinta, kad nebandytų daug vaikščioti, persidirbti ar panašiai. Kad į mokyklos ligoninę bus nusiųstas eliksyras ir kad Auris jį gertų kelis kartus per dieną. Ir kad jei pradėtų skaudėti kojas, jis privalės grįžti į ligoninę. Arba jei imtų svaigti galva. Arba jeigu jaustųsi didelis silpnumas ir nuovargis. Kol kas nieko tragedingo nevyko ir grįžti į ligoninę jis tikrai nesiruošė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 870
  • Taškai: 77
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #200 Prieš 6 mėnesius »
Jeigu Auris ten neis, kodėl jie apie tai kalba? Pats Eion nė už ką ten neis. Po susidūrimo toje oloje jis bijojo ir koją kelti į Kiauliasodį. Negi Auris tikrai nori, kad jis ten eitų?
- Nenoriu, - sumurmėjo nutaręs nesakyti, kad bijo rodytis miestelyje. Į mokyklą tie pabaisos gal ir neįsiverš, bet kas žino, ar jų nebus koncerte? O štai tėčiui paminėjus Atheną vaikinukas tirštai išraudo. Taip, jie kartais dirbdavo kartu. Kartais netgi praeidavo koridoriumi. Bet negi jis pastebėjo? Kai prieš milijoną metų kalbėjo apie merginas, tada galvojo visai apie kitą. O gal Auris galvoja, kad jam tada patiko Athena?
- Manai, kad ji su manim eitų? - sutrikęs paklausė. Ne, tikrai neis į miestelį. O dabar jokia mergina niekur su juo nenorės eiti. O ir kas norėtų, kai paaiškėjo, kas yra jo tėvai? Žinoma, šito niekam nepasakojo, bet nuo to nebuvo geriau.
- Ne, aš geriau liksiu Hogvartse, - dar pridūrė taip nejučia išsiduodamas, kad gerokai prisibijo palikti saugią pilį.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #201 Prieš 6 mėnesius »
- Suprantu, kad nesijauti labai laimingas. Bet ten bus daug žmonių, muzika. Daug tavo amžiaus paauglių. Gal prasiblaškytum kažkiek. - Kodėl viskas negalėtų būti paprasta. Jie štai galėtų kalbėti apie pamokas, koncertus, pirmas simpatijas, o taip. Šitokie nuraudę vaikinuko skruostai kalbėjo patys už save.
- O kodėl ne. Manau eitų su tavimi. Smagiai pasibūtumėt ten. Galėtum jai papasakoti kaip pats groji gitara. - Bet ne. Atsiranda visokie psichai ir viską sugadina. Kokio velnio atsigrūdo tie du?
- Ar nedrąsu išeiti iš mokyklos? - Švelniai paklausė. - Eion, į tokią vietą jie niekada neis. Jų ieško aurorai. Taip nuošaliai susitikti irgi norėjo todėl, kad nenorėjo niekam rodytis. Nebijok jų. Leisk sau gyventi toliau. - Prakeiktieji. Nieko, juos reikės iškasti iš po žemių ir vieną kartą baigti visam laikui. Rolandas jam padės. Dabar jau tą žinojo. Bus sustiprinta jų paieška ir vieną dieną jie atsiras Askabane visam laikui.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 870
  • Taškai: 77
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #202 Prieš 6 mėnesius »
Daug žmonių. Kaip tik šito Eion norėjo mažiausiai. Vien mintis, kad bus tarp žmonių, kėlė pasibjaurėjimą. Jis tiesiog nebegali tarp jų būti. Yra pernelyg purvinas.
- Aš net nežinau tos grupės. Gal jie man nė nepatiktų, - pabandė pateikti naują argumentą. Taip, gal Auris ir teisus. Gal praverstų prasiblaškyti. Bet eiti į Kiauliasodį Eion tikrai neketino. Tiesa, nenorėjo taip paprastai išsiduoti. Bent jau tėčiui nenorėjo pasirodyti esąs bailys.
