Renginiai
  • Lapkričio 19 d. - Atostogos
  • Gruodžio 01 d. - Naujų mokslo metų pradžia
Aktyvios pamokos
  • Šiuo metu aktyvių pamokų nėra.

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 376
  • Taškai: 242
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #30 Prieš mėnesį »
-Kai treniruojiesi nelabai rūpi, užsigausi, ar ne,-tvirtai atkirtusi mergaitė suirzo. Ją labai nervavo bernioko prikaišiojimas, labai.
-Tai nekeičia mano frazės,-dirbtinai nusišypsojusi atsakė ši, į teisinimąsi, kad vaikiui viskas gerai. Jis paauglei atrodė per daug keistas. Ir tada ji nustebo, kai šis paklausė, ar yra nevisprotis. Grifė juk buvo tikra, kad pasakė labai tyliai. Šiek tiek prisimerkusi mergiotė įtariai nužvelgė vaikiną, labiausiai įsižiūrėjo į jo akis. Jos, lyg ir, nebuvo kitokios, tad ateiviu vadinti jo negalėjo...
-Nevisprotis,-mergaitė ramiai atsakė, nors ir buvo nustebinta tokios geros klausos.-Ir ar apsiraminsi su savo trankymu? Jei nori tave patrankysiu, šauniau bus?-piktai atrėžusi grifiukė suspaudė savo kumščius, tačiau pasistengė nusiraminti. Juk jėga mergaitė nepasižymėjo, tai ką ji padarys prieš tą vaikėzą?
Garsiai nusijuokusi mergaitė išėjo iš pavėsinės ir išrovė kuokštelį žolės. Plačiai šypsodamasi priėjo prie vaikio ir pakėlė vieną antakį.
-Nori?-ištiesusi žolės kuokštą pasiūlė grifiukui ir tikėjosi, kad šis paims. Juk prisipažino, kad yra karvė, o karvės ėda žolę.
-Oi, oi, tavo tėvai juk nemirė,-ramiausiai atsakiusi grifė trumpam nutilo, ji paminėjo jai skaudžia vietą, ne vaikiui, bet nenorėjo parodyti, kad tie žodžiai buvo kažkuo svarbus, tad tiesiog prisėdo netoliese ir pasidėjo knygą ant kelių. Rodos, žadėjo ją paskaityti, bet še tau, kad nori... Giliai atsidususi ji nužvelgė berniuką ir visgi nusprendė, kad šis gali būti kitoks, bet kažkaip pasislėpęs.
-O šiaip... Kas tu per vienas? Niekas taip puikiai negirdi...-smalsiai paklaususi mergina buvo nuoširdžiai susidomėjusi. Galbūt ji būtų pavadinusi jį ateiviu, bet tą žodį užsidirbo visai kitas žmogus, o dar kartą jo naudoti nenorėjo.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 178
  • Taškai: 32
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #31 Prieš 1 savaitę »
- Tikrai, kad rūpi, nes vėliau tik pradės skaudėt, - šyptelėjo vaikis vėl atsikirtęs merginai, nors jautė, kad ji jau truputi suirzusi, tačiau jam tas nelabai rūpėjo. Jam svarbu buvo grynas oras, miškas medžiai, o ne kvaila mergiūkštė, kuriai proto smegenyse atrodė tikrai truksta..
- Ar apsiraminsiu? - Pakartojo Elijah, - jei nori galiu, nes labai tingiu dabar čia su tavim apie tai filosofuoti.. o dėl trankimo prašau, trankyk mane - tik dar kart pašaipiai nusišypsojo Dawson' as ir atsistojo leisdamas merginai ji trankyti, žinojo, kad jam mažai skaudės ir tos žaizdos ant odos ilgai nepasiliks..
- Noriu, duok, - irgi su sarkazmu numikė Chris' as ir paiimė žolę, kurią jam davė baltaplaukė, matydamas, kad ta mergiotė, galėtu būti nebloga draugė pagal charakterį, nes tas pašaipumas ir piktumas buvo labai panašus į jo..
- O iš kur tu žinai, kad jie nemirė?! - prisiminęs vieną skaudžiausiu temų vaikis tik dar labiau susinervavo, nes tema apie tėvus buvo labai skaudi, prisiminus kaip šlykščiai pasielgė motina.. - Klausyk būk gera, daugiau šia tema neužsimink, nes nežinau kas tada gali nutikti, - negrasindamas ir nebaugindamas merginos ištarė Elijah, jis tiesiog buvo pyktas, o akys ėmė darytis raudonos nuo to per didelio įsiūčio..
- Kas aš per vienas, ta prasme? - Bandydamas slėpti savo savo akis tik nuleido galvą ir susiėmė už kaktos.. - paprastas burtininkas ir žmogelis, - atkirto vaikis, žinodamas, kad labai smarkiai meluoja, nes iš jo burtininkas buvo labai jau prastas..

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 376
  • Taškai: 242
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #32 Prieš 2 dienas »
-Siekiant tikslų skausmas būtinas,-išsakiusi toptelėjusią galvon mintį Elridė patenkinta nusišypsojo. Kaip ji norėtų, kad dažniau taip "protingai" pakalbėtų, gal ne tiek bėdų kiltų su tokiais "neišmanėliais" berniokais.
-Hm... Žinai, gal ir susigundysiu, ne dabar, bet...-tokia mintis grifei patiko, net labai patiko. Jos akyse pasirodė klastuoliškos kibirkštėlės, ji jau suko galvą, kur galėtų vaikinukui trinktelėt, kad labiau skaudėtų, arba kaip prieš jį laimėtų kovą....
Elijah elgesys kiek nustebino mergiote, bet ta nuostaba greit persimainė su juoku. Kaip ji galėjo nenusijuokti? Tik gaila, vaikis neįsidėjo į burną tos žolės, būtų virš visko, bet užtat juokinga. Grifė dar leido sau kurį laiką pasimėgauti truputį pakelta nuojauta, bet, kaip visados, tik kuriam laikui.
-A koks man skirtumas?-ramiausiai atkirtusi grifė patraukė pečiais. Jos visiškai nejaudino kažkieno mirę tėvai, juk pati jų neturėjo. Na, taip, tėvas bastėsi kažkur žiobarų pasauly su savo naująja šeima, bet ji iš principo laikė jį mirusiu.
-Na, ir kas nutiks? Trenksi man, nes užkabinau skaudžią vietelę?-gyvatiška šypsena šmėstelėjo jos veide, grifė iš tikrųjų visiškai nebijojo. Jei berniukas ją ir užpultų, ši trankytųsi kaip gali ir mažai suktų galvą, kad pralaimės.
-Nepanašus tu į paprastą žmogelį,-Elridė nesiliovė šypsotis, drąsi, bet klastuoliška, nors ir netikėjo savo drąsa, bet žiūrėk, kaip žmonėms žeria žodelius...

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017