[Timotis Senkleris]

- Išsipurvinsi drabužius, - pasakė Timotis, kai Eion atsisėdo ant žemės.
O paskui šviesiaplaukis ilgai šnekėjo. Tai nebuvo įprasta, mat Timotis ir Eion nesišnekėdavo labai daug. Dažnai jie galėdavo būti tyloje, tačiau ta tyla anaiptol Timočio neslėgdavo, ji būdavo jauki ir saugi. Jam patiko tiesiog būti su Eion. Patiko turėti brolį. Bet berniukai darželyje jam išaiškino, jog jiedu niekada nebuvo ir nebus broliai.
- Mes tiesiog negalime būti broliais, - liūdnai pasakė Timotis ir nuleido galvą. - Brolis yra tas, kurio mama ir tėtis tie patys arba bent vienas iš jų. Ir Auris man nėra labai tikras brolis. Mano mama nėra jo mama. Aš noriu, kad mes būtume broliais. Bet negalim, - tai sakydamas vaikas susigraudino. - Jei būtum mano brolis, vis tiek paskųstum? - akimirkai pažvelgė Eion į akis.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Argi dabar drabužiai yra svarbiausias dalykas? Jeigu tik galėtų laikyti Timotį broliuku, išterliotų ir šituos, ir visus kitus turimus daiktus. Bet negi jam taip svarbu, kad šis mažiukas būtų jo brolis? Pasirodo, taip. Ir kaip tik tą jis ir bandė įrodyti.
Timočio atsakymas įskaudino. Negi jam taip svarbu "taisyklės"? O gal tada, kai jie sutarė būsiantis broliais, vaikas nieko nė nesuprato? Apėmė pyktis. Jeigu šis pasikeitimas tikrai atsirado darželyje, jis privalo "skųsti".
- Aš esu tavo brolis. Kaip ir tu esi mano brolis. Ir man nesvarbu, ką sako kiti, - kuo užtikrinčiau ištarė Eion, nors jautėsi toli gražu ne taip tvirtai. Jeigu jau devynmetis mažius sako, kad jie ne broliai, gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis.
- Dabar tu man pasakyk, - rėžė Eion ir atsistojo. Žvelgė į broliuką (?), nors vylėsi neišgąsdinsiantis. - Man neįdomu, ką sako kiti. Ar tai būtų Auris, ar tai būtų tavo draugai iš darželio, ar tai būtų bet kas kitas. Bet atsakyk, ką galvoji tu. Ar aš tikrai nesu tavo brolis?
Žvilgsnis varstė vaiką ir tarsi bylojo: viskas priklauso tik nuo tavęs. Jeigu manęs atsisakysi, tai bus neištaisoma.

[Timotis Senkleris]

Eion pasakė, kad yra Timočio brolis. Pasakė tai tvirtai, užtikrintai. Berniuko širdelėje kažkas sukirbėjo. Jis labai norėjo, kad jie būtų broliai. Tiksliau, jis ir galvojo, kad jie yra broliai. Iki tol, kol darželyje suprato, jog visai ne. Bet juk Eion didesnis, todėl daugiau žino? Tai gal vis tik jie tikrai broliai?
Eion neatsakė į klausimą apie tai, ar paskųstų Timotį, jeigu jie būtų broliai. Šita tema berniukui buvo labai svarbi, bet jos liesti, aišku, jis daugiau nedrįso. Tiesa, jam labiau rūpėjo ne tai, kad Auris nesužinotų, o jo ir Eion ryšys. Kita vertus, neskundžia ne tik broliai, bet ir draugai. Nejau Eion negalės būti bent jo draugu?
Timotis ir raukėsi, ir graudinosi. Jam nepatiko, kad Eion pyksta. Bet vaikas nieko negalėjo padaryti. Jų tėvai skirtingi ir viskas.
- Aš noriu, kad būtum mano brolis! - gana emocingai atsakė. - Aš labai noriu, bet berniukai darželyje sako, kad tu nesi! Kad niekada nebuvai, nesi ir ne... neb-būsi...
Ir jis neatlaikė, pravirko, nes buvo labai skaudu. Norėjo apkabinti brolį Eion, tačiau nesijautė galįs tai padaryti. Eion pyko, be to, pasirodo, jis skundikas...

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Kada jis pagaliau suras tuos du monstrus? Pasmaugs juos plikomis rankomis. Kodėl turėjo viską sugriauti? Žinoma, darželyje niekas negalėjo žinoti, kas yra tikrieji Eion tėvai, bet tai jam nerūpėjo. Įsikalė į galvą, kad Timotis kalba tai, ką kalba, dėl to, kad (buvęs?) brolis, pasirodo, yra monstras. Tik ką daryti, kad mažiau skaudėtų?
- Kodėl aš nesu tavo brolis? - kuo ramiau paklausė, nors viduje viskas virė taip, kad norėjosi viską daužyti. - Tam turi būti priežastis. "Nes taip sakė berniukai darželyje" nėra priežastis. Jie tau turėjo pasakyti, kodėl aš tau ne brolis. Tiksliai pasakyk man, ką jie tau sakė, tada aš viską paaiškinsiu.
Nors ką čia paaiškinti? Kad jie teisūs, nes Timotis vertas daug geresnio brolio? Kad jis, Eion, atleidžia broliuką nuo susitarimo, nes kitu atveju anksčiau ar vėliau jį nuskriaus?
Ašaros suspaudė širdį, ir Eion atsitūpęs prie vaiko jį apkabino. Jautėsi baisiai, bet nebežinojo, ką galėtų padaryti. Jeigu tik Timotis sugebės atsakyti į klausimą, galbūt bus galima bent jau bandyti pataisyti šitą klaikią situaciją.

[Timotis Senkleris]

Eion apkabino Timotį ir vaikas pasijuto geriau. Tik prieš tai dar stiprokai, tačiau trumpai nuverkė. Dar šiek tiek pabuvo brolio, tai yra Eion, glėbyje, o paskui atsitraukė, atrodė nurimęs.
- Mes kalbėjome apie šeimą, - tarė. - Aš pasakojau jiems apie Melindos brolį, nes ji dabar turi mažą broliuką, kur tau sakiau. Tada Džeikas pasakė, kad irgi turi brolį, tik vyresnį. Papasakojo apie jį, o aš papasakojau apie tave. Ir Dinas pasakė, kad aš jau esu apie tave pasakojęs. Ir kad aš melagis, nes tu ne mano brolis. Nes jie žino, kad mūsų skirtingi tėvai. Aš sakiau, kad nesvarbu, - Timotis vėl ėmė graudintis, - o tada jie mane visi užsipuolė. Sakė, kad Eion tau ne brolis, Eion tau ne brolis, - išdainavo kaip ir vaikai darželyje. - Klausė, kokie tavo plaukai ir sakė, kad mano brolio plaukai turėtų būti tik raudoni, kaip ir Aurio, bet jie sakė, kad ir Auris nėra mano tikras brolis, nes mūsų mama ne ta pati. Ir dar sakė, kad tampyčiau Melindai už plaukų.
Timotis spyrė į šiltnamį. Žinojo, kad negalima to daryti prie Eion, bet koks skirtumas? Ar taip, ar taip jį paskųs.
- Ir klausė, ar tu ir Auris broliai. Pasakiau, kad nežinau, ar jūs susitarę. Ir vėl kalbėjo, kad negalima susitarti. O aš noriu, kad būtum mano brolis, - iš vaiko akių išriedėjo kelios didelės ašaros.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Kokio velnio Timočiui eiti į tą kvailą vietą? Prisiklauso ten kažkokių nesąmonių, keikiasi. Kokia iš to nauda?
- O kodėl tau svarbiau tai, ką sako jie, nei tai, ką sakau aš? - paklausė stengdamasis neatrodyti piktas. Kaip jis galėtų pykti ant savo mažojo broliuko? Mielai būtų dabar pat nuėjęs į tą kvailą darželį ir nusukęs keletą sprandų.
- Ne visų brolių plaukų spalva turi būti vienoda, - dar pabandė paaiškinti. Niekaip nesuprato, kodėl Timotis vis dar šitaip sureikšmina šitą keistą dalyką. - Jeigu Auris ir Linėja turės vaikų, juk vienas vaikas gali būti kaip Auris, kitas - kaip Linėja. Ir jų plaukų spalva nebus vienoda. Ar tada ir jie negalės būti broliai? Ei, ne šiltnamis tau prikalbėjo šitų nesąmonių.
Tik ištaręs paskutinius žodžius galbūt savotiškai pasiūlė suspardyti darželio grupės berniukus, bet argi jie daugiau verti?
- Man nesvarbu, ką jie kalbėjo. Tu esi ir visada būsi mano mažasis broliukas. O jeigu aš tau nebesu brolis... - pradėjo, bet sakinį užbaigti pernelyg sunku. O kas tada? Viso gero, ir skirstomės? Argi jis būtinai turi prarasti dar vieną širdžiai mielą žmogų? Ta mintis taip suerzino, kad vaikinukas nusisuko nuo Timočio. Norėjosi vėl jį priglausti ir nuraminti, bet tam pirmiausia turėjo nusiraminti pats.

[Timotis Senkleris]

- Man nėra svarbiau, ką jie sako, - tarė. - Bet man labai nepatinka, kai jie taip sako, - stengėsi nesigraudinti.
Berniukas klausėsi, ką kalbėjo Eion, ir linksėjo. Jo žodžiai ramino ir drąsino. Eion yra jo brolis. Juk jis pats dabar taip pasakė. O jeigu dar kuris nors darželyje pasakys, kad nėra, Timotis pasipriešins. Ir iš tiesų, kodėl jis spardo šiltnamį? Gal reikėtų įspirti tiems, kurie taip šneka?
- Tu esi mano brolis, - tvirtai pasakė Timotis. - Tie vaikai nusišneka. Jie kvaili. Aš su jais nedraugausiu. Ir įkrėsiu į kailį, jeigu jie mane nervuos, - paskutinį sakinį pridūrė tik savo mintyse. - Bet Eion. Broli Eion, - vaiko nuotaika ėmė taisytis žinant, kad vis tik jie tikrai broliai, ir Timotis vos vos šyptelėjo. - Aš nesu mažas. O kai užaugsiu, būsiu toks didelis kaip tu.