- Jeigu aš ją kviesčiau, turėčiau nupirkti bilietą. O tai reiškia, kad tu už jį sumokėtum. Jeigu kas nors sužinos, pradės aiškinti, kad tada turi nupirkti bilietus visiems norintiems mokiniams. Aš negaliu, - dar bandė priešintis Eion. Tiesa, apie gitarą tikrai galėtų papasakoti. Gal tada pasirodytų esąs įdomesnis? Vis dėlto tą galima padaryti ir saugiai esant mokykloje.
Ir štai Auris viską suprato. Turbūt matė jį kiaurai ir puikiai žino, kad jis, Eion, yra gerokai išsigandęs. Vaikinukas linktelėjo ir netyčia ištarė:
- Aš nebenoriu gyventi...
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #203 Prieš 6 mėnesius »
- Na gerai. Gali būti. Bet ar nenorėtum praleisti daugiau laiko su Athena? - Auris nusijuokė. - Kas galėtų sužinoti ir iš kur? Jei nepasakotum iš kur turi du bilietus, tai niekas ir nežinotų. O gal tu pats susitaupei pinigų iš kišianpinigių ir pirkai juos. Ne, jei tu nenori ten eiti ir nereikia. Galima ir kitaip kažkaip praleisti laiką. Tiesiog kartais labai gera pakeisti aplinką, tiesiog pasilinksminti. - Tolimesni jo žodžiai privertė sustoti.
- Eion, na pažvelk kaip viskas aplinkui nuostabu. Koks gražus pasaulis. - Apvedė ranka ratu. - Viskas bunda, žydi, šviečia saulė, laukia atostogos. Viskas yra gerai. O tie žmonės. Niekuo nesi su jais susijęs. Jie nieko apie tave nežino, nepažįsta ir išvis jie yra niekas. Dėl tokių žmonių nereikia sustoti Eion. - Jis trumpam apglėbė vaikinuką ir pasakė. - Viskas tau dar prieš akis Eion. Gali pasiekti ko tik panorėsi.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 870
  • Taškai: 77
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #204 Prieš 6 mėnesius »
Ar tokia yra tėčio pareiga? Bandyti supiršti sūnų su kažkokia mergina? Laimei, nieko panašaus į tai nevyko tada, kai Eion įtarė esą jam patinka Rebecca. Dabar viskas kitaip, nors tokie Aurio pasiūlymai vis tiek buvo nejaukūs.
- Nežinau, - sumurmėjo ir nutarė pasukti pokalbį patogesne linkme. - Bet geriau tu nueik į koncertą. Galit nueiti abu su Erka. Dabar, kai leidi laiką su manim, su Timočiu, jūs gal visai nepasišnekat. Aš pabūsiu su Timočiu, o jūs nueikit pasiklausyti muzikos.
Auris ir vėl bandė jį raminti ir guosti. Bet buvo visiškai neteisus. Eion netgi labai susijęs su tais baisiais žmonėmis. Bet daugiau apie juos nieko nesakė. Svarstė, kad gal ir verta nueiti į tą koncertą. Gal tikrai jis padėtų užsimiršti? Vis dėlto savo noru dar kartą lankytis Kiauliasodyje jis tiesiog neprisivers. Tie vadinamieji tėvai ne tik visiškai suniokojo jo vaikystę, bet ir atėmė galimybę lankytis burtininkų miestelyje.
Eion nuleido galvą ir nieko nebesakė. Žaizdos, kurią atvėrė paskutinių savaičių išgyvenimai, taip paprastai neišgydysi.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #205 Prieš 5 mėnesius »
Po šimts. Kaip čia dabar išsisukti. Auris nelabai galėjo eiti į koncertą. Galybė žmonių ir tie ramentai ir jo kojos dabar nelabai derėjo. Bet jei ką panašaus pasakytų, tai Eion vėl imtų save kaltinti. Greičiausiai. O ir šiaip nesinorėjo vėl vakarui palikti Timočio vieno.
- Kad gal nelabai čia mano grupė. - Pradėjo suktis iš padėties. Gal jam jie ir patiktų, bet čia atrodė pats nekalčiausias pasiteisinimas.
- Aš tik šiaip pasiūliau. Pagalvojau, kad reiktų tau kaip nors nuimti įtampą, muzika kartais padeda. Bet juk tu neprivalai kažkur dabar eiti jeigu nenori. - Eion atrodė nusiminęs. Ir Auris taip norėjo atsukti laiką atgal. Jis stovėjo apkabinęs vaikinuką ir kalbėjo.
- Taip, reikia laiko, kad galėtum su viskuo susigyventi. Bet tai, kas ten dėjosi ne tavo kaltė. Tai jų pasirinkimas. Labai žiaurus pasirinkimas. Bet ne tavo. Tu gali viską daryti visai kitaip, nei jie. - Aš neleisiu, kad jie įkalintų Eion šitoje būsenoje. Piktai galvojo apie buvusius bendražygius.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 870
  • Taškai: 77
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #206 Prieš 5 mėnesius »
Ar Auriui tikrai nepatinka ta grupė, ar yra kokia kita priežastis, kodėl jis taip nenori į tą koncertą? Pats Eion tikrai pabūtų su Timočiu ir tikėjosi, kad tėtis tai žino. Bet, žinoma, neketino versti. Jeigu tik Auris nedarys to paties. O jis, regis, ir nesiruošė to daryti.
- Galim tada niekas neiti, - ramiai pasakė, nors ar ten rodysis Erka, jam rūpėjo mažiausiai. Tik to, žinoma, garsiai nesakė. Norėjo geriau su ja sutarti. Dėl tėčio. Bet tiesiog juto, kad to niekada nebus, tad turbūt neverta nė stengtis.
- Aš geriau liksiu mokykloje ir pasimokysiu. O į kokį koncertą ar renginį galėsime nueiti vasarą. Su Timočiu, - dar pasakė. Leidosi apkabinamas. Dabar šis veiksmas jau ne gąsdino, o kaip tik ramino. Nors Auris stipriai nukentėjo, vis tiek buvo šalia.
- Tiesiog noriu pamiršti, kad jie iš viso egzistuoja, - tyliai ištarė ir pradėjo mąstyti apie atminties pakeitimo kerus. Bet ne, jų geriau nenaudoti - jeigu dar kada susitiks su tais pabaisomis, geriau prisiminti, kas jie tokie ir kaip paveikė jo gyvenimą. Kad būtent jie tą gyvenimą ir suteikė, Eion labai stengėsi negalvoti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Smėlėtas takas
« Atsakymas #207 Prieš 5 mėnesius »
Atrodo išsisukti pavyko sėkmingai. Tai jau ne. Kalčių krauti vaikinukui Auris nenorėjo.
- Na gerai. Kaip nori. O vasarą aišku eisime kur nors. Būtinai. - Tik žinoma kaip visada negalėjo negalvoti apie Eion ir Erką. Įsivaizdavo, kad gal jam susirgus jie suartės, bet... Tai visai nesisprendė.
- Ir gerai. Nereikia apie juos galvoti. Žinok visada po tokio sunkaus periodo ateina ir kas nors gero. Tikrai. - Jie patraukė tolyn tuo takeliu kalbėdamiesi dar apie kažką. Senkleris svarstė apie vasarą. Jei tie nesirodys gal pavyks smagiai ją praleisti. Gal net kada visi galėtų su Linėja susitikti. Jie visi. Žinoma, ligoninėje labai tikėjosi, kad išgirdusi tą visą jo istoriją ji išeis. Auris norėjo, kad ji būtų kuo toliau nuo Dolohovų, kurie kada nors tikrai vėl pasirodys. Bet ji liko. Gal ir gerai. Prakeikti Dolohovai ir jo gyvenimo klaidos negali atriboti nuo visų mylimų žmonių. Aš visada išsisuku. Mėgino įteigti sau. Dabar irgi pasiseks. Ir viskas mums visiems bus gerai